- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eAS-482-822/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02876-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos lenkų sąjungos
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos lenkų sąjunga (toliau – ir Sąjunga, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-863(2.13-1.E) bei 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 3R-368(2.13-1.E).
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-7030-809/2024, kurioje pareiškėjas kelia ginčą dėl to paties atsakovo veiksmų, tačiau dėl kito sprendimo panaikinimo. Teikdamas patikslintą skundą minėtoje byloje dėl šiuo metu prašomų panaikinti sprendimų, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad teismas šiuos naujus reikalavimus priims, tačiau teismas juos vertino kaip naujus, t. y., reikalavimus, išplečiančius nagrinėjamo ginčo ribas, todėl nutartimi atsisakė juos priimti. Be kita ko, pareiškėjo atstovė nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo ir kompetencijos, taip pat, teikiant patikslintą skundą, neturėjo profesionalaus atstovo (advokato), be to, buvo įsitikinusi, kad minėtoje byloje kartu bus nagrinėjamas ir šioje byloje prašomų panaikinti sprendimų panaikinimo klausimas. Paaiškėjusioms visoms minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo atstovė nedelsiant pateikė teismui šį skundą, taip pat, jos manymu, prašymą priimti skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą padavė per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios jai sukliudė laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-7030-809/2024, kurioje Sąjunga prašo panaikinti Inspekcijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą. Minėtoje byloje Sąjunga 2024 m. gegužės 2 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-863(2.13-1.E) bei 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 3R-368(2.13-1.E). Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti Sąjungos patikslintą skundą, kadangi jame buvo suformuluoti nauji reikalavimai. Teismas pripažino, jog nors nauji reikalavimai yra susiję dėl tų pačių atsakovo veiksmų, tačiau patikslintu skundu pareiškėjas nekeitė ir netikslino priimto skundo pagrindo ar dalyko, o siekė papildomai pareikšti naujus reikalavimus, taip siekdamas išplėsti nagrinėjamo ginčo ribas, kas yra nesuderinama su proceso operatyvumu bei sąžiningumu. Kadangi, kaip jau minėta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, todėl pastarasis kreipėsi į teismą su nauju skundu dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R-863(2.13-1.E) bei 2024 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 3R-368(2.13-1.E) panaikinimo bei termino šiems sprendimams apskųsti atnaujinimo.
Vertindamas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti argumentus, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam bet kokiu atveju taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, todėl argumentai, jog pareiškėjo atstovė neturi teisinio išsilavinimo, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą ji praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Iš kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, jog 2024 m. birželio 7 d. tarp Sąjungos ir advokatės R. R. J. buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių sutarties su minėta advokate negalėjo sudaryti anksčiau, tuo labiau, jog laiku gavusi skundžiamus atsakovo sprendimus, galbūt žinojo, jog dėl minėtų sprendimų panaikinimo ateityje kreipsis į teismą. Be to, pareiškėjas prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių praleido apskundimo terminą.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad Lietuvos lenkų sąjungos buveinė registruota adresu – (duomenys neskelbtini), o elektroninio pašto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad būtent toks buveinės adresas bei elektroninio pašto adresas yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjo skundo duomenų matyti, jog visi, įskaitant ir skundžiami Inspekcijos dokumentai, pareiškėjui buvo siunčiami elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog juridinio asmens buveinė bei kiti kontaktiniai duomenys yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo nurodytais kontaktais būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Taigi, šios aplinkybės suponuoja pakankamą išvadą, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo standartai, galbūt netinkamai vykdė savo pareigą priimti procesinius dokumentus. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių duomenų bei nenurodė jokios informacijos, iš kurios būtų galima suprasti, kurią tiksliai dieną pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su skundžiamais atsakovo sprendimais, taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog atsakovas vienokiu ar kitokiu būdu būtų netinkamai bei pavėluotai informavęs pareiškėją apie skundžiamų sprendimų priėmimo momentą. Nagrinėjamu atveju, tiek Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. 3R-863(2.13-1.E), tiek 2024 m. kovo 26 d. sprendime Nr. 3R-368(2.13-1.E) yra aiškiai nurodyta sprendimų apskundimo tvarka ir terminas. Taigi, pareiškėjas, aiškiai žinodamas siekiamų ginčyti sprendimų apskundimo terminą bei jų svarbą, privalėjo elgtis rūpestingai ir skundą teismui paduoti kuo operatyviau.
Teismo vertinimu, vien pareiškėjo vidinis įsitikinimas, kad minėtoje byloje bus priimtas jo patikslintas skundas, nesudaro jokio pagrindo atnaujinti jai praleistą sprendimų apskundimo terminą. Pareiškėjo kreipimasis į Inspekciją su prašymu persvarstyti priimtą sprendimą bei sušvelninti jam paskirtą įpareigojimą, negalėjo turėti įtakos ir niekaip nesutrukdė pareiškėjui laiku teismui apskųsti teisines pasekmes sukeliančius bei su pareiškėjo teisių numanomu pažeidimu susijusius sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimą. Nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjas neveikė operatyviai, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, gindamas savo galbūt pažeistas teises, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.
III.
Pareiškėjas Lietuvos lenkų sąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog prašymas priimti skundą ir atnaujinti terminą skundui paduoti buvo pateiktas per protingą laiką nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Pareiškėjas operatyviai bendradarbiavo su Inspekcija, teikė jai informaciją, duomenis ir prašymus, bei nesutikimus. Jo procesinis elgesys yra sąžiningas, rūpestingas ir atidus, o nuo paaiškėjusi aplinkybių, jis nedelsiant, operatyviai kreipėsi į teismą tiek dėl patikslinto skundo tiek ir dėl termino atnaujinimo tiek ir dėl naujo skundo ir termino atnaujinimo dėl Sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad Inspekcijos priimti sprendimai yra glaudžiai tarpusavyje susieti, todėl teikė patikslintą skundą. Nors teismo žinioje buvo administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, dėl to pačio atsakovo susietų tiesiogiai veiksmų ir tuo pačiu pagrindu, bei sprendimai tarpusavyje yra susiję ir/ar išvestiniai ir/ar tiesiogiai susiję, bei sukeliančios pareiškėjui teisines pasekmes ir žalą, tačiau teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą.
Prašyme nurodytos aplinkybės pripažintinos objektyviomis priežastimis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, dėl kurių jis praleido terminą apskųsti su Inspekcijos sprendimus. Pareiškėjo manymu, terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo dienos. Jei pareiškėjas į teismą būtų kreipęsis ne su patikslintu skundu, o su atskiru, tai terminas nebūtų praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavus, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2023 m. spalio 17 d. pateikė Inspekcijai prašymą Nr. PB-104 (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-7273(2.14K)), kuriame nurodė nesutinkantis su Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 3R-863(2.13-1.E) ir prašė jį persvarstyti. Vadinasi, pareiškėjas, su prašymu 2023 m. spalio 17 d. kreipdamasis į Inspekciją, jau žinojo apie 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-863(2.13-1.E). Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2024 m. balandžio 4 d. su Inspekcijos 2024 m. kovo 29 d. lydraščiu Nr. 2R-1837 (2.14.E) gavo Inspekcijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 3R-368(2.13-1.E). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovė į teismą su skundu kreipėsi 2024 m. birželio 9 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi minėtų sprendimų apskundimo terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad prašymas priimti skundą ir atnaujinti terminą skundui paduoti buvo pateiktas per protingą laiką nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad Inspekcijos priimti sprendimai yra glaudžiai tarpusavyje susieti, todėl teikė patikslintą skundą, bet teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą. Pareiškėjo nuomone, terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo dienos.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I2-7030-809/2024 2024 m. gegužės 2 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-863(2.13-1.E) bei 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 3R-368(2.13-1.E), tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą, kadangi jame buvo suformuluoti nauji reikalavimai, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su nauju skundu dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R-863(2.13-1.E) bei 2024 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 3R-368(2.13-1.E) panaikinimo, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui pateikti.
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
Rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų individualiu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, pareiškėjui kreipiantis į teismą jį atstovavo advokatė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-175-442/2023).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas – kreiptis į Inspekciją, prašant persvarstyti Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-863(2.13-1.E), o po to kreiptis į teismą su patikslintu skundu, kuriame buvo išdėstyti visiškai nauji reikalavimai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip nepakankamas pareiškėjo atidumas ir rūpestingumas ginant galbūt pažeistas savo teises. Pažymėtina, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas pats savaime taip pat nėra laikomas aplinkybe, kuria remiantis reikėtų pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti.
Taigi, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, terminą skundui paduoti praleido būtent dėl savo pasirinkto elgesio modelio – neveikimo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas kreiptis į teismą teisės aktų nustatytu terminu. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui paduoti ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos lenkų sąjungos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.