Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1515-924/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-15
Bylos Nr.: e2A-1515-924/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01117-2023-9
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: ATS1
Ieškovas: IES1
Trečiasis asmuo: TAR1, AB SEB bankas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
3.3.1.21Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai

Civilinė byla Nr. e2A-1515-924/2026Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01117-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 ir atsakovo ATS1 patikslintą priešieškinį ieškovei IES1 dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, TAR1.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „P.“; 3) priteisti po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2007 m. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 000 Eur; 4) priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise 2010 m. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 000 Eur; 1997 m. motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 500 Eur; 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – klėčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją, kurią sudaro ½ turto įsigijimo kainos (20 460 Eur) – 10 320 Eur; 5) palikti finansinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui pagal 2006 m. spalio 27 d. kredito sutarties Nr. 0450618071894-22 ir 2011 m. spalio 27 d. susitarimą dėl 2006 m. spalio 27 d. kredito sutarties Nr. 0450618071894-22 sąlygų pakeitimo, bankui sutinkant, asmenine ieškovės prievole; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šeimyninis gyvenimas nesusiklostė taip, kaip tikėjosi ir laikui bėgant šalių santykiai ėmė blogėti, išsiskyrė požiūris į šeimą, vyro ir moters pareigas šeimoje, materialines ir dvasines vertybes. Atsakovas nesistengė dėl šeimos finansinės gerovės, niekur nedirbo, ieškovė dirbdavo iki vėlumos, kad pagerintų bendrą buitį, tačiau grįžusi namo iš atsakovo girdėdavo tik priekaištus, nesulaukdavo jokio dėkingumo, palaikymo, artimo bendravimo, patyrė psichologinį smurtą. Prieš keturis metus atsakovas visiškai pasikeitė, pradėjo vartoti alkoholį, tapo abejingas jai, pastebėjo, kad vengia artimų santykių. Kartą ieškovė pasiėmusi seną atsakovo telefoną, jame aptiko įrodymus, kad atsakovas nuolat naršo pažinčių puslapyje, ieško poros arba lengvo elgesio merginų. Ieškovė buvo šokiruota tokio jo elgesio, tai ją skaudino ir žemino. Atsakovas kiekvieną vakarą ir savaitgaliais vartoja alkoholį, negali su juo niekur nueiti, pasikalbėti, pasitarti. Ieškovė bandė pasikalbėti, siūlyti pagalbą, bet atsakovas nereaguoja, sako, kad jam taip gerai, gėrė ir toliau gers. Dėl nesutarimų, šeimyninis gyvenimas visai atitrūko, pradėjo miegoti atskirai, nepalaiko santuokinio gyvenimo, nuo 2023 m. gegužės 1 d. gyvena skyriumi, todėl santuoka laikytina faktiškai nutrūkusia. Ieškovė puoselėjo santykius su atsakovu, dėjo pastangas dėl santuokos išsaugojimo, buvo rūpestinga žmona, rūpinosi šeima ir jos gerove, tačiau atsakovo charakterio savybės, jo būdas, nenoras stengtis dėl šeimos, sužlugdė santuoką, gyventi nuolatiniuose barniuose ji negali ir nenori. Tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos pareigą pažeidė atsakovas, tik dėl jo kaltės iširo santuoka – nepagarbaus, agresyvaus elgesio su ieškove, abejingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovui išlaikymas nepriteistinas. Ieškovė 2006 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-4862 pagrindu įgijo dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną iš brolio V. D. už simbolinę kainą nupirko jo dalį turto, t. y. 100/1784 dalį žemės sklypo, ¼ dalį ūkinio pastato ir ¼ dalį garažo, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino, kad tai yra ieškovės asmeninis turtas ir, kad ateityje nekiltų ginčo, 2007 m. sausio 8 d. sudarė santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį. Ieškovei atiteko turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kompensacijos už savo turto dalį atsakovas atsisakė. Nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas 2022 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3033 pagrindu, yra asmeninė jo nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, šalių įgytas 7 500 Eur vertės registruotas turtas, tai transporto priemonės: ieškovės vardu registruoti 2007 m. automobilis (duomenys neskelbtini), 2010 m. automobilis (duomenys neskelbtini), ir atsakovo vardu registruotas 1997 m. motociklas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių vidutinė rinkos vertė nustatyta remiantis internetinių pardavimų puslapiais. Turtą padalinus lygiomis dalimis, kiekvienam turėtų atitekti turto už 3 750 Eur. Pageidauja, kad kiekvienam liktų tas automobilis, kuriuo naudojasi. Ieškovė kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį nereikalauja. Sutuoktiniai turi neįvykdytą finansinį įsipareigojimą AB SEB bankui, paskola paimta ieškovės vardu, kredito paskirtis – būsto remontui, įsipareigojimams užtikrinti įkeistas jai priklausantis asmeninis turtas. Atsakovas sutiko, kad ji imtų paskolą, todėl kreditoriui turi atsakyti solidariai. Pripažįsta, kad tai yra jos asmeninė paskola, visas įmokas darė bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos. Atsakovas nedirbo ir prie mokėjimų neprisidėjo. Atsakovas turi asmeninių skolų, kurias dengė ir dalį jų dengė ji, kai atsakovas nedirbo. Pasižada ateityje viena dengti paskolą ir nereikšti reikalavimų atsakovui. Kredito likutis yra 7 163,63 Eur. 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovas kartu su ieškove pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina yra 20 460 Eur. Esant konfliktiškiems santykiams ir dėl šio turto specifikos turto padalinimas natūra nėra galimas ir tikslingas. Palikus turtą bendrąja daline nuosavybe, neišvengiamai kils konfliktai tarp šalių dėl šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, todėl po santuokos nutraukimo turtas paliktinas atsakovui, o jai iš atsakovo priteistina kompensacija, kurią sudaro ½ turto įsigijimo kainos (20 460 Eur ) – 10 320 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė atsakovo reikalavimą pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmesti, nes atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Nurodė, kad atsakovas nepateikė nei vieno tinkamo paaiškinimo, dokumento ar kito įrodymo, kas, kaip ir kada buvo gerinama jo lėšomis ieškovės vardu registruotame nekilnojamame turte. Kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Teikdamas priešieškinį atsakovas nenurodė faktinio pagrindo, dėl kurio jo nuomone asmeninis turtas turėtų būti pripažintas bendru. Didžioji darbų dalis buvo atlikta iki 2007 m. sausio 8 d., t. y. iki šalys sudarė santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį. Po šios datos buvo atliekamas tik einamasis būsto remontas ir smulkūs pagerinimo darbai, siekiantys apie 8 000 Eur. Langus ieškovei padovanojo sūnus. Atsakovas pervedė ieškovei 30 000 Lt (8 688 Eur). Tuo metu atsakovo banko sąskaita buvo areštuota antstolio dėl alimentų įsiskolinimo, todėl šeimos reikmėms reikalingus pinigus atsakovas pervedė ieškovei. Atsakovas dar 2004 m. pardavęs savo asmeninį turtą visas gautas pinigines lėšas pervedė į ieškovės sąskaitą iki turto įsigijimo (2006 m. rugsėjo 29 d.) ir iš šių pinigų nieko nebuvo likę. Iš kreditoriaus buvo paimta 56 000 Lt (16 022 Eur) paskola, išmokėta 8 836 Eur, likutis 7 163 Eur. Siekdama išvengti ilgai trunkančių teisminių ginčų, ieškovė sutiktų išmokėti atsakovui ½ dalį išmokėtos paskolos – 4 418 Eur. Konsultacinės vertės nustatymas nėra tikrasis turto vertinimas. Ieškovė pažymi, kad dabartinė turto vertė sudaro apie 48 000 Eur. Atsakovo reikalavimas pasinaudojus nekilnojamojo turto brangimu, ypač dėl jo vietovės, nereikalaujant kompensacijos už galimai panaudotas lėšas turto pagerinimui, bet reikalaujant pripažinti turtą bendrąją nuosavybe bei reikalavimas priteisti 50 000 Eur yra gudrus, tačiau neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo, be to realiai neįvykdomas – ieškovė išskyrus atlyginimą, jokių pajamų neturi, o atsižvelgiant į esamus kreditorinius reikalavimus, amžių, gauti tokio dydžio paskolą neturi galimybės. Atsakovas prašo pripažinti prievolę pagal 2023 m. birželio 19 d. paskolos sutartį asmenine atsakovo prievole kreditoriui. Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu sutinka. Atsakovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms atsiranda nuo 2025 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė nurodo, kad faktiškai jų santuoka nutrūko nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. ir nuo to laiko šalys kartu nebegyvena. Atsakovas prašo 2023 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad faktiškai šis turtas buvo įsigytas santuokos metu su atsakovu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas šį turtą nupirko būnant santuokoje su ieškove, todėl šis turtas yra bendras. Ieškovė sutinka ir neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo šis turtas nuosavybės teise atitektų atsakovui, o iš atsakovo ieškovei būtų priteista 10 320 Eur piniginė kompensacija.

