Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OKE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OKE LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas terminą būtų praleidęs dėl objektyvių, nuo jo nepriklausiusių priežasčių. Teismo vertinimu, terminas byloje yra praleistas, nes pareiškėjas neveikė operatyviai ir rūpestingai ir laiku neištaisė teismo nustatytų trūkumų.

Kadangi pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, o pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudarė pagrindo konstatuoti, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad jam atstovaujantis advokatas nuo 2022 m. spalio 25 d. negalėjo teikti teisinės pagalbos, bendrovės vadovas taip pat nuo 2022 m. spalio mėnesio pabaigos rūpinosi sunkiai sergančiu artimu asmeniu. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai nustatė termino skundui paduoti eigos pradžią, o išvardintos priežastys pripažintinos svarbiomis ir procesinis terminas turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dėl Nutarimo panaikinimo padavė skundą Komisijai, Komisija 2022 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl Nutarimo panaikinimo į teismą pirmą kartą kreipėsi 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino apskųsti Komisijos sprendimą. Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-62-552/2023 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas vėl į teismą dėl Nutarimo panaikinimo kreipėsi 2023 m. sausio 24 d., t. y. praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Skunde pareiškėjas būtinybę atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės siejo su asmeniniu vertinimu (abejone), ar terminas skundui paduoti yra praleistas, ir prašė šį terminą atnaujinti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl Nutarimo panaikinimo praleidęs vieno mėnesio Komisijos sprendimui apskųsti terminą, kuris baigėsi 2022 m. lapkričio 7 d. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė skundą su trūkumais, nustatytu terminu jų nepašalino, nėra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjo elgesys nelaikytinas rūpestingu ir operatyviu.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino skundui paduoti eigos pradžią, kadangi teismo vertinimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes (Komisija sprendimą dėl pareiškėjo skundo priėmė 2022 m. spalio 6 d.) ir ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Aplinkybės, kad pareiškėjo advokatas po Komisijos sprendimo priėmimo, 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi į Komisiją dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, nagrinėjamu atveju, procesinio termino eigos pradžiai įtakos neturi.

Įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbiomis laikytinų aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Susiklosčiusi situacija, kad pareiškėjo pirmą kartą paduotas skundas buvo laikytas nepaduotu, pareiškėjas iniciavo teismo procesą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kad egzistavo svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios ne formaliai, o realiai pareiškėjui apribojo įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, pareiškėjui kreipiantis į teismą ir 2022 m. lapkričio 3 d., ir 2023 m. sausio 24 d. atstovavo advokatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kokių, jo įsitikinimu, svarbių, išimtinių aplinkybių jis laiku negalėjo pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje visų nustatytų trūkumų. Be to, jau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. sausio 4 d. priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-552/2023, pareiškėjas po šio procesinio sprendimo priėmimo vėl kreipėsi į teismą tik 2023 m. sausio 24 d., nors faktiškai reikalingi procesiniai dokumentai jau buvo parengti, o toks elgesys nelaikytinas rūpestingu ir operatyviu.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo advokato sveikatos būkle, bendrovės vadovo asmenine situacija, ir kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą neatnaujinus termino skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nenurodė minėtų argumentų ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujus įrodymus nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti nustatyta, kad jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti šiuos duomenis. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad nuo 2022 m. spalio mėnesio pabaigos pareiškėjo advokatas neatstovavo pareiškėjui, neatitinka byloje esančių duomenų apie pareiškėjo vardu advokato atliktus procesinius veiksmus. Pareiškėjo teiginiai, jog bendrovės vadovas faktiškai negalėjo atlikti savo vadovavimo funkcijų bendrovėje dėl artimo asmens sveikatos būklės, negali būti laikomi objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia termino skundui paduoti praleidimo priežastis, bylos faktines aplinkybes, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra deklaratyvios, subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu ir aktyvumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis, objektyviai sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija dėl atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo priimti pareiškėjo skundą išaiškina, kad skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „OKE LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.