Kauno apygardos teismo nutartis

2026-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-348-493/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-07-31Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-348-493/2026Nutartis · 2026-09-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
AN2-348-493/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00545-2026-6
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Pažeidėjas
APA1
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-348-493/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00545-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11
Kauno apygardos teismasN u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 31 d. nutarties, kuria APA1 skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 byloje ROIK: 26298467460 panaikinimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija; VDI) vyriausiosios darbo inspektorės D. Š. 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-240-2026 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) APA1 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 2 000 Eur bauda. APA1 nubausta už tai, kad ji, būdama atsakinga už bankrutuojančios mažosios bendrijos “(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir MB “(duomenys neskelbtini”; Įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), darbo organizavimą, neužtikrino ir nekontroliavo, jog Įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, o būtent, sudarė rašytines darbo sutartis su V. G., gim. (duomenys neskelbtini) , leido jam dirbti teisininko pareigose, tačiau apie V. G. – apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ir apie jo priėmimą į darbą Įmonėje mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) APA1 pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. apie V. G. apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV buvo pranešta pavėluotai, o būtent, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 11 d. oficialiais duomenimis:

1) 2024 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2024 m. spalio 9 d., darbo pradžia ir pabaiga 2024 m. spalio 9 d., VSDFV apie Įdarbinimą informuota 2024 m. spalio 9 d. 08.29 val.;

2) 2025 m. kovo 14 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. kovo 17 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. kovo 17 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 2 d.;

3) 2025 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. balandžio 14 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. balandžio 14 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 3 d.;

4) 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. gegužės 28 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gegužės 28 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 5 d., pranešimas atmestas dėl klaidų;

5) 2025 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. lapkričio 10 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. lapkričio 10 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2025 m. gruodžio 23 d.

VSDFV 2026 m. vasario 11 d. duomenimis (VSDFV raštas Nr. (7.2E) DV_S-11785), nebuvo pateikta duomenų apie V. G. darbo pradžią šiomis darbo dienomis:

1) 2025 m. birželio 11 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. birželio 12 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. birželio 12 d.;

2) 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 8 d.;

3) 2025 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 21 d.;

4) 2025 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. gruodžio 15 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gruodžio 15 diena.

MB “(duomenys neskelbtini)” atstovė pateikė nurodytų darbo sutartyse laikotarpių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir atsiskaitymo lapelius. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad V. G. realiai dirbo terminuotose darbo sutartyse nurodytu laiku, tačiau apie darbuotojo įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis darbo skyrius nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Šalies argumentai

Nesutikdama su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 31 d. nutartimi APA1 skundo netenkino motyvuojant tuo, kad APA1 pagrįstai pripažinta kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

Aukštesniam teismui pateiktu apeliaciniu skundu APA1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir jos skundą dėl Institucijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 panaikinimo tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad vien tik Apskaitos sutarties sudarymo faktas, sutartyje nurodant, jog bankrutuojanti MB “(duomenys neskelbtini)” (Užsakovas) įsipareigoja suteikti prieigą prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų UAB “(duomenys neskelbtini”(Vykdytojui) savaime nepatvirtina, kad APA1, kaip draudėjo (MB “(duomenys neskelbtini”) vadovas, administratoriaus teises realiai buvo suteikusi UAB “(duomenys neskelbtini”(Vykdytojo) vadovui ar kitam darbuotojui.

Apeliantė akcentuoja, kad ji, argumentuodama faktą, jog UAB “(duomenys neskelbtini”) buvo atsakinga už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus rėmėsi ne tik Apskaitos sutarties 2.2.4 punktu, tačiau ir pačio UAB “(duomenys neskelbtini”) vadovo V. Š. parodymais. V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad būtent jis buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus.

Nutartyje pasisakyta ir tai, kad Apskaitos sutarties 2.2.4 punktas turėtų aiškinamas atsižvelgiant į Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (toliau — ir EDAS) naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 9 d., TAR, 2024, Nr. 2024-08545) (toliau — ir Taisyklės) nuostatas.

Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliantė nesutinka. Nurodo, jog tai, kad nebuvo suteikta UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojui prieiga prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų per EDAS teikti pranešimus apie atleistus ir priimtus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus nereiškia, jog realiai UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo sudaryta galimybė teikti pranešimus apie atleistus ir priimtus MB “(duomenys neskelbtini”. UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo suteikta galimybė teikti pranešimus ir šią aplinkybę patvirtino pats UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas V. Š.. UAB “(duomenys neskelbtini)” neturėjo pagrindo reikalauti iš jos, kaip MB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorės, suteikti prieigą prie EDAS, nes UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovui V. Š. buvo suteikta galimybė teikti pranešimus per EDAS be administratoriaus teisių, o per jos mobilų elektroninį parašą.

Taip pat akcentuoja, kad skunde dėl Institucijos nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 panaikinimo ji apylinkės teismui gana aiškiai išdėstė darbo sutarties požymius ir atkreipė dėmesį, kad nors formaliai tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau faktiškai susiklostė ne darbo santykiai, o civiliniai. Tai, kad tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. buvo sudarytos darbo sutartys nereiškia, kad egzistavo darbo santykiai. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą nutartį. Kitais žodžiais tariant, pirmos instancijos teismas nemotyvavo ir nepaneigė jos skunde išdėstytų argumentų dėl darbo teisinių santykių požymių nebuvimo.

Tai, kad V. G. atstovavo MB “(duomenys neskelbtini)” tik teismo posėdžiuose, nereiškia darbo funkcijos vykdymo. Tiek ji, tiek V. G. į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. G. pats organizavo savo darbą. V. G. ji nekontroliavo ir nedavė jam nurodymų, kaip jis turėtų atstovauti MB “(duomenys neskelbtini)” teismo posėdžiuose. Jai, kaip MB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorei, buvo svarbu, kad V. G. pasiektų rezultatą – imtųsi maksimalių priemonių, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB “(duomenys neskelbtini)” ieškiniai būtų patenkinti pilna apimtimi. V. G. siekė rezultato, kad pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir sandorių ginčijimo būtų patenkinti pilna apimtimi. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. G. nevykdė darbo funkcijos, o civilinėse bylose faktiškai veikė kaip atstovas pagal pavedimo sutartį.

Skundžiamoje nutartyje pažymėta tai, kad MB “(duomenys neskelbtini)” nesumokėjo darbo sutartimis sulygto darbo užmokesčio yra darbuotojo teisių pažeidimas ir negali būti vertinimas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog nebuvo sudaryta darbo sutartis. Skundo autorės manymu, nagrinėjamu atveju reikšminga ne tai, kad V. G. nebuvo sumokėtas atlyginimas, bet kodėl V. G. nereikalauja „darbo sutartyse“ nurodyto atlygio iš MB “(duomenys neskelbtini)”. Tai, kad V. G. nereikalauja darbo sutartyse nurodyto darbo užmokesčio patvirtina, kad jis ir MB “(duomenys neskelbtini)” nesiekė sukurti darbo santykių.

Nurodo, jog su V. G. buvo sutarta, kad su juo bus atsiskaityta tik kai bus baigtos bylos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose, o tai reiškia, kad V. G. prisiėmė didesnę riziką dėl atsiskaitymo su juo. Atlygis su V. G. buvo sutartas ne už darbo funkcijos atlikimą, o už pasiektą rezultatą. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl, ir be kita ko, kiek tai siejasi su pirmuoju požymiu, reikšmingas yra mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą. Šiuo nagrinėjamu atveju su V. G. ir buvo sutarta, kad jis atlygį gaus tada, kai bus baigti civiliniai ginčai pagal pareikštus MB “(duomenys neskelbtini)” ieškinius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.