Atsakovas ATS1 nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad santuokos iširimą lėmė galimai netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad šeimos paimtą kreditą ji viena dengė ir dengia iš savo asmeninių lėšų, neatitinka tikrovės. Kreditas buvo dengiamas iš piniginių lėšų, patenkančių į bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė iki pat bylos inicijavimo teisme disponavo atsakovo atlyginimu. Kreditas nuo jo paėmimo momento buvo dengiamas iš atsakovo atlyginimo, kurį atsakovas pervesdavo ieškovei bendrų prievolių vykdymui ir bendro ūkio vedimui. Kredito sutarties sąlygos sukuria šalims solidarią atsakomybę, kuri jeigu nebus modifikuota, turėtų išlikti ir po santuokos nutraukimo. Atsakovas neprieštarauja ieškovės siekiams perimti visa atsakomybę prieš kreditorių. Ieškovė nurodydama 2007 m. sausio 8 d. sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nutyli esmines reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės sutuoktinių turtiniam režimui, nutraukiant santuoką ir turto padalijimui. 2006–2009 metais abu pastatai buvo rekonstruoti į gyvenamąjį pastatą. Rekonstruojant buvo paaukštinta perdanga ir stogas, patalpos įrengtos per du aukštus. Bendras preliminarus pastato plotas apie 150 kv. m. Patalpos pilnai įrengtos gyvenamajai paskirčiai. Pastato sienos iš išorės apšiltintos ir apkaltos plastikinėmis dailylentėmis. Stogas šlaitinis, bituminė danga, langai plastikiniai, išorės durys – šarvo, vidaus – medinės, pakeliami sekcijiniai garažo vartai su automatika. Inžinerinė įranga, esanti objekte: elektra, dujos, vietinis centrinis šildymas (dujomis), miesto vandentiekis ir kanalizacija. Santuokos metu asmeninis ieškovės turtas – ūkinis pastatas ir garažas buvo iš esmės pagerintas, pakeista šių pastatų paskirtis. Praktiškai didžiąją dalį pagerinimų savo darbu, ūkio būdu atliko atsakovas. Prie ieškovės turto pagerinimo atsakovas prisidėjo tiesiogiai tiek pinigais (bendru kreditu), tiek savo darbu, o pagerinimai atlikti mažų mažiausiai atitinka kapitalinio remonto apibrėžimą. Pagal atliktą preliminarų vertinimą nurodomo turto vertė nuo 6 000 Eur pasikeitė iki 100 000 Eur. Nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovui reikalauti ieškovės nurodomą asmeninį turtą dėl jo pagerinimo iš esmės pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą. Atsakovas neprieštarauja, kad transporto priemonės būtų nutraukiant santuoką padalytos ieškovės reikalaujamu būdu. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2023 m. liepos 11 d. Tą pačią savaitę ieškovė pakeitė šeimos būsto, esančio (duomenys neskelbtini), užraktus, taip apribodama atsakovui galimybę patekti į namus. Atsakovas, neturėdamas galimybės patekti į namus, buvo priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą. Atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2023 m. gruodžio 21 d. sutartimi įgijo 1/5 dalį nekilnojamojo turto už savo asmenines lėšas iš sesers, būdamas bendraturtis su seserimi nekilnojamojo turto, paveldėto po tėvo mirties. Atsakovas, atpirkdamas iš sesers dalį turto, jau daugiau kaip tris mėnesius gyveno skyrium, todėl neturėjo jokio pagrindo ir noro, vykstant teisminiam skyrybų procesui, perkamą turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės režimu. Atsakovas, pirkdamas turtą, aiškiai nurodė ir siekė šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovas notarui nurodė, jog pirkimo dieną jis yra galiojančioje santuokoje su ieškove tik parodo atsakovo sąžiningumą. Ieškovė realiai nedalyvavo pirkimo sandoryje, neinvestavo savo lėšų ir gerai žino ir supranta, kad atsakovo perkamas turtas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą tik formaliu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje numatytos prezumpcijos pagrindu, tačiau dėl nurodytų aplinkybių šią prezumpciją atsakovas ginčija 3.89 straipsnio pagrindu ir prašo teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sutartimi nupirktą turtą, nepatenkantį į dalintino turto balansą, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms atsirado nuo 2023 m. rugsėjo 6 d., t. y. faktinio gyvenimo skyrium.

