Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje, kuria išspręstas pareiškėjo PRS1 skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys antstolė SUA5, SUA3, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos

Apeliantas kartu su atskiruoju pateikė bylai įrodymus: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-17427-959/2026; 2026 m. balandžio 13 d. skundą dėl antstolės veiksmų; ekrano nuotrauką, kurioje yra užfiksuota varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausia pasiūlyta kaina; antstolės 2026 m. balandžio 20 d. patvarkymą dėl skolininko skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylai pateiktais įrodymais pažymi, kad 2026 m. balandžio 13 d. skundas dėl antstolės veiksmų, antstolės 2026 m. balandžio 20 d. patvarkymas dėl skolininko skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismo nutartis jau yra byloje, todėl mano, kad nėra tikslinga šiuos įrodymus pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Dėl kito įrodymo – ekrano nuotraukos pažymėtina, kad pareiškėjas prašymo pridėti teikiamą įrodymą prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos nereiškė, motyvų ir argumentų, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė. Atsižvelgus į CPK 314 straipsnyje įtvirtintus naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimo ribojimus, taip pat į įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, apelianto teikiamus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.

Pareiškėjas 2026 m. birželio 4 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad juose pareiškėjas išdėstė poziciją dėl antstolės 2026 m. balandžio 20 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė nesutikimo su juo argumentus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė savo atsikirtimus į pirmosios instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą, o procesas pirmosios instancijos teisme yra baigtas, pareiškėjas šių rašytinų paaiškinimų pirmosios instancijos teismui nepateikė ir argumentų, kodėl jų pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nenurodė, taip pat į tai, kad šie rašytiniai paaiškinimai nėra susiję su apeliacijos objektu, kadangi juose nėra nurodomi nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai, nutaria pareiškėjo rašytinus paaiškinimus atsisakyti priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės SUA5 kontoroje yra vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-4135-1126/2022 išieškotojai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl 1 132,11 Eur skolos ir 241,15 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko PRS1; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-514-570/2023 išieškotojai (duomenys neskelbtini) dėl 1 230 Eur ir 321 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. gruodžio 1 d., išieškojimo iš skolininko PRS1; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1551-1172/2024 išieškotojai SUA3 dėl 11 974,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininko PRS1; 4) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išduotą dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 489,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininko PRS1; 5) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtą nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 67,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko PRS1.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2024 m. gruodžio 23 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), juo nutarė areštuoti skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę areštuotu turtu. 2025 m. kovo 6 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bulvinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę areštuotu turtu.

2026 m. kovo 9 d. antstolė skolininkui ir išieškotojams išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, kad 2026 m. kovo 9 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui priklausančiai ½ daliai žemės sklypo už pradinę turto pardavimo kainą – 12 320 Eur ir pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui prikausančiam gyvenamajam namui už pradinę turto pardavimo kainą – 22 400 Eur (varžytynių pabaiga 2026 m. balandžio 8 d.).

Nustatyta, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2026 m. balandžio 8 d., laimėjęs dalyvis – A. K.. Maksimali pasiūlyta turto kaina – 33 000 Eur. Varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2026 m. balandžio 8 d., laimėjęs dalyvis – V. D.. Maksimali pasiūlyta turto kaina – 16 948 Eur.

2026 m. balandžio 9 d. antstolė varžytynes laimėjusiems dalyviams išsiuntė pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie laimėtas varžytynes.

2026 m. balandžio 13 d. skolininkas pateikė skundą antstolei dėl jos veiksmų, juo prašė: 1) pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, kiek jie yra susiję su ½ dalimi žemės sklypo realizavimu; 2) panaikinti žemės sklypo varžytinių rezultatus; 3) taikyti restituciją, t. y. grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki varžytinių, panaikinant žemės sklypo perleidimo pasekmes; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti nuosavybės teisių perleidimą ir lėšų paskirstymą iš varžytinių.

Antstolė 2026 m. balandžio 20 d. patvarkymu dėl skolininko skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko skundo netenkino ir vykdomąsias bylas kartu su skundu perdavė teismui.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusios, todėl antstolės procesinių veiksmų pripažinimas neteisėtais nebegali sukelti pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių, o antrasis ir trečiasis skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nepagrįstai konstatavo, jog ginčas nebeturi teisinės reikšmės. Apelianto įsitikinimu, skundo patenkinimas sukeltų realias teisines pasekmes, t. y. pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais galėtų būti sprendžiamas varžytynių akto teisėtumo klausimas, taikoma restitucija ir sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu.

Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Taip pat nenagrinėtini teisme reikalavimai, kurie nesukelia teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms, tokie reikalavimai nelaikytini savarankiškais ir todėl negali būti nagrinėjami teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuojama CPK XXXI skyriuje.

Iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų turinio galima matyti, kad pareiškėjas iš esmės skundžia nekilnojamojo turto varžytynių rezultatus ir su tuo susijusius antstolės neteisėtus veiksmus teigdamas, kad vien pastatų realizavimas visa apimtimi padengė skolos sumą, todėl papildomas žemės sklypo pardavimas iš varžytynių yra perteklinis ir neteisėtas, antstolė privalėjo sustabdyti žemės sklypo realizavimą. Nurodė, kad terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti nepraleistas, kadangi apie varžytynių rezultatus sužinojo 2026 m. balandžio 6 d.

Antstolė 2026 m. balandžio 20 d. patvarkyme dėl skolininko skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2026 m. kovo 9 d. buvo paskelbtos skolininko nekilnojamo turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimai apie varžytynių paskelbimą išsiųsti skolininkui ir kreditoriams. Varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2026 m. balandžio 8 d. Pasisakydama dėl skolininko argumentų, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, pažymėjo, jog iš vykdomosios bylos duomenų akivaizdžiai matosi, kad po 2026 m. kovo 9 d. paskelbtų varžytinių antstolė jokių procesinių veiksmų neatliko ir įtakoti ar nuspėti varžytynių baigtį, už kokias sumas galbūt bus nupirktas skolininko turtas, negalėjo. Nurodė, kad skolininko skundas pateiktas 2026 m. balandžio 13 d., akivaizdžiai praleidus CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatytus terminus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pareiškėjas apie 2026 m. kovo 9 d. paskelbtas nekilnojamojo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas ir šios aplinkybės neginčijo, argumentų, jog apie paskelbtas varžytynes jam nebuvo tinkamai pranešta, nenurodė ir skunde dėl antstolės veiksmų patvirtino, kad apie įvykusias varžytynes ir jų rezultatus jam yra žinoma. Ir nors iš faktinio skundo dėl antstolės veiksmų pagrindo galima manyti, kad pareiškėjas, tikėtina, skundžia žemės sklypo varžytinių rezultatus prašydamas juos panaikinti, kadangi vykdymo veiksmai, susiję su šio nekilnojamojo turto realizavimu, pareiškėjo įsitikinimu, yra pertekliniai, tačiau skundo dalykas iš esmės nėra aiškus. 2026 m. balandžio 13 d. pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų skundo reikalavimus pareiškėjas suformulavo abstrakčiai prašydamas pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, kiek jie yra susiję su ½ dalimi žemės sklypo realizavimu, panaikinti žemės sklypo varžytinių rezultatus, taikyti restituciją ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi nagrinėjamu atveju nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas skundžia, t. y. ar 2026 m. kovo 9 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskelbtas varžytynes, ar įvykusias varžytynes, jų rezultatą. Iš antstolės patvarkymo dėl skolininko skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir jame dėstomų argumentų apie termino skundui paduoti praleidimą galima suprasti, kad antstolė, tikėtina, pareiškėjo skundą išnagrinėjo kaip skundą dėl 2026 m. kovo 9 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskelbtas varžytynes.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad žemės sklypo varžytynės yra pasibaigusios, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl antstolės procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais, kiek jie yra susiję su ½ dalimi žemės sklypo realizavimu, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka tuo pagrindu, kad tokio reikalavimo patenkinimas nebegali sukelti pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada, nenurodant motyvų, kurių pagrindu ji padaryta (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai), nėra pakankama ir nepatvirtina, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK XXXI skyriaus normose nedetalizuota, kaip turi būti formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismas palieka pareiškimą (skundą) nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Toks reikalavimas reiškia, kad teismas skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui turi užtikrinti, kad jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2007). Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir joje nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokį konkrečiai antstolės procesinį veiksmą pareiškėjas skundžia, neanalizavo, kokių materialiųjų teisinių pasekmių yra siekiama pateiktu skundu. Atkreiptinas dėmesys, kad esant abejonių dėl skundo dėl antstolio veiksmų dalyko formuluotės tikslumo, reikalavimo pagrindo aiškumo turi būti nustatomas terminas skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti (CPK 111, 115 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta (šios nutarties 32, 33 punktai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, nes iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų turinio nėra aišku ir negalima tiksliai nustatyti, kokie antstolės procesiniai veiksmai skundžiami. Tačiau nutartis dėl skundo dėl antstolės veiksmų trūkumų šalinimo, pasiūlant pareiškėjui patikslinti skundo dalyką, pagrindą nebuvo priimta. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolės persiųstas pareiškėjo skundas kartu su antstolės patvarkymu jo netenkinti ir vykdomosiomis bylomis teisme gautas 2026 m. balandžio 21 d., skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2026 m. balandžio 23 d.

Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad varžytinės yra pasibaigusios ir kad antstolės procesinių veiksmų pripažinimas neteisėtais nebegali sukelti pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių padarinių, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti galimus skundo dėl antstolės veiksmų trūkumus – patikslinti skundo reikalavimą, tiksliau suformuluoti skundo dėl antstolės veiksmų dalyką ar pagrindą, pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjui teismo įpareigojimo dėl skundo trūkumų nepašalinus, tik tokiu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartis panaikinama ir skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir skundo dėl antstolės veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.