- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- 2S-1360-965/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-6-3-15221-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- IES10, IES8, IES9, IES7, IES6, IES5, IES3, IES4, IES2, uždarosios akcinės bendrovės „Arrival Line“
- Atsakovas
- Estijos įmonei Estateguru
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų IES10 , IES8 , IES9 , IES7 , IES6, IES5 , IES3 , IES4 , IES2 ( IES2 ), uždarosios akcinės bendrovės „Arrival Line“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų IES10 , IES8 , IES9 , IES7 , IES6 , IES5 , IES3 , IES4 , IES2 ( IES2 ), uždarosios akcinės bendrovės „Arrival Line“ ieškinį atsakovei Estijos įmonei Estateguru tagatisagent OU dėl hipotekos sutarties ir vykdomojo įrašo nuginčijimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo startas“, Estijos įmonė Estateguru OU.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai IES10 , IES8 , IES9 , IES7 , IES6 , IES5 , IES3 , IES4 , IES2 ( IES2 ), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arrival Line“ (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei Estijos įmonei Estateguru tagatisagent OU, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 20 d. maksimaliosios hipotekos sutartį, sudarytą tarp bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo startas“ ir Estateguru tagatisagent OU, 2) pripažinti negaliojančiu notaro Edgaro Normanto 2023 m. liepos 18 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui. Esminiai nutarties argumentai:
Nurodė, kad ieškovai, reikšdami reikalavimus dėl hipotekos sandorio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, ieškinį padavė apylinkės teismui kaip neturtinio pobūdžio reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškiniu keliamų reikalavimų pobūdį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnyje įtvirtintą hipotekos sampratą, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl to, koks reikalavimas laikytinas turtiniu / neturtiniu, padarė išvadą, jog, nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovų ieškinį, bus sukuriamos turtinio pobūdžio teisinės pasekmės proceso dalyviams, o tai reiškia, jog pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors išsprendus ginčą dėl įkeitimo prievolės pripažinimo negaliojančia turtas teismo sprendimu ieškovams nebūtų priteisiamas, tačiau pasikeistų, t. y. pagerėtų ieškovų turtinė situacija, nes jie galėtų patenkinti / iš dalies patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje.
Nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Kadangi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (kuris įkeistas ginčijama maksimaliosios hipotekos sutartimi), vertė gerokai viršija 100 000,00 Eur sumą, konstatavo, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), ir jį atsisakė priimti CKP 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pabrėžė, jog, priimdamas nutartį, vadovaujasi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-771-924/2026.
Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad ieškovai turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismą įpareigoti iš naujo išspręsti ieškovų ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teigia, jog ieškovai, atsižvelgdami į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išaiškinimus, su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau ieškinį atsisakyta priimti 2026 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-598-1142/2026, konstatuojant, jog ieškinys yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Apeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 27 straipsnio 1 punktą, kadangi net du skirtingi apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2199-565/2026, Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-598-1142/2026) konstatavo, jog ieškinys yra teismingas apylinkės teismams. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie argumentai, paneigiantys minėtos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties motyvus dėl ieškovų ieškinio teismingumo apylinkės teismui. Tvirtina, jog tokiu būdu paneigiama įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties res judicata galia. Apeliantų manymu, skundžiama nutartimi nepagrįstai ribojama ieškovų galimybė pasinaudoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 straipsnyje numatyta teise bendrovės administratoriaus vardu ginčyti sudarytus sandorius, dėl kurių neigiamų pasekmių galėtų kilti ir ieškovams, taip pat padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovams nepagrįstai apribota CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-598-1142/2026. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant klausimą, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įrodymu, pažymi, kad jis parengtas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl akivaizdu, jog apeliantai neturėjo objektyvios galimybės pateikti aptariamą Klaipėdos apygardos nutartį pirmosios instancijos teismui. Taip pat remdamiesi pateiktu papildomu įrodymu, kaip esminiu argumentu, apeliantai įrodinėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pateiktas papildomas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir bus reikšmingas nusprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo, todėl jis priimtinas (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje (CPK 25–36 straipsniai), yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nusprendęs ieškovų ieškinį atsisakyti priimti kaip neteismingą, rėmėsi CPK 27 straipsnio 1 punktu, konstatuodamas, kad ieškiniu keliami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, kadangi, nors ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimu turtas ieškovams nebūtų priteisiamas, tačiau pasikeistų, t. y. pagerėtų ieškovų turtinė situacija, nes jie galėtų patenkinti / iš dalies patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje. Kadangi ginčijamos maksimaliosios hipotekos sutartimi BUAB „Verslo startas“ atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto vertė viršija 100 000,00 Eur, todėl padarė išvadą, kad ieškovai su ieškiniu turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pareikšto ieškinio ir juo keliamų reikalavimų turinį, skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys CPK 27 straipsnio 1 punkto pagrindu teismingas apygardos teismui.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovai 2026 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su analogišku ieškiniu (CBP-520) atsakovei Estateguru tagatisagent OU kaip ir šioje byloje, prašydami pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 20 d. maksimaliosios hipotekos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Verslo startas“ ir Estateguru tagatisagent OU, taip pat pripažinti negaliojančiu notaro Edgaro Normanto 2023 m. liepos 18 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio (duomenys neskelbtini) . Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2199-565/2026 atsisakė priimti ieškovų ieškinį, be kita ko, konstatuodamas, jog „ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju toks teismo sprendimas ieškovams nesukels tiesioginių turtinio pobūdžio padarinių, t. y. turto ieškovai neįgis, nebus pripažinta teisė į turtą, nekils turtinių prievolių vykdymo padarinių. Todėl ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio <...>. Kadangi ieškinys yra reiškiamas naujai jau po bankroto bylos BUAB „Verslo startas“ iškėlimo, ieškinys yra neturtinis, ieškinys turi būti pareikštas apylinkės teismui“.
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. gegužės 22 d. ieškovai su tuo pačiu ieškiniu (CBP-14180) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24763-1045/2026 nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o 2026 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė ieškovų ieškinį atsisakyti priimti CPK 31 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindais. Aptariamoje nutartyje konstatuota, jog „ginčo hipotekos sandoriu įkeistas nekilnojamasis turtas yra Palangoje, tai ieškinys reikštinas Klaipėdos apylinkės teismo rūmams Palangoje“.
2026 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas analogiškas ieškovų ieškinys (CBP-15170), kurį, kaip minėta, skundžiama 2026 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, išaiškinant teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą. Ieškovai, atsižvelgdami į skundžiamos nutarties išaiškinimus, 2026 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė tokio paties turinio ieškinį (CBP-7095), juo keldami analogiško pobūdžio reikalavimus kaip nagrinėjamu atveju. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-598-1142/2026 atsisakė priimti ieškovų ieškinį, konstatuodamas, jog „<...> ieškovų netiesioginis ieškinys yra neturtinio pobūdžio, todėl nėra teismingas apygardos teismui“. Aptariama nutartimi ieškovams išaiškinta teisė ieškinį pateikti Klaipėdos apylinkės teismui.
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas – įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadinasi, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju tiek minėta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2199-565/2026, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-1142/2026 yra įsiteisėjusios, galiojančios ir turinčios res judicata galią. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Abiejose minėtose įsiteisėjusiose nutartyse padaryta aiški, konkreti ir nedviprasmiška išvada, jog ieškovų ieškiniu pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, kadangi, pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius, ieškovai nesiekia sau tam tikros turtinės naudos, taip pat galimas ieškinio patenkinimas tiesioginės įtakos BUAB „Verslo startas“ turtinei padėčiai neturėtų, jos turtinių prievolių nepanaikintų, turimo turto realizavimo nesustabdytų. Aptariamose apygardos teismų nutartyse padarytos išvados, kad ieškovų ieškinys yra neturtinis, todėl teismingas apylinkės teismo kompetencijai, yra ne tik galiojančios, bet ir vykdytinos, t. y. jomis privalo vadovautis ne tik dalyvaujantys byloje asmenys, bet ir teismas.
Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismui turėjo būti žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2199-565/2026 analogišką ieškovų ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apygardos teismui, be kita ko, konstatuodamas, jog ieškinys yra neturtinis, ir išaiškino ieškovams teisę kreiptis į apylinkės teismą. Pabrėžtina, jog ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio 3.5 dalyje, pasisakydami dėl teismingumo, nurodė, kad į Klaipėdos apylinkės teismo rūmus Palangoje kreipiasi būtent minėtos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu. Šią nutartį taip pat pateikė kartu su ieškiniu, tačiau, nepaisant to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ne tik, apskritai, nepasisakė dėl ieškovų nurodyto teismingumo pagrindo, visiškai nevertino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties reikšmingumo, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neargumentavo, dėl kokių priežasčių minima nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais nesivadovauja, bet ir nutartyje nurodė, jog remiasi visai kita nutartimi – Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-771-924/2026, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl hipotekos sandorio turtinio / neturtinio reikalavimo pobūdžio, formuojama praktika.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi joje nurodyta Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-771-924/2026 dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, nors minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos, kurioje ieškovė prašė keturias hipotekos sutartis pripažinti sudarytomis be pagrindinės prievolės arba sudarytomis apsimestinai sukuriant prievolę, niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio, teismingumo, tačiau nurodytos hipotekos sutartys buvo sudarytos tarp bylos šalių – ieškovės ir atsakovės, todėl Kauno apygardos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, padarė išvadą, jog reikalavimas dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais yra turtinio pobūdžio, kadangi išsprendus ginčą dėl įkeitimo prievolės pripažinimo negaliojančia ir teismui atmetus ieškinį ieškovei liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovės daiktinė teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti hipotekos sutartimis įkeistą turtą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiais 2022 m. rugsėjo 20 d. hipotekos sutartį ir notaro atliktą vykdomąjį įrašą, remiasi CK 6.68 straipsniu, t. y. galbūt pažeistas savo teises siekia apginti, teikdami netiesioginį (negatorinį) ieškinį, neturėdami tiesioginės reikalavimo teisės atsakovei. Šioje byloje ginčijama hipotekos sutartis buvo sudaryta ne tarp bylos šalių – ieškovų ir atsakovės, o tarp atsakovės Estijos įmonės Estateguru tagatisagent OU ir trečiojo asmens BUAB „Verslo startas“ (ieškovai yra jos antros eilės kreditoriai). Vadinasi, nors abiejose bylose ginčijamos hipotekos sutartys, tačiau iš esmės skiriasi faktinės bylos aplinkybės, taip pat skirtingos ieškovams galimos atsirasti civilinių bylų išnagrinėjimo pasekmės. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-598-1142/2026 konstatavo, jog ieškovai, ginčydami hipotekos sandorį, iš esmės siekia paneigti atsakovės Estateguru tagatisagent OU, kaip hipotekos kreditorės, teisinį statusą ir iš jo kylančią hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisę gauti prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, kadangi, pripažinus negaliojančia netiesioginiu ieškiniu ginčijamą 2022 m. rugsėjo 20 d. maksimaliosios hipotekos sutartį, atsakovės Estateguru tagatisagent OU reikalavimai būtų tenkinami kartu su kitų įmonės kreditorių reikalavimais. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, jeigu ieškovų netiesioginis ieškinys būtų patenkintas, atsakovė nebetektų pirmenybės gauti prievolės įvykdymą iš įkeisto turto ir atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl trečiojo asmens BUAB „Verslo startas“ bankroto byloje patvirtinto atsakovės Estateguru tagatisagent OU reikalavimo tenkinimo eilės.
Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apskritai neturėjo teisinio pagrindo remtis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi ne tik dėl to, kad joje, kaip jau minėta, skiriasi faktinės bylos aplinkybės ir ieškovų pasirinktas savo teisių gynimo būdas, bet ir dėl to, jog dar 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2199-565/2026 (kuri yra įsiteisėjusi) Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas analogiško ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog, be kita ko, ieškinys yra neturtinis, todėl teismingas apylinkės teismui, todėl būtent šia nutartimi pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis, kaip prejudicinę ir res judicata galią turinčiu dokumentu (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis), spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi anksčiau šioje nutartyje minėtose Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiose nutartyse išsamiai pasisakyta dėl ieškovų pareikšto ieškinio teismingumo, konstatuojant, kad ieškinys yra neturtinis, todėl teismingas apylinkės teismui, nėra pagrindo šiuo klausimu pasisakyti papildomai. Aptartose apygardos teismų nutartyse (kuriose buvo sprendžiamas analogiško ieškovų ieškinio priėmimo klausimas) pateikti išaiškinimai, kad ieškovų ieškinys yra neturtinis, yra iš esmės privalomi pirmosios instancijos teismui ir šiais išaiškinimais jis turi vadovautis spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą.
Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi įtakos nusprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų rūšinį teismingumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.