Šalies argumentai

Atsakovas ATS1 patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti, kad santuokos nutraukimo momentui ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti ieškovės vardu yra bendroji sutuoktinių nuosavybė; 3) pripažinus ieškovės vardu registruotą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį turtą padalinti šalims po ½ dalį; 4) atsakovui tenkančią ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisti 38 218 Eur kompensaciją; 5) palikti šalių įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartį Nr. 0450618071894-22 solidariu šalių įsipareigojimu, nustatant, kad visus mokėjimus įskaitant palūkanas, netesybas ir kt. pagal šalių solidariąją prievolę kreditoriui privalo vykdyti ieškovė. Kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį atsakovui ir pastarajam reikalavimą (reikalavimus) įvykdžius, ieškovė per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo ieškovei pateikimo dienos, privalo atlyginti atsakovui atliktų mokėjimų sumą; 6) pripažinti atsakovo prievolę pagal 2023 m. birželio 19 d. paskolos sutartį asmenine atsakovo prievole kreditoriui; 7) nustatyti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms atsirado nuo 2025 m. rugsėjo 6 d.; 8) pripažinti atsakovo 2023 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamojo turto dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; 9) priteisti po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 10) priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 11) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad neginčija, jog 2007 m. turto padalijimo sutartimi nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei, tačiau šis turtas santuokos metu iš esmės buvo pagerintas, pakeičiant jo kadastrinius duomenis, paskirtį, vertę, kas sukuria CK 3.90 straipsnyje numatytus pagrindus. Pagerinimai atlikti atsakovo asmeniniu darbu, asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir bendromis sutuoktinių lėšomis. Atlikto turto rekonstrukcijos procese, pasikeitė turto paskirtis, iš ūkinės į gyvenamąją, pasikeitė turto techniniai duomenys, jo vertė, kokybė. Atsakovas dar 2004 m. pardavęs savo asmeninį turtą, visas gautas pinigines lėšas (30 000 Lt) pervedė į ieškovės sąskaitą. Šios piniginės lėšos buvo ieškovės naudojamos ginčo turtui įsigyti ir jam rekonstruoti. Atsakovas reguliariai į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas (gaunamą atlyginimą) bei kitas gaunamas sumas, kai dirbo užsienyje, kurios buvo naudojamos kreditui dengti ir ginčo namo remonto darbams. Ieškovės vardu registruoti statiniai yra vieno buto ir buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš atlikto kadastrinių duomenų patikslinimo – buto nėra techninės galimybės padalinti į du turto vienetus ir po padalijimo padalytas dalis naudoti pagal pirminę paskirtį. Ieškovė dar nesibaigus šiai bylai, apribojo atsakovo teisę patekti į namus, taip, net nenutraukus santuokos, demonstruodama, kad neketina leisti atsakovui naudotis jų šeimos buvusia gyvenamąja vieta. Atsakovo manymu, pagal realią faktinę situaciją, optimaliausiai šalių interesus atitiks atsakovo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – priteisiant atsakovui priklausančią ½ dalį ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant piniginę 38 218 Eur piniginę kompensaciją.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau – ir bankas) atsiliepimuose į šalių reikalavimus prašė: 1) patikslinto ieškinio reikalavimą dėl vienašalio kredito sutarties modifikavimo (iš solidarios šalių atsakomybės į asmeninę ieškovės atsakomybę) atmesti. Po santuokos nutraukimo palikti šalis solidariai atsakingomis bankui už prievolių pagal 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartį Nr. 0450618071894-22 vykdymą; 2) tenkinti priešieškinio reikalavimą, kuriuo reikalaujama prievoles pagal 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartį Nr. 0450618071894-22 po santuokos nutraukimo palikti šalims solidariais įsipareigojimais; 3) atmesti priešieškinio reikalavimą dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, minėto turto padalinimo po ½ dalį, atsakovo ½ dalies priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise; 4) reikalavimą dėl 38 218 Eur kompensacijos priteisimo ir kitus priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad nesutinka su vienašaliu kredito sutarties modifikavimu (iš solidarios šalių prievolės į asmeninę ieškovės prievolę). Kredito sutartis buvo sudaryta šalių santuokos metu bei šeimos poreikiams (būstui remontuoti). Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 p. „Kredito gavėjo (gavėjų) sutuoktinio patvirtinimas“ bei kredito sutarties 2011 m. spalio 27 d. Susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo grafą „Kredito gavėjo (gavėjų) sutuoktinio patvirtinimas“ pasirašė atsakovas, tuo pripažindamas, jog prievolės pagal kredito sutartį yra solidarios šalių prievolės bankui. Ieškovės reikalavimas, kuriuo vienašališkai, nesant raštiško banko sutikimo, siekiama modifikuoti kredito sutartį – neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ginčo šalys nesikreipė į banką su prašymu modifikuoti kredito sutartį. Bankas nesutinka atleisti atsakovą nuo prievolių pagal kredito sutartį vykdymo. Bankas nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl turto pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Sudarant 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartį Nr. 0450618071894-22 bankas vertino kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeičiamą nekilnojamąjį turtą (kam turtas priklauso nuosavybės teise; ar nėra turtui registruota kokių nors apsunkinimų; kokia turto vertė, likvidumas ir kt.). Bankui buvo pateikti duomenys, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šių duomenų pagrindu bankas sutiko suteikti kreditą. Kredito sutarties Specialiosios dalies 7.1. punkte buvo nurodytas ((duomenys neskelbtini)) esantis nekilnojamasis turtas, kuris turėjo būti įkeistas banko naudai. Atsakovas kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkte parašu patvirtino, kad jam yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos, jas suprato ir kt. 2007 m. sausio 24 d. ieškovė sudarė hipotekos sandorį Nr. 03120070001407, kuriuo bankui įkeitė turtą. Hipotekos lakšto pastabų grafoje ieškovė nurodė, o notaras patvirtino, kad: „Įkeičiami nekilnojamieji daiktai IES1 priklauso asmeninės nuosavybės teise“. Hipotekos lakšto 8 punkte nurodytas draudimas be išankstinio kreditoriaus raštiško sutikimo išnuomoti, parduoti, kitaip perleisti ir pakartotinai įkeisti nekilnojamuosius daiktus. Hipotekos sandoris yra galiojantis, nenuginčytas, kaip ir 2007 m. sausio 18 d. turto pasidalijimo sutartis, kurios sąlygos dar kartą patvirtina, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso ieškovei.

