Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1091-889/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-20
Bylos Nr.: e2A-1091-889/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33864-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Milda Valiulytė, Erika Tamošaitienė, Milda Skersienė
Atsakovas: V. J., I. Š., R. Š.
Ieškovas: UAB "EMALIN"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1091-889/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33864-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8; 3.1.7.11; 3.1.10.7; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Erikos Tamošaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. J., I. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2879-994/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emalin“ ieškinį atsakovams V. J., I. Š. ir R. Š. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emalin“ ieškiniu prašė:

atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei atsakovei V. J. (toliau – ir atsakovė) ir priteisti iš jos ieškovei 7184,93 Eur nuostolių (palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis);

priteisti iš atsakovės I. Š. ieškovei 3 520,55 Eur nuostolių (palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis);

priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovei 3 520,55 Eur nuostolių (palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis);

priteisti iš visų atsakovų ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti iš visų atsakovų ieškovės šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Arlitanus“ (kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė) ir J. J. (kurios turto paveldėtoja yra atsakovė V. J.) sudarė (duomenys neskelbtini) Sutartį, pagal kurią J. J. įsipareigojo parduoti, o UAB „Arlitanus“ – nupirkti 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės (buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, ir sudaryti pagrindinę Turto1 pirkimo–pardavimo sutartį per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo J. J. vardu Nekilnojamojo turto registre dienos ((duomenys neskelbtini) Sutarties 1 punktas). Teigė, kad UAB „Arlitanus“ sumokėjo J. J. visą Turto kainą – 50 000 Eur. Šalys susitarė, kad jei J. J. atsisakys parduoti Turtą, J. J. įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atlyginti visus UAB „Arlitanus“ patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) ir sumokėti 25 000 Eur dydžio baudą ((duomenys neskelbtini) Sutarties 13 punktas).

Nurodė, kad UAB „Arlitanus“ ir atsakovai I. Š. bei R. Š. sudarė (duomenys neskelbtini) Sutartį, pagal kurią atsakovai I. Š. bei R. Š. įsipareigojo parduoti, o UAB „Arlitanus“ – nupirkti 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį pretendentei D. Š. bus atkurtos nuosavybės teisės (buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje. UAB „Arlitanus“ sumokėjo atsakovams I. Š. bei R. Š. visą Turto kainą – 50 000 Eur. Šalys susitarė, kad jei atsakovai I. Š. bei R. Š. atsisakys parduoti Turtą2, jie įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini). Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atlyginti visus UAB „Arlitanus“ patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) ir sumokėti 25 000 Eur dydžio baudą ((duomenys neskelbtini) Sutarties 13 punktas). Teigė, kad J. J. (kurios turto paveldėtoja yra V. J.), atsakovai I. Š. bei R. Š. 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje pradėjo nebevykdyti įsipareigojimų pagal sudarytas (duomenys neskelbtini) sutartis. UAB „Arlitanus“ kreipėsi į atsakovus, prašydama paaiškinti, kodėl nevykdomi įsipareigojimai pagal Sutartis. Atsakovai pateikė atsakymą, kad neketina vykdyti Sutarčių. Tik 2024 m. vasario 20 d. atsakovai grąžino UAB „Arlitanus“ pagal Sutartis sumokėtą Turto kainą, tačiau nesumokėjo Sutartyse numatytos baudos ir neatlygino UAB „Arlitanus“ patirtų nuostolių.

Teigė, kad UAB „Arlitanus“ Vilniaus apygardos teisme 2024 m. liepos 1 d. pareiškė ieškinį atsakovams dėl 535 000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo už nesąžiningą atsisakymą vykdyti preliminariąsias sutartis. Ieškinyje prašomus priteisti iš atsakovų 535 000 Eur nuostolius UAB „Arlitanus“ įrodinėjo sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimu, taikant objektyvų (abstraktų) nuostolių apskaičiavimo metodą, t. y. kaip negautą naudą (negautas pajamas), kurią sudaro skirtumas tarp preliminariosiose sutartyse nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinių sutarčių objektų rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu. UAB „Arlitanus“ 2024 m. liepos 1 d. ieškinys buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-939-861/2025. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byla Nr. e2A-276-1097/2025. Tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė vykdyti Sutartis. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartyje taip pat konstatuota: „<...> pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas tiek į preliminariųjų sutarčių nuostatas, tiek ir į apeliantės bei atsakovų po preliminariųjų sutarčių sudarymo atliktus veiksmus bei elgesį, nustatė, kad preliminariųjų sutarčių nevykdymo (atsisakymo vykdyti) iš atsakovų pusės data laikytina 2021 m. gruodžio 15 d.“

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės nuomone, atsakovai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakę vykdyti Sutartis toliau naudojosi pagal Sutartis iš UAB „Arlitanus“ gautomis piniginėmis lėšomis už Turtą, kurias grąžino tik 2024 m. vasario 20 d., ir palūkanų už pinigų naudojimąsi nesumokėjo iki šiol. Ieškovė 2025 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. J., I. Š. ir R. Š. dėl nuostolių (palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis) priteisimo. Šį ieškinį buvo atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-51366-1099/2025, teismui nustačius, kad atsakovė J. J. yra mirusi. Paaiškino, kad iki minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties gavimo ieškovei nebuvo žinoma apie J. J. mirtį, paaiškėjus šioms aplinkybėms ieškovė išsiaiškino, kad J. J. palikimą priėmė (ir paveldėjo jos turtą) V. J.. Teigė, kad ieškovė nežymiai praleido terminą pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo J. J. įpėdinei V. J., nes, kaip minėta, nežinojo apie J. J. mirtį, todėl praleistas terminas ieškovei pareikšti reikalavimus J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei V. J. turi būti atnaujintas.

Šalies argumentai

Atsakovai pateikė atsilepimą į ieškinį, juo teismo prašė:

neatnaujinti ieškovei praleisto termino pareikšti reikalavimus J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei V. J.;

nutraukti bylą, o jos nenutraukus taikyti ieškinio senaties terminą dėl palūkanų kaip žalos atlyginimo skaičiavimo ir priteisimo ir kitus procesinius reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą pareikšti reikalavimus J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei V. J.. Teigė, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, apsispręsdama veikti neaktyviai ir nesidomėdama pradinio kreditoriaus pateiktos informacijos apie neva jo egzistuojančią teisę į J. J. padarytų nuostolių atlyginimą tikrumu (ypač įvertinus tai, kad J. J. buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų, ji buvo pripažinta neveiksnia, tai buvo žinoma pradiniam kreditoriui). Todėl tik ieškovė (ir galimai pradinis kreditorius) yra atsakinga dėl duomenų iš valstybės registrų negavimo ir dėl neegzistuojančių reikalavimo teisių J. J. atžvilgiu pirkimo, tuo labiau kad paveldėjimo bylą po J. J. mirties vedusi notarė (duomenys neskelbtini) testamento paskelbimo protokole užfiksavo, kad netgi viešai spaudoje notarė 2025 m. rugpjūčio 29 d. skelbė kreipimąsi į suinteresuotus asmenis, kad jie, be kita ko, pateiktų savo reikalavimus. Nuo J. J. mirties datos praėjo ilgas laikotarpis ir jo nėra pagrindo laikyti nežymiu. Ieškovė ieškinį teikia dėl pradiniam kreditoriui esą kilusių nuostolių, į kuriuos reikalavimo teisės perleistos ieškovei, atlyginimo, tačiau byla dėl pradiniam kreditoriui esą kilusių nuostolių jau buvo išnagrinėta teisme civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024.

Nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pateiktas dėl faktinių aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024, ir dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kuris taip pat jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2- 2393-861/2024, todėl byla pagal ieškovės ieškinį turi būti nutraukta. Teigė, kad šiuo atveju yra taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nes ieškovės ieškinys teiktas dėl nuostolių atlyginimo, o nuostoliai yra žala. Todėl ieškovė dėl senaties termino galėjo prašyti priteisti palūkanas tik nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. vasario 20 d. (445 dienos vietoj 1049 dienų J. paveldėtojos atveju, jei būtų laiku pateikusi reikalavimus J. įpėdinei, ir 1028 dienos kitų dviejų atsakovų atveju). Nurodė, kad pradinis kreditorius neturėjo galiojančių reikalavimo teisių bent jau tokia apimtimi, kuria pateiktas ieškinys. Šis reikalavimo perleidimas yra fiktyvus ir apsimestinis – UAB „Arlitanus“ buvo ir yra iš esmės nemokus subjektas, kuris perleido savo menamą reikalavimą pats negalėdamas jo pareikšti dėl turimų kreditorių gausos ir dėl supratimo, kad jei reikalavimas būtų galiojantis ir atsakovai turėtų mokėti teismo priteistas sumas, tai šios sumos atitektų UAB „Arlitanus“ kreditoriams. Akivaizdu, kad reikalavimų perleidimo sandoris buvo sudarytas siekiant arba sukurti neegzistuojančius ir apsimestinius santykius, arba išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Atnaujino ieškovei 3 (trijų) mėnesių terminą reikalavimui V. J. pareikšti.

