- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- TA-147-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01317-2024-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. jam kalint Šiaulių kalėjime (kamera Nr. 99) nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 99 tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje atskirtas ne aukštesne sienele nei 1,5 m. su užuolaida, neatitiko higienos reikalavimų, nes užuolaida buvo per maža, nesiekė grindų, o kameroje sklido blogas kvapas. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus ir prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.5 punktą reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, nes Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.
Tarnybos teigimu, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara, todėl nėra teisinio pagrindo Šiaulių kalėjime esančių sanitarinių mazgų nevadinti sanitarinio mazgo kabinomis. Visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti arba kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus, prie ventiliacijos sistemų kameros prijungtos grupėmis ir kiekvienos grupės kameroms koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui, ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami, pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą.
Tarnyba pažymėjo, kad iš gyvenamojoje kameroje Nr. 99 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida, todėl kameroje esantys asmenys negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, jokių duomenų, įrengtas klozetas yra techniškai tvarkingas, vanduo klozete nesilaiko, todėl tvarkingai naudojantis klozetu kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą. Nors tuštinimosi metu kvapas gali pasklisti patalpoje, dar prieš patekdamas į kanalizaciją, tačiau tai neišvengiamas žmogiškasis faktorius ir nėra pažeidimas.
Tarnybos manymu, ji jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tarnybos nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjo PRS1 skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo kalinamas Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 99. Iš byloje pateiktos gyvenamosios kameros Nr. 99 fotonuotraukų ir kameros techninių duomenų (lentelė Nr. 62/08-145) matyti, jog ginčo patalpos aukštis 2,26 m, ji iš trijų pusių atskirta sienomis, o priekinė dalis atskirta užuolaida, kurios ilgis siekia dalį grindų. Nors pareiškėjas nurodė, kad klozetas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas ne aukštesne sienele nei 1,5 m, tačiau iš fotonuotraukų ir kameros Nr. 99 techninių duomenų teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo aukštis viršija 1,5 m, ginčo patalpos aukštis yra 2,26 m, todėl šiuos pareiškėjo teiginius laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog užuolaida yra iki grindų ir uždengia klozeto zoną. Byloje nėra jokių įrodymų, kad naudojantis sanitarine zona pareiškėjas galėjo būti matomas kitų asmenų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 99 nenustatytas. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog sanitarinė patalpa kameroje Nr. 99 nėra visiškai atskirta nuo gyvenamosios patalpos, t. y. sanitarinės patalpos pertvaros nesiekia lubų. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovo atstovas. Aptaręs naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aptariamu laikotarpiu sanitarinis mazgas kameroje Nr. 99 nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas buvo atitvertas lubų nesiekiančia sienele ir užuolaida), kameroje pareiškėjas gyveno ne vienas, todėl iš sanitarinio mazgo sklindantis nemalonus kvapas galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumus ir diskomfortą. Nors Tarnyba teigė, kad patalpos yra vėdinamos, todėl naudojimasis sanitariniu mazgu neturėtų sukelti nepatogumų kameroje gyvenantiems asmenims, tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, kad dėl įrengtos vėdinimo sistemos efektyvumo ginčo kameroje (Nr. 99) nebūtų juntami nemalonūs kvapai, todėl šiuos Tarnybos argumentus teismas vertino kaip neįrodytus ir nesudarančius pagrindo vertinti, jog pareiškėjo teisės dėl kalinimo sąlygų nebuvo pažeistos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Įvertinęs nustatytą pažeidimą (blogo kvapo buvimą gyvenamojoje kameroje), jo trukmę (3 mėn.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo įstaiga sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei atsižvelgęs į LVAT priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiško pobūdžio pažeidimus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą visa apimtimi.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) nustatytus standartus CPT/INF (2015) sanitarinis mazgas privalo būti visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, o jame privalo būti bent jau kriauklė/praustuvę ir unitazas. Šie standartai buvo pažeisti, o tai lėmė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime Longin prieš Kroatija (pareiškimo Nr. 49268/10) konstatavo, kad sanitarinis mazgas, atskirtas sienele, neužtikrina teisės į privatumą, o tokios sąlygos yra nepriimtinos higienos atžvilgiu.
Pareiškėjas pažymi, jog kiekvieną kartą kitiems asmenims naudojantis tualetu, jis turėjo uostyti nemalonų kvapą. Nors Šiaulių kalėjime kameros yra vėdinamos per langus, tačiau kvapas iškart nedingsta, nes sanitarinis mazgas įrengtas prie kameros durų. Unitazas yra tupimas, jo uždengti ar uždaryt nėra galimybės, jis neturi sifono, kuris sulaikytų vandenį ir blokuotų iš kanalizacijos sklindantį kvapą.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nors teismas nurodė, kad pažeidimas truko 3 mėnesius, tačiau ginčo laikotarpį sudaro 4 mėnesiai.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, Tarnyba prašo apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Tarnyba nurodo, kad pagal Taisyklių 12.5 punktą reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, nes Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara. Tarnyba pažymi, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu – o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog gyvenamoje kameroje Nr. 99 klozetas yra techniškai tvarkingas, vanduo klozete nesilaiko. Tarnybos teigimu, visi klozetai prijungti prie fekalinės kanalizacijos tinklo. Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu (laiku nuplaunant, valant) kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą. Suprantama, kad tuštinimosi metu kvapas gali pasklisti patalpoje, dar prieš patekdamas į kanalizaciją. Tai neišvengiamas žmogiškasis faktorius ir tikrai nėra pažeidimas.
Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kamerų plotai pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršijamas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus tikrai neužsistovi. Be to, gyvenamojoje kameroje Nr. 99, išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Ventiliacija, kamerose laikomiems asmenims paprašius, išjungiama. Oro cirkuliacija gyvenamosiose kamerose yra pakankama, kadangi nuteistieji (suimtieji) bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą. Langas yra pasiekiamame aukštyje, tad nėra kliūčių jį atidaryti.
Tarnybos manymu, teismo sprendime nurodomi galimai patirti tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą. Šioje byloje yra visi pagrindai pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o nusprendus, kad buvo kažkuria apimtimi patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
Tarnyba nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais. Apelianto skunde minimi paaiškinimai yra tik bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 555 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su jo kalinimu Šiaulių kalėjime netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad 3 mėnesius gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nebuvo užtikrinta, jog blogas kvapas nepatektų į kamerą. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 150 Eur.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai pasisako dėl pažeidimų, susijusių su privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu ir iš jo sklindančio blogo kvapo. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog, net ir konstatavus, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį, teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d., todėl šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su privatumo sanitariniuose mazguose pažeidimais, pažymėtina, kad iš į bylą pateiktos Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 ir į bylą pateiktų kamerų nuotraukų matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 99, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija buvo mūrinė, sienelės aukštis – 2,30 m, nesiekiantis kameros lubų, o įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas užuolaida.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LVAT praktiką, Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos Šiaulių TI) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis sanitariniais mazgais, jį galėjo matyti / matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025 ir kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje ginčijamu laikotarpiu (nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.) sanitarinis mazgas gyvenamojoje kameroje Nr. 99, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas buvo atitvertas lubų nesiekiančia užuolaida), kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, laikomasi ir kitose LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kita (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą (dėl blogo kvapo buvimo kamerose), jo mastą ir trukmę (4 mėnesiai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat, nėra įrodymų, kad Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į LVAT priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiško pobūdžio pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-822/2025; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-107-1047/2025 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo atstovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nors pareiškėjas prašo priteisti 555 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o atsakovo atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apsiriboti pažeidimo pripažinimu, atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui PRS1 iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.