Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2026-10-20 · Civilinė byla Nr. e2-4612-1232/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-20
Bylos Nr.
e2-4612-1232/2026
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01453-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Vilma Venckevičienė
Ieškovas
mažosios bendrijos „ValdKrista“, MB ValdKrista
Atsakovas
K. U., K. Urbanavičiaus individuali įmonė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4612-1232/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01453-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.11; 2.6.8.3.12; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
aLYTAUS apyLINKĖs teismasS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „ValdKrista“ atstovei K. V., advokatui Valdui Stankevičiui,

atsakovės K. U. individualios įmonės atstovui K. U., advokatui Viliui Putkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „ValdKrista“ ieškinį atsakovei K. U. individuliai įmonei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

Šalies argumentai

Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „ValdKrista“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės K. U. individualios įmonės (toliau – atsakovė)

9 576,80 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 9 576,80 Eur sumą už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 23 d. iki bylos iškėlimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. 2026 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo 9 576,80 Eur sumą už laikotarpį nuo 2026 m. kovo 23 d. iki bylos iškėlimo teisme.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis, mašina) už 62 000 Eur. Ieškovė šią techniką įsigijo specifinei komercinei veiklai – nuotekų išsiurbimo paslaugoms teikti. Nors automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) mėnesį, tačiau faktiškai ji pradėta eksploatuoti tik (duomenys neskelbtini), t. y. gavus nuotekų pridavimo leidimą iš UAB „Vilniaus vandenys“. Iki šios datos automobilis nebuvo naudojama, nes sutartis dėl nuotekų su UAB „Vilniaus vandenys“ buvo pasirašyta tik (duomenys neskelbtini). Automobilis dirbo tik (duomenys neskelbtini). Vos pradėjus pirmuosius darbus, išryškėjo esminiai variklio defektai. Asenizacijos technikos darbo intensyvumas yra tiesiogiai proporcingas kuro sąnaudoms, nes variklis dirba ir siurbimo metu. Pagal kuro ataskaitą per visą laikotarpį suvartota tik 518 litrų dyzelino – tai atitinka vos kelias pilnas darbo dienas. Toks minimalus naudojimas objektyviai paneigia atsakovo versiją, kad gedimai atsirado dėl pirkėjo kaltės ar netinkamo naudojimo šalčių metu. UAB „Scania Lietuva“ atlikta diagnostika nustatė, kad būtinas variklio bloko frezavimas ir cilindrų gilzių keitimas. Tai lėtinis mechaninis defektas (gilzių „sėdimas“), kuris formuojasi tūkstančius darbo valandų. Techniškai neįmanoma, kad toks pažeidimas būtų atsiradęs per kelias ieškovės darbo dienas. Tai įrodo, kad ieškovei buvo parduotas daiktas su paslėptais, kritiniais trūkumais. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškė jau sekančią dieną po automobilio pirkimo registruojant transporto priemonę VĮ „Regitra“, darbuotoja pastebėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas visai kito automobilio identifikavimo (VIN) numeris. Nurodyta aplinkybė dėl klaidingo VIN numerio negali būti vertinama kaip izoliuotas atsitiktinumas. Vertinant tai kartu su kitais faktais – t. y. sukeistomis padangomis, nuslėpta tikrąja rida bei klaidinančių sąskaitų teikimu – tai atskleidžia sistemingą atsakovės veikimo modelį: teikti pirkėjui tikrovės neatitinkančią informaciją, tikintis, kad pirkėjas jos nepastebės arba negalės apginti savo teisių. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina jo paties prisipažinimas (duomenys neskelbtini) atsakyme į pretenziją, kur ji nurodo, jog variklio nusidėvėjimas faktiškai prilygsta 1 000 000 km ridai, nors sutartyje deklaravo perpus mažesnę – 486 000 km ridą. Maža to, atsakovė elgėsi apgaulingai: po apžiūros, bet prieš perduodant turtą, savavališkai pakeitė padangas į nusidėvėjusias. Galiausiai, (duomenys neskelbtini) derybų metu atsakovė telefonu siūlė kompensacijas (nuo 1 000 iki 3 000 Eur), kas rodo, jog jis suvokė savo atsakomybę, tačiau bandė išvengti pilno nuostolių atlyginimo.