V. G. neprivalėjo atlikti tęstinio pobūdžio funkcijos, o darbo sutarčių skaičius bei jų sudarymo data parodo, kad jos buvo sudarytos tik tuo tikslu, kad V. G. galėtų atstovauti teismo posėdyje. Pirmos instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad darbo sutartys buvo sudarytos tik tomis dienomis, kai vyko teismo posėdžiai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. V. G. Valstybinei darbo inspekcijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad teismo posėdžiams jis ruošėsi jam prieinamu laiku, o ne tik teismo posėdžio dieną. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. nebuvo darbo santykių tęstinumo.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, jog tai, kad V. G. turėjo įdėti maksimalias pastangas tam, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB “(duomenys neskelbtini)” ieškiniai dėl skolos priteisimo, sandorių ginčijimo ir žalos atlyginimo būtų patenkinti visa apimtimi patvirtina, kad V. G. vykdė ne darbo funkciją, o siekė MB “(duomenys neskelbtini)” teigiamo rezultato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-648/2026 pažymėjo, kad paslaugų teikėjas su klientu taip pat gali būti saistomas tam tikru pavaldumu, paslaugų teikėjui gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatomi veiklos atlikimo vieta ir laikas, suteikiamos atitinkamos priemonės veiklai atlikti ir pan., šios aplinkybės savaime nelemia darbo teisinių santykių atsiradimo.

Teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik formaliomis darbo sutartimis, o ne liudytojo V. G. parodymais. Darbo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių – suteikti pagrindą V. G. atstovauti teismo posėdyje, o ne sukurti tarpusavio santykius, tai yra tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G..

Skundas apibendrinamas, kad nenustačius tarp V. G. ir MB “(duomenys neskelbtini)” darbo sutarties požymių bei pareiškėjos kaltės – jos atžvilgiu negali būti konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis. Nesant administracinio nusižengimo sudėties – administracinė teisena jos atžvilgiu turi būti nedelsiant nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 neigia, jog padarė jai inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodama iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydama tas pačias aplinkybes, kurie jau buvo nurodyti apylinkės teismui ir dėl kurių esmės šis teismas motyvuotai pasisakė, siekia, kad skundžiama nutartis ir Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. Nr. VDI-ANR_N-240-2026 nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena APA1 atžvilgiu nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tinkamu teisiniu reglamentavimu ir pagrįstai pripažino, jog APA1 padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl APA1 kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl APA1 kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurių didžioji dalis yra paremti iš esmės subjektyviu apeliantės jai palankiu susiklosčiusios situacijos vertinimu ir neatitinka bylos įrodymų visumos, susijusios su ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymu, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo turinys ANK nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalies norma yra nukreipiančioji, jos požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Nelegalaus darbo požymiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią iki 2025 m. sausio 1 d., nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojanti UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. MB “(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta administracinėn atsakomybėn patraukta APA1. 2024 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. (2024 m. rugsėjo 17 d. Įmonė įgijo statusą „Likviduojamas dėl bankroto“) (2 t., b. l. 28, 91–93). Taip pat neginčytinai nustatytos tos aplinkybės, kad APA1, kaip nemokumo administratorė, atstovaudama likviduojamą dėl bankroto MB “(duomenys neskelbtini”, sudarė rašytines darbo sutartis su V. G. ir, kad apie V. G. – apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ir apie jo priėmimą į darbą MB “(duomenys neskelbtini)” mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, kad apie V. G. apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV buvo pranešta pavėluotai, o būtent: 1) 2024 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2024 m. spalio 9 d., darbo pradžia ir pabaiga 2024 m. spalio 9 d., VSDFV apie Įdarbinimą informuota 2024 m. spalio 9 d. 08.29 val.; 2) 2025 m. kovo 14 d. darbo sutartis (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. kovo 17 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. kovo 17 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 2 d.; 3) 2025 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. balandžio 14 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. balandžio 14 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 3 d.; 4) 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. gegužės 28 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gegužės 28 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 5 d., pranešimas atmestas dėl klaidų; 5) 2025 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. . (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. lapkričio 10 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. lapkričio 10 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2025 m. gruodžio 23 dieną. Be to, teismas, remdamasis pirmiau nurodytame VSDFV 2026 m. vasario 11 d. rašte su priedais pateiktais duomenimis, pripažįsta nustatytomis pareiškėjos neginčijamas aplinkybes, kad nebuvo pateikta duomenų apie V. G. darbo pradžią šiomis darbo dienomis: 1) 2025 m. birželio 11 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. birželio 12 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. birželio 12 d.; 2) 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. . (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 8 d.; 3) 2025 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis Nr. 25/08/20, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 21 d.; 4) 2025 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. . (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. gruodžio 15 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gruodžio 15 diena (1 t., b. l. 116–118, b. l. 191–201; 2 t. b. l. 1–24). Būtent už tai nagrinėjamoje byloje APA1 yra taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – administracinėn atsakomybėn patraukta APA1, kuri yra šiuo atveju aktualios likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorė, nėra tinkamas subjektas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Tokią poziciją pareiškėja, neginčydama pirmiau nustatytų aplinkybių dėl netinkamo (pavėluoto) pranešimo ir nepranešimo VSDFV apie V. G. įdarbinimą Įmonėje, apylinkės teismui pateiktame skunde grindė tuo, jog MB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” 2024 m. gegužės 29 d. sudarė apskaitos paslaugų sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57–63), kurios 2.2.4 punkte numatyta, kad prieiga UAB “(duomenys neskelbtini)” prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų gali būti suteikiama J. Š., kaip MB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorei, kiekvieną kartą pasirašant mobiliu elektroniniu parašu. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo padaryta – UAB “(duomenys neskelbtini”) direktorius V. Š. paskambindavo ir paprašydavo jos pasirašyti mobiliu elektroniniu parašu tuo tikslu, kad būtų pateikti pranešimai apie V. G. draudimo valstybiniu socialiniu draudimu pradžias ir pabaigas. Po pasirašymo mobiliu elektroniniu parašu pareiškėja visa ar tinkamai pranešta VSDFV apie darbuotojo priėmimą ir atleidimą iš darbo, o V. Š. telefonu patikindavo, kad apie V. G. priėmimą ir atleidimą tinkamai pranešta VSDFV. Pareiškėjos įsitikinimu, MB “(duomenys neskelbtini)” sudarius Apskaitos sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini”) ir laiku perdavus MB “(duomenys neskelbtini)” su V. G. sudarytas darbo sutartis apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei (UAB “(duomenys neskelbtini)”), atsakomybė už nelegalų darbą kyla tam subjektui, kuris turėjo teisinę pareigą laikytis Apskaitos sutarties vykdymo principų ir realiai galėjo užkirsti kelią pažeidimui, t. y. UAB “(duomenys neskelbtini”) vadovui V. Š. Su tokia pozicija, kurios APA1 laikosi ir apeliaciniame skunde, aukštesnis teismas nesutinka.

Pagal ANK 95 straipsnį atsako specialusis subjektas – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Tai yra būtent darbdaviui kyla pareiga organizuoti įdarbinimo procesą taip, kad darbo sutartis su asmeniu būtų pasirašyta dar prieš asmeniui pradedant realiai dirbti ir apie tai nustatyta tvarka ir terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą, darbdavio funkcijas perima paskirtas nemokumo administratorius, kuris vykdo darbuotojų įspėjimo ir darbo sutarčių nutraukimo procedūras, o jei bankroto proceso metu įmonei dar reikia tęsti tam tikrą ūkinę–komercinę veiklą ar atlikti su bankrotu susijusias procedūras, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų sąrašą, su kuriais bus sudaromos terminuotos darbo sutartys. Šias naujas terminuotas sutartis pasirašo ir už jas atsako administratorius. Pažymėtina ir tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo momento visos įmonės finansinės ir mokestinės prievolės, deklaracijų teikimas, duomenų teikimas valstybinėms institucijoms bei sutarčių administravimas pereina administratoriui.

Duomenų, kad APA1, būdama likviduojamos dėl bankroto MB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratore, būtų įgaliojusi kitą atsakingą asmenį teikti šiuo atveju aktualius pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) apie bankroto metu MB “(duomenys neskelbtini)” įdarbinamus (ir / ar atleidžiamus) asmenis nenustatyta.

Teismo posėdyje apylinkės teisme liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad jo vadovaujama UAB “(duomenys neskelbtini”) buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su likviduojama dėl bankroto MB “(duomenys neskelbtini”). Taip pat patvirtino, kad tarp jo ir nemokumo administratorės APA1 buvo neformalus susitarimas, jog jis per APA1 paskyrą teiks pranešimus VSDFV apie priimtus ir atleistus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus ir bus už tai atsakingas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė APA1 UAB “(duomenys neskelbtini”) būtų suteikusi teisę VSDFV pateikti jos atstovaujamo likviduojamo dėl bankroto asmens – MB “(duomenys neskelbtini)” duomenis ir (arba) atlikti kitus su teikiamais dokumentais susijusius veiksmus, naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema bei naudotis kitomis jam suteiktomis Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos paslaugomis, kaip tai nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintose Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėse. Tai yra byloje nėra duomenų, kad apeliaciniame skunde minimai UAB “(duomenys neskelbtini”) būtų buvę suteikti įgaliojimai jungtis prie MB “(duomenys neskelbtini)” VSDFV duomenų, o UAB “(duomenys neskelbtini” vadovas V. Š. patvirtino, kad tarp jo ir nemokumo administratorės APA1 šio pobūdžio susitarimas buvo tik žodinis, neformalus. Aukštesnis teismas pažymi, kad tokio pobūdžio įgaliojimų perdavimas privalo būti fiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka, įgaliotas atstovas turi turėti teisę save identifikuoti sistemose. Nagrinėjamu atveju pranešimai apie V. G. įdarbinimą VSDFV sistemoje pasirašytinai buvo teikiami APA1 vardu. Darytina išvada, kad APA1 yra tinkamas subjektas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 taip pat tvirtina, kad jos atstovaujamą likviduojamą dėl bankroto MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. šiai bylai aktualiu laikotarpiu siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp jų buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri neturėjo darbo santykių požymių. Aukštesnio teismo vertinimu, paminėti skundo argumentai, kad tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. susiformavo atstovavimo santykiai, kuriems taikomos civilinės teisės normos, o ne darbo teisės normos, skundžiama nutartimi pagrįstai buvo atmesti.

Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012; kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-27-942/2020, 2AT-33-976/2024).

Pažymėtina, jog kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių.

Pažymėtina ir tai, kad terminuota darbo sutartis yra viena iš darbo sutarties rūšių, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK).

Bylos medžiaga patvirtina, jog MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. siejantiems santykiams buvo būdingas tęstinumas – tarp likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos “(duomenys neskelbtini”, atstovaujamos nemokumo administratorės APA1 (darbdavio), ir V. G. (darbuotojo) sudarytų terminuotų darbo sutarčių (nurodytų šios nutarties 14-e punkte) pagrindu buvo susitarta dėl V. G. teisininko darbo funkcijų atlikimo minėtoje likviduojamoje dėl bankroto įmonėje, o ne dėl konkretaus (apibrėžto) darbo rezultato. Šalys darbo sutartyse buvo susitarusios dėl fiksuoto mėnesinio 1 100 Eur užmokesčio, kuris, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepriklausė nuo galutinio darbo rezultato, pagal kurį paprastai sumokamas atlyginimas atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu, tai reiškia, kad realiai buvo susitarta dėl rūšiniais požymiais apibrėžtos tęstinės veiklos atliekant teisininko funkcijas, būtent tokią veiklą V. G. ir vykdė. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas V. G. parodė, kad su Įmone buvo susitarta ne dėl atstovavimo konkrečioje byloje ar konkrečiame teismo posėdyje, t. y. ne dėl konkrečios užduoties, o dėl Įmonės atstovavimo teisme bendrai, t. y. darbo funkcijos vykdymo. V. G. taip pat parodė, kad darbo sutartys buvo sudaromos tik konkrečioms teismo posėdžių dienoms įvertinus jo, kaip darbuotojo, išlaikymo kaštus – įdarbinus ilgesniam laikotarpiui būtų ženkliai išaugusi MB “(duomenys neskelbtini)” bankroto administravimo išlaidų suma. Bylos duomenys patvirtina, kad darbo sutartys buvo realiai vykdomos – į bylą pateiktos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų informacinės pažymos patvirtina, kad V. G. darbo sutarčių pagrindu atstovavo MB “(duomenys neskelbtini)” teisme (1 t., b. l. 77–86).

Nors apeliantė ir neigia, tačiau, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamoje nutartyje, tarp šalių buvusį pavaldumą (past. – tai yra subordinaciją, būdingą būtent darbo santykiams pagal DK) patvirtina APA1 V. G. duotas nurodymas įdėti maksimalias pastangas tam, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB “(duomenys neskelbtini)” ieškiniai dėl skolos priteisimo, sandorių ginčijimo ir žalos atlyginimo būtų patenkinti visa apimtimi (2 t., b. l. 28).

Žemesnės instancijos teismas

Akcentuotina ir tai, kad dirbant pagal darbo sutartį, darbuotojui priklauso kasmetinės atostogos, ligos išmokos, viršvalandžių apmokėjimas ir kitos DK numatytos garantijos. Nagrinėjamu atveju aktualių darbo sutarčių 6-e punkte šalys būtent ir susitarė, kad kasmetinių atostogų trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos numatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126–130 straipsnių nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėja savo Institucijai teiktuose paaiškinimuose yra pažymėjusi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, advokatai bei jų padėjėjai, todėl dėl paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjos atstovaujama Įmonė su V. G. siekė sudaryti būtent darbo, o ne civilines sutartis – MB “(duomenys neskelbtini)” buvo suinteresuota, kad ją teisme atstovautų darbuotojas, kad nereikėtų pirkti advokato ar advokato padėjėjo teisinių paslaugų.

Apeliantė nurodo, kad V. G. nebuvo mokamas periodinis darbo užmokestis, kas yra būdinga DK reglamentuojamiems santykiams, o su V. G. buvo sutarta, kad jis atlygį gaus tik tada, kai bus baigti civiliniai ginčai pagal pareikštus MB “(duomenys neskelbtini)” ieškinius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.

Aukštesnio teismo vertinimu, šioje byloje neginčijamai įrodyta, jog V. G. bankrutuojančios MB “(duomenys neskelbtini)” naudai atliko realias tęstinio pobūdžio teisininko darbines funkcijas, už kurių atlikimą darbo sutartyse buvo nustatytas konkretaus dydžio kasmėnesinis darbo užmokestis. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad sutartas atlygis kas mėnesį V. G. nebuvo išmokamas (skundžiamoje nutartyje tai pagrįstai įvertinta kaip darbuotojo teisių pažeidimas), nagrinėjamu atveju nepaneigia nemokumo administratorės APA1 pareigos prieš vieną darbo dieną iki pagal darbo sutartis numatytos V. G. darbo pradžios pranešti VSDF administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnis teismas neabejoja, kad V. G. likviduojamoje dėl bankroto MB “(duomenys neskelbtini)” dirbo nesilaikant DK ir UĮ nuostatų bei tinkamai ir laiku nepranešus apie tai VSDFV teritorinei įstaigai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog APA1 veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis