- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- eAS-688-492/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybei, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybei ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, atsakovas) 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. IGN-8 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, pripažinti, kad viešosios įstaigos Regioninės Mažeikių ligoninės dalininkų 2024 m. balandžio 15 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimti ir protokolo Nr. B2-66/Nr. 22-171.1.2 ir 1.1.3 papunkčiuose įforminti sprendimai teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad VTEK 2024 m. liepos 3 d. posėdyje išnagrinėjusi S. K. skundą priėmė Sprendimą, kuris nebuvo ir nėra viešai skelbiamas, todėl SAM apie priimtą Sprendimą sužinojo tik 2024 m. liepos 16 d. gavusi VTEK lydraštį su Sprendimu. SAM, įvertinusi Sprendime nurodytą aptakią apskundimo tvarką, kurioje tik pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 32 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, t. y. skaičiuodama apskundimo terminą pasirėmė įteikimo datos atskaitos terminu. SAM, įvertinusi faktą, kad Sprendimas nebuvo paskelbtas, o SAM tapo žinomas tik nuo įteikimo momento, terminą skaičiavo nuo Sprendimo įteikimo dienos.
Atkreipė dėmesį, kad jei terminas būtų skaičiuojamas pagal VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, SAM skundą būtų pateikusi laiku. SAM prašė įvertinti tai, kad VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos apskundimo tvarkos įveda neaiškumą dėl termino skaičiavimo pradžios.
Pažymėjo, kad VTEK Sprendime nėra nurodyta aiški tvarka ir terminai bei kam gali būti paduodamas skundas. Sprendime nėra nurodyti konkretūs terminai bei nėra nurodytas konkretus ABTĮ ar/ir VTEK įstatymo straipsnis, kuriuo remiantis nedviprasmiškai būtų buvęs aiškus apskundimo termino skaičiavimo pradžios momentas, nenurodytas teismas, kuriam gali būti teikiamas skundas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, be kita ko, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Šiuo atveju aiškaus apskundimo termino nenurodymas VTEK Sprendime ne tik suklaidino SAM, bet gali būti ir pagrindu panaikinti patį VTEK Sprendimą.
Pareiškėjas prašė įvertinti tai, kad terminas pateikti skundą buvo praleistas minimaliai. Terminas skundui paduoti, skaičiuojant nuo VTEK Sprendimo priėmimo dienos, būtų suėjęs ne darbo dieną, todėl apskundimo terminas būtų buvęs 2024 m. rugpjūčio 12 d., tuo tarpu SAM skundą pateikė 2024 m. rugpjūčio 14 d., t. y. minimaliai praleidusi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. SAM yra žinoma, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų, tačiau atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi ABTĮ 30 straipsniu prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties bei priimti skundą.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad iš Sprendimo matyti, jog VTEK nagrinėjo S. K. skundą dėl 2024 m. balandžio 15 d. VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės (toliau – ir Mažeikių ligoninė) visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo, įforminto Mažeikių ligoninės 2024 m. balandžio 15 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu Nr. B2-66 / Nr. 22-17. Taigi šiuo atveju VTEK veikė kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Iš skundo medžiagos ir Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas su skundu dėl Sprendimo panaikinimo į teismą pirmą kartą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 14 d., t. y., jau tuomet praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, dėl to Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-14532-422/2024 atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, remdamasis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi nurodė, kad šioje teisės normoje yra nustatytas terminas, per kurį galima paduoti skundą teismui – vienas mėnuo, ir šio termino eigos pradžia – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo priėmimo diena. Minėta teisės norma išimčių ar sąlygų, kurios numatytų ir kitokią šio termino eigos pradžios skaičiavimą, nenustato. Tokia šių procesinių terminų skaičiavimo tvarka bei sąlygos yra konstatuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija, jog praleido terminą skundui paduoti ir prašo jį atnaujinti. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindžia iš esmės tuo, kad jį suklaidino netiksli ir neaiški Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka ir sąlygos, o būtent, kad Sprendime nėra padaryta aiškios nuorodos į ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, apsiribojant abstrakčia nuoroda į ABTĮ, jog pareiškėją suklaidino VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami pirmosios instancijos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos, ir pan.
Teismas nurodė, kad skundžiamame Sprendime yra pakankamai suprantamai išaiškinta jo apskundimo tvarka, darant nuorodą į ABTĮ nuostatas, nurodant, jog tai yra privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Pažymėjo, kad asmeniui, turinčiam atitinkamą išsilavinimą bei pakankamai teisinių žinių, tokia Sprendimo apskundimo išaiškinimo tvarka turi būti suprantama bei aiški, nes ji asmenį suorientuoja, jog Sprendimo apskundimo detalią tvarką ir sąlygas reglamentuoja ABTĮ normos. Be to, išaiškinimas, jog tai privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, asmenį, turintį teisinių žinių, aiškiai nukreipia į ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią tokių institucijų sprendimų apskundimo sąlygas ir tvarką. Dėl to pareiškėjo teiginius, kad Sprendimas, neatkartojus jame pažodžiui ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies teksto, o tik padarius nuorodą į ABTĮ nuostatas, yra klaidinantis, neaiškus ir nesuprantamas, vertino kaip nepagrįstus ir neteisingus.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad Sprendime, kiek tai susiję su apskundimo tvarkos išaiškinimu, nėra nuorodos į VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, nėra pateikta ir teiginių, jog Sprendimo apskundimo termino eiga prasideda nuo Sprendimo nuorašo įteikimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai atribota VTEK, kaip savarankiškai veikiančios Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo priežiūros srityje institucijos, ir kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka srityje veikiančios institucijos, sprendimų apskundimų tvarka. VTEK įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad VTEK, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Iš šios teisės normos konstrukcijos taip pat matyti, kad ji yra blanketinė, ir detalią VTEK, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, priimtų sprendimų apskundimo tvarką deleguoja į ABTĮ bei jo 28 straipsnį. Taigi Sprendimas, jo apskundimo tvarkos išaiškinimo aspektu, atitiko VTEK įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas vertino, kad aptartos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, jog jį suklaidino skundžiamas Sprendimas, kad šiame Sprendime nurodytas jo apskundimo tvarkos išaiškinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, ar galėjo suklaidinti ir VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Teismas pažymėjo, kad SAM yra centrinės valdžios institucija, kurioje veikia teisės skyrius ir dirba profesionalūs teisininkai, todėl jai turėjo būti žinomas bei suprantamas aptartas teisinis reglamentavimas, todėl priešingo pobūdžio teiginiai yra nepagrįsti bei neteisingi. Pareiškėjas kitų aplinkybių, kurios galėjo sudaryti objektyvias kliūtis laiku, iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., pateikti skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo, nenurodė.
Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių, o SAM nurodytos priežastys yra subjektyvios, nesudariusios objektyvaus pobūdžio kliūčių savalaikiai kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti SAM skundą dėl VTEK 2024 m. liepos 10 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad SAM praleido terminą skundui paduoti. SAM, susipažinusi su teismo nutartimi, kuria atsisakoma priimti skundą, atsižvelgdama į tai, kad nutartyje nurodyta, jog ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str., 33 str. 3 d.)., Regionų administraciniam teismui pateikė skundą dėl VTEK Sprendimo panaikinimo, taip pat ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė termino praleidimo priežastis.
Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas nebuvo ir nėra viešai skelbiamas, todėl apie jį sužinojo tik gavusi VTEK Sprendimą, kuriame nurodyta aptaki jo apskundimo tvarka, pateikiama nuoroda į ABTĮ, todėl SAM vadovavosi VTEK įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, t. y. skaičiuodama apskundimo terminą nuo Sprendimo įteikimo dienos. Jeigu terminas paduoti skundą būtų skaičiuojamas nuo Sprendimo įteikimo dienos, jis nebūtų praleistas. Todėl prašo atsižvelgti ir įvertinti faktą, kad VTEK įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos apskundimo tvarkos įveda neaiškumą dėl termino skaičiavimo pradžios.
Pareiškėjas nurodo, kad VTEK Sprendime nėra nurodyta aiški apskundimo tvarka ir terminai bei kam gali būti paduodamas skundas, nenurodytas konkretus ABTĮ ar/ir VTEK įstatymo straipsnis, iš kurio nedviprasmiškai būtų buvęs aiškus apskundimo termino skaičiavimo pradžios momentas. Taip pat nenurodytas teismas, kuriam gali būti teikiamas skundas. Aiškaus apskundimo termino nenurodymas VTEK Sprendime suklaidino SAM, ši aplinkybė taip pat gali būti ir pagrindu panaikinti VTEK Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl VTEK Sprendimo paduoti, o pareiškėjo prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skundžiamame VTEK Sprendime neaiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, nenurodyta, kokiam teismui jis gali būti skundžiamas, Sprendimas nebuvo viešai skelbiamas, todėl termino skundui paduoti pradžią skaičiavo nuo Sprendimo įteikimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Byloje neginčijama aplinkybė, kad VTEK Sprendimą priėmė kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, todėl Sprendimas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Byloje nustatyta, kad VTEK skundžiamą Sprendimą priėmė 2024 m. liepos 10 d., todėl skundą pareiškėjas galėjo paduoti iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. (2024 m. rugpjūčio 10 d. buvo nedarbo diena). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2024 m. rugsėjo 2 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad terminą skundui dėl VTEK Sprendimo pareiškėjas praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino. Pareiškėjo nurodytos termino skundui dėl VTEK Sprendimo paduoti praleidimo priežastys – neaiški Sprendimo apskundimo tvarka, nenurodyta kuriam teismui gali būti skundžiamas Sprendimas, terminas praleistas nežymiai savaime nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra SAM, kurioje veikia teisės skyrius ir dirba profesionalūs teisininkai, todėl jiems turėjo būti žinomas ir suprantamas teisinis reguliavimas bei Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka.
Aplinkybė, kad VTEK Sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, taip pat nesudaro pagrindo jame nurodytą apskundimo terminą skaičiuoti taip, kaip patogiau ir naudingiau pareiškėjui. Tai, kad terminas praleistas nežymiai, savaime nesudaro pagrindo jį atnaujinti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, o pareiškėjo nurodytos termino skundui dėl VTEK Sprendimo paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas pats nusprendė terminą skundui dėl VTEK Sprendimo paduoti skaičiuoti nuo jo įteikimo, o ne kaip nustatyta teisės aktuose, priėmimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino SAM prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nelemia kitokios teisėjų kolegijos išvados, todėl jie nevertinami.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.