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-17720) papildomai paaiškino, kad autorizuotas servisas fiksavo, kad variklis yra atidirbęs 15 267 moto valandas. Pagal techninius standartus, tai atitinka nusidėvėjimą, būdingą transporto priemonei, nuvažiavusiai nuo 900 000 iki 1 500 000 km. Atsakovė, būdamas profesionalus specialiosios technikos pardavėjas, nuslėpė faktinį variklio resursų išsekimą. Atsakovės akcentuojama rida yra antrinis rodiklis, palyginus su oficialaus gamintojo serviso užfiksuotomis 15 267 moto valandomis, kurios vienareikšmiškai įrodo kritinį variklio nusidėvėjimą perdavimo momentu. Tachografas fiksuoja tik transporto priemonės judėjimą, o pagrindinė asenizacijos technikos apkrova tenka stacionariam darbui, kurį tiksliausiai atspindi „Scania“ fiksavimas. Ieškovė leidimą veiklai gavo tik (duomenys neskelbtini), o faktiškai dirbti pradėjo (duomenys neskelbtini). Iki šios datos komercinė veikla nebuvo vykdoma, todėl tachografo įrašų nėra. Atsakovės pateiktoje (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros (toliau – TA) ataskaitoje (trūkumas 611.1.1) nurodyta, kad tachografo patikros galiojimo laikas pasibaigęs. TA ataskaitos patvirtina, kad tachografo patikra buvo pasibaigusi dar atsakovei valdant techniką. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) veikianti įmonė. Sugedusios technikos gabenimas į (duomenys neskelbtini) būtų padidinęs vilkimo išlaidas, kurias ieškovės privalėjo minimizuoti. Tik autorizuotas servisas „Scania Lietuva“ galėjo užtikrinti kvalifikuotą defektų fiksavimą ir suteikti garantiją darbams, kas yra būtina verslo subjektui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė K. V. papildomai paaiškino, kad yra ieškovės vadovė. (duomenys neskelbtini) su vyru (partneriu) nusprendė pradėti nuotekų išvežimo verslą. Pagal rekomendacijas atvažiavo pas K. U. pasitarti ir pažiūrėti automobilių. Pamatę automobilį Scania sutarė, kad nori jį pirkti. K. U. nurodė, kad pasidomės kokia jo pardavimo kaina ir informavo, kad jie dar dirbs su tuo automobiliu, nes jiems jis reikalingas, nurodė, kad laukia naujo automobilio, todėl praneš ir apmokins vyrą dirbti su parduodamu automobiliu. K. U. atsiuntė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, nes ieškovei reikėjo susitvarkyti paskolos gavimą. (duomenys neskelbtini) ji atidarė įmonę ir (duomenys neskelbtini) atvyko pas atsakovę pirkti automobilio. Nusipirkę automobilį, (duomenys neskelbtini) užsipylė kuro, grįžo ir pastatė automobilį į aikštelę. Kitą dieną pastebėjo, kad automobilio padangos yra pakeistos, pasijuto apgauti atsakovės. Prasidėjo pasiruošimo darbai, reklama, labai atsakingai žiūrėjo į savo verslo įkūrimą, nes šita veikla yra specifinė ir jam reikalingas specifinis automobilis. Buvo paimta 14 000 Eur paskola automobilio pirkimui. Pradėjo domėtis kaip pasirašyti sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“, kur registruotis ir t. t., kad pradėtų vykdyti verslą. Turėjo UAB „Vilniaus vandenys“ priduoti mėginius, todėl viskas užtruko ilgą laiką. Sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašė (duomenys neskelbtini) ir darbus pradėjo (duomenys neskelbtini). Iš įmonės visos apskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį dirbo tik (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitos, jog gruodžio mėnesį jie pridavė tik 96 m³, (duomenys neskelbtini) dirbo 6 dienas – 3, 8, 19, 23, 26, 27 d., nuotekų pridavė tik 84 m³, (duomenys neskelbtini) dirbo vieną dieną – 5 d. ir tada prasidėjo visos bėdos. Pradėjo bėgti antifryzas ir jie negalėjo toliau eksploatuoti automobilio. Buvo paimta paskola, pati verslo pradžia, todėl jos vyras paskambino K. U. ir paklausė ką daryti. K. U. pasakė, kad reikia užpilti kažkokio skysčio ir važiuosit dar 100 metų, tačiau šitas pasiūlymas atrodė nepriimtinas, nes jie turi tik vieną automobilį. Nusprendė ieškotis pagalbos kreipdamiesi į Scania servisą. Remontai užtruko. Po pretenzijos pateikimo K. U. sakė, kodėl neatvažiavo pas jį, nes jis būtų servise už 1 000 Eur pataisęs automobilį. Bet yra nelogiška tokį sugedusį automobilį transportuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitos matyti, kad po variklio remonto (duomenys neskelbtini) jie jau pridavė nuotekų 604 m³, o (duomenys neskelbtini) – beveik 900 m³ (2026 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 01 s. – 24 min. 50 s.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Valdas Stankevičius nurodė, kad apie gedimą atsakovo atstovas buvo informuotas. Automobilis į servisą buvo pristatytas (duomenys neskelbtini). K. U. į defektų nustatymą nebuvo kviestas, nes ieškovė defektų nenustatinėjo. Buvo kreiptasi į K. U. ir pranešta apie automobilio gedimą, o K. U. pasiūlė tik užpilti skysčio, todėl atsakovė pati nesiteikė nei priimti, nei pažiūrėti automobilio, pagalbos remontuoti automobilį, nebuvo iš pačio K. U., todėl ieškovai ir kreipėsi į servisą Scania, kur buvo apžiūrimas automobilis ir nustatyti gedimai. Teismų praktikoje aiškia apibrėžta kas atsako už bet kokį neatitikimą, net jeigu ir toks atitikimas atsirado vėliau. Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) sąlygos į naudotą transporto priemones ir yra, kad automobilis turi važiuoti ne tik pirkimo–pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką. Protingą laiką vertina teismas, tačiau teismas turi atsižvelgti, kad buvo perkamas ne lengvasis automobilis, buvo sumokėta 67 000 Eur, automobilis skirtas siurbti nuotekas ir jas išvežti, todėl pagrindinė šio automobilio dalis yra variklis. Automobilis buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė dar nebuvo pasirengusi ūkinei veiklai, todėl automobilis buvo pastatytas į aikštelę ir buvo ruošiamasis sudaryti sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, kuri sudaryta tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis su vairuotoju. Kuro sąnaudos patvirtina kiek buvo įsipilta kuro per šį laikotarpį. Kaip minėjo ieškovės direktorė – automobilis (duomenys neskelbtini) dirbo 5 d., (duomenys neskelbtini) - 6 d. o (duomenys neskelbtini) tik 1 d. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitų matyti kiek nuotekų išvežė per šį laikotarpį. Automobilio remonto pradžia buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovė automobilį pirko ne tam kad jis sugestų ir nebūtų naudojamas, todėl per tam tikrą laiko tarpą jis negalėjo sugesti, ir jis sugedo ne dėl to, kad nebuvo tinkamai eksploatuojamas. Byloje pateikti visi įrodymai, kad automobilis buvo prižiūrimas. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo labai žema temperatūra, tačiau ne temperatūra padarė poveikį variklio gedimui. Ieškovė per šalčius laikė automobilį garaže. Pranešus apie gedimą atsakovės vadovui, jis atsainiai nurodė įpilti kažko, tačiau nesiūlė atvežti, nesiūlė pasitelkti savo specialistus. Ieškovė jokios patirties neturėjo, nes tik buvo pradėjusi veiklą, o automobilis iškarto sugedo, todėl ieškovė kreipėsi į profesionalų servisą, kuris nustatė defektus. Pretenzijoje buvo nurodyta kokie yra esminiai automobilio defektai. Ieškovė nebando pasipinigauti, pati ieškovės atstovė nurodė, kad pretenzijoje prašė padengti išlaidas pagal sąskaitą, tačiau ieškovė ieškiniu nedidino reikalavimų, o juos sumažino, reikalaudama išlaidų tik už variklio remontą. Kasacinio teismo praktikoje paminėta ir dėl įrodinėjimo naštos, tai ieškovė šioje byloje įrodė, kad pirktas automobilis sugedo panaudojus trumpą laiką, todėl jis neatitiko kokybės reikalavimų, automobilis buvo parduotus su nekokybišku varikliu ir apie variklio trūkumus ieškovė nebuvo informuota ir jai nebuvo žinoma šito defekto, priešingu atveju ji nebūtų pirkusi ir mokėjusi tokios kainos. Pirkėjas neturi pareigos tikrintis automobilį servise, jis turi tik teisę. Tačiau pardavėjas turi užtikrinti naudoto parduoto daikto kokybę ne tik pirkimo metu, bet ir po jo. Ieškovė sumokėjo kainą kurios jis nebuvo vertas. Ieškovė tokio automobilio neplanavo įsigyti ir jo remontuoti, todėl ieškovė sugedus varikliui patyrė nuostolius, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė jokių įrodymų nepateikė, kurie patvirtintų, kad ieškovė sugadino automobilį. Vienintelis klausimas apie tachometrą, tačiau jis neveikė pardavimo metu ir neveikia iki šiol, tačiau jis neturi įtakos automobilio varikliui. Jokių įrodymų taip pat atsakovė nepateikė, kad automobilis buvo naudojamas netinkamai. Prašo ieškinį tenkinti pilnai (2026 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 55 s. – 54 min. 08 s.).

Atsakovės atsiliepimo argumentai

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad transporto priemonė ieškovei buvo perduota tinkamos techninės būklės, su galiojančia technine apžiūra. Sutartyje šalys neaptarė jokių transporto priemonės trūkumų ir nenustatė sutartinės kokybės garantijos termino. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas ridos duomuo (486 000 km) rodo faktinę transporto priemonės eksploatavimo istoriją tokią, kokia ji buvo žinoma pardavėjui pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo momentu. Atsakovė nebuvo ir negali būti atsakingas už tai, ko apie daikto faktinę būklę neturėjo galimybės žinoti. Automobilis buvo įsigytas internetinio aukciono metu iš (duomenys neskelbtini). Techninės apžiūros rezultatų ataskaitas, kuriose (duomenys neskelbtini) fiksuota 434 939 rida, sekanti patikra buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir konstatuota rida 463 267 km. Tokiu būdu ieškovės teiginiai dėl galimo 1 000 000 km ridos yra nepagrįsti. Ieškovė pateikė paties pasirašytas pažymas apie sunaudotą kurą bei atliktas paslaugas, tačiau tokios pažymos negali turėti jokios juridinės galios, kadangi jas teikia suinteresuotas asmuo. Faktinį naudojimą galima nustatyti tik pateikus spec. kortelę (tachografo duomenis), kurioje fiksuojami visi transporto priemonės duomenys: darbo, poilsio ir kiti režimai. Ieškovės pateikta UAB „Scania Lietuva“ diagnostiką, atliktą (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus mažiausiai trims mėnesiams po transporto priemonės įsigijimo dienos, atliko komercinė įmonė, suinteresuota jai palankiomis sąlygomis ir kainomis atlikti remonto darbus. Pateikta sąmata nėra nepriklausomo teismo eksperto ar teismo paskirtos ekspertizės komisijos nuomonė. Dėl VIN numerio klaidos pirkimo–pardavimo sutartyje: ji buvo nedelsiant ištaisyta kitą dieną gavus ieškovės pranešimą. Atsakovė šalių susitarimu atlygino ieškovei 600 Eur už padangas, kai po transporto priemonės perdavimo ieškovė pareiškė pretenziją dėl naudotų padangų. Atsakovė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) neketino parduoti, ją naudojo savo veikloje, tinkamai prižiūrėjo ir remontavo, buvo sumontuotos naujos priekinės padangos. Tačiau ieškovės darbuotojas, atvykęs pas atsakovę, apžiūrėti kitą transporto priemonę, kurią atsakovė pardavinėjo, pamatė garaže stovėjusią (duomenys neskelbtini) ir išreiškė norą pirkti būtent šią transporto priemonę. Ieškovė neinformavo apie galimai nustatytus pažeidimus, o kreipėsi tiesiogiai į įmonę, remontuojančią transporto priemones, kuri yra suinteresuota remontuoti ir gauti atitinkamą atlygį. Tiek defektų nustatymas, tiek remontas, tiek kainos derinimas buvo vykdomi nedalyvaujant atsakovei, kai remonto įkainiai iš esmės skiriasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje nepateikia nepriklausomos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad variklio defektai egzistavo transporto priemonės perdavimo dienai. Vienašalė komercinio serviso išvada, parengta praėjus mažiausiai dviem mėnesiams po pirmosios eksploatavimo dienos, negali būti laikoma pakankamu tokio fakto įrodymu. Ieškovės pateikti dokumentai, nepatvirtino fakto, kad buvo remontuota tas variklis, dėl kurio kilo ginčas, kadangi savo reikalavimą paremia tik išrašyta sąskaitą, kurioje nebuvo identifikuotas variklis. Ieškovė neįrodė, kad variklis, sandorio sudarymo metu, buvo su defektais. Atsakovės nuomone, defektai atsirado dėl transporto priemonės netinkamo eksploatavimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas K. U. paaiškino, kad jis yra įmonės savininkas, įmonė veikia jau 30 m. ir užsiima specialiais darbais. Jis pats yra inžinierius–mechanikas, nuo (duomenys neskelbtini) užsiima su technika ir jos remontu, be to, ne vieną įmonę konsultuoja dėl specialios technikos ir aprūpina dalimis. Visa technika yra prižiūrima. (duomenys neskelbtini) atvažiavo ieškovės atstovai, t. y. savininkė