Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmų; suinteresuoti asmenys D. Ž., antstolės atstovas A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Skundo esmė

Pareiškėja, remdamasis CPK 510–513 straipsniais, 629 straipsnio 2 dalimi, 634 straipsnio 2 dalimi, Antstolių įstatymo 3 straipsniu, prašė teismo įpareigoti suinteresuotą asmenį A. Ž. panaikinti 2005 m. vasario 11–12 d. surašytą paveldimo turto apyrašą dėl buto (duomenys neskelbtini), grąžinti jai visus pagal šį turto aprašą paimtus daiktus; panaikinti 2005 m. vasario 5 d. ir 2005 m. vasario 15 d. atliktus turto apyrašus dėl namo (duomenys neskelbtini), suteikiant jai teisę nevaržomai naudotis jai priklausančia nuosavybe, bei nutraukti vykdomąją bylą pagal suinteresuoto asmens D. Ž. pareiškimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 510, 512 straipsnius ir 513 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai nustatė skundo dėl antstolio veiksmų pagrindą, t. y. padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja skundė ne antstolio atstovo 2006 m. vasario 8 d. atsisakymą atlikti veiksmus (grąžinti pareiškėjai be pagrindo paimtą turtą), bet 2005 m. vasario 5, 12 ir 15 dienomis atliktus veiksmus (turto apyrašus). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137, 293, 337 straipsnius, nes, nutraukus bylą, liko neišspręstas pareiškėjos daiktų, paimtų pagal negaliojančius turto apyrašus, grąžinimo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį, nes, įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarčiai, kuria panaikinti visi antstolio atstovo A. Ž. surašyti turto apyrašai, civilinėje byloje Nr. 2-8745-637/2005, antstolio atstovas A. Ž. patvarkymu privalėjo panaikinti visus savo vykdymo veiksmus ir grąžinti viską taip, kaip buvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad N. Ž. 2005 m. sausio 14 d. mirė, jo įpėdinė pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartimi pavedė pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjui priklausiusio turto apyrašą, o 2005 m. vasario 2 d. nutartimi, patenkinęs kito įpėdinio – suinteresuoto D. Ž. – pareiškimą, pavedė jo pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo turto apyrašą. Klaipėdos miesto apylinkės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartis. Antstolė V. D. 2005 m. vasario 11 d. surašė paveldimo turto apyrašą palikimo atsiradimo vietoje – Klaipėdoje, Technikos g. 46. Antstolės A. R. Žičkuvienės atstovas A. Žičkus. 2005 m. vasario 11–12 d. sudarė paveldimo turto apyrašą J. R. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino suinteresuoto asmens A. Ž. 2005 m. vasario 11–12 d. apyrašą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK XXXI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, ir tuo pagrindu pažeidė CPK 293 straipsnio 1 punktą bei neteisėtai nutraukė civilinę bylą. Tai yra proceso teisės klausimai, dėl kurių privalo pasisakyti kasacinis teismas.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 510 straipsnio 1 dalies ir 513 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės atstovo A. Ž. 2006 m. vasario 8 d. atsisakymo pagal jos prašymą grąžinti daiktus, įtrauktus į 2005 m. vasario 11–12 d. surašytą turto apyrašą, t. y. prašo teismo įpareigoti atlikti procesinį veiksmą – grąžinti tai, ką antstolis (antstolio atstovas) aprašė vykdydamas teismo nutartį (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Taigi skundo dalykas yra reikalavimas grąžinti aprašytus daiktus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Skundo pagrindas yra aplinkybės, susijusios su tuo, kad įvykdyta teismo nutartis, kuri buvo pagrindas antstoliui aprašyti turtą, šiuo metu yra panaikinta atnaujinus procesą byloje dėl paveldėjimo procedūrų taikymo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė skundo faktinį pagrindą ir skundo dalyką, todėl nepagrįstai laikė, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės atstovo A. Ž. 2005 m. vasario 5 d., 2005 m. vasario 11–12 d. ir 2005 m. vasario 15 d. atliktų veiksmų aprašant turtą, taip pat klaidingai pripažino, kad skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, taigi be teisinio pagrindo nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą kaip nenagrinėtiną teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, taip vertindamas skundo pagrindą ir skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso normas ir priėmė neteisėtą nutartį, nes šio skundo nagrinėjimo pagrindas yra aplinkybės, susijusios su vykdant teismo nutartį aprašytų daiktų grąžinimu, įpareigojant antstolės atstovą atlikti tokius veiksmus (CPK 513 straipsnio 1 dalis), o ne apyrašų sudarymu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.

Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje turi būti peržengtos kasacinio skundo ribos, nes to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie yra pagrindas panaikinti taip pat ir pirmosios instancijos teismo nutartį dėl tokių motyvų.

Nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka, taip pat ir skundus dėl antstolio veiksmų, teismas privalo būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tai gali būti paaiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą. Nagrinėjama byla, kaip byla dėl antstolio veiksmų, yra nedispozityvi. Toks reikalavimas teismui yra iš esmės imperatyvus, nes skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui teismas turi užtikrinti, kad jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės. Taip yra dėl to, kad tik teismas atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Apylinkės teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, neatsižvelgė į tai, jog, vykdant prašymą dėl turto apyrašo sudarymo, susiformavo sudėtingi vykdymo proceso dalyvių teisiniai santykiai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo D. Ž. prašymą dėl palikimo administratoriaus skyrimo ir turto apyrašo sudarymo, Klaipėdos apylinkės teismas 2005 m. vasario 2 d. nutartimi pavedė pareiškėjo pasirinktam antstoliui per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos sudaryti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausiusio mirusiajam N. Ž. (N. Ž.), apyrašą. Po turto apyrašo sudarymo teismas nusprendė palikimo administratore skirti Lietuvos dailininkų sąjungos narę R. L. ir nustatyti paprastąjį palikimo administravimą (civilinė byla Nr. P2-1896-512/2005). Dėl šios teismo nutarties įvykdymo į antstolę A. R. Žičkuvienę ir kreipėsi D. Ž. Vykdydamas teismo nutartį antstolės atstovas A. Ž. 2005 m. vasario 5 d. sudarė turto, esančio (duomenys neskelbtini), apyrašą. Aprašytą turtą priėmė saugoti turto administratorė R. L. (vykdomoji byla Nr. 75-00083/05, b. l. 28–39). Antstolės atstovas 2005 m. vasario 11–12 d. surašė turto, esančio (duomenys neskelbtini), apyrašą, kuriame nurodytas turtas perduotas saugoti turto administratorei R. L. (vykdomoji byla Nr. 75-00083/05, b. l. 52–57). Taip pat antstolės atstovas 2005 m. vasario 15 d. surašė turto esančio (duomenys neskelbtini), apyrašą, kuriame aprašytą turtą priėmė saugoti taip pat administratorė R. L. (vykdomoji byla Nr. 75-00083/05, b. l. 70–77). Pareiškėja prašė įpareigoti antstolės atstovą grąžinti būtent šiuose apyrašuose nurodytą turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pagal T. J. prašymą buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje pagal D. Ž. pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo ir panaikinta Klaipėdos miesto 2005 m. vasario 2 d. nutartis, atmestas D. Ž. prašymas dėl R. L. paskyrimo paveldimo turto administratore. Be to, buvo nutraukta bylos dalis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, bet, panaikinęs nutartį, teismas nieko nepasisakė dėl vykdant šią teismo nutartį aprašyto turto, nors ir buvo nustatytas teismo nutarties neteisėtumas bei nepagrįstumas. Apylinkės teismas nevertino to, kad turtas buvo aprašytas vykdant įsiteisėjusią nutartį ir perduotas teismo paskirtai turto administratorei, neatsižvelgė ir į tai, kad, prašydama teismo įpareigoti antstolį grąžinti aprašytą turtą, pareiškėja siekia išreikalauti turtą iš svetimo valdymo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nutartį, jau yra sudarytas mirusiojo turto apyrašas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kokiu būdu antstolis galėtų įvykdyti teismo nutartį, teismui patenkinus pareiškėjos skundą, kai turtas jau yra perduotas teismo paskirtam turto administratoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, prašydama teismo įpareigoti antstolį grąžinti aprašytą turtą ir siekdama jį išreikalauti iš svetimo valdymo, pareiškėja irgi neįvertinto šios aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dar vieną esminę aplinkybę, t. y. kad 2006 m. vasario 10 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 75-00083/05 buvo užbaigta, nes antstolis konstatavo, jog teismo nutartis yra visiškai įvykdyta. Šis antstolio patvarkymas CPK XXXI skyriaus tvarka nebuvo apskųstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimas yra nustatytas vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose. CPK XXXI skyriuje nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. Tačiau tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje L. R. v. antstolis V. Drungilas, byla Nr. 3K-7-262/2005). Esant tokioms bylos, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti, ar vykdymo proceso dalyviai gali pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ar, įvykus turto perdavimui, kai yra panaikintas teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu turto administratoriui perduotas aprašytas turtas, jie turi pagrindą ieškinio teisenos tvarka reikalauti grąžinti turtą, ar tokiu atveju jau kyla ginčas dėl testamento vykdymo (CK 5.38 straipsnio 1 dalis). Juolab kad byloje nustatyta, jog turto administratore buvo paskirta R. L., kuri yra įpėdinio D. Ž. mama, buvusi mirusiojo žmona. Tais atvejais, kai pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudama gražinti turtą, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, kad nėra grąžinamas antstolio trečiajam asmeniui (šiuo atveju teismo paskirtam turto administratoriui) perduotas turtas, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (CPK 138 straipsnis). Tik taip gali būti garantuojama vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsauga ir užtikrintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolio veiksmų.

Dėl nurodytų esminių proceso normų pažeidimo naikinamos apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų nutartys, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.