Priteisė:

ieškovei iš atsakovės V. J. 7 184,93 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais, 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo priteistos sumos (7 184,93 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 583,33 Eur bylinėjimosi išlaidas;

ieškovei iš atsakovės I. Š. 3 520,55 Eur palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo priteistos sumos (3 520,55 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 583,33 Eur bylinėjimosi išlaidų;

ieškovei iš atsakovo R. Š. 3 520,55 Eur palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas) nuo priteistos sumos (3 520,55 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 583,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo iš Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos Nr. e2-939-861/2025 duomenų nustatė, kad UAB „Arlitanus“ (pradinis kreditorius) reiškė reikalavimą atsakovams dėl 535 000 Eur nuostolių atlyginimo, atsisakius vykdyti dvi 2021 m. balandžio mėn. sudarytas preliminariąsias sutartis, nuostolius įrodinėjo kaip negautą naudą (negautas pajamas), kurią sudaro skirtumas tarp sutartyse nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu. Toks ieškovų reikalavimas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje naujoji kreditorė (ieškovė) reiškia reikalavimą dėl palūkanų, kaip nuostolių, priteisimo už atsakovų naudojimąsi pinigais, neturint ketinimų sudaryti pagrindinių sutarčių dėl žemės sklypų pardavimo ir ilgą laiką naudojus gautas pinigines lėšas. Teismas įvertinęs ginčo dalyką, šalis (anoje byloje atsakove buvo patraukta J. J., o ne jos įpėdinė V. J.), nusprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo ieškinius laikyti tapačiais ir bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovų argumentas, jog tokio pobūdžio palūkanų reikalavimą ieškovė galėjo reikšti jau išnagrinėtoje byloje, pakeitusi reikalavimus, nepaneigia ieškovės teisės reikšti naują nuostolių atlyginimo reikalavimą kitu pagrindu naujoje byloje, nepasiekus nuostolių atlyginimo, prašyto visiškai kitu pagrindu jau išnagrinėtoje minėtoje byloje Vilniaus apygardos teisme.

Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo nurodė, kad ieškovei reiškiant atsakovams reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, kaip nuostolių, patirtų, naudojantis pinigais ir neketinant vykdyti pagrindinių sutarčių dėl žemės sklypų pardavimo, atlyginimo priteisimo, šiuo atveju taikytinas 5 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 punktas). Teismas konstatavo, kad, atsakovams nevykdžius savo prievolės sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir naudojantis gauta iš UAB „Arlitanus“ pinigų suma (kaina), šiuo atveju 5 metų ieškinio senaties terminas palūkanoms išieškoti skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį. Kadangi ieškovės ieškinys pareikštas 2025 m. gruodžio 3 d., o palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. vasario 20 d., pagrindo konstatuoti praleistą 5 metų ieškinio senaties terminą byloje nenustatyta.

Pasisakydamas dėl termino reikalavimui V. J. pareikšti (ne)atnaujinimo teismas pažymėjo, kad atsakovė V. J. yra J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą. Ieškovė į teismą su reikalavimu dėl palūkanų priteisimo ir termino atnaujinimo kreipėsi 2025 m. gruodžio 3 d., t. y. praleidusi 3 mėnesių terminą, tačiau nesuėjus 3 metų naikinamajam terminui, todėl ji tokią teisę, įrodinėdama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė pirmą kartą su tokio pobūdžio ieškiniu (prašydama priteisti palūkanas už naudojimąsi pinigais) į teismą kreipėsi dar 2025 m. lapkričio 11 d., reikšdama ieškinį ir J. J., nežinodama jos mirties fakto, šioje byloje buvo priimta nutartis dėl ieškinio atsisakymo priimti, mirus vienai iš atsakovų, t. y. J. J.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė iki pat 2025 m. lapkričio 11 d. nežinojo apie J. J. mirtį ir juolab kreditinio reikalavimo pareiškimą per CK nustatytą 3 mėnesių terminą. Teismas pažymėjo, kad prieš tai tarp šalių nagrinėtoje byloje Vilniaus apygardos teisme dėl nuostolių atlyginimo (byla Nr. e2-939-861/2025) J. J. kaip atstovei pagal įstatymą atstovavo V. J. (globėja), sudariusi sutartį jos vardu su advokate J. M., kuriai buvo žinomos keliamo ginčo aplinkybės bei atsiliepime į ieškinį dėstytos aplinkybės, kad atsakovai galėtų sumokėti palūkanas kaip patirtus nuostolius, neįvykdžius pagrindinių sutarčių, pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), kai nagrinėtos civilinės bylos dėl nuostolių priteisimo, kurioje J. J. įpėdinė buvo atsakovė V. J., procesas dar nebuvo pasibaigęs, t. y. apeliacinės instancijos teisme dar nebuvo priimtas procesinis sprendimas, tačiau jokių pranešimų į minėtą bylą apie J. J. mirtį pateikta nebuvo.

Teismas nusprendė, kad ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nežinojo ir priešingos proceso šalies nebuvo informuota apie J. J. mirtį ir negalėjo laiku pareikšti reikalavimo priėmusiai palikimą įpėdinei, juolab kad ir įpėdinė V. J., priėmusi palikimą (duomenys neskelbtini) ir buvusi procesinė atstovė tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme, neinformavo nei proceso metu, nei gavusi 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį 2025 m. lapkričio 5 d. apie palikėjos J. J. mirtį. Teismas taip pat laikė svarbia aplinkybe faktą, kad 3 mėnesių informavimo apie kreditinius reikalavimus terminas yra aktualus įpėdiniui apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo. Įpėdinei V. J. buvo žinomas kilęs ginčas tarp pradinio kreditoriaus ir palikėjos, kuriai pati kaip įpėdinė pagal įstatymą (globėja) atstovavo, pasitelkusi kvalifikuotą teisininkę – advokatę. Teismas padarė išvadą, kad yra sąžininga, teisinga atnaujinti 3 mėnesių terminą reikalavimui J. J. palikimą priėmusiai V. J. dėl palūkanų priteisimo pareikšti.

Kadangi J. J. bei I. Š., R. Š., sudarę (duomenys neskelbtini) sutartis dėl žemės sklypų pardavimo–pirkimo ir gavę pagal sutartis būsimų žemės sklypų pardavimo kainą, t. y. po 50 000 Eur pagal kiekvieną sutartį, jau nuo 2021 m. gruodžio 15 d. nebeketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nesąžiningai veikdami ikisutartinių santykių kontekste (konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-276-1097/2025), o gautas pinigų sumas pagal sutartis grąžino tik 2024 m. vasario 20 d., teismas nusprendė iš atsakovės V. J. (J. J. įpėdinės) priteisti ieškovei 7 184,93 Eur palūkanų sumą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 iki 2024 m. vasario 20 d., o iš atsakovų I. Š. ir R. Š. ieškovei priteisti po 3 520,55 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. vasario 20 d. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas dėl atskirosios nutarties pažymėjo, kad, esant pagrįstiems pagrindams atlikti įmonės veiklos tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų, atsakovų atstovė turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, teikdama motyvuotą pareiškimą (skundą). Teismas, trūkstant duomenų apie galimus atliktus pažeidimus, atskirosios nutarties nepriima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai V. J., I. Š. ir R. Š. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareikštą ieškovės ieškinį atsakovei V. J. atmesti, o pareikštą ieškovės ieškinį atsakovams I. Š. ir R. Š. atmesti tiek, kiek tai susiję su CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyto sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikymu, kadangi ieškovės ieškinys teiktas dėl nuostolių atlyginimo, o nuostoliai yra žala (CK 6.249 straipsnis). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad nei ieškovė, nei pradinė kreditorė nesidomėjo, ar J. J. yra gyva, nebuvo suinteresuotos gauti duomenis iš Gyventojų registro. Ieškovė negalėjo tikėtis, kad J. J. įpėdinė ar jos advokatė praneš jai apie J. J. mirtį per 3 mėn. terminą nuo jos mirties, nes apie ieškovės egzistavimą nebuvo žinota iki pat jos 2025 m. lapkričio 5 d. pretenzijos gavimo. Ieškovė ir pradinė kreditorė nesidomėjo tuo, ar J. J. buvo gyva reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu. Teigia, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėn. terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Akcentuoja, kad paveldėjimo bylą po J. J. mirties vedusi notarė (duomenys neskelbtini) testamento paskelbimo protokole užfiksavo, kad viešai spaudoje notarė 2025 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė kreipimąsi į suinteresuotus asmenis, kad jie pateiktų savo reikalavimus CK nustatytu terminu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 4 straipsnį, nes nukrypo nuo vienodos teismų praktikos, o tai sąlygoja ir konstatavimą, kad teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl termino ieškovei pareikšti reikalavimus J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei V. J. atnaujinimo grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o ne išsamiu bei objektyviu faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų vertinimu, o tai sudaro pagrindą manyti egzistuojant CPK 329 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų / dalies motyvų.

Nurodo, kad ieškovė ieškinį pateikė dėl pradiniam kreditoriui esą kilusių nuostolių, į kuriuos reikalavimo teisės perleistos, atlyginimo. Tačiau byla dėl pradiniam kreditoriui esą kilusių nuostolių jau buvo išnagrinėta teisme (civilinė byla Nr. e2-2393-861/2024), pradinis kreditorius savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose teismui civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024, buvo įvardijęs visus dalykus, kuriuos jis laikė savo nuostoliais. Netgi po atsakovų užuominų, kad pradinis kreditorius galėtų tikėtis palūkanų priteisimo, pradinis kreditorius ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024 netikslino, palūkanų priteisimo nereikalavo, akivaizdu, kad palūkanų negavimo jis nelaikė savo nuostoliais. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nei teismų praktika, nei teisės norma nepagrindė, kuo remdamasis sprendime teigė, kad ieškovas turi teisę reikšti naują nuostolių atlyginimo reikalavimą kitokiu pagrindu naujoje byloje, nepasiekęs nuostolių atlyginimo, reikalauto visiškai kitu pagrindu jau išnagrinėtoje minėtoje byloje Vilniaus apygardos teisme. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrindė, kodėl jis mano, kad ieškovės ieškinys atsakovams pareikštas kitu pagrindu nei pradinio kreditoriaus ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024. Teigia, kad faktinės aplinkybės (įvykiai, veiksmai, sandoriai) jau buvo išnagrinėtos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024, tas pačias aplinkybes dėstė ieškovė ir byloje Nr. e2-2879-994/2026, todėl byla Nr. e2-2879-994/2026 pirmosios instancijos teisme neturėjo būti nagrinėjama iš naujo tik todėl, kad pradinis kreditorius su ieškove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį.

Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi ieškovės ieškinys pateiktas dėl nuostolių atlyginimo, o nuostoliai yra žala (CK 6.249 straipsnis). Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei reikia priteisti palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį, nors pradinė kreditorė ir atsakovai nebuvo susitarę nei dėl jokių piniginės prievolės įvykdymo terminų, nei dėl palūkanų dydžio (o CK 6.37 straipsnio taikymo atveju kaip tik tai ir svarbu). Atsakovų ir pradinės kreditorės sudarytos sutartys nenumatė, per kiek dienų atsakovai turi grąžinti po 50 000 Eur pradinei kreditorei. Pažymi, kad pradinė kreditorė iš atsakovų niekada nereikalavo, kad jie konkrečią dieną grąžintų kreditorei po 50 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą, turėjo konstatuoti, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas reikalauti palūkanų kaip žalos atlyginimo priteisimo iš J. J. paveldėtojos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., iš kitų dviejų atsakovų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl palūkanų priteisimo tik nuo 2022 m. gruodžio 3 d. (ieškinio datos) iki 2024 m. vasario 20 d. (445 dienos vietoj 1049 dienų J. J. paveldėtojos atveju, jei būtų buvę laiku pateikti reikalavimai J. J. įpėdinei, ir vietoj 1028 dienų Š. atveju).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas ignoravo CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, jog ji pagal 2025 m. spalio 27 d. su pradiniu kreditoriumi sudarytą Susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo bei įskaitymo įgijo reikalavimo teisę į būsimą (galimą) žalos atlyginimą iš atsakovų. Tačiau reikalavimo perleidimas (cesija) galimas tik pradiniam kreditoriui perleidžiant galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Teigia, kad pradinė kreditorė neturėjo galiojančių reikalavimo teisių į atsakovus bent jau tokia apimtimi, kuria pateiktas ieškinys. Dėl nevisapusiško bylos ištyrimo, teismui netenkinus atsakovų prašymo išreikalauti Reikalavimo perleidimo sutarties 1 priedą, teismas ignoravo dokumentais pagrįstus atsakovų argumentus, kad reikalavimo perleidimas yra fiktyvus ir apsimestinis – UAB „Arlitanus“ buvo ir yra iš esmės nemokus subjektas, kuris perleido savo menamą reikalavimą, pats negalėdamas jo pareikšti dėl turimų kreditorių gausos, siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatskleidė šios bylos ginčo esmės, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl pagrindo priteisti palūkanas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė UAB „Emalin“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo iš atsakovų priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Priešingai, nei teigiama atsakovų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nusprendė, jog, atsižvelgiant į visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą 3 mėnesių terminą reikalavimui J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei V. J. pareikšti.

Šioje byloje, pagal ieškovės pareikštą ieškinį, reikalaujama atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro palūkanos už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, kurias atsakovai gavo po preliminariųjų sutarčių pasirašymo ir kuriomis toliau naudojosi net ir pareiškę, kad preliminariųjų sutarčių nebevykdys. Taigi iš esmės skiriasi naujosios kreditorės (ieškovės) reiškiamo reikalavimo ir teisme jau išnagrinėto pradinės kreditorės reikšto ieškinio dalykas ir pagrindas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pradinės kreditorės UAB „Arlitanus“ ir naujosios kreditorės (ieškovės) ieškinius laikyti tapačiais ir šią bylą nutraukti.

Nurodo, kad ieškovė nėra praleidusi termino reikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už visą laikotarpį, kuriuo atsakovai naudojosi gautomis piniginėmis lėšomis pagal preliminariąsias sutartis, kurias jie nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė vykdyti. Teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-276-1097/2025 konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė vykdyti Sutartis. Teigia, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to jiems kyla prievolė atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Atsakovai apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl neva nesąžiningo pradinės kreditorės UAB „Arlitanus“ veikimo sudarant 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir teigia, jog ši sutartis buvo fiktyvus ir apsimestinis sandoris, tačiau savarankiško reikalavimo dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ginčijimo atsakovai byloje nebuvo pareiškę. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nei tenkinti atsakovų prašymo dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo išreikalavimo (kuris niekaip nėra susijęs su byloje nagrinėjamais reikalavimais), nei vertinti atsakovų teiginius, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis neva pažeidžia pradinės kreditorės UAB „Arlitanus“ kreditorių interesus, nes šios aplinkybės išeina už ginčo ribų. Minėti atsakovų teiginiai neturi teisinės reikšmės ir šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Remiantis bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Arlitanus“ ir J. J. sudarė (duomenys neskelbtini) Sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. J. įsipareigojo parduoti, o UAB „Arlitanus“ – nupirkti 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės (buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, ir sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo J. J. vardu Nekilnojamojo turto registre dienos (Sutarties 1 punktas).

2021 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „Arlitanus“ sumokėjo J. J. visą Turto kainą – 50 000 Eur. Sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad jei J. J. atsisakys parduoti Turtą, ji įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atlyginti visus UAB „Arlitanus“ patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) ir sumokėti 25 000 Eur dydžio baudą.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Arlitanus“ ir I. Š. bei R. Š. sudarė (duomenys neskelbtini) Sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai I. Š. ir R. Š. įsipareigojo parduoti, o UAB „Arlitanus“ – nupirkti 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį pretendentei D. Š. bus atkurtos nuosavybės teisės (buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje, ir atsakovų I. Š. ir R. Š. įstatymų nustatyta tvarka paveldėtą, ir sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo atsakovų I. Š. ir R. Š. vardu Nekilnojamojo turto registre dienos.

2021 m. balandžio 29 d. kasos orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „Arlitanus“ atsakovams I. Š. ir R. Š. sumokėjo visą Turto kainą – 50 000 Eur. Sutarties 13 punkte šalys susitarė, kad jei atsakovai I. Š. ir R. Š. atsisakys parduoti Turtą, jie įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal 2021 m. balandžio 29 d. Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atlyginti visus UAB „Arlitanus“ patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) ir sumokėti 25 000 Eur dydžio baudą.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Arlitanus“ 2021 m. gruodžio 2 d. raštu kreipėsi į J. J. ir atsakovus I. Š. bei R. Š., prašydama paaiškinti, kodėl nevykdomi įsipareigojimai pagal 2021 m. balandžio mėn. Sutartis. Atsakovų I. Š. ir R. Š. bei J. J. atstovė advokatė ieškovei pateikė 2021 m. gruodžio 15 d. atsakymą, iš kurio turinio matyti, kad minėti asmenys neketina vykdyti Sutarčių (žr. ieškinio 6 priedą). Gautų lėšų pagal Sutartis (pagal kiekvieną iš Sutarčių po 50 000 Eur) atsakovai UAB „Arlitanus“ tuo metu dar negrąžino. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. UAB „Arlitanus“ pagal Sutartis buvo grąžinta 99 553 Eur.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. UAB „Arlitanus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-939-861/2025 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-2393-861/2024). 2024 m. liepos 24 d. atsiliepime į UAB „Arlitanus“ ieškinį atsakovai nurodė, kad yra pasirengę vadovaudamiesi teisės analogija sumokėti CK 6.210 straipsnyje numatyto dydžio (5 procentų) palūkanas už laikotarpį nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 20 d., kai buvo atliktas mokėjimas UAB „Arlitanus“. UAB „Arlitanus“ ieškinys buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimu, kuris buvo apskųstas.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-276-1097/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Iš bylai pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. J. (duomenys neskelbtini) palikimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą priėmė atsakovė V. J..

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Arlitanus“ perleido naujajai kreditorei (ieškovei) UAB „Emalin“ visas reikalavimo teises į J. J., kylančias iš (duomenys neskelbtini) Sutarties, taip pat į atsakovus I. Š. ir R. Š., kylančias iš (duomenys neskelbtini). Sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant, teises reikalauti atlyginti nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) dėl paminėtų asmenų nesąžiningo atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį pagal Sutarčių sąlygas, dėl nepagrįsto naudojimosi pradinės kreditorės (UAB „Arlitanus“) sumokėtomis piniginėmis lėšomis pagal Sutartis.

2025 m. lapkričio 5 d. pranešimais atsakovų I. Š. ir R. Š. bei J. J. atstovė advokatė informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą ir paminėtiems asmenims pasiūlyta geranoriškai sumokėti palūkanas už naudojimąsi gautomis lėšomis pagal Sutartis, kurias jie nesąžiningai atsisakė vykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Pareikštu 2025 m. gruodžio 3 d. ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad atsakovai privalo sumokėti palūkanas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis.

Dėl ginčo esmės

Apeliantams apeliaciniame skunde kvestionuojant įrodymų vertimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės reikalavimų J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei atsakovei V. J. pareiškimo termino praleidimo priežastis laikė svarbiomis. Teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl negalėjo anksčiau sužinoti apie J. J. mirtį. Apeliantės vertinimu, ši skundžiamo sprendimo dalis iš esmės neturi motyvų, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai savo reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams turi pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei nukreipti reikalavimą į palikimą priėmusius įpėdinius įgyvendinti. Praleidus šį terminą, teismas gali jį atnaujinti tik tuo atveju, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

CK 5.63 straipsnio 4 dalies formuluotė – „Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai“ – leidžia daryti išvadą, kad per trejų metų laikotarpį teisme turi būti pareiškiamas kreditoriaus reikalavimas. Šis CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.

Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. J. yra J. J. įpėdinė pagal testamentą. Nustatyta, jog J. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti suėjo 2025 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė į teismą su reikalavimu dėl palūkanų priteisimo ir termino atnaujinimo kreipėsi 2025 m. gruodžio 3 d., praleidusi 3 mėnesių terminą, tačiau nesuėjus 3 metų naikinamajam terminui.

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2025 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių (palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis) priteisimo atsakovams J. J., I. Š. ir R. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-51366-1099/2025 atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas, vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nustatė, kad viena iš ieškovės nurodomų atsakovių, t. y. atsakovė J. J., ieškovės kreipimosi į teismą metu yra mirusi (atsakovės mirties data – (duomenys neskelbtini)), t. y. ieškinys pareikštas asmeniui, kuris neturi civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aptartas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iki 2025 m. lapkričio 11 d. objektyviai nežinojo apie J. J. mirtį, todėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą praleidimą lėmė nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aktualu pažymėti ir tai, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), kai nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-939-861/2025 dėl nuostolių priteisimo procesas dar nebuvo pasibaigęs, nes apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-276-1097/2025 dar nebuvo priimtas procesinis sprendimas. Remiantis LITEKO II civilinės bylos Nr. e2A-276-1097/2025 duomenimis, jokių pranešimų į minėtą bylą apie J. J. mirtį pateikta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu apie šią aplinkybę apeliaciniam teismui būtų buvę pranešta laiku, teismas būtų sprendęs dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iki teisių perėmėjo (pavyzdžiui, įpėdinio, paveldėjusio turtą ir prievoles) paaiškėjimo. Tokiu atveju pirmajai kreditorei (UAB „Arlitanus“) apie atsakovės mirtį būtų tapę žinoma nagrinėjant civilinę bylą.

Kita svarbi aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ta, kad atsakovai civilinėje byloje Nr. e2-939-861/2025 pateiktame 2024 m. liepos 24 d. atsiliepime į UAB „Arlitanus“ ieškinį nurodė, kad yra pasirengę vadovaudamiesi teisės analogija sumokėti CK 6.210 straipsnyje numatyto dydžio (5 procentų) palūkanas už laikotarpį nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 20 d., kai buvo atliktas mokėjimas UAB „Arlitanus“. Taigi iš esmės pripažino ieškovės šioje byloje reiškiamą reikalavimą. Ieškovė 2025 m. lapkričio 5 d. pranešimais atsakovų I. Š. ir R. Š. bei J. J. atstovę advokatę informavo apie reikalavimo teisių perleidimą ir paminėtiems asmenims buvo pasiūlyta geranoriškai sumokėti palūkanas už naudojimąsi gautomis lėšomis pagal Sutartis. Nors tuo metu J. J. jau buvo mirusi, nei jos atstovė, nei kiti atsakovai ieškovės apie šią aplinkybę neinformavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisės aktai nenustato palikimą priėmusiam įpėdiniui pareigos informuoti kreditorių apie skolininko mirtį, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia galimybės pripažinti kreditoriaus termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad ieškovė apie J. J. mirtį nežinojo, apie ją nebuvo informuota nei vykstant tarp šalių teisminiam procesui apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-276-1097/2025, nors atsakovė mirė dar nepasibaigus šiam bylos nagrinėjimui, nei vėliau, 2025 m. lapkričio 5 d. kreipusis į atsakovų atstovę dėl reikalavimo įvykdymo. Taigi ieškovė objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie skolininkės mirtį ir dėl to per įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditinio reikalavimo palikimą priėmusiai įpėdinei. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju yra svarbios ir sudaro pagrindą terminą atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl termino ieškovei pareikšti reikalavimą J. J. palikimą priėmusiai įpėdinei atsakovei V. J. atnaujinimo yra nemotyvuota ir dėl to egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptarė CK 5.63 straipsnio taikymo sąlygas, įvertino byloje surinktus įrodymus, šalių argumentus ir nustatė konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindė išvadą, jog ieškovės termino praleidimo priežastys yra svarbios. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas yra be motyvų. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau paminėti apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad faktinės aplinkybės (įvykiai, veiksmai, sandoriai) jau buvo išnagrinėtos civilinė byloje Nr. e2-2393-861/2024. Nurodo, kad ieškovė tas pačias aplinkybes dėsto ir šioje byloje, todėl mano, kad ši byla pirmosios instancijos teisme neturėjo būti nagrinėjama iš naujo tik todėl, kad pradinė kreditorė (UAB „Arlitanus“) su ieškove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį.

Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantų pirmiau paminėtus apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-2393-861/2024 (naujas civilinės bylos Nr. e2-939-861/2025) buvo sprendžiamas kitas materialusis reikalavimas – dėl pagal preliminariąsias sutartis sumokėtų sumų (nuostolių) priteisimo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia savarankišką reikalavimą – priteisti palūkanas už naudojimąsi pinigais pagal CK 6.210 straipsnį. Atitinkamai aplinkybė, kad ieškovė reikalavimo teisę įgijo Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, nesudaro pagrindo išvadai, jog byla yra tapati anksčiau išnagrinėtai bylai. Ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti nagrinėti ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šioje nagrinėjamoje byloje sutampa tam tikros faktinės aplinkybės (preliminariųjų sutarčių sudarymas, pinigų sumokėjimas ir grąžinimas), tačiau nesutampa bylos dalykas ir pareikštas materialusis reikalavimas. Todėl vien tai, kad ieškovė remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, nereiškia, jog byla negali būti nagrinėjama iš naujo, nes ginčo objektas yra kitas. Atitinkamai tuo aspektu apeliantų apeliacinio skundo argumentai atmetami, kaip iš esmės nepagrįsti. Juolab, kad atsakovai civilinėje byloje Nr. e2-939-861/2025 pateiktame 2024 m. liepos 24 d. atsiliepime į UAB „Arlitanus“ ieškinį nurodė, kad yra pasirengę vadovaudamiesi teisės analogija sumokėti CK 6.210 straipsnyje numatyto dydžio (5 procentų) palūkanas už laikotarpį nuo preliminarių sutarčių sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 20 d., kai buvo atliktas mokėjimas UAB „Arlitanus“. Taigi, kaip jau paminėta anksčiau, atsakovai iš esmės pripažino ieškovės šioje byloje reiškiamą reikalavimą.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino atsakovų prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi ieškovės ieškinys pateiktas dėl nuostolių atlyginimo, o nuostoliai yra žala (CK 6.249 straipsnis).

CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Iš ieškovės ieškinio rezoliucinės dalies matyti, kad ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašė iš atsakovės V. J. priteisti 7 184,93 Eur, iš atsakovės I. Š. priteisti 3 520,55 Eur, iš atsakovo R. Š. priteisti 3 520,55 Eur palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl padarytos žalos atlyginimo, o dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais, kuriuos atsakovai naudojo pasirašę 2021 m. balandžio mėn. sutartis.

Įvertinusi apeliantų argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ne reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis pagal CK 6.210 straipsnį. Todėl vien aplinkybė, kad ieškinio pavadinime vartojamas žodis „nuostoliai“, nesudaro pagrindo šį reikalavimą kvalifikuoti kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 10 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinį pareiškus 2025 m. gruodžio 3 d. nėra praleistas.

Apeliantai apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pradinė kreditorė (UAB „Arlitanus“) neturėjo galiojančių reikalavimo teisių į atsakovus bent jau tokia apimtimi, kuria pateiktas ieškinys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus apeliantų argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai neginčijo 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria pradinė kreditorė UAB „Arlitanus“ perleido ieškovei visas iš Sutarčių kylančias reikalavimo teises į atsakovus, todėl 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo klausimas nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Taigi šiuo aspektu apeliantų argumentai taip pat atmetami kaip iš esmės nepagrįsti.

Šioje nutartyje aptartų motyvų pagrindų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atskleidė šios bylos ginčo esmę, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovų priteisė palūkanas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, t. y., kad 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Arlitanus“ buvo sudaryta fiktyviai, kadangi UAB „Arlitanus“ buvo ir yra iš esmės nemokus subjektas, kuris perleido savo menamą reikalavimą, pats negalėdamas jo pareikšti dėl turimų kreditorių gausos, ir kita, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantų apeliacinį skundą jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Ieškovė 2026 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, prašo iš atsakovų priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, – 2026 m. gegužės 22 d. sąskaitą faktūrą ir 2026 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą.

Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 800 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia ieškovei iš atsakovų priteisti po 266,67 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Emalin“ iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Emalin“ iš atsakovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,67 (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Emalin“ iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,67 (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Erika MisiūnienėMilda SkersienėErika Tamošaitienė