- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-390-493/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-16834-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 (toliau– ir pareiškėjas, ir apeliantas) atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria TRA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10459-2026 panaikinimo ar pakeitimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 20- ANR_N- 10459- 2026 TRA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2026 m. gegužės 1 d. 10 val. 41 min. vairavo automobilį, (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, esant intensyviam eismui, važiuodamas akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, kirto plačią, ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, taip demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sąmoningai apvažiavo iš dešinės pusės, ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu TRA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 460,00 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 14 (keturiolikai )mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. birželio 16 d. nutarimu, TRA1 apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 16 d. nutarimą ir jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taip pat alternatyviai prašė taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio. Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi TRA1 skundą atmetė.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 atstovė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos 2026 m. birželio 15 d. nutarimą ir jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskirti 170,00 eurų dydžio baudą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui; jeigu veikos kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtų paliktas nepakeistas, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Institucijos 2026 m. birželio 15 d. nutarimą tiek, kiek jais nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, šį terminą sutrumpinti nuo keturiolikos mėnesių iki vieno mėnesio. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aukštesniam teismui pateiktu skundu ginčijama apylinkės teismo išvada, kad TRA1 inkriminuotas pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Šią išvadą teismas iš esmės grindė manevro sąmoningumu, pavojingumu ir siekiu greičiau pasiekti kelionės tikslą, tačiau, pareiškėjo vertinimu, nepakankamai atskyrė patį pavojingą vairavimą nuo jį lėmusių paskatų.
Akcentuojama, kad pareiškėjo nurodytą skubėjimo priežastį teismas vertino kaip siekį pateisinti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors ši aplinkybė buvo nurodyta aiškinant veikos motyvą, o ne ginčijant jos neteisėtumą. Be to, vertindamas gynybos paaiškinimų patikimumą, teismas rėmėsi atstovei priskirtu teiginiu apie dukters vežimą į Kauno klinikas, kurio ji teismo posėdyje neišsakė, ir šį teiginį patvirtinančių dokumentų nebuvimą vertino pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjo vertinimu, šie įrodymų vertinimo trūkumai turėjo reikšmės teismo išvadai dėl chuliganiškų paskatų, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma įvertinti, ar byloje esančių įrodymų pakanka šiam veikos požymiui nustatyti.
Teigiama, kad apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nepanaikina pareigos nagrinėjamu atveju individualiai įvertinti visas TRA1 veiksmų aplinkybes bei nustatyti, ar jos pakankamai pagrindžia būtent chuliganiškas paskatas. Laikomasi pozicijos, kad TRA1 veiksmai turi būti perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nesant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto būtinojo požymio – chuliganiškų paskatų.
Atstovės vertinimu, chuliganiškos paskatos gali būti nustatytos tik tada, kai byloje įrodytas konfliktas, provokavimas, panieką reiškiantys gestai ar panašūs veiksmai. Tokios paskatos gali būti nustatomos ir iš objektyviųjų vairavimo aplinkybių visumos. Tačiau tokiu atveju teismo sprendime turi būti aiškiai atskleista, kodėl būtent konkreti nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia chuliganiška motyvą, o ne vien sąmoningą ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Nutarties 23–25 punktuose teismas reikšmę suteikė ir tam, kad TRA1 veiksmus matė kiti vairuotojai, o vienas iš jų apie pažeidimą pranešė policijai. Pažymima, kad intensyvaus eismo magistralėje kitų vairuotojų buvimas yra įprasta eismo aplinkybė. Tai, kad pavojingas manevras buvo atliekamas kitų eismo dalyvių akivaizdoje, patvirtina, jog TRA1 nepaisė jų saugumo, tačiau savaime neįrodo, kad jis siekė būti pastebėtas, demonstravo savo išskirtinumą ar norėjo sukelti aplinkinių reakciją. Tas pats pasakytina ir apie pranešėjo kreipimąsi į policiją. Pranešėjo pasipiktinimas pavojingu vairavimu yra suprantamas, tačiau tai pirmiausia parodo paties pranešėjo reakciją į matytą pažeidimą. Ši reakcija savaime nepagrindžia, kad TRA1 veikė iš chuliganišku paskatų.
Nutarties 18–20 punktuose teismas daug dėmesio skyrė TRA1 paaiškinimui, kad jis skubėjo dėl sergančios mažametės dukters. Pareiškėjas neginčija, kad vaiko liga nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisyklių. Šia aplinkybe nebuvo grindžiamas būtinasis reikalingumas ar teigiama, kad pavojingas manevras buvo pateisinamas, o pareiškėjas aiškino, dėl kokios priežasties jis skubėjo ir kodėl priėmė neteisingą sprendimą važiuoti tokiu būdu. Byloje esantys medicinos dokumentai patvirtina, kad likus dviem dienoms iki nusižengimo TRA1 mažametė dukra kartu su tėvu lankėsi gydymo įstaigoje ir jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai nepatvirtina vaiko būklės nusižengimo dieną ir neįrodo, kad jai buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, tačiau jie patvirtina, kad pareiškėjo paaiškinimas apie sergantį vaiką turi objektyvų faktinį pagrindą. Byloje pateiktame TRA1 sesers paaiškinime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas ir vaiko motina iš jos vestuvių išvyko anksčiau. Ši aplinkybė pati savaime neįrodo konkretaus vairavimo motyvo, tačiau dera su pareiškėjo paaiškinimu, kad jis nusprendė anksčiau grįžti dėl dukters sveikatos.
Manoma, jog svarbu yra tai, kad objektyvus vaiko būklės sunkumas nėra tapatus pareiškėjo subjektyviam jos suvokimui. Net jeigu vaiko būklė objektyviai nebuvo sunki ir skubi medicinos pagalba nebuvo būtina, TRA1 galėjo dėl dukters sveikatos nerimauti ir dėl to skubėti. Toks nerimas nepateisina jo pasirinkto vairavimo būdo, tačiau gali būti reikšmingas nustatant tikrąją elgesio priežastį. Net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų pareiškėjo paaiškinimą apie skubėjimą nepakankamai patvirtintu, iš to savaime neišplaukia priešinga išvada, kad jo veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos.
Apibendrinama, kad TRA1 neginčija byloje įrodyto pavojingo vairavimo, tačiau, pareiškėjo vertinimu, įrodymų visuma nepašalina pagrįstų abejonių dėl papildomo ANK 420 straipsnio 2 daliai būtino požymio – chuliganiškų paskatų.
Toliau skunde nurodoma, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo perkvalifikuoti veiką ir paliktų kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nepakeistą, pareiškėjas prašo įvertinti paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę. Akcentuojama, kad teisės vairuoti atėmimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo darbo veiklai, o taip pat galimybėms vykdyti šeimos pareigas, kadangi jo vaiko motina neturi teisės vairuoti. Mano, kad vien aplinkybė, jog TRA1 ginčija chuliganiškų paskatų buvimą, savaime neturėtų būti vertinama kaip pagrindas paneigti jo kritinį požiūrį į padarytą pažeidimą.
Pažymima, kad darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, jog galimybė vairuoti TRA1 reikalinga vykdant darbo funkcijas ir vykstant į skirtingus objektus bei darbovietę. Darbo sutarties nepateikimas gali riboti išvados apie konkrečią darbo praradimo grėsmę pagrįstumą, tačiau pats savaime nepaneigia darbdavio pateiktos informacijos apie vairavimo reikšmę pareiškėjo darbui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki vieno mėnesio. Jeigu teismas nenustatytų pagrindo skirti trupesnį už įstatyme nustatytą minimalų terminą, prašo bent sumažinti paskirtą 14 mėnesių terminą iki įstatyme nustatyto minimalaus 12 mėnesių termino. Vien tai, kad paskirtas terminas yra artimas minimaliam, savaime nepaaiškina, kodėl šios konkrečios bylos aplinkybėmis būtini dar du papildomi teisės vairuoti atėmimo mėnesiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į administracinė atsakomybėn patraukto TRA1 atstovės apeliacinį skundą Institucija aukštesnio teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovės advokatės Žanos Vašcovos skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymų vertinimo klausimai, nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovės apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, nutartyje išdėstė aiškius ir pagrįstus motyvus dėl TRA1 kaltės, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė nesutinka su teismo išvadomis, pateikiant subjektyvų byloje esančių įrodymų ir situacijos vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti TRA1 skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, nesikartoja ir pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį baudžiama už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo tiesioginis objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai Kelių eismo taisyklių nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikos požymis susietas su KET 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimų pažeidimais. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. ANK 125 punkte nustatytas draudimas transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. vien teisės pažeidimas (-ai) užtraukia administracinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo tam tikrų padarinių.
Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, e2AT-54-1214/2024).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, TRA1 , vairuodamas automobilį, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas horizontalaus ženklinimo plačią ištisinę liniją, iš dešinės apvažiuodamas pirmoje eismo juostoje judančią transporto priemonę, tokiais veiksmais buvo nepaisoma bendrųjų pareigų elgtis atsargiai ir pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu (KET 4 punktas), laikytis teisės aktų ir KET nuostatų (KET 5 punktas) bei imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus ir nesudarant kliūčių kitų asmenų eismui (KET 9 punktas). Be to, transporto priemonių apvažiavimas ta pačia kryptimi iš dešinės, važiuojant kelkraščiu, kaip jau minėta, yra tiesiogiai draudžiamas pagal KET 125 punktą, išskyrus ten numatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį patrauktas TRA1 neneigia, kad atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau tiek pats pažeidėjas, tiek jo atstovė nesutinka, kad automobilį jis vairavo chuliganiškai, todėl TRA1 inkriminuotą administracinį nusižengimą prašoma perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Su tokia apeliantų pozicija skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad toks manevravimas, esant intensyviam eismui, laikytinas chuliganišku vairavimu, šį vairavimo būdą nagrinėjamu atveju vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Aukštesnio teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad TRA1 automobilį vairavo chuliganiškai.
Iš pareiškėjo (liudytojo) pranešimo matyti, jog pranešėjas pranešė, kad važiuodamas automagistrale (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta pastebėjo, jog iš galo atskuba žymiai viršydamas greitį automobilis, kuris tarp mašinų manevro ir negalėdamas to padaryti už pranešėjo, nes buvo intensyvus eismas, staigiai pasuko apvažiuoti per dešinę pusę avarine juosta ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo (liudytojo) pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad automobilis, kuriame filmuojama, važiuoja pirma eismo juosta, priešais važiuoja kitas automobilis, o antra eismo juosta atvažiuoja dar vienas automobilis, kuris važiuoja didesniu nei filmuojantis automobilis greičiu, ir tuo metu, kai automobilį, kuriame filmuojama, antra eismo juosta pravažiuoja automobilis, iš dešinės pusės kelkraščiu aplenkia pareiškėjo TRA1 automobilis, kuris važiuoja akivaizdžiai daug didesniu greičiu nei automobilis, kuriame filmuojama, ir kuris, kiek pavažiavęs, staigiai persirikiuoja į antrąją juostą, priešais dar tris automobilius, važiuojančius antra eismo juosta. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad automagistralėje įvykio metu vyko intensyvus eismas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto veiksmai (esant intensyviam eismui, važiuodamas akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, jis automobiliu kirto plačią, ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, sąmoningai apvažiavo iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama) neabejotinai atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį ir pirmiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Tokiu būdu apeliantas, nepaisydamas Kelių eismo taisyklių ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Aukštesnio teismo vertinimu, TRA1 , apvažiuodamas automobilį iš dešinės, akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad automagistralėje įvykio metu vyko intensyvus eismas, TRA1 veiksmus matė daugelis vairuotojų, savo vairavimu pareiškėjas pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė neigiamą reakciją, pasipiktinimą, ką patvirtina aplinkybė, jog tokius jo veiksmus matęs asmuo apie daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pranešė Institucijai. Be to, aukštesnis teismas neabejoja, kad pirmiau nurodytu manevravimu, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, buvo ne tik rodoma nepagarba, bet kartu ir keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas 2026 m. gegužės 4 d. paaiškinime dėl įvykio aplinkybių, nurodė, jog manevrą atliko, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę, siekiant išvengti autoįvykio. Toks pareiškėjo paaiškinimas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintas kaip įrodymas, kad pareiškėjas suvokė, jog jo pasirinktas važiavimo greitis ir būdas gali sukelti pavojų eismo saugumui. Neabejotina, kad tokiu neatsakingu pažeidėjo elgesiu buvo sukeltas pavojus tiek kartu su juo automobilyje važiavusiai keleivei (pažeidėjo paaiškinimu, kartu su juo automobilyje važiavo jo dukros motina), tiek kitiems tuo metu eisme dalyvavusiems asmenims. Tokį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko demonstruodamas savo išskirtinumą, savo interesus (intensyvaus eismo metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pažeidėjo veiksmuose nustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis – chuliganiškos paskatos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimas apelianto TRA1 veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Tiek apeliaciniame skunde aukštesniam teismui, tiek skunde apylinkės teismui TRA1 skubėjimo priežastimi nurodoma dukros liga. Pagal apylinkės teismui pateiktame skunde nurodomas aplinkybes, prieš dvi dienas prieš įvykį TRA1 į gydymo įstaigą buvo nuvežęs savo mažametę dukrą, kuriai dvi savaites (duomenys neskelbtini), buvo atlikti tyrimai, o diagnozėje nurodyta (duomenys neskelbtini), nepatikslinta. Taip pat nurodė, kad įvykio dieną, jis kartu su mažametės dukros motina buvo išvykęs į sesers vestuves (duomenys neskelbtini), kad naktį ir ryte jam skambinusi dukrą prižiūrinti jos močiutė (pareiškėjo draugės mama) nerimavo dėl anūkės savijautos, buvo išsigandusi, ragino kuo greičiau grįžti, dėl ko TRA1 nerimavo ir įvykio metu buvo emociškai įsitempęs. Apeliaciniame skunde ši versija taip pat palaikoma. Aukštesnis teismas pažymi, kad apelianto deklaruojamas skubėjimas dėl mažametės dukros sveikatos būklės šiuo atveju niekaip negali pateisinti jo chuliganiško vairavimo automagistralėje. Juolab, kad objektyvių priežasčių, galinčių pateisinti tokį neatsakingą TRA1 elgesio pasirinkimą, nenustatyta. Kaip konstatuota skundžiamoje nutartyje, prieš dvi dienas prieš įvykį pažeidėjui lankantis su dukra medicinos įstaigoje, vaiko bendra būklė objektyviai buvo įvertinta kaip gera, tą patvirtina pateikti medicininių dokumentų išrašai. Įrodymai, galintys patvirtinti esminį vaiko būklės pablogėjimą apeliantui su vaiko motina būnant pobūvyje, teismui nebuvo pateikti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad net jeigu vaiko būklė objektyviai nebuvo sunki ir skubi medicinos pagalba nebuvo būtina, TRA1 galėjo dėl dukters sveikatos nerimauti ir dėl to skubėti. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad toks apelianto, kaip tėvo, galimas nerimas negali paneigti jo kaip vairuotojo pareigos dalyvaujant eisme įvykio metu griežtai laikytis Kelių eismo taisyklių, nagrinėjamu atveju konkrečiai Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 ir 125 punktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau, kaip matyti, nesant jokios realios priežasties, TRA1 sąmoningai pasirinko pavojingą manevravimą, rodant nepagarbą bei keliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Apeliacinio skundo argumentai, kad jo pasirinktas vairavimo būdas nebuvo chuliganiškas, atmestini kaip nepagrįsti.
Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju aukštesnis teismas neabejoja, kad TRA1 , esant intensyviam eismui, važiuodamas akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, kirsdamas plačią, ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir apvažiuodamas iš dešinės pusės ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę suprato, kad daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukeldamas pavojų eismo saugumui, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 7 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje neabejotinai nustatytas ir šio administracinio nusižengimo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, akcentuojant aplinkybes, kad teisė vairuoti TRA1 būtina tinkamai vykdyti darbo funkcijas bei šeimos pareigas, kadangi apelianto dukros motina teisės vairuoti transporto priemones neturi. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės yra įprastos, nelaikomos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti TRA1 atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones, tačiau tai nesulaikė nuo įstatymams prieštaringo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti bei tinkamai rūpintis šeima, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės intereso ir proporcingumo principo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, o taip pat asmeninių poreikių tenkinimui nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo šeima, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės apskritai dirbti. Kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje, TRA1 nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad jo darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apima ir specialioji darbo sąlyga – specialios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas. Be to, šeimos narių poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis taksi paslaugomis. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga apelianto padarytam administraciniam nusižengimui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 atstovės apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.