- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-956-618/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30061-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė (pran.)
- Ieškovas
- Žemės matavimai
- Atsakovas
- ATS1
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės matavimai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės matavimai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės matavimai“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos už projektavimo darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Žemės matavimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ATS1, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydama priteisti 1 315 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarė darbų sutartį Nr. 20/09/10 (toliau – ir Darbų sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo darbus iki 2021 m. kovo 31 d. Darbų sutartimi buvo sutarta, kad, esant objektyvioms priežastims, abipusiu šalių susitarimu darbų atlikimo terminai gali būti koreguojami. Darbų sutartimi šalys susitarė, kad darbas laikomas užsakovės priimtas, jei abi šalys pasirašo užbaigto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktą. Gavus atsisakymą suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovė ir atsakovė elektroninėmis priemonėmis susitarė pratęsti Darbų sutarties terminą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Šį susitarimą atsakovė patvirtino parašu Darbų sutartyje. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu. Visą šį laiką atsakovė nereiškė reikalavimo nutraukti Darbų sutartį. Nors situacija sąlygojo užsakovės nepasitenkinimą, atsakovė bendradarbiavo su ieškove ir įsitraukė į projekto rengimą, tarpininkavo derinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su sodininkų bendrijos pirmininku. Sutartimi buvo sutarta, kad atsakovė už darbus sumokės 1 500 Eur pagal pateiktus atliktų darbų aktus per 5 kalendorines dienas nuo jų pasirašymo. Atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. surašė ir pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį kartu su įsakymu dėl suderinimo išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu. Tokiu būdu ieškovė perdavė atsakovei darbų sutartimi sulygtus darbus. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. taip pat išrašė 1 815 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZM21 0057 ir tuo pačiu elektroniniu laišku ją pateikė atsakovei apmokėti. Atsiskaitymo už atliktus darbus terminas baigėsi 2021 m. lapkričio 24 d. Atsakovė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, tačiau jai pateiktos sąskaitos neapmokėjo, į raginimus sumokėti skolą nereagavo. Atsakovės skola ieškovei sudaro 1 315 Eur.
Ieškovė teigė, jog nors formaliai atsakovė darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, tačiau ji neišreiškė atsisakymo priimti jai perduotą darbų rezultatą, nepateikė pretenzijų dėl jai perduotų darbų kokybės, kaip tai numatyta Darbų sutartyje. Atliktus darbus perdavus atsakovei, ji įgijo teisę savo nuožiūra naudotis ieškovės Darbų sutarties pagrindu sukurtu ir atsakovei perduotu naudotis rezultatu. Ieškovės žiniomis, atsakovė jai perduotą ieškovės darbų rezultatą naudoja, viešajame registre yra įregistruotas suformuotas ir pertvarkytas žemės sklypas pagal ieškovės parengtą projektą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovei vėliau nei Darbų sutartyje nustatytu terminu perduoti darbai prasmės neprarado, atsakovė jai perduotus darbus priėmė. Vadinasi, jai atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas ir perduotą darbų rezultatą. Be to, Darbų sutartyje nustatyta, kad projektas laikomas vykdytojo baigtas, kai jis įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS). Pakoreguotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas paskutinį kartą į šią sistemą buvo įkeltas 2021 m. birželio 28 d., t. y. Darbų sutarties termino pratęsimo laikotarpiu. Projekto derinimo darbai užtruko dėl ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Ieškovei pareikštas pastabas dėl projekto trūkumų ieškovė šalino operatyviai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad, esant CPK nustatytiems pagrindams, sutinka su sprendimo už akių priėmimu. Taip pat nurodė, kad Darbų sutartis su ieškove nebuvo pratęsta ir pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl po šios datos ieškovė neturėjo teisės veikti atsakovės vardu. Darbai buvo atlikti praleidus sutartyje nustatytą terminą, nebuvo užbaigti ir nebuvo priimti. 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovės surašyto darbų akto atsakovė nepasirašė, nes darbų rezultatas tuo metu dar nebuvo užbaigtas. Pareiga apmokėti darbus atsiranda tik priėmus galutinį darbų rezultatą, o rangos sutarties esmė yra būtent rezultatas, o ne tarpiniai veiksmai. Nors ieškovės parengtas projektas buvo patvirtintas administraciniu aktu, galutinis sutarties tikslas – žemės sklypo suformavimas ir įregistravimas – ieškovės veiksmais nebuvo pasiektas. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti sklypą pagal ieškovės pateiktus dokumentus, todėl darbų rezultatas laikytinas neužbaigtu ir netinkamu naudoti. Pasibaigus Darbų sutarties galiojimui, atsakovė kreipėsi į kitą rangovą – UAB „Geo group“, kuris užbaigė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesą. Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas tik pasitelkus kitą rangovą, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovė laikytina neįvykdžiusia sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi nustatyta, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovei nustatytas 14 dienų terminas pateikti dubliką, o atsakovei – tripliką. Teismo procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti per jos atstovą advokatą AIE1 2026 m. sausio 20 d. Terminas dublikui pateikti pasibaigė 2026 m. vasario 3 d. Ieškovė per teismo nustatytą terminą dubliko nepateikė, taip pat nepateikė prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą dublikui pateikti.
Teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 ieškovės ieškinį atmetė. Teismo 2026 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovei priteista 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju darbų rezultatas nebuvo priimtas, nebuvo tinkamas naudoti ir nepasiektas ieškovės veiksmais, todėl darytina išvada, kad ieškovei neatsirado teisė reikalauti atlygio už darbus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįvykdė Darbų sutarties pradiniu terminu, neįvykdė jos ir pratęstu terminu, neturėjo sutartinio pagrindo vykdyti darbus po 2021 m. rugpjūčio 31 d., neperdavė ir nepasiekė galutinio Darbų sutarties rezultato, konstatavo, kad ieškinys dėl 1 315 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teisme 2026 m. vasario 25 d. buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 peržiūrėjimo, kuriuo ji prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą už akių ir 2026 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 315 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismo nustatytas procesinis terminas pateikti dubliką buvo praleistas dėl ieškovės atstovo šeimoje susiklosčiusių aplinkybių – ieškovės atstovo artimojo asmens (uošvio), sergančio onkologine liga, sveikatos būklės stipraus pablogėjimo ir poreikio ieškovės atstovo šeimai įsitraukti į ligonio slaugą ir perimti intensyvios slaugos funkcijas, įvyko žmogiškoji klaida – nebuvo patikrinta informacija apie civilinėje byloje ieškovei nustatytą terminą dublikui pateikti, todėl dublikas laiku nebuvo pateiktas. Šalys su pradiniais procesiniais dokumentais pateikė visus bylai reikšmingus įrodymus, todėl kartu su pareiškimu papildomi įrodymai neteikiami. Pareiškime išdėstyti argumentai turi reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovės parengtas ir patvirtintas projektas yra privalomas tarpinis dokumentas, būtinas tolesniems žemės sklypo formavimo veiksmams ir galutinio tikslo – sklypo suformavimo bei įregistravimo – pasiekimui. Šis projektas sudaro pagrindą atlikti kadastrinius matavimus ir kitus privalomus veiksmus, todėl ieškovės atliktas darbas buvo būtinas ir faktiškai panaudotas žemės sklypo pertvarkymo procese. Pagal Darbų sutartį, ieškovė įsipareigojo parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nei sutartyje, nei projekto aiškinamajame rašte nebuvo numatyta pareiga atlikti kadastrinius matavimus ar įregistruoti sklypą Nekilnojamojo turto registre. Toks projektas savo esme yra procedūrą inicijuojantis dokumentas, o ne galutinis nekilnojamojo daikto suformavimo rezultatas. Ieškovė sukūrė sutartyje numatytą rezultatą, jį perdavė atsakovei, o ši jį panaudojo tolesniame procese, todėl laikytina, kad darbas buvo priimtas konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą už akių ir 2026 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą ir priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad sprendimas už akių priimtas teisėtai, nes ieškovė, būdama profesionali proceso dalyvė ir atstovaujama advokato, per nustatytą terminą nepateikė dubliko, o atsakovė prašė priimti sprendimą už akių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas: nėra duomenų apie sutarties termino pratęsimą, neįrodytas darbų rezultato priėmimas, o pareiga mokėti pagal rangos sutartį siejama su rezultato priėmimu, o ne vienašališku aktu ar tarpiniais veiksmais. Darbų sutarties rezultatas ieškovės veiksmais nebuvo pasiektas – žemės sklypas nebuvo įregistruotas, o trūkumus pašalino kitas rangovas. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad net ir pasitvirtinus ieškovės nurodomoms aplinkybėms, reikalavimas netenkintinas, todėl vien ieškovės nesutikimas su motyvais nesudaro CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto pagrindo. Ieškovė pati pripažįsta, kad naujų įrodymų neteikia, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto. Pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys (šeimos aplinkybės ir žmogiškoji klaida) laikytinos organizacinio pobūdžio ir neįrodo objektyvaus negalėjimo atlikti procesinio veiksmo. Taip pat nepateikta duomenų, kad būtų prašyta pratęsti ar atnaujinti terminą ar imtasi kitų priemonių užtikrinti atstovavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš ieškovės atsakovei 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo nurodomos jo šeimoje susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių įvyko žmogiškoji klaida, vertintinos kaip žmogiškai suprantamos, tačiau ji savaime nepaneigia pareigos užtikrinti tinkamą procesinių pareigų vykdymą. Atstovas yra profesionalus teisės subjektas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir organizuotumo reikalavimai. Jis turėjo galimybę iš anksto imtis priemonių – organizuoti darbą taip, kad būtų laikomasi procesinių terminų, pasitelkti kitą atstovą ar kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo dar iki jam pasibaigiant. Be to, pareiškime nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos aplinkybės visiškai eliminavo galimybę laiku pateikti dubliką ar bent jau informuoti teismą apie susidariusią situaciją (pvz., pateikti prašymą dėl termino pratęsimo). Taip pat nepaaiškinta, kodėl nebuvo imtasi jokių veiksmų viso termino eigoje iki 2026 m. vasario 10 d., kai buvo priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių peržiūrėjimas nėra skirtas kompensuoti proceso šalies ar jos atstovo pasyvumą ar nepakankamą rūpestingumą. Šis institutas taikomas išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad šalis objektyviai negalėjo dalyvauti procese ar pateikti procesinių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicija patvirtina, jog pareiškime nėra nurodoma jokių naujų faktinių aplinkybių ar pateikiama naujų įrodymų, kurie nebūtų buvę žinomi sprendimo už akių priėmimo metu. Iš esmės ieškovė siekia tik iš naujo įvertinti jau byloje esančius duomenis ir pateikti papildomą jų teisinį vertinimą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vien papildomi argumentai, nepateikiant naujų reikšmingų aplinkybių ar įrodymų, nesudaro pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių. Sprendimo už akių institutas nėra skirtas tam, kad šalis, praleidusi procesinį terminą, vėliau galėtų išsamiai pateikti savo poziciją arba „pasitaisyti“ dėl nepateiktų procesinių dokumentų. Šio instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumą ir objektyvių aplinkybių patikrinimą, kai šalis dėl tikrai svarbių priežasčių negali laiku pateikti dokumentų ar dalyvauti procese. Nors ieškovė detaliai aiškina rangos sutarties turinį, darbų tarpinio rezultato reikšmę, projekto būtinumą ir civilinės teisės normų taikymą, šie argumentai turi iš esmės teisinio vertinimo pobūdį ir galėjo, o pagal nustatytą procesinį terminą turėjo būti išdėstyti dublike. Jie nepaneigia fakto, kad procesinis terminas buvo praleistas, nebuvo imtasi priemonių jam pratęsti ir naujų įrodymų, galinčių pakeisti sprendimo esmę, nepateikta. Ieškovės nurodyti nesutikimo su teismo sprendimu už akių argumentai, teismo vertinimu, neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pakankama nustatyti bent vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, kad būtų galima panaikinti prašomą peržiūrėti sprendimą už akių, tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai konstatavo, kad įprastai abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Nagrinėjamu atveju, priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas jų visapusiškai neištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles, kaip tai nurodyta kasacinio teismo praktikoje, ir į juos neįsigilino, dėl to nustatė ne visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Sprendimu už akių teismas praktiškai įvertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, jų negretindamas su ieškovės pateiktais įrodymais, neanalizuodamas įrodymų bei abiejų šalių nurodytų faktinių aplinkybių tarpusavio sąsajos ir reikšmės. Teismas nenustatinėjo byloje objektyvios tiesos ir dėl to nepastebėjo, kad net ir pasitvirtinus atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytoms aplinkybėms, liko nepaneigtas ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumas.
Atskirajame skunde teigiama, jog teismas neįvertino, jog sprendimo už akių priėmimo metu nustatytos ne visos ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingos bylos aplinkybės lėmė ir neteisingą byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Ieškovės parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu. Ribų paženklinimo akte ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendime dėl žemės sklypo pertvarkymo yra aiškiai ir vienareikšmiai pasiremta būtent minėtu 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas ieškovės, o ne kieno nors kito parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Bylos duomenimis, dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo į kitą matininką atsakovė nesikreipė. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atlikti ir atsakovei pasibaigus Darbų sutarties terminui perduoti darbai šių darbų užsakovei (atsakovei) prasmės neprarado, buvo nuosekliai naudojami viso pertvarkomo žemės sklypo formavimo nauju turtiniu vienetu procese. Todėl atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už jos pačios konkliudentiniais veiksmais iš ieškovės priimtą darbų rezultatą – ieškovės parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Teismas, įvertinęs Darbų sutartį kartu su projekto aiškinamuoju raštu, konstatavo, kad galutinis Darbų sutarties tikslas buvo žemės sklypo suformavimas ir sąlygų jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sudarymas, o ne vien projekto, kaip formalaus dokumento, parengimas. Tačiau tokios savo išvados teismas nepagrindė jokia nuoroda nei į Darbų sutartį, nei į aiškinamąjį raštą. Šiuo deklaratyviu teiginiu teismas iš tiesų apibendrino atsakovės siekiamą gauti rezultatą apskritai, tačiau tai nieko bendra neturi su ieškovei Darbų sutartimi suformuota užduotimi.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde teigiama, jog sutiktina, kad anksčiau paminėti ieškovės argumentai galėjo būti pateikti dublike, tačiau vien jų pateikimas vėlesnėje proceso stadijoje (pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) nesumenkina jų reikšmės ir nepanaikina teismo pareigos juos išnagrinėti vėliau – ieškovei pasinaudojus įstatyme nustatyta sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiką. Tik išnagrinėjus sprendimo už akių peržiūros prašančios šalies nurodytus argumentus visų bylos aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų kontekste, būtų pagrįstai vertinti, ar jie turi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju teismas neanalizavo ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų pagrįstumo visa apimtimi visų bylos aplinkybių kontekste, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo panaikinti prašomo peržiūrėti sprendimo už akių. Žemės sklypo kadastro bylos duomenimis, atsakovė naudojo ieškovės parengtą ir, nors ir pasibaigus Darbų sutartyje nustatytam terminui, bet vis dėlto įsakymu patvirtintą ir atsakovei elektroniniu paštu išsiųstą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovės teiginiai, kad skundžiama nutartimi teismas neva pareikalavo įrodyti abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas ir tuo esą prieštaravo įstatymui, Konstitucinio Teismo doktrinai bei teismų praktikai, yra selektyvūs ir iš esmės klaidingi. Nutarties rezultatas remiasi ne ginču dėl to, ar reikia vienos ar dviejų sąlygų, bet faktiniu konstatavimu, jog ieškovė nepateikė to, ko reikalauja CPK 288 straipsnio 4 dalis: ji nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir kartu neįrodė, kad byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Ieškovės teiginys, kad teismas neanalizavo ieškovės įrodymų, yra logiškai prieštaringas su jos pačios procesine padėtimi: ieškovė turėjo realią galimybę pateikti dubliką ir išdėstyti papildomą poziciją bei paaiškinimus, tačiau to nepadarė, o peržiūros prašyme iš esmės rėmėsi argumentų išdėstymu (be naujos įrodomosios bazės). Teismas įvertino visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, kurių daugiau nepateikė po sprendimo už akių priėmimo nei ieškovė, nei atsakovė. Taigi įrodymų vertinimas, nepaisant to, kad priimtas sprendimas už akių, atliktas išsamiai ir detaliai. Teismas pagrįstai tarp šalių sudarytos sutarties aiškinime pagrįstai rėmėsi sutarties tikslu ir esme. Jei ieškovė peržiūros stadijoje bando suteikti sutarčiai siauresnę prasmę (tik projekto parengimas), tai – būtent sutarties aiškinimo ginčas, kuris, esant abejonėms, pagal bendrąją taisyklę neturėtų būti aiškinamas sąlygą parengusios šalies naudai (contra proferentem principas). Ieškovės skundo argumentai iš esmės kartoja ieškinio logiką ir nepaneigia sprendimo rezoliucinės dalies. Ieškovė peržiūros prašyme išplėstinai perpasakoja žemės sklypų formavimo teisinį reguliavimą ir teigia, kad projektas buvo būtinas, tačiau tai nepaneigia esminių sprendimo už akių išvadų, kad apmokėjimas – po priėmimo, rezultatas nepriimtas ir nepasiektas ieškovės veiksmais, po 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nėra sutartinio pagrindo. Taigi teismui įvertinus visus bylos įrodymus ir išsamiai dėl kiekvieno iš jų pasisakius, ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad teismo įrodymų vertinimas būtų atliktas iš naujo be apeliacinio proceso. Ieškovės teiginys, kad teismas nevertino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių ir argumentų CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme ir kad dėl to esą nepatikrino sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, neatitinka nei peržiūros instituto turinio, nei skundžiamos nutarties esmės. Ieškovės argumentas, kad teismo teiginys apie peržiūros ribas (vien papildomi argumentai, nepateikiant naujų reikšmingų aplinkybių ar įrodymų, paprastai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių) neva prieštarauja kasacinio teismo praktikai, yra teisinės praktikos iškraipymas ir netinkamas jos pritaikymas šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės UAB „Žemės matavimai“ pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 pagal ieškovės ieškinį atsakovei ATS1 dėl 1 315 Eur skolos už projektavimo darbus ir palūkanų priteisimo peržiūrėjimo.
Ieškovės atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartimi teismas neteisingai aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus, tokiu būdu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teigiama, jog priimdamas sprendimą už akių teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir šio proceso teisės normos pažeidimo nepašalino nagrinėdamas ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodoma, kad ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas sprendimo už akių neteisėtumas ir nepagrįstumas, teismas nepagrįstai nevertino CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme ir dėl šių proceso teisės normų pažeidimo teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 atmetė ieškovės UAB „Žemės matavimai“ ieškinį atsakovei ATS1, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriuo buvo prašoma priteisti 1 315 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2026 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai priteista 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisme 2026 m. vasario 25 d. buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 peržiūrėjimo, kuriuo ji prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą už akių ir 2026 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 315 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas ir priteista iš ieškovės atsakovei 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms; sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).
Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, o šios dalies 4 punkte – aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
Pirma, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su argumentais, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įvardyta, jog pakankama nustatyti bent vieną iš dviejų nustatytų pagrindų, kad būtų galima panaikinti prašomą peržiūrėti sprendimą už akių. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).
Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. teismas nenustatė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo nurodytos termino dublikui pateikti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tačiau, kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šioje apeliacinės instancijos teismo byloje nagrinėjamo atskirojo skundo turinio, ieškovė šių aplinkybių iš esmės ir neginčija. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytoms išvadoms, šių aplinkybių, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyti nesutikimo su teismo sprendimu už akių argumentai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovė atskiruoju skundu kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas.
Kaip minėta, CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ATS1, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydama priteisti 1 315 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildino iš šalių 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytos darbų sutarties Nr. 20/09/10. Šios sutarties 2.1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atsakovei parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad darbams nutrūkus dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių (t. y. dėl organizatoriaus, projektą derinančių, tikrinančių bei tvirtinančių institucijų), atsakovė apmoka faktiškai atliktu darbus; projektas laikomas ieškovės baigtu, kai jis yra įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemą (ŽDPRIS). Nėra ginčo, jog Darbų sutarties įvykdymo terminas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių ir atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad: pakoreguotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas paskutinį kartą į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemą (ŽDPRIS) sistemą buvo įkeltas 2021 m. birželio 28 d., t. y. Darbų sutarties termino pratęsimo laikotarpiu; ieškovės parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu; ribų paženklinimo akte ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendime dėl žemės sklypo pertvarkymo yra aiškiai ir vienareikšmiai pasiremta būtent minėtu 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas ieškovės, o ne kieno nors kito parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu; bylos duomenimis, dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo į kitą matininką atsakovė nesikreipė;
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios grindžiamos byloje pateiktais įrodymais, pagrįstai kelia abejonių pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime už akių bei šioje byloje skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad galutinis rangos sutarties rezultatas buvo pasiektas ne ieškovės, o kito rangovo veiksmais, kad ieškovės parengto projekto pagrindu nebuvo galima užbaigti žemės sklypo formavimo ir įregistravimo procedūros, kad nagrinėjamu atveju darbų rezultatas nebuvo tinkamas naudoti, kad ieškovės veiksmai po 2021 m. rugpjūčio 31 d. datos laikytini atliktais nesant galiojančio sutartinio pagrindo ir kt., o kartu ir kelia pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, grindžiami jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galutinai dėl ieškovės nurodomų argumentų, grindžiamų byloje pateiktais įrodymais, įtakos jos ieškinio reikalavimų tenkinimui sprendžia pirmosios instancijos teismas atnaujinto bylos nagrinėjimo iš esmės ir galutinio sprendimo priėmimo metu.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sąlygas sprendimo už akių peržiūrėjimui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026, taip pat 2026 m. vasario 17 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi ieškovės atskirasis skundas tenkinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadinasi, priėmus šia nutartį byla nėra užbaigiama ir nėra aiškaus bylos proceso rezultato, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo paliekamas spręsti teismui priimant galutinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Žemės matavimai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026, taip pat 2026 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2728-1144/2026 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo palikti spręsti teismui priimant galutinį sprendimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.