Trečiasis asmuo TAR1 teismo posėdžio metu paaiškino, kad procese yra atsakovo pusėje. Jis paskolino atsakovui 25 000 Eur, abu buvo banke, pervedė notarui ir buvo sutarta, kad skolą grąžins atsakovas per 5 metus. Atsakovas jam nurodė, kad ruošiasi skirtis, neturi kur gyventi. Dėl šios paskolos jis kontaktavo tik su atsakovu. Jokių detalių dėl skyrybų neklausinėjo, jam tai nerūpėjo. Ieškovės savo skolininke nelaiko. Skolinant pinigus tikslas buvo vėliau iš atsakovo nupirkti žemę, kurią jis pirko iš sesers, bet jo planai pasikeitė. Jokios preliminarios sutarties dėl žemės pirkimo su atsakovu nebuvo sudarę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovės IES1 patikslintą ieškinį ir atsakovo ATS1 patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „P.“, atsakovui – jo prigimtinę pavardę – „P.“, šalims iš vienos kitai išlaikymo nepriteisė. Teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. Teismas padalino santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Teismas ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Teismas padalino nurodytus statinius, pripažįstant kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į ½ jų dalį. Teismas nekilnojamąjį turtą, įgytą 2023 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. 10854 ir Nr. 10860: 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažino asmeniniu atsakovo turtu. Teismas prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartį Nr. 0450618071894-22 ir 2011 m. spalio 27 d. susitarimą dėl 2006 m. spalio 27 d. kredito sutarties Nr. 0450618071894-22 sąlygų pakeitimo nemodifikavo ir pripažino, kad už įsipareigojimų vykdymą atsako solidariai abi šalys. Teismas nustatė, kad atsakovo prievolė kreditoriui TAR1 pagal 2023 m. birželio 19 d. paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole. Teismas kitą patikslintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 3 513 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei 1 166 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės valstybei 395 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš atsakovo valstybei 169 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas grąžino atsakovui iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur užstatą, sumokėtą 2025 m. liepos 10 d. Teismas sprendimui įsiteisėjus, panaikino Plungės apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nustatė, kad:

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė.

2006 m. rugsėjo 29 d. ieškovė iš V. D. (paaiškinimuose nurodė, kad brolio) pirkimo–pardavimo sutartimi už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) įgijo 100/1784 kv. m žemės sklypo dalį iš pardavėjui priklausančių asmeninės nuosavybės teise 446/1784 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2007 m. sausio 18 d. pasirašyta notarine sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) šalys pasidalino santuokos metu įgytą turtą, ieškovei atiteko 100/1784 kv. m. žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas kompensacijos už savo turto dalį atsisakė.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas – 2006 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-4862; 2006 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-4863, 2007-01-18 turto pasidalijimo sutartis Nr. 424) priklauso: 625/1784 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1784 ha), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise (2022 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3033, 2023 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartis Nr. 8159) priklauso: 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2023 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10854), 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2023 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10860).

Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

2006 m. spalio 27 d. kredito sutartimi Nr. 0450618071894-22 AB „SEB Vilniaus bankas“ suteikė ieškovei 56 000 Lt (16 218,72 Eur) kreditą 25 metams būstui remontuoti. Prievolių užtikrinimui įkeistas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su garažu ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Atsakovas patvirtino, kad susipažino su Sutarties sąlygomis ir jas suprato, ir su jomis sutinka. 2011 m. spalio 27 d. susitarimu dėl 2006 m. spalio 27 d. kredito sutarties Nr. 0450618071894-22 sąlygų pakeitimo, bankas pakeitė pagal Sutartį mokėtinų sumų nustatymo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Susitarimą pasirašė banko atstovas ir šalys. 2021–2023 m. kreditas dengtas iš ieškovės sąskaitos. Kredito likutis 2023 m. liepos 11 d. yra 7 163,63 Eur, kredito įmoka 65,45 Eur, palūkanų įmoka 12,90 Eur, bendra mokėtina suma 78,35 Eur. Kita palūkanų normos keitimo data 2026 m. spalio 27 d. 2007 m. sausio 24 d. hipotekos sandoriu įregistruota ieškovės turtui hipoteka.

2023 m. birželio 19 d. paskolos sutartimi ATS1 pasiskolino 25 000 Eur iš TAR1 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 250208LCH-01 nurodyta, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną, atsižvelgiant į vertinamo turto individualius požymius, jo faktinę paskirtį (gyvenamosios patalpos), naudojimo būdą (garažas, gyvenimui skirtos patalpos), kadastrinius duomenis, vertė nustatyta vertės nustatymo dienai (2025 m. vasario 8 d.) yra 83 600 Eur.

Ieškovė pateikė į bylą telefono ekrano nuotraukų vaizdus, kuriuose užfiksuoti apsilankymai pažinčių svetainėse, apsinuoginusių moterų vaizdai. Ieškovė teigė, kad šiose svetainėse lankėsi atsakovas, ieškodamas pažinčių su moterimis. Ieškovė taip pat pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas šalių pokalbis dėl bendro gyvenimo, alkoholio vartojimo .

Teismas nurodė, kad iš šalių teiktų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, bendro ūkio nebeveda ir nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Teismas, įvertinęs tai, kad sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, jog šalys vėl pradės gyventi kartu, padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių yra iširusi.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad atsakovo telefone aptiko įrodymus, jog atsakovas lankėsi pažinčių svetainėse, domėjosi pornografija, taip pat nesaikingai vartojo alkoholį ir nesutiko spręsti priklausomybės problemos. Šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė į bylą pateikė telefono ekrano vaizdo nuotraukas, iš kurių matyti, kad buvo lankytasi pažinčių svetainėse, taip pat garso įrašą, kuriame užfiksuotas šalių pokalbis dėl tolimesnio bendro gyvenimo galimybių ir atsakovo tvirtinimas, jog jis gėrė ir gers. Atsakovas pripažino, kad garso įraše užfiksuotas jo pokalbis su ieškove, bet teigia, jog ieškovė pasinaudojo vienkartiniu atveju, kai jis buvo neblaivus ir pagautas pykčio, ginčo su ieškove metu ir pasakė netiesą apie girtavimą. Neištikimybę atsakovas neigė. Ieškovei nurodžius, kad atsakovas domėjosi ir vaikų pornografija, apie tai buvo informuotas prokuroras ir jam pateiktas ieškovės į bylą pateiktas telefono aparatas, kuriuo, anot ieškovės, naudojosi atsakovas ir kuriame ji pamatė šią informaciją. Specialistui ištyrus telefoną, ieškovės nurodyta informacija nepasitvirtino.

Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktų įrodymų (telefono ekrano vaizdo nuotraukų ir garso įrašo) nepakanka konstatuoti atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo. Specialistas jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės žodžius, kad atsakovas domėjosi pornografija, nenustatė. Telefono ekrano nuotraukos neleidžia daryti išvados, kad būtent atsakovas ir lankėsi šiuose interneto puslapiuose ir juolab, jog iš tiesų šiuose portaluose bendravo su pažintis siūlančiomis moterimis. Vienas garso įrašas taip pat nepatvirtina, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, pastoviai jį vartoja, nes jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Teismas nurodė, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog šeiminiai santykiai buvo pašliję dar iki jų apsigyvenimo skyrium. Šalys pripažino, kad nė viena nesiėmė veiksmų gerinti tarpusavio santykius, kiekviena apsiribodama savo sprendimu ir pareiškimu, jog toks gyvenimas toliau netinka. Teismas padarė išvadą, kad nė viena šalis nebuvo suinteresuota santuoką išsaugoti ir nedėjo tam jokių pastangų. Ieškovė netgi pripažino, kad atsakovas visada išgerdavo, tik anksčiau, būdama jaunesnė, ji buvo pakantesnė, tai toleravo, todėl pasikeitus jos nuomonei, negali reikalauti, jog ir kitas asmuo staiga pasikeistų, tam nesiėmus įtikinamų, kitai šaliai priimtinų priemonių. Teismo vertinimu, telefono ekrano vaizdai neįrodo, kad atsakovas buvo neištikimas, tam reikia, jog būtų pateikta informacija, kad iš tiesų atsakovas bendravo ir palaikė santykius su kokia nors realia moterimi. Net jei atsakovas domėjosi virtualiais vaizdais savo asmeninių poreikių tenkinimui, tai negali būti laikoma neištikimybe. Kitai pusei nepriimtinas toks elgesys, galėtų būti paskata spręsti tokio poreikio atsiradimo priežastis, bet nekategoriškai nuspręsti, kad atsakovas buvo neištikimas.

Teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, jog būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir toks šalių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „P.“, atsakovas dėl to neprieštaravo, todėl teismas sprendė, jog po santuokos nutraukimo šalims paliekamos šios pavardės: ieškovei santuokinė pavardė „P.“, atsakovui – jo prigimtinė pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašė, todėl teismas šio klausimo nesprendė (CK 3.72 straipsnis).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo prašymą, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tenkino, pripažįstant, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. rugsėjo 6 d.

Teismas nurodė, kad šalys santuokos metu bendrai įgijo transporto priemones, dėl kurių pasidalinimo tarp šalių ginčo nėra: ieškovei atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), atsakovui – automobilis (duomenys neskelbtini) ir motociklas (duomenys neskelbtini). Šalys nurodė skirtingas šių transporto priemonių vertes, remdamiesi viešai prieinamais skelbimais apie analogiško turto kainas, atsakovas tik pateikė įrodymus, kad motociklą pirko už 500 Eur. Kadangi šalys dėl šio turto dalybų kompensacijos viena iš kitos neprašė, teismas plačiau dėl jo vertės nepasisakė.

Teismas pažymėjo, kad tarp šalių byloje kilo ginčas dėl ieškovės asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine šalių nuosavybe. Nėra ginčo, kad nekilnojamąjį turtą, kuriame šalys gyveno iki santuokos faktinio nutraukimo, ieškovė įgijo dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 2006 m. rugsėjo 29 d., t. y. dalis turto buvo įgyta ir santuokos metu, tačiau šalys 2007 m. sausio 18 d. jį pasidalino sutardami, kad šalių bendrai įgyta turto dalis atitenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovas kompensacijos už tai nereikalavo. Tuo pagrindu ieškovė reikalauja šio turto nedalinti. Šalys pripažino, kad taip jų buvo nuspręsta, siekiant apsaugoti šeimos turtinius interesus, paaiškėjus, jog atsakovas turi nesantuokinį vaiką. Tačiau šalys taip pat pripažino, kad šis ieškovės turtas buvo pagerintas šalių santuokos metu, tik nesutarė kaip: ieškovė teigė, kad šalių turto dalybų, buvo atliktas tik kosmetinis remontas, atsakovas, kad turtas iš esmės pagerintas, todėl turi būti pripažintas bendrąja šalių nuosavybe ir padalintas.

Teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kurį įgijo ieškovė užregistruotas kaip ūkinis pastatas ir garažas, jų duomenys registre užfiksuoti 1997 m. balandžio 21 d. ir be vidutinės rinkos vertės nustatymo duomenų (2006 m. rugpjūčio 8 d.), nekeisti. Byloje kilus ginčui dėl šio turto, ieškovė atsisakė tikslinti šio turto vienetų kadastrinius duomenis, nes tam, anot jos, reikia projekto dėl pastato rekonstrukcijos, o tai brangiai kainuoja ir jai yra nepakeliama finansinė našta. Byloje atsakovo iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai ir šio turto vertės nustatymo ekspertizė, patvirtina, kad tai nebe ūkinis pastatas ir garažas, o gyvenamasis namas, kuriame ieškovė gyvena, ko ji pati ir neneigia. Ieškovė pripažino, kad iš tiesų garažas ir ūkinis pastatas buvo rekonstruoti ir paversti gyvenamuoju būstu, kur šalys gyveno, tačiau visa tai buvo padaryta iki turto su atsakovu dalybų.

Teismas pažymėjo, kad tiek šalys, tiek byloje liudytoju apklaustas M. V. (ieškovės žentas) pripažino, jog iki pradedant pastatus renovuoti, ūkiniame pastate buvo laikomi gyvuliai, dėl ko reikėjo pastatą išvalyti, pastatyti sienas (antrą aukštą), uždėti (pakeisti) stogą, pilnai įrengti vidų: suformuoti vidines patalpas, pastatyti sienas, įvesti šildymą, vandenį, kanalizaciją, sudėti langus, atlikti vidaus apdailos darbus. Šiuos darbus iš esmės atliko atsakovas, kartu su liudytoju M. V., kartais darbuose gelbėdavo ir ieškovės sūnus. Liudytojas M. V. parodė, kad prie atsakovo namo dirbo nuo 2007 m. keletą metų. Ieškovė 2006 m. spalio 27 d. iš banko ėmė kreditą šio būsto remontui. Tai tik patvirtina, kad iki 2007 m. sausio 18 d. šis turtas negalėjo būti rekonstruotas ir atitikti turto, esančio šiuo metu, būklę ir gyvenamąjį paskirtį. Be to, tam buvo panaudotas ir atsakovo už jo nekilnojamąjį turtą 2004 m. liepos 8 d. gautos lėšos – 30 000 Lt (8 688,60 Eur), kurios buvo pervestos į ieškovės sąskaitą. Ieškovė teigdama, kad 2007 m. šių lėšų jau nieko nebuvo likę, nes viskas buvo išleista kelionėms, pragyvenimui, vėliau pripažino, jog vis tik dalis buvo naudojama ir būsto statybose. Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), atsakovas savo asmeninį nekilnojamąjį turtą pardavė 2004 m. liepos 8 d. ir šalys netrukus nusprendė įsirenginėti būstą šeimos gyvenimui (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, tikėtina, jog tuo tikslu buvo naudojamos ir atsakovo už asmeninį turtą gautos lėšos.

Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog santuokos, kuri truko 20 metų, metu atsakovo darbu ir pinigais bei bendromis šeimos lėšomis buvo iš esmės pagerintas ieškovės asmeninis turtas (pakeista jo paskirtis), dėl ko šis turtas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad banko nesutikimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neužkerta kelio teismui spręsti šį klausimą, vadovaujantis šeimos teise (CK trečiąja knyga) ir neįpareigoja teismo padalinti turtą pagal kreditoriaus pageidavimą. Teismo vertinimu, turto savininko pasikeitimas, sutuoktiniams padalijus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jį pripažinus bendrąja nuosavybe, nepanaikina ir neapriboja kreditoriaus teisės į hipotekos teikiamą kreditoriaus teisių apsaugą, nekeičia ir neblogina kreditoriaus teisinės padėties, nes išieškojimas prievolei įvykdyti gali būti nukreipiamas į tą patį turtą, kuris buvo įkeistas sudarant kreditavimo sutartį. Be to, pagal prievolę atsakingi yra abu sutuoktiniai.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė, jog pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, jam tenkanti ½ turto dalis būtų priteista ieškovei, jis pageidavo kompensacijos, lygios ½ šio turto vertei (83 600 Eur), atėmus ieškovės mokėto ir likusio neišmokėto kredito dalį, t. y. 38 218,00 Eur. Ieškovė geranoriškai sutiko, kad galėtų atsakovui sumokėti 8 000 Eur kompensaciją, didesnė kompensacija jai būtų finansiškai nepakeliama. Atsižvelgiant į ieškovės amžių ir gaunamą darbo užmokestį, teismas sprendė, kad iš tiesų didesnė kompensacija ieškovei būtų finansiškai nepakeliama, bet tai nesprendžia atsakovo, kuriam priteisiama ½ bendro šalių nekilnojamo turto teisėtų interesų. Atsakovas prašydamas kompensacijos, o ne turto natūra nurodė, kad nemato galimybių gyventi kartu su ieškove bendrame turte, tačiau į bylą įrodymų, jog šalims dalinamas turtas negali būti atidalintas (nėra dalus) nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančių nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų, namas yra dviejų aukštų, gyvenamas. Abiejuose aukštuose suformuotos gyvenamos patalpos, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju geriausiai šalių interesus atitiks šio turto padalinimas natūra, po ½ kiekvienai šaliai. Teismo vertinimu, tokiu būdu išliks galimybė šalims laisvai tartis dėl turto perleidimo vienas kitam arba ieškoti kito, abiem pusėm priimtino sprendimo būdo.

Teismas nurodė, kad ieškovė santuokos metu, 2006 m. spalio 27 d. su AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 0450618071894-22, pagal kurią suteiktas 56 000 Lt (16 218,72 Eur) kreditas 25 metams. Kredito sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuokos metu bei šeimos poreikiams tenkinti (būstui remontuoti). Kredito sutartį pasirašė ir atsakovas, pripažindamas, kad prievolės pagal kredito sutartį yra solidarios šalių prievolės bankui. Ieškovė prašė prievolę modifikuoti, pripažinti jos asmenine prievole. Nurodė, kad įmokas bankui visuomet mokėjo ji, iš savo lėšų. Atsakovas sutiko, kad jam išėjus iš bendrų šeimos namų, paskolą dengė tik ieškovė ir jis jai pinigų nebepervedinėjo, tačiau iki tol, jis pastoviai pervesdavo pinigų ieškovei. Byloje esantys šalių sąskaitų išrašai už paskutinis 3 metus iki santuokos nutraukimo patvirtina, kad iš tiesų atsakovas periodiškai pervedinėjo ieškovei pinigus: 2021 m. – 2 800 Eur, 2022 m. – 4 300 Eur, 2023 m. iki 2023 m. liepos 1 d. – 1 300 Eur. Atsižvelgiant į mokėtinos paskolos dydį, šių lėšų pilnai pakako ir paskolos įmokų dengimui. Kadangi šalys gyveno santuokoje, santuokos metu jų gautos lėšos buvo bendras turtas, todėl akivaizdu, kad iki santuokos nutraukimo, prievolė bankui buvo vykdoma iš bendrų šeimos lėšų.

Teismas sprendė, kad nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo, šalių finansinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2006 m. spalio 27 d. kredito sutartį Nr. 0450618071894-22 su 2011 m. spalio 27 d. susitarimu dėl 2006 m. spalio 27 d. kredito sutarties Nr. 0450618071894-22 sąlygų pakeitimo, lieka šalių solidarioji prievolė ir šalys lieka solidariais bendraskoliais (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė pagal 2023 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10860 įgytą turtą: 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – klėčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti kompensaciją, kurią sudaro ½ turto įsigijimo kainos (20 460 Eur ) – 10 320 Eur. Atsakovas nurodė, kad šį turtą įsigijo iš skolintų lėšų ir pirko jį iš sesers, kad jo nenupirktų svetimas asmuo. Prašė, kad notarė nerašytų sutuoktinės į sandorį, bet kadangi santuoka nebuvo nutraukta, ieškovė į jį buvo įtraukta kaip turto bendraturtė tik teisiniais sumetimais. Valios įgyti turtą bendrąja jungtine nuosavybe su ieškove, su kuria jau negyveno, atsakovas neturėjo.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų dalyvavusi šių sandorių sudaryme, prisidėjusi prie jų savo lėšomis, kaip ir tai, kad šio turto įsigijimui būtų panaudotos bendros šeimos lėšos, nes įrodymų, jog atsakovui tokių buvo likę po faktinio šalių išsiskyrimo, į bylą nepateikta. Ieškovė manė, kad atsakovas šį turtą įsigijo iš santuokos metu sutaupytų lėšų, bet savo manymą pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš šalių sąskaitų išrašo už 3 metus, tokių duomenų irgi nenustatyta. Atsakovas pateikė įrodymus, kad minėtą turtą įsigijo iš 25 000 Eur paskolos, kurią paėmė iš V. P., V. P. patvirtino atsakovo žodžius ir tai, kad jokių paskolos klausimų su ieškove nederino ir nesprendė.

Teismas sprendė, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe registruotas turtas, kurį atsakovas pirkimo–pardavimo sandoriais Nr. 10854 ir Nr. 10860 įgijo 2023 m. gruodžio 21 d. yra jo asmeninė nuosavybė, nes šis turtas įgytas po to, kai šalys nustojo kartu gyventi, t. y. po 2003 m. rugsėjo 6 d., ir teismas pripažino, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. rugsėjo 6 d., todėl laikytina, kad nuo šios datos sutuoktinių turtas ir pajamos yra asmeninės.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė prievolę TAR1 pagal 2023 m. birželio 19 d. paskolos sutartį pripažinti jo asmenine prievole. Ieškovė dėl to nepasisakė, bet jos nurodytos aplinkybės rodo, kad apie šią paskolą ji nieko nežinojo. V. P. taip pat pripažino, kad tai asmeninė atsakovo prievolė jam. Kadangi iš šių lėšų buvo nupirktas turtas, kuris pripažįstamas atsakovo asmenine nuosavybe, nei atsakovas, nei paskolos davėjas ieškovės niekaip apie šį sandorį neinformavo, ieškovė nėra davusi sutikimo jo sudarymui sutikimo, todėl teismas sprendė, kad prievolė pagal paskolos sutartį atsakovo asmeninio turto įsigijimui pripažintina asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, tenkinant atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą atsakovui priteistą ½ turto (ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) dalį priteisti ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją, lygią ½ šio turto vertei (83 600 Eur), atėmus ieškovės mokėto ir likusio neišmokėto kredito dalį, t. y. 38 218 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismui nutraukus santuoką ir nustačius sutuoktiniams po ½ idealiąsias dalis, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas baigėsi. Nuo šio momento šalys tapo bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu. Ši teisinė pasekmė yra imperatyvi ir kyla iš paties teismo sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar teismas tai aiškiai įvardijo. Taigi, teismas, nutraukus santuoką, esant apelianto priešieškinio reikalavimui, kuriuo apeliantas prašė jo turto ½ dalį priteisti ieškovei, o jam piniginę kompensaciją, privalėjo šį reikalavimą toliau spręsti CK 4.80 straipsnio kontekste, tačiau to nepadarė.

Nagrinėjamoje byloje buvę sutuoktiniai turėjo skirtingus lūkesčius dėl turto padalijimo. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, kurį apeliantas siekė pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės režime, laikė nedalintinu, o apeliantas pripažinus turtą esantį bendrąja jungtine nuosavybe prašė jį padalinti apelianto nurodomu būdu – turtą priteisiant ieškovei, o jam – piniginę kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti apeliantui piniginę kompensaciją, iš esmės rėmėsi vieninteliu ieškovės nurodytu argumentu, kad ieškovė neturi realios galimybės išmokėti apelianto prašomos kompensacijos, o galėtų sumokėti tik apie 8 000 Eur. Tačiau tokia išvada nėra paremta visapusišku ieškovės turtinės padėties vertinimu ir neatskleidžia kodėl kompensacijos mokėjimas laikytas objektyviai neįmanomu.

Teismas apsiribojo deklaratyvia išvada, tačiau neatliko realaus ieškovės finansinių galimybių tyrimo ir vertinimo. Teismas nevertino ieškovės turimo nekilnojamojo turto vertės, nevertino galimybės pasiskolinti, įkeisti ar refinansuoti turtą, neanalizavo, ar kompensacijos suma (atsižvelgiant į jos dydį) iš tiesų yra nepakeliama našta. Nors apelianto prašoma kompensacija nėra neproporcingai didelė, jos dydis atitinka apeliantui tenkančios idealiosios dalies vertę, suma yra sumažinta, atsižvelgiant į ieškovės įdėtas asmenines lėšas. Taigi, vien tai, kad ieškovė subjektyviai nurodė galinti sumokėti tik 8 000 Eur, nepanaikina teismo pareigos objektyviai įvertinti jos finansines galimybes, o ne remtis vien šalių teiginiais.

Teismas neįvertino faktinės galimybės šalims naudotis bendru turtu, kadangi apeliantas esant tokiam teismo sprendimui nuo jo įsiteisėjimo dienos realiai ir objektyviai negalėtų naudotis turtu, nes dar iki ieškinio pateikimo ieškovė pakeitė visus šeimos būsto užraktus, tokiu būdu apribojo apeliantui galimybę patekti į šeimos būstą. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, o ieškovės elgesys byloje vertintas kaip agresyvus ir konfliktinis. Teismo sprendimu nustatyta bendroji dalinė nuosavybė nėra realiai realizuojama ja pilnai naudojantis, o tik formali, kadangi apeliantui būtų sudaryta situacija, kai jis teisiškai yra bendraturtis, bet faktiškai neturi galimybės naudotis turtu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė IES1 prašo atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su apelianto reikalavimu jo dalį atidalinti ir priteisti ieškovei visą nekilnojamąjį turtą, sumokant už atidalintą dalį apelianto nurodytą kompensaciją. Apeliantas turėjo įrodyti, kad jo dalies atidalijimas apmokant už šią dalį kompensaciją, yra vienintelis bendraturčių ginčo išsprendimo būdas. Šalims nustatyta solidarioji prievolė kredito sutarties pagrindu, ginčo turtui įregistruota hipoteka. Taigi, išsprendus ginčą apelianto pasiūlytu bendraturčio dalies atidalijimo būdu išmokant jam kompensaciją už nuosavybės dalį, ir galiojant solidariam prievoliniam įsipareigojimui bankui, realiai su tokiu bendrosios solidariosios prievolės perskirstymu į dalinę turėjo sutikti ir bankas. Byloje pateiktame banko atsiliepime nurodoma, kad šalims ir toliau lieka galioti solidari atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė sutinka su teismo sprendimu ginčo turtą padalinti natūra, nes iš byloje esančių nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų matyti, kad namas yra dviejų aukštų, gyvenamas. Abiejuose aukštuose suformuotos gyvenamos patalpos, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju geriausiai šalių interesus atitiks šio turto padalinimas natūra, po ½ kiekvienai šaliai. Apeliantas neįrodė, kad negalima ginčo turto realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Apeliantui nepaneigus galimybės padalinti bendrą nuosavybę, laikytina, kad toks padalinimo būdas įmanomas be neproporcingos žalos pastato paskirčiai.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nebūtų pajėgi per protingą terminą sumokėti apeliantui priteistą kompensaciją, o apelianto argumentai dėl ieškovės galimybių išmokėti kompensaciją yra deklaratyvūs ir niekuo neįrodyti. Apeliantas neteisus perkeldamas įrodinėjimo pareigą teismui, nepagrįstai teigia, kad teismas neatliko realaus ieškovės finansinių galimybių tyrimo ir vertinimo. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nekilnojamas turtas (garažas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kiekvienai šaliai padalintas natūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis spręsta dėl santuokos nutraukimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kito turto padalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo, dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nevertins ir dėl jų pagrįstumo šioje nutartyje nepasisakys.

Dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto padalijimo būdo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 nuosavybe. Dėl šios teismo sprendimo dalies ginčo nėra. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas tik dėl šio turto padalijimo būdo.

Atsakovas tiek priešieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo atsakovui priklausančią ½ turto (ūkinį pastatą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini)) dalį priteisti ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją, lygią ½ šio turto vertei (83 600 Eur), atėmus ieškovės mokėto ir likusio neišmokėto kredito dalį, t. y. 38 218 Eur.

Pirmosios instancijos teismas padalino nurodytus statinius natūra, pripažįstant kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į ½ jų dalį. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, jog šis nekilnojamas turtas yra dalus, nes faktiškai tai yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, abiejuose aukštuose suformuotos gyvenamos patalpos, o ieškovė išmokėti atsakovui tokio dydžio kompensaciją neturi finansinių galimybių, todėl sprendė, kad šiuo atveju geriausiai šalių interesus atitiks turto padalinimas natūra, t. y. po ½ kiekvienai šaliai.

Apeliantas (atsakovas) nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliantas nurodo, jog teismo išvada, jog ieškovė neturi galimybės išmokėti atsakovo prašomos kompensacijos, nėra paremta visapusišku ieškovės turtinės padėties vertinimu, todėl neaišku kodėl kompensacijos mokėjimas laikytas objektyviai neįmanomu. Be to, apelianto teigimu, teismas atsisakęs išspręsti turto atsiskyrimo klausimą, priteisiant kompensaciją, arba aiškiai parinkti kitą atidalijimo būdą, paliko atvirą konfliktą, kuris neišvengiamai virs nauja byla dėl turto naudojimosi tvarkos, turto atidalijimo, turto išlaikymo, mokesčių, remonto ir kt. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/2023, 42 punktas; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria, – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

Nagrinėjamoje byloje buvę sutuoktiniai prašo teismo taikyti skirtingus nekilnojamojo turto (esančio (duomenys neskelbtini)) padalijimo būdus: ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo turtas padalintas natūra, palikti nepakeistą; atsakovas tiek priešieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo nurodytą turtą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra jo turto dalį.

Kaip jau buvo minėta nutarties 42 punkte, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, todėl teismas pirmiausia turi įvertinti, ar yra objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Nenustačius objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, turtas padalijamas natūra.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ginčo turtas yra dalus bei gali būti padalytas natūra. Byloje nekyla ginčo, jog pastatai buvo rekonstruoti į gyvenamąjį pastatą, kuriame ieškovė gyvena, tačiau pasikeitę ginčo turto kadastriniai duomenys viešajame registre iki šiol neįregistruoti. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 250208LCH-01 nurodyta, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną, atsižvelgiant į vertinamo turto individualius požymius, jo faktinę paskirtį (gyvenamosios patalpos), naudojimo būdą (garažas, gyvenimui skirtos patalpos), kadastrinius duomenis (vertė nustatyta vertės nustatymo dienai, t. y. 2025 m. vasario 8 d.) yra 83 600 Eur. Apeliantas nenurodo būtent kokie byloje esantys duomenys apie ieškovės finansinę būklę bei jos galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti netinkamai. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) ji bus senatvės pensijos amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų sukaupusi tokias santaupas, ar turėtų kito turto, jog galėtų atsakovui išmokėti net 38 218 Eur kompensaciją (atėmus ieškovės mokėto ir likusio neišmokėto kredito dalį), juo labiau, kai ieškovė to net nepageidauja, tvirtina, kad tokių galimybių neturi. Be to byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė turi finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2006 m. spalio 27 d. su AB SEB bankas sudarytą Kredito sutartį Nr. 0450618071894-22, pagal kurią suteiktas 56 000 Lt (16 218,72 Eur) kreditas 25 metams, o ginčo turtas jau yra įkeistas AB SEB bankui. Taigi nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas vertinant ieškovės galimybes atsakovui mokėti kompensaciją.

Apelianto nurodomi argumentai, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški ir ateityje tarp bendraturčių gali kilti ginčai dėl turto naudojimosi tvarkos, turto atidalijimo, turto išlaikymo, mokesčių, remonto ir kt., savaime nelaikytini tokia objektyvaus pobūdžio aplinkybe, dėl kurios turto padalijimas natūra būtų negalimas. Dažniausiai santuokos nutraukimą ir su tuo susijusius klausimus teisme sprendžiančių asmenų santykiai yra konfliktiški. O subjektyvaus pobūdžio aplinkybė nedalyti turto natūra pripažįstama tik tokiais atvejais, kai šalių santykiai itin konfliktiški, šalys nesugebės kaip bendraturtės bendrai valdyti objektą ir juo naudotis ir tai grės abiejų sutuoktinių ar jų vaikų saugumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 29 punktą). Nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to nutraukiant santuoką, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje turto padalijimo natūra klausimui išspręsti buvo nustatytos ir vertinamos objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti konkretų turto padalijimo būdą – nekilnojamąjį turtą natūra priteisti abiem šalims, aiškiai nurodė motyvus, kodėl ginčo nekilojamas turtas padalijamas abiem šalims natūra ir kodėl atmetamas kito sutuoktinio (atsakovo) prašymas turtą natūra priteisti ieškovei, kompensaciją priteisiant atsakovui.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Ieškovė nei prašymo nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė