- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2202-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28099-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- AB Energijos skirstymo operatorius
- Suinteresuotas asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025, suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Kreditorė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – kreditorė, suinteresuotas asmuo) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – skolininkė, pareiškėja) priteisti 865,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur žyminį mokestį.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 13 d. išdavė kreditorei teismo įsakymą dėl 865,20 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (865,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 11,00 Eur žyminį mokestį.
Klaipėdos apylinkės teisme 2026 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymas dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė – 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025 pagal kreditorės pareiškimą skolininkei dėl teismo įsakymo išdavimo; 2) atnaujinti terminą skolininkės 2026 m. kovo 30 d. prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti; 3) priimti skolininkės 2026 m. kovo 30 d. prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimu reikiamų reikalavimų civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025; 4) priteisti iš kreditorės skolininkės naudai bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 13 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025 vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025; 2) nedelsiant uždrausti antstoliui G. P. atlikti bet kokius mokėjimus kreditorės AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai pagal bet kokius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0019/26/00074.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad tik tada kai 2026 m. kovo 23 d. gavo antstolio G. P. 2026 m. kovo 20 d. Nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 30 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai sužinojo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-25968-911/2025 pagal kreditorės pareiškimą, priimtas teismo įsakymas bei nustatytas 20 dienų terminas prieštaravimas dėl kreditorės reiškiamų reikalavimų pateikti. Pareiškėja prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalimi, nurodydama, kad teismas padarė aiškią proceso bei materialinės teisės normos taikymo klaidą sąlygojusią neteisėto teismo įsakymo priėmimą bei įsiteisėjimą, t. y. (i) priėmė teismo įsakymą pagal aiškiai nepagrįstą ir leistinumo reikalavimų neatitinkantį kreditorės pareiškimą; (ii) neatsižvelgė į supaprastinto proceso ypatumus dėl procesinių dokumentų įteikimo supaprastinto proceso byloje ir dėl to netinkamai aiškino bei taikė įteikimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko faktiškai ir realiai neįteikė teismo įsakymo pareiškėjai ir dėl to buvo apribota pareiškėjos teisė pareikšti prieštaravimus bei pasinaudoti savo teise į gynybą; (iii) priimdamas teismo įsakymą teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamą sutartinės ir deliktinės atsakomybės sutapties draudimą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės (ne)taikymą detalizuojančias nuostatas; (iv) Lietuvos teismų informacinėje sistemoje uždėdamas žymą „Įsiteisėjo“, teismas neįsitikino, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra faktiškai informuota apie iškeltą civilinę bylą. Pareiškėja pabrėžė, kad teismas teismo įsakymą bei 2025 m. spalio 13 d. pranešimą apie nustatytą 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti pareiškėjai išsiuntė tik elektroninių ryšių priemonėmis per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), nors CPK 438 straipsnyje įtvirtinta specifinė kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimo skolininkui įteikimo tvarka, be to, teismas nesulaukęs pareiškėjo prieštaravimų per nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, kad pirminius procesinius dokumentus faktiškai bei realiai įteiktų bendrovei, o galiausiai tinkamai neįteikęs teismo įsakymo bei pranešimo apie jį, neįsitikinęs, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ apskritai tapo ir yra žinoma apie kreditorės pareiškimą bei teismo įsakymą, teismas įsiteisėjusį teismo įsakymo išsiuntė kreditorės atstovui, kas lėmė vykdomosios bylos iškėlimą, antstolio nurodymo priėmimą bei lėšų iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ banko sąskaitos nuskaitymą. Pareiškėja nežinodama nei apie kreditorės pareiškimą nei apie teismo įsakymą nei nustatytą 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti, negalėjo tinkamai bei laiku pateikti savo prieštaravimų ir dėl to buvo grubiai pažeista AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisė į gynybą, priimtas ir įsiteisėjo nepagrįstas ir neteisėtas teismo įsakymas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi (i) priėmė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025 ir skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, (ii) išaiškino suinteresuotam asmeniui teisę per 20 dienų pateikti atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, (iii) prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 13 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025 vykdymą antstolio G. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės atžvilgiu, išieškotojos naudai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-10152-1054/2026, kitą prašymo dalį atmetė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-10152-1054/2026 atmesti. Atsiliepime nurodė, kad skolininkė, kurios LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi, teisės aktų nustatyta tvarka gavo procesinius dokumentus, todėl skolininkės argumentai, dėl to, kad teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas yra nepagrįsti, t. y. skolininkės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą ir teisę pareikšti prieštaravimus. Skolininkė yra aktyvi LITEKO naudotoja ir pasirinko savo procesinių teisių realizavimą savo nuožiūra, t. y. prieštaravimų neteikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025.
Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad teismas 2025 m. spalio 13 d. teismo įsakymą bei 2025 m. spalio 13 d. pranešimą apie nustatytą 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti skolininkei išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad skolininkei pranešimas bei teismo įsakymas buvo išsiųsti 2025 m. spalio 14 d. 16:38 val., taigi procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka per aktyvią pareiškėjos paskyrą EPP.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėja yra LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis juridinis asmuo, pirmą kartą pareiškėja prisijungė prie EPP 2022 m. vasario 10 d., pareiškėja aktyviai dalyvaudavo kitose bylose naudodamasi EPP. Teismas atkreipė dėmesį, kad Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-1126-1174/2025 teismo procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2024 m. gruodžio 16 d. per EPP, skolininkės atstovas pateikė prieštaravimus 2024 m. gruodžio 31 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-10457-905/2026 teismo procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2026 m. vasario 18 d. per EPP, skolininkės atstovas pateikė prieštaravimus 2026 m. vasario 19 d.; Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-14181-1010/2026 teismo procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti 2026 m. gegužės 19 d. per EPP, skolininkės atstovas pateikė prieštaravimus 2026 m. gegužės 27 d.. Taigi, teismas vertino, kad skolininkė ne tik naudojasi EPP kitose bylose, bet ir žino supaprastinto proceso teisinį reglamentavimą, jo specifiką bei nustatytus terminus.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ji būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ar deaktyvavusi savo paskyrą, todėl sprendė, kad šiuo atveju pagrįstai ir teisėtai procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, turėdama pareigą užtikrinti korespondencijos priėmimą per LITEKO VEP posistemę, šios pareigos nevykdė, be to, nepateikė įrodymų, kad ji neturėjo objektyvios galimybės priimti teismo korespondencijos per LITEKO VEP posistemį. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja savo pačios tinkamo pareigos neįvykdymo pasekmes mėgina perkelti teismui ir tokiu būdu siekia panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą sprendimą. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja faktiškai nesusipažino su jai per EPP įteiktais procesiniais dokumentais, negali būti laikoma svarbia priežastimi procesui atnaujinti, tuo labiau, kad teisinių pasekmių atsiradimas siejamas su dokumentų įteikimu įstatymo nustatyta tvarka, o nes su faktiniu asmens susipažinimu su dokumentų turiniu, todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji nepastebėjo ar neperžiūrėjo EPP sistemoje gautų dokumentų, vertintina kaip jos pačios nepakankamo rūpestingumo ir atidumo pasekmė.
Teismas pabrėžė, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės ar egzistuoja įstatyme nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-10152-1054/2026 ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują nutartį ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašyme keltų argumentų dėl su įteikimu nesusijusių pažeidimų, o būtent to, kad teismo įsakymas buvo priimtas pagal aiškiai nepagrįstą ir leistinumo reikalavimų neatitinkantį kreditorės pareiškimą, kuris ne tik kad buvo akivaizdžiai nepagrįstas, bet ir aiškiai indikavo, kad aptariamu atveju buvo susidurta su ginčo situacija, todėl klausimas turėjo būti nagrinėtas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, be to, teismas priimdamas teismo įsakymą netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės noras ir neleistinai ignoravo aiškių pareiškimo nepagrįstumą indikuojantį sutartinės ir deliktinės atsakomybės sutapties draudimą. Šie argumentai buvo atskiras pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pareiškėjos prašyme keltų esminių argumentų dėl su įteikimu nesusijusių materialinės bei proceso teisės normų pažeidimu yra be motyvų, todėl naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Kreditorės prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl paties kreditorės pagal draudimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl jau pačiame pirminiame etape buvo matyti, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ atžvilgiu reiškiami reikalavimai laikytini aiškiai nepagrįstais CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, teikdama pareiškimą kreditorė indikavo teismui, kad yra susidariusi ginčo situacija, nes nurodė, kad skolininkė iki šios dienos sumokėjo 1 141,80 Eur, o likusi skolos dalis liko 865,20 Eur.
Kreditorės pareiškime aprašyta situacija, tiek vertinant kreditorės veikimą, tiek AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir elektros energijos vartotojų tarpusavio santykius susijusi su sutartiniais santykiais, kas aiškiai rodo, kad deliktinės atsakomybės pagrindu kreditorės pareiškimu reikšti reikalavimai AB „Energijos skirstymo operatorius“ aiškiai nepagrįsti jau vien dėl deliktinės ir sutartinės atsakomybės sutapties negalimumo, todėl negalėjo būti patenkinti priimant teismo įsakymą byloje.
Pareiškime buvo nurodyta ir kita sąlyga, kuriai esant teismo įsakymo priėmimas bei įsiteisėjimas nebuvo galimas, t. y. buvo aiškiai indikuota, kad aptariamu atveju yra ginčo situacija, todėl būtent tai bei prieštaravimo bendrąja prasme nebuvimas yra esminės ir būtinos prielaidos teismo įsakymo priėmimui bei įsiteisėjimui.
Teismas faktiškai turi galimybę įsitikinti, kada konkrečiai pareiškėja prisijungė prie EPP esančios bylos kortelės, kada atidarė dokumentus ir faktiškai sužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą bylą.
Pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė formaliam pareiškėjo prašymo nagrinėjimui, priėmė su teisingumo, teisinio tikrumo, teisės į gynybą, viešojo intereso tinkamu užtikrinimu bei kitais pamatiniais principais nesuderinamą nutartį, tokiu būdu paneigdamas esminį teisminio proceso tikslą – teisingumo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-25968-911/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad kreditorė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 865,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos ir 11,00 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 13 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė kreditorės naudai išieškoti iš skolininkės 865,20 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (865,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur žyminį mokestį. 2025 m. spalio 13 d. teismo įsakymas bei 2025 m. spalio 14 d. teismo pranešimas, kuriame nurodyta, kad skolininkė turi teisę per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, buvo išsiųsti 2025 m. spalio 14 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per EPP, todėl vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti 2025 m. spalio 15 d., o kreditorei išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 5 d.
Pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2026 m. kovo 31 d kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame vadovavosi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, iš esmės teigdama, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti netinkamai, apie priimtą teismo įsakymą sužinojo iš antstolio tik 2026 m. kovo 23 d., bei teismo įsakymas buvo priimtas pagal aiškiai nepagrįstą ir leistinumo reikalavimų neatitinkantį kreditorės pareiškimą, todėl teismas padarė aiškią proceso bei materialinės teisės normos taikymo klaidą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos jos procesinės teisės ar egzistuoja įstatyme nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą.
CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Pareiškėja tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad teismo įsakymas bei teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 20 dienų terminas prieštaravimams pareikšti buvo išsiųstas tik per EPP, nors CPK 438 straipsnyje yra įtvirtinta specifinė kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimo skolininkui įteikimo tvarka, tačiau teismas procesinius dokumentus laikė įteiktais, vadovaudamasis teorinės įteikimo fikcijos principu, neįsitikinus, kad jie buvo realiai gauti, nors pirmosios instancijos teismas faktiškai turėjo galimybę įsitikinti kada konkrečiai pareiškėja prisijungė prie EPP esančios bylos kortelės, kada atidarė dokumentus ir faktiškai sužinojo apie jos atžvilgiu iškeltą bylą, tačiau to nepadarė.
CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis). Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nėra baigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.
CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).
Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenų bei kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas – pareiškėja yra LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis juridinis asmuo, o duomenų, kad pareiškėjos LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ji būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ar deaktyvavusi savo paskyrą, nėra, be to, to neginčijo ir pati apeliantė, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad procesiniai dokumentai pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį ir teismui išdavusiam teismo įsakymą nekilo pareigos siųsti skolininkei procesinius dokumentus kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad procesiniai dokumentai, o būtent teismo įsakymas ir teismo pranešimas skolininkei buvo įteikti remiantis formalia įteikimo fikcija. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka yra aiškiai reglamentuota teisės aktuose, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas teisinių pasekmių atsiradimas siejamas su dokumentų įteikimu įstatymo nustatyta tvarka, o nes su faktiniu asmens susipažinimu su dokumentų turiniu. Pabrėžtina, jog tai, kad apeliantė neperžiūrėjo procesinių dokumentų per EPP, nepatvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai jai neįteikti ar įteikti netinkamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenis apie pareiškėją, nustatė, kad ji dalyvauja įvairiuose teismų procesuose, procesiniai dokumentai jai įteikiami per EPP sistemą, todėl pareiškėjai neabejotinai yra žinomos tiek procesinių dokumentų pateikimo teismui, tiek jų gavimo taisyklės, o dėl aktyvios LITEKO VEP paskyros savalaikio netikrinimo atsakomybė tenka pačiai apeliantei. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja savo pačios tinkamo pareigos neįvykdymo pasekmes mėgina perkelti teismui ir tokiu būdu siekia panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą teismo įsakymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo įsakymas ir teismo pranešimas apeliantei buvo įteiktas tinkamai.
Apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodė, kad teismo įsakymas buvo priimtas pagal aiškiai nepagrįstą ir leistinumo reikalavimų neatitinkantį kreditorės pareiškimą, todėl tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės atskirojo skundo argumentu.
Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Pažymėtina tai, kad kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Taigi sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, sutartinių sąlygų turinio, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Pabrėžtina, kad CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tai yra, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su kreditorės AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nustatė, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo aiškiai ir tiksliai nurodytas reiškiamas reikalavimas – priteisti iš skolininkės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 865,20 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos ir 11,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat aiškiai ir tiksliai nurodytas reikalavimo pagrindas – kreditorė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su G. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2025 m. kovo 30 d. įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas – skalbimo mašina, katilas, vartų automatika, todėl kreditorė sumokėjo 2 007,00 Eur draudimo išmokas dėl apgadinto apdraustojo turto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. kovo 30 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle (duomenys neskelbtini), buvo elektros energijos sutrikimas, po kurio atsirado turto gedimas, todėl laikytina, kad prietaisų gedimo priežastis yra elektros įtampos svyravimas, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu ir CK 6.1015 straipsnį atsakomybė kyla AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri privalo atlyginti padarytą žalą. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju, nėra pagrindo teigti, kad kreditorės pareiškimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas ar kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Kreditorės pareiškime buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas, nurodytas jo dydis ir faktinis reikalavimo pagrindas, o apeliantės nesutikimas su pareikštu reikalavimu savaime nepaneigia teismo įsakymo priėmimo teisėtumo.
Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad kreditorės pareiškimu reikšti reikalavimai AB „Energijos skirstymo operatorius“ aiškiai nepagrįsti jau vien dėl deliktinės ir sutartinės atsakomybės sutapties negalimumo, todėl negalėjo būti patenkinti priimant teismo įsakymą byloje, be to, teikdama pareiškimą kreditorė indikavo teismui, kad yra susidariusi ginčo situacija, nes nurodė, kad skolininkė iki šios dienos sumokėjo 1 141,80 Eur, o likusi skolos dalis liko 865,20 Eur, todėl negalėjo būti priimtas teismo įsakymas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui išduodant teismo įsakymą, nėra nustatyta pareiga vertinti pateiktų duomenų pagrįstumo ar gilintis į šalių teisinio santykio esmę, kadangi tokio pobūdžio procesas grindžiamas formalumo. Pabrėžtina, kad šiuo atveju, apeliantė turėjo galimybę teikti prieštaravimus ir jos nurodytos aplinkybės būtų vertinamos bylą nagrinėjant ginčo teisena, tačiau, kaip jau minėta, nors apeliantei procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti ir ji turėjo galimybę CPK nustatyta tvarka pateikti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimo, tačiau šia procesine teise apeliantė nepasinaudojo dėl nuo jos pačios priklausančių aplinkybių, aplaidumo, todėl jos nurodomi nesutikimo su kreditorės reikalavimu argumentai, kurie galėjo būti išdėstyti prieštaravimuose, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo įsakymą išdavęs teismas, neanalizavęs šalių materialinių santykių turinio ir apsiribojęs formaliu reikalavimo vertinimu, veikė laikydamasis įstatymo reikalavimų bei teismo įsakymo instituto paskirties, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad išduodant teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl pareiškėjos prašyme keltų esminių argumentų dėl su įteikimu nesusijusių materialinės bei proceso teisės normų pažeidimu yra be motyvų, todėl naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024).
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra be motyvų ir dėl to yra absoliučiai negaliojanti. Tai, kad skundžiamojoje nutartyje neatsakytą į kai kuriuos pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis yra nepagrįsta ar (ir) neteisėta, ar kad teismas prašymo argumentų nevertino. Pažymėtina, kad dalies apeliantės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų neįvertinimas galėtų sudaryti pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, jeigu tai galėjo sudaryti prielaidas teismui priimti neteisingą, nepagrįstą nutartį, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su apeliantės nurodytais argumentais dėl pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikštų kreditorės reikalavimų nepagrįstumo CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme, dėl kurių skundžiamojoje nutartyje nepasisakyta, nesudaro pagrindo patenkinti atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis negali būti panaikinta vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į dalį apeliantės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų. Pabrėžtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas (ex officio) patikrino, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nei pagal apeliacinės instancijos teismo patikrintus pagrindus nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, o apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.