su vairuotoju apžiūrėti kito automobilio. Tačiau pamatė (duomenys neskelbtini) ir norėjo pirkti būtent šį automobilį. K. U. pasakė, kad dirba su šita mašina, todėl nurodė, kad kai parsigabens kitą mašina, tada tik parduos. Atsakovė savo mašinų neremontuoja, esant gedimui veža į servisus. Kas metai yra keičiami tepalai, filtrai, buvo atliktas visas aptarnavimas. Kadangi mašinos nenorėjo parduoti, todėl pakeitė priekines dvi padangas esant žiemos sezonui. Jis neperspėjo ieškovės dėl padangų, todėl atlygino ieškovei skirtumą ir pretenzijų dėl padangų nėra. Prieš pirkimą, jis paliko vairuotoją ir visą dieną mašina ieškovės buvo išbandoma. Mašiną pardavė tokiam stovyje kokia buvo, jokių pažeidimo mašina neturėjo. Dėl tachografo, tai yra mašinos širdis, jis yra neliečiamas, kad tachografas veiktų reikia įstatyti vairuotojo kortelę ir jis fiksuoja darbo laiką. Byloje yra pateikęs atsakymą dėl tachografo naudojimo, jeigu jis neveikiantis, tai užsidega mašinos kompiuteryje lemputė ir tada neįmanoma pravaryti technikinės apžiūros. Po automobilio pardavimo, praėjus kažkur trims mėnesiams, turėjo iš ieškovės skambutį, jam buvo nurodyta, kad atsirado antifrizo rasojimas. Tačiau jis ne burtininkas, kad per 5 minute pokalbio galėtų pasakyti kas yra automobiliui. Vairuojamas jam sakė, kad jis įpila antifrizo ir toliau su mašina dirba, tačiau jis telefonu negalėjo pasakyti kas buvo sugedęs ir ar išvis buvo kažkas sugedęs. Sekančia dieną mašina atsidūrė Scania servise, kuri yra komercinė įmonė, todėl iš apžiūros jis negalėjo pasakyti, kad reikia keisti gilzes, žiedus ir pan. Jeigu toks gedimas buvo, tai gal būtų užtekę pakeisti tarpinę. Pas juos pateiktose sąskaitose pažymėta, kad kai pas mašinose buvo atsiradę panašūs gedimai, tai nuvažiavo į servisą ir pakeitė tarpines, sumokėjo 1 000 Eur ir toliau mašinos dirbo, todėl ne visada būtina atlikti remonto darbus už tokią sumą. Iš ieškovės pateiktos technikinės apžiūros matyti, kad mašina nebuvo prižiūrima. Be to, buvo žiema, jeigu mašina laikoma garaže prie + 20 laipsnių, o išvažiuodavo dirbti prie – 20 laipsnių, tai automatiškai gali atsirasti gedimų, nes mašiną naudojo (duomenys neskelbtini), todėl galėjo atsirasti pratekėjimas per variklio galvutę. Visos mašinos genda, o jeigu tu į savaitę kartą tik išvažiuoti, tai normalu, kad sugedo. Ieškovė turėjo įsivertinti perkant tokią mašiną. Buvo išvaistyta 15 000 Eur PVM, nes reikėjo pirma įsiregistruoti įmonę kaip PVM mokėtoją ir tik tada registruoti mašiną, kad nereikėtų mokėti PVM. Ieškovė netinkamai eksploatavo nusipirktą automobilį, nes trūko kompetencijos vairuotojui dirbant su tokia mašina. Variklis nesugedo po 3-4 mėn. eksploatacijos, tik atsirado antifrizo pratekėjimas, tačiau niekas nesiaiškino dėl ko jis atsirado. Apie automobilio gedimą buvo informuotas dieną prieš kai nuvežė automobilį į servisą. Gauta pretenziją po išorinės variklio apžiūros, todėl su ja nesutiko. Jeigu vieną dieną pastebėjo pratekėjimą, kitą dieną jo negalėjo nebūti, todėl be reikalavo vežė taisyti variklį. Siūlė atvaryti į (duomenys neskelbtini) mašiną, nes ji buvo važiuojanti, tačiau ieškovė nuvežė automobilį į Scania servisą. Antifrizo rasojimas yra normalus dalykas, nereikia keisti dėl to stūmoklio ir gilzių. Nesutinka, kad automobilis parduotas su paslėptu defektu. Buvo nuolatinė šio automobilio apžiūra. Iki pardavimo mašiną naudojo apie 3 000 km per mėnesį. Kubų ištraukdavo apie 500-600 per mėnesį. Prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi (2026 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 20 s. – 1 val. 26 min. 32 s.).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vilius Putkis palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 62 000 Eur. Sandorio metu pardavėjas nurodė, kad automobilis yra geros techninės būklės, jam galioja techninė apžiūra ir pardavėjas nenurodė nei žodžiu, nei pirkimo–pardavimo sutartyje jokių transporto priemonės trūkumų.

Ieškovė šią techniką įsigijo specifinei komercinei veiklai – nuotekų išsiurbimo paslaugoms teikti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vos pradėjus pirmuosius darbus, išryškėjo esminiai variklio defektai. (duomenys neskelbtini) UAB „Scania Lietuva“ pateikė ieškovei diagnostikos ir remonto sąmatą, kurioje nustatyta, kad bėga iš variklio galvų, alyvos nutekėjimas iš po paskirstymo velenų dangtelių, alyvos nutekėjimas iš po alyvos filtro korpuso, alyvos nutekėjimas iš po paskirstymo velenėlio priekinio dangtelio ir galutinė suma, kuri gali kisti, yra 13 062,39 Eur.

(duomenys neskelbtini) K. U. IĮ gavo MB „ValdKrista“ laišką dėl 13 916,63 Eur nuostolių atlyginimo ryšium su transporto priemonės (duomenys neskelbtini) gedimų šalinimu. (duomenys neskelbtini) atsakovė atsakė į laišką nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpyje dėl transporto priemonės remonto buvo kreiptasi į servisą ir atlikti šie remonto darbai: 1) oro vožtuvo, ABS moduliatoriaus keitimas; 2) variklio aušinimo skysčių pratekėjimo paieška ir žarnos keitimas; 3) stabdžių kaladėlių keitimas; 4) variklio alyvos su filtrais keitimas; 5) variklio techninio stovio patikrinimas esant 474.000 km ridai; 6) variklio kompiuterinė diagnostika; 7) variklio oro pagalvių keitimas ir kt. darbai. Techninių apžiūrų metu nebuvo nustatyta variklio, pavarų dėžės ar varančiojo tilto gedimų, tepalo ar variklio aušinimo skysčių pratekėjimų, todėl pardavėjas mano, kad pirkėjo pretenzijos atlyginti nuostolius yra nepagrįstos. Žinant, kad transporto priemonė nėra nauja, žinant jos ridą, manytina, kad pardavėjas nėra atsakingas už jos naudojimo metu atsiradusius pablogėjimus ar gedimus. Be to, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkėjas telefonu teiravosi pardavėjo kaip suremontuoti sklendes. (duomenys neskelbtini) oro temperatūra dienomis siekė – 20 laipsnių ir daugiau. Esant tokiai temperatūrai, pirkėjas neatliko nei vieno serviso aptarnavimo ar techninės apžiūros, o eksploatavo tol, kol atsirado gedimai. Pirkėjas nurodo, kad atsiradę defektai yra esminiai variklio trūkumai, bet reikia pastebėti, jog neišardžius variklio (pagal SCANIA sąskaitą tai nebuvo daryta), todėl nėra galima nustatyti, kad reikia keisti stūmoklius, variklio bloko frezavimą ir pan.

Iš (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros matyti, kad automobilio remonto data (duomenys neskelbtini), o pabaiga (duomenys neskelbtini), ir buvo atliktas automobilio variklio remontas UAB „Scania Lietuva“, ir būtent automobilio remontas kainavo 9 576,80 Eur. Nors iš šios sąskaitos matyti, kad buvo atlikti ir kiti variklio remonto darbai, kaip paskirstymo velenėlio dangtelių tarpinių keitimas, filtro keitimas, aušinimo siurblio keitimas ir kt., kurių bendra suma siekė 13 528,08 Eur, tačiau ieškovė ieškiniu prašo priteisti tik automobilio variklio remonto išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės (pardavėjo) atsakomybės už parduoto naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų ir atsakovės atsakomybės už juos.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 26 punktas).

Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas)

Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

Ginčo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 9 576,80 Eur nuostolių atlyginimą už automobilio variklio remonto darbus.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė iš atsakovės pirko naudotą automobilį (rida – 486 000 km). Automobilio pirkimo–pardavimo metu ieškovės vairuotojas jį išbandė, atsakovė apmokino ieškovės vairuotoją kaip naudotis specifiniu automobiliu ir automobilis buvo parduotas tokio stovio, koks buvo. Ieškovės vadovės teigimu, ji pasitikėjo atsakovės vadovu, nes jiems buvo nurodyta, kad automobilis geros būklės, o ir atsakovės vadovas jokių automobilio defektų nenurodė. Ieškovė įrodinėja, kad jai parduotas automobilis su paslėptais defektais, kuriuos žinodama automobilio už tokią kainą nebūtų įgijusi ir kadangi trūkumai yra esminiai, todėl atsakovė privalo atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas. Atsakovė įrodinėja, kad automobilis buvo parduotas be trūkumų, o automobilio trūkumai atsirado dėl pirkėjos kaltės, t. y. dėl netinkamos automobilio eksploatacijos žiemos metu ir per didelio naudojimo intensyvumo, todėl atsakovė negali už juos atsakyti.

Paminėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovė įsigijo automobilį specifinei komercinei veiklai vykdyti, t. y. nuotekų išsiurbimo paslaugoms teikti. Kaip nurodė ieškovės vadovė, pati įmonė buvo įkurta tik (duomenys neskelbtini), nes ieškovė tik (duomenys neskelbtini) su partneriu nusprendė pradėti nuotekų išvežimo verslą, todėl pagal rekomendacijas atvažiavo pas K. U., pasitarti ir pažiūrėti automobilių, su juo konsultavosi ir dėl įmonės įkūrimo, ir dėl automobilių skirtų šiai veiklai vykdyti. Įsigijus automobilį, ieškovė pradėjo pasiruošimo darbus, t. y. kad pradėtų vykdyti verslą, ji turėjo pasirašyti sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“. Sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ buvo pasirašyta tik (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su vairuotoju buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė su automobiliu pradėjo dirbti tik (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis nuo jo įsigijimo iki sudegimo buvo eksploatuojamas 11 dienų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir tada pradėjo bėgti antifryzas ir daugiau eksploatuoti automobilio negalėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitose nurodyti nuotekų kiekiai (DOK-63132), kad ieškovė nuo transporto priemonės eksploatavimo pradžios (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuomet sugedo ir buvo remontuojamas transporto priemonės variklis, išvežė šiuos kiekius nuotekų: (duomenys neskelbtini) mėnesį – 96 m³; (duomenys neskelbtini)mėnesį – 84 m³; (duomenys neskelbtini) mėnesį – 36 m³, viso – 216 m³. Pateikti išvežtų nuotekų kiekiai patvirtina, kad po įsigijimo transporto priemonė buvo naudojama minimaliai, nedidelėmis apkrovomis, tačiau vis tiek sugedo. Ieškovė palyginimui pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitas, kuriose nurodyti nuotekų išvežimo kiekiai, po atlikto variklio remonto ženkliai padidėjo, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo išvežta - 604 m³; (duomenys neskelbtini) mėnesį - 549 m³; (duomenys neskelbtini) - 852 m³. Atsakovė byloje taip pat įrodinėjo, kad ieškovė nuo automobilio įsigijimo netinkamai prižiūrėjo automobilį, neatliko jokių remonto, darbų, tačiau atsakovė šiems teiginiams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, ieškovė byloje pateikė sunkvežimių remonto įmonių techninės būklės patikros dokumentus iš UAB „Skuba Lietuva“, UAB „Scania Lietuva“ ir UAB „Hydriscand“, kad ieškovas nuolat rūpestingai prižiūrėjo ir remontavo transporto priemonę (DOK-63132, priedai Nr. 7-13). Atsakovės atstovė taip pat įrodinėjo, kad nuo automobilio įsigijimo ieškovė intensyviai naudojo automobilį, nes nuvažiavo beveik 100 000 km, įrodinėdami, kad tai patvirtina byloje teikti pačios ieškovės duomenys iš UAB „Scania Lietuva“. Kaip matyti iš UAB „Scania Lietuva“ pateiktos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės patikros ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, nurodyti automobilio odometro duomenys yra 565 450 km. Tačiau teismas su šiais atsakovės atstovų teiginiais nesutinka, nes byloje ieškovės pateikti įrodymai paneigia šias aplinkybes, t. y. iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros ataskaitos (DOK-59018) matyti, kad automobilio rida nurodyta 495 637 km. Iš UAB „Scania Lietuva“ pateikto (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės patikros ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros matyti, kad nurodyti odometro duomenys 565 450 km, tačiau prie jų pateiktų automobilio skydelio nuotraukų matyti, kad automobilio rida yra tik 491 771 km, todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Scania Lietuva“ pateiktoje (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės patikros ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyti tiesiog netikslūs odometro duomenys, todėl atsakovės atstovų argumentai, kad automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas paneigiamas.

Byloje apklaustas liudytojas P. P. taip pat paneigė aplinkybę, kad ieškovei eksploatuojant automobilį trumpą laiką, galėjo atsirasti tokie variklio gedimai. Jis patvirtino, kad tokie variklio gedimai yra daugiau laiko pasekmės, nes perkaitinimo požymių dėl ko tas galėjo atsitikti per pusantro mėnesio ant pačio metalo paviršiaus jie nematė. Per pusantro mėnesio tiek nusidėvėti sandarinimo žiedai negali, tam reikalingas laikas, nes variklio remonto priežastis nusidėvėję variklio gilzių sandarinimo žiedai (2026 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 32 s. – 1 val. 50 min. 17 s.). Pasisakant dėl tachografo, teismas nurodo, kad kaip matyti iš UAB Scania Lietuva (duomenys neskelbtini) Techninės būklės patikros duomenų, atsakovė transporto priemonę ieškovei pardavė su netvarkingu tachografu, kurio kalibravimo data buvo pasibaigusi dar (duomenys neskelbtini). Iš Techninės apžiūros ataskaitų matosi, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tachografas nebuvo sutvarkytas, nors (duomenys neskelbtini) ataskaitoje šio techninio pažeidimo nėra. Atsakovė pateikė ir išrašą iš vairuotojo kortelės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad ginčo automobilyje nurodytu laikotarpiu veikė tachografas. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju ar veikė tachografas ieškovės automobilio naudojimo metu ar ne, tai neturėjo įtakos variklio gedimui, o kaip intensyviai ieškovės buvo naudojamas automobilis nuo jo įsigijimo ieškovė įrodė kitais byloje pateiktais įrodymais ir atsakovė šių aplinkybių byloje nepaneigė. Ar ieškovė galėjo eksploatuoti automobilį su sugedusiu tachografu, tai nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.

Atsakovės atstovai byloje taip pat akcentavo, kad neaišku kokį automobilį ieškovė pristatė į UAB „Scania Lietuva“ remontui, nurodė, kad variklis remontui galėjo būti pristatytas nuo kitos transporto priemonės ar iš sąvartyno. Tačiau šias aplinkybės paneigė byloje apklaustas liudytojas P. P., patvirtindamas, kad variklis jų servisui buvo pristatytas nuimtas nuo automobilio. Pristatytą variklį jie identifikavo pagal iškaltą variklio serijinį numerį. O jeigu būtų pristatytas pramoninis variklis, tai skirtųsi detalės. Jeigu variklis iš sąvartyno, tai jis būna parūdijęs, o jiems čia buvo pristatytas variklis nuo automobilio, nes nesimatė jokių variklio parūdijimų (2026 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 40 s. – 1 val. 50 min. 17 s.).

Atsakovė taip pat nesutiko ir su ieškovės patirtomis serviso išlaidomis dėl automobilio remonto, nurodydama, kad ieškovė kreipėsi į privatų servisą, kuris yra suinteresuotas remontuoti viską. Atsakovės atstovas neneigė, kad buvo informuotas ieškovės apie gedimą, tačiau ieškovė iškarto kreipėsi į UAB „Scania Lietuva“, nors K. U. siūlė atvaryti automobilį į (duomenys neskelbtini) ir jis būtų savo pasirinktame servise sutvarkęs gedimus už daug mažesnę sumą. Tačiau atvaryti automobilį į (duomenys neskelbtini) atsakovės vadovas pasiūlė jau po automobilio remonto, nes jis neneigė, kad jam skambino ieškovė ir informavo apie automobilio gedimą. Be to, kaip byloje pripažino atsakovės vadovas K. U., tą patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas P. P., jog (duomenys neskelbtini) nėra specializuotų Scania servisų, kurie tvarkytų būtent Scania variklius. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad gedimas buvo būtent variklio dalyje. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos – 9 576,80 Eur už variklio remontą yra realios ir pagrįstos. Vien ta aplinkybė, kad automobilį ieškovė pasirinko remontuoti specializuotame Scania servise, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, nes atsakovė neteikė įrodymų, kad tokį variklio gedimą (duomenys neskelbtini) būtų suremontavęs mažesne kaina.

Byloje atsakovės atstovai taip pat akcentavo, kad ieškovė įsigijusi transporto priemonę, netinkamai ją laikė, t. y. pradžioje akcentavo, kad esant dideliems šalčiams ir laikant automobilį nenaudojamą, galėjo sugesti automobilio variklis, po to ieškovei pateikus įrodymus, kad transporto priemonė žiemos laikotarpiu buvo laikoma šildomame garaže, atsakovės atstovai teigė, kad esant tokiems šalčiams laikyti šildomam garaže automobilį negalima, nes galėjo paveikti automobilio variklio darbą, todėl ieškovė netinkamai eksploatavo nusipirktą automobilį, nes trūko kompetencijos vairuotojui dirbant su tokia mašina. Tačiau šias aplinkybes taip pat paneigė byloje apklaustas liudytojas P. P., nurodydamas, kad nėra tokių rekomendacijų, kad laikyti žiemą šildomam garaže automobilį negalima, nes tai galėjo paveikti automobilio variklio darbą. Liudytojas nurodė, kad Sciania variklio darbas užtikrintas jį naudojant tiek prie žemos, tiek prie aukštos temperatūros.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad automobilis perdavimo metu turėjo reikšmingą defektą variklio dalyje. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės gynybine pozicija, kad minėti defektai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė ar, kad šis defektas atsirado dėl ieškovės netinkamos ar intensyvios automobilio eksploatacijos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovė žinojo, ar ne apie automobilio trūkumus, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjos atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir šioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad buvo pažeisti ieškovės, kaip pirkėjos, teisėti lūkesčiai gauti tinkamos kokybės daiktą, parduota naudota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų, už kuriuos atsakinga atsakovė, todėl ieškinys tenkinamas (CPK 176-185 straipsniai).

CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 215,00 Eur žyminis mokestis ir 2 541,00 Eur teisinės išlaidos advokatui. Ieškovė savo teisines išlaidas advokatui Valdui Stankevičiui detalizavo, t. y. nurodė, kad už prašymo dėl prijungimo, susipažinimo su byla ir komunikacijos su klientu – 406,56 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 508,20 Eur; rašto dėl įrodymų pateikimo – 315 Eur; atstovavimo 2026 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, ir dalyvavimo teismo posėdyje 2026 m. rugpjūčio 27 d. – 1 029 Eur (DOK-63405, DOK-51076). Teismas įvertinęs visas ieškovės patirtas teisines išlaidas bei atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės teisininko ir advokato atliktus veiksmus, atstovavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei priteisia 2 541,00 Eur teisinių išlaidų ir 215,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 2 756,00 Eur.

Ieškovė byloje taip pat prašė priteisti iš bylinėjimosi išlaidas teisininkui A. J., nurodydama, kad jo išlaidos sudaro: 350,00 Eur teisinės konsultacijos, informacijos rengimas ir duomenų apdorojimas, pretenzijos rengimas; 510,00 Eur – teisinės konsultacijos, informacijos rengimas, ieškinio rengimas; 255,00 Eur – informacijos rinkimas ir dubliko rengimas (DOK- 17720).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1– 7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese AC-59-1. Teismų praktika. 2023). Atlyginimas už procesinių dokumentų parengimą, kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies. Atsižvelgiant į tai ieškovei nepriteistinos teisininko A. J. išlaidos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės K. U. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 249886550, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ValdKrista“, juridinio asmens kodas 307466078, 9 576,80 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 80 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 576,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 756,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė