Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodo, kad pateikė skundą Departamentui dėl Muitinės sprendimo, vadovaudamasi Departamento generalinio direktoriaus 2016-12-27 įsakymu Nr. 1B-1074 patvirtintų Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai) 10 punktu, pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame motyvuotai ir pagrįstai išdėstė termino praleidimo priežastis. Tuo pačiu prie prašymo buvo pridėti termino praleidimo priežastis pagrindžiantys dokumentai (lėktuvo bilietai, įsakymai dėl komandiruotės, kt.).

Pareiškėjos manymu, Departamentas sąmoningai nutyli, kad 2025-08-08 buvo penktadienis ir Muitinės sprendimas buvo gautas darbo dienos ir darbo savaitės pabaigoje. Teigia, kad Muitinė priėmė analogiškus sprendimus ir dar dėl trijų pareiškėjos eksporto prekių siuntų, todėl tuo metu pareiškėjos atstovei (įmonės direktorei) Muitinės sprendimo skundimas „nuėjo į antrą planą“. Buvo suplanuota komandiruotė, kurios nebuvo įmanoma atšaukti, reikėjo spręsti keturių neišeksportuotų prekių siuntų realizavimo klausimą, nes grėsė transporto priemonių prastovos, tuo labiau, kad prekės gabenamos specialiu režimu - -20°C; reikėjo operatyviai spręsti prekių realizavimo bei sutartinių sąlygų dėl neišsiųstų prekių siuntų neįvykdymo klausimą. Pažymi, kad pareiškėjos atstovė yra mažamečių vaikų mama, todėl, prieš išvykdama ilgesniam laikui į komandiruotę, savaitgalio laiką turėjo skirti šeimai, atsakingai ir moteriškai suruošti ir sutvarkyti buities reikalus.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsniu ir teigia, kad pareiškėjas elgėsi atidaus/rūpestingo elgesio standartų ribose yra: 1) prašyme aiškiai išdėstė termino praleidimo priežastis, objektyvias kliūtis ir pateikė atitinkamus įrodymus (pvz., išvykimo dokumentą); 2) savo veikimu ar/arba neveikimu nemažino institucijai galimybes tinkamai atlikti veiksmus; 3) neužtruko – kai atsirado galimybė veikti – veikė, tad, prašymas nebuvo pateiktas praėjus ilgam laikui be objektyvaus pagrindo; 4) nenurodė nepagrįstų motyvų – motyvai atrodo realūs, susiję su konkrečia situacija, dokumentais pagrįsti. Akcentuoja, kad vertinant bendrąją faktinių aplinkybių visumą, aukščiau išvardinti veiksmai atitinka veiksmų seką iš pareiškėjos pusės.

Pabrėžia, kad parengė motyvuotą ir argumentais pagrįstą skundą, kartu pateikė prašymą atnaujinti terminą, kas apibūdiną pareiškėjos rūpestingą elgesį. Akcentuoja, kad grįžusi iš komandiruotės, pareiškėja Departamentui pateikė dar tris skundus, susijusius su analogiškais Muitinės sprendimais neišleisti eksportuojamų prekių. Kiekvienas skundas yra individualus, todėl užima nemažai laiko sąnaudų. Papildomai nurodo, jog siekiant parengti pagrįstą ir motyvuotą skundą, reikia susipažinti su eile teisės aktų, reglamentuojančių muitinės veiklą. Pasinaudojant advokato ar juristo teisine pagalba atsiranda papildomi nenumatyti kaštai, kurie nepagrįstai didintų pareiškėjos finansinius nuostolius. Tuo labiau, kad su muitinės teise susijusių juristų ar advokatų Lietuvoje nėra pakankamai daug ir jie dėl padidėjusio krūvio yra užimti, tas pats su dokumentų vertimais į lietuvių kalbą.

Atkreipia dėmesį, kad Departamentas Sprendimą priėmė praleidęs terminą, t. y. ne 2025-09-26, o tik 2025-10-07 – tai matosi iš metaduomenų informacijos. Pareiškėja, nesulaukusi sprendimų per teisės aktuose nustatytą terminą, raštu kreipėsi į Departamentą ir dėl to Sprendimą gavo net 7 dienomis vėliau. Pareiškėjos manymu, Departamentas, nepateikdamas jokio paaiškinimo, sąmoningai pažeidžia teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja skundų nagrinėjimo tvarką.

Paaiškina, kad pareiškėjos atstovė, grįžusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), turėjo kelias laisvas dienas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo numatytos formuojant komandiruotės JAV susitikimų grafiką, praėjo adaptacinį periodą po transatlantinio skrydžio dėl laiko juostų skirtumo bei sveikatos sutikimų, susijusių su užkečiamomis ligomis. Po to dėl susidariusių aplinkybių pareiškėja nebegalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, susijusių neeksportuotų prekių siuntomis, tiekėjams, dėl to nedelsdama turėjo vykti į kelis Europos miestus, derinti sutartinių sąlygų, kad nebūtų skaičiuojamos baudos už kvotos neišvežimą. Šie miestai nėra strategiškai pasiekiami oro linijomis, dėl to buvo vykstama sausumos transportu – automobiliu.

Pareiškėjos vadovė (direktorė) vienintelė disponavo ir disponuoja informacija, tačiau o ji buvo išvykusi į komandiruotes ar/arba sprendė globalius įmonės klausimus, kurie kilo iš Muitinės sprendimo.

Pažymi, kad visą laiką bendradarbiavo su valstybės institucijomis, teikė visą reikalaujamą informaciją ir medžiagą, atliko dokumentų vertimus, pateikė dokumentų originalus, atitinkančius reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d punkte.

Nurodo, kad skundo dėl teritorinės muitinės sprendimo pateikimo Departamentui terminą reglamentuoja Įstatymo 32 straipsnis, Nuostatų 7 punktas, pagal kuriuos skundas dėl teritorinės muitinės sprendimo paduodamas Departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad Muitinės sprendimas pareiškėjai išsiųstas iMDAS priemonėmis ir įteiktas 2025-08-08. Pareiškėja skundą Departamentui dėl Muitinės sprendimo pateikė 2025-09-25 (Departamente gauto dokumento registracijos data), t. y. praleidusi Įstatymo 32 straipsnyje, Nuostatų 7 punkte nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėja šių Departamento sprendime nustatytų aplinkybių neginčija.

Vadovaujasi Įstatymo 33 straipsnio, Nuostatų 9, 10, 13 punktais ir teigia, kad iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, jog būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra egzistuojančios svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamos teritorinės muitinės sprendimo. Teisės aktuose nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tokiu būdu termino atnaujinimas yra skundą nagrinėjančios institucijos teisė, bet ne pareiga ir šios institucijos diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkretaus skundo aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2024-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-688-492/2024). Taigi spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises. Pažymėta, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2024-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-688-492/2024). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jai teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jos teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų individualiu aspektu Departamentas pažymi, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. LVAT praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., LVAT 2021-08-18 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; 2023-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-175-442/2023; 2024-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-822/2024).

Pabrėžia, jog atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja Muitinės sprendimą gavo dar iki išvykdama į komandiruotę, Departamentas vertino, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ir delsdama apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Departamentas įvertino pareiškėjos nurodytas priežastis ir Departamento sprendime nustatė, jog tai, kad įmonė neturi kvalifikuoto specialisto, galinčio parengti teisiškai pagrįstą ir motyvuotą skundą, išskyrus pačią įmonės direktorę, neužkirto kelio jai pasitelkti advokato ar kito atstovo teisinę pagalbą iki išvykstant į komandiruotę. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., LVAT 2013-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015-08-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020; 2024-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-968/2024). Departamento vertinimu, pareiškėjos atstovė (įmonės direktorė), žinodama, kad skundo padavimas priklauso išskirtinai nuo jos pačios (kaip ji teigia), ji (įmonė), turinti galimybę savo teises ginti, pasitelkdama profesionalaus teisininko – advokato, teisinę pagalbą, privalėjo elgtis aktyviai, operatyviai ir rūpestingai. O dėl dokumentų vertimų į lietuvių kalbą turėjo galimybę pati organizuoti kreipimąsi į vertimų biurą, pavesti tai atlikti darbuotojui ar atstovui iki išvykdama į komandiruotę. Departamentas Departamento sprendime pabrėžė, kad būtent pareiškėja (įmonės vadovė) yra atsakinga už įmonės veiklos organizavimą (be kita ko (lot. inter alia), priimti sprendimus dėl teisininko pasitelkimo, kreipimosi į vertimų biurą). Tačiau nagrinėjamoje skundo medžiagoje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja iki išvykimo į komandiruotę ieškojo teisininko (advokato) ar ėmėsi kitų veiksmų, siekdama aktyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Taip pat nenurodė aplinkybių, sukliudžiusių įgyvendinti tokią teisę. Pareiškėja, pasirinkusi elgtis kitu būdu ir iki išvykimo į komandiruotę nesirūpinusi skundo parengimu, iš esmės prisiėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes, t. y. kad ji praleis terminą skundui paduoti teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu galbūt neteks teisės į gynybą. Departamentas Departamento sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jos valios priklaususių aplinkybių; pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis vertintinas kaip nerūpestingumas ir nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo; nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2011-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Nurodo, kad Departamentas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, susijusių su nurodyta liga. Atkreipia dėmesį, kad su skundu teismui pareiškėja taip pat šių duomenų nepateikė. Be to, pagal LVAT praktiką, liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo padaryti įtaką sergančio asmens valiai ar fizinėms galimybėms paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (žr., pvz., LVAT 2006-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A556- 680/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokių duomenų ginčo medžiagoje nenustatyta.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teismui argumentais, kad Departamentas tariamai sąmoningai nutyli, kad 2025-08-08 buvo penktadienis, Muitinės sprendimas buvo gautas į dienos pabaigą, t. y. darbo dienos ir darbo savaitės pabaiga. Pabrėžia, kad savaitės dienos pavadinimo ir laiko, kada tiksliai buvo gautas Muitinės sprendimas, neakcentavimas (neįrašymas) sprendime nelaikytinas joks sąmoningas nutylėjimas. Pažymi, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti dėl priimto teritorinės muitinės sprendimo, vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio, Nuostatų 7 punkto nuostatomis, skaičiuojamas kalendorinėmis, ne darbo dienomis. Todėl vertinamuoju požiūriu buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja iki išvykimo į komandiruotę turėjo 5 dienas Muitinės sprendimui apskųsti ar organizuoti jo apskundimą. Be to, pats vykimo į komandiruotę faktas neįrodo, kad pareiškėja neturėjo galimybės organizuoti skundo padavimo klausimo nuotoliniu būdu.

Sutinka su tuo, kad skundo parengimas reikalauja nemažai laiko sąnaudų, tačiau pažymi, kad tokie deklaratyvūs teiginiai nelaikytini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi, kaip pirmiau buvo minėta, pareiškėja (įmonės direktorė), pasirinkusi visus klausimus spręsti pati ir nesikreipti teisinės pagalbos, kartu prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Kaip pirmiau minėta, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai ieškojo advokato ar kreipėsi į vertimų biurą ir nepavyko jų rasti, todėl prielaidos, kad su muitų teise dirbantys advokatai ir vertimų biurai užimti, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir laikytini tik pareiškėjos gynybine pozicija. Be to, pažymi, kad pareiškėja, nusprendusi skųsti jos atžvilgiu priimtus sprendimus, turi įsivertinti visas galimas rizikas – tiek finansines, tiek žmogiškųjų išteklių pakankamumo tinkamam šios teisės įgyvendinimui.

Pažymi, kad pareiškėja pateiktais argumentais pati nurodė, kad iki išvykimo į komandiruotę pirmiausia sprendė neišleistų prekių eksporto muitinės procedūrai realizavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus, buities reikalus, o grįžusi iš komandiruotės pirma vyko į Europos miestus, sprendė su įmonės veikla susijusius klausimus, taigi akivaizdu, kad žinodama, jog terminas skundui paduoti ribotas, o grįžus iš komandiruotės jis pasibaigė, vis tiek nesiėmė aktyvių veiksmų, neorganizavo skundo parengimo, tačiau prioritetą skyrė kitų klausimų sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja 2025-08-08 iMDAS priemonėmis pateikė Muitinei eksporto deklaraciją Nr. 25LTKR5000075D21B0 eksporto muitinės procedūrai įforminti, kurioje deklaravo prekę – „Chemijos produk.-izocionatai ONGRONAT 3000,CAS 101-68-8, skirta naudoti lengv. pramonėje-avalynės gamyboje“, prekių kodas – 2929 10 00, eksportuotoja/deklarantė/siuntėja – pareiškėja, atstovė – UAB „Marijampolės muitinės terminalas“, gavėjas – LLC „AJRONGRUPP“ (Rusija). Muitinės pareigūnai, atlikę prekės, deklaruotos minėta eksporto deklaracija, muitinį tikrinimą, 2025-08-08 priėmė Muitinės sprendimą neišleisti pasirinktai muitinės procedūrai (1 tomas, b. l. 154-157).

Departamentas 2025-09-30 sprendimu Nr. 1AE-370 nustatė pareiškėjai 15 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo pareiškėją pateikti skundo reikalavimą patvirtinančius įrodymus ir kartu su skundu teiktų dokumentų, įformintų ne valstybine kalba, autentikuotus vertimus į lietuvių kalbą, nes pareiškėja: 1) nepridėjo termino praleidimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, kuriuos nurodė pateikto skundo priedo 16–18 punktuose, t. y. įsakymo dėl komandiruotės Nr. I-43, įsakymo dėl komandiruotės Nr. I-44, skrydžio bendrovės „Lufthansa“ bilieto Nr. 8RM2QT 2202231083474-75; 2) nepateikė skundo reikalavimą patvirtinančių įrodymų, nurodytų skundo priedo 9–12 punktuose, t. y. sutarties Nr. 2309-C, papildomo susitarimo Nr. 1-2024 prie sutarties Nr. 2309-C, priedo prie sutarties Nr. CR-45A prie sutarties Nr. 2309-C, prekių siuntų teikimo suvestinių už 2024 ir 2025 metus; 3) pateikė ne lietuvių kalba įformintų dokumentų: tarptautinio krovinių vežimo važtaraščio CMR Nr. ADA-985, pakavimo lapo (angl. pasking list) prie sąskaitos Nr. ADA-985, 2025-08-06 transporto užsakymo Nr. 346, banko išrašų (2025-01-20 – 2025-07-21), bankinių mokėjimų tarp prekių pirkėjo ir galutinio gavėjo trečiojoje šalyje kopijas (1 tomas, b. l. 55-58).

Pareiškėja 2025-10-01 raštu dėl trūkumų šalinimo pateikė Departamentui: 1) įsakymą dėl komandiruotės Nr. I-43 (1 lapą); 2) įsakymą dėl komandiruotės Nr. I-44 (1 lapą); 3) skrydžio bendrovės „Lufthansa“ bilietą Nr. 8RM2QT 2202231083474-75 (4 lapus); 4) sutartį Nr. 2309-C su vertimu į lietuvių kalbą (5 lapus); 5) papildomą susitarimą Nr. 1-2024 prie sutarties Nr. 2309-C su vertimu į lietuvių kalbą (2 lapus); 6) priedo prie sutarties Nr. CR-45A prie sutarties Nr. 2309-C su vertimu į lietuvių kalbą (2 lapus); 7) prekių siuntų teikimo suvestinę už 2024 ir 2025 m. (3 lapus); 8) prekių pakavimo lapą (angl. packing list) prie „Invois“ Nr. ADA-985 su vertimu į lietuvių kalbą (1 lapą); 9) 2025-08-06 transporto užsakymą Nr. 346 su vertimu į lietuvių kalbą (1 lapą); 10) banko išrašo, patvirtinančio nuoseklų sutarties vykdymą, vieno lapo vertimą į lietuvių kalbą (1 lapą); 11) bankinių mokėjimų tarp prekių (produkto) pirkėjo ir galutinio gavėjo trečioje šalyje su vertimu į lietuvių kalbą (3 lapus); 12) bankinio mokėjimo vertimą į lietuvių kalbą (5 lapus) (1 tomas, b. l. 120-153).

Departamentas 2025-10-08 skundžiamu Departamento sprendimu nusprendė pareiškėjos 2025-09-24 skundą palikti nenagrinėtą, nes pareiškėjos pateiktos priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis tenkinti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Muitinės sprendimui apskųsti, kadangi terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio, išimtinai nuo pareiškėjos valios priklaususių subjektyvių priežasčių, todėl Departamentas prašymo netenkino (1 tomas, b. l. 49-54).

Ginčas kilo dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025-07-01) 32 straipsnį skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo pateikiami Departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas.

Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalį asmens prašymu Departamentas gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo pateikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis. Toks prašymas pateikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu.

Pagal Nuostatų (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-06-05) 7 punktą skundas dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo ar jo nepriėmimo paduodamas Departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią asmuo gavo arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas – nuo tos dienos, kai baigėsi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas.

Pagal Nuostatų 9 punktą pareiškėjo prašymu, Departamentas sprendimu gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo nepriėmimo padavimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Nuostatų 10 punkte įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas turi nurodyti termino praleidimo priežastis. Prie prašymo turi būti pridėti termino praleidimo priežastis pagrindžiantys dokumentai. Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą paduodamas kartu su skundu.

Vertindama pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškoje LVAT praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2024-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-688-492/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2024-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-688-492/2024). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jai teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų individualiu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. LVAT pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2021-08-18 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; 2023-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-175-442/2023; 2024-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-822/2024).

Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido terminą Muitinės sprendimui, kuris jai buvo įteiktas 2025-08-08, apskųsti – tai matyti iš pareiškėjos 2025-09-24 skundo Departamentui ir Muitinės pateiktos informacijos (1 tomas, b. l. 166-169), kad eksporto muitinės įstaiga – Kauno krovinių postas „Centras“ informavo pareiškėjos atstovę muitinėje – UAB ,,Marijampolės muitinės terminalas“ apie priimtą Muitinės sprendimą iMDAS priemonėmis 2025-08-08 10.18 val. išsiųsdama jai elektroninį pranešimą IE551 – struktūrizuotą elektroninę (tekstinę) informaciją (XML dokumentą). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai Departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino Muitinės sprendimui apskųsti atnaujinimo, nes nelaikė pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežasčių svarbiomis.

Nagrinėjamuoju atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad terminą skundui dėl Muitinės sprendimo paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, o dėl pačios pareiškėjos neatidaus, nerūpestingo elgesio, kuriuo, praleidusi terminą skundui paduoti, pati sukūrė neigiamas pasekmes.

Vertinant pareiškėjos argumentus, kad įmonės vadovė (direktorė) laikotarpiu nuo 2025-08-13 iki 2025-09-16 buvo komandiruotėje JAV bei Vokietijoje, akcentuotina tai, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad juridinio asmens vadovo komandiruotė nėra aplinkybė, kuri gali pateisinti nustatyto termino praleidimą (žr., pvz., 2023-09-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-544-815/2023; 2024-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-404-520/2024; kt.). Be to, iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad įsakymai dėl pareiškėjos vadovės (direktorės) DRK1 komandiruotės Nr. I-43, Nr. I-44 (1 tomas, b. l. 123-124) buvo priimti tą pačią dieną – 2025-08-08, kai buvo priimtas ir pareiškėjai įteiktas Muitinės sprendimas. Iš įsakymo Nr. I-43 turinio matyti, kad pareiškėjos direktorė buvo išleista į komandiruotę JAV laikotarpiu nuo 2025-08-14 iki 2025-09-07, bet ne laikotarpiu nuo 2025-08-13 iki 2025-09-16, kaip teigia pareiškėja. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei įvertinus tai, kad pareiškėjai Muitinės sprendimas įteiktas 2025-08-08, teismas sutinka su Departamento išvada, jog prieš išvykstant į komandiruotę JAV, pareiškėjos direktorei buvo žinoma, kad ji išvyksta į komandiruotę 2025-08-14, kuri tęsis iki 2025-09-07, t. y. termino apskųsti Muitinės sprendimą pabaigos. Pareiškėjos skunde išsakytas argumentas, kad 2025-08-08 buvo penktadienis ir Muitinės sprendimas buvo gautas į darbo dienos pabaigą, t. y. darbo dienos ir darbo savaitės pabaiga, neturi įtakos aplinkybei, kad pareiškėjos direktorė žinojo, kad jos komandiruotė JAV tęsis iki termino apskųsti Muitinės sprendimą pabaigos.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai ginčui aktualiu laikotarpiu dar reikėjo apskųsti tris kitus analogiškus Muitinės sprendimus neišleisti eksportuojamų prekių ir kt., LVAT praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, kad padidėjęs darbo krūvis negali pateisinti termino praleidimo (žr., pvz., LVAT 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-420/2010, LVAT 2026-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-624/2026).

Departamento Sprendime įvertinti ir pareiškėjos argumentai, kad ji neturi kvalifikuoto specialisto, galinčio parengti teisiškai pagrįstą ir motyvuotą skundą, išskyrus pareiškėjos direktorę, bei vadovaujantis aktualia LVAT praktika padaryta pagrįsta išvada, kad tai neužkirto kelio jai pasitelkti advokato ar kito atstovo teisinę pagalbą iki išvykstant į komandiruotę. Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015-08-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020). Pareiškėjos argumentai, kad su muitinės teise susijusių juristų ar advokatų Lietuvoje nėra pakankamai daug ir jie dėl padidėjusio krūvio yra užimti, tas pats su dokumentų vertimais į lietuvių kalbą, yra deklaratyvūs, nes pareiškėja nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kreiptis į teisininkus/advokatus ar/ir į vertimų biurus, bet jai buvo atsisakyta, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nors pareiškėja skunde tuo pačiu teigia, kad pasinaudojant advokato ar juristo teisine pagalba atsiranda papildomi nenumatyti kaštai, kurie nepagrįstai didintų pareiškėjos finansinius nuostolius, tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, kad ji nebūtų pajėgi sumokėti už advokato teisines paslaugas.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad jos direktorė grįžus į Lietuvą susidūrė su būtinybe adaptuotis po transatlantinio skrydžio, prie laiko juostų skirtumo bei sveikatos sutrikimų, susijusių su užkrečiamomis ligomis, akcentuotina tai, kad pareiškėja nei Departamentui, nei teismui nedetalizavo bei nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjos vadovės ligą, laikotarpį ir kt. aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, jog dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., LVAT 2018-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018; 2018-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-756/2018; 2022-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-409-968/2022). Tačiau nagrinėjamu atveju tokie įrodymai teismui nėra pateikti.

Pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį Departamentas skundus dėl jam apskųstų teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėja ir sprendimus priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti skundo pateikimo terminą turi būti išnagrinėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pateikė skundą Departamentui 2025-09-24 (Departamente gautas 2025-09-25), o Departamento sprendimas priimtas 2025-10-08. Taigi, vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, akivaizdu, kad Departamentas nėra praleidęs 30 dienų termino Departamento sprendimui priimti, kaip savo skunde nepagrįstai nurodo pareiškėja. Departamento atsiliepime paaiškinama, kad pareiškėjos nurodytas terminas – 2025-09-26 yra užduoties sukūrimo data, o ne jos įvykdymo.

Departamento sprendime įvertintos ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos direktorės komandiruotės Vokietijoje bei pažymėta, kad pateiktame įsakyme dėl komandiruotės Nr. I-44, nurodyta prieštaringa informacija, kad pareiškėjos direktorė išleidžiama į komandiruotę į Lenkiją, Čekiją nuo 2025-09-14 iki 2025-09-19, o duomenų apie komandiruotę Vokietijoje ir laikotarpį, nepateikta, kaip ir nepateikti įrodymai (lėktuvo bilietai, apmokėjimas), susijusių su skrydžiu į Lenkiją, Čekiją ar Vokietiją.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvadą, kad Departamentas priimdamas Sprendimą, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.