- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-31
- Bylos Nr.
- II-598-1108/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00545-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei, Urtei Piluckei,dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Neringai Čėsnaitei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1, viešame teismo posėdyje rašytinio ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 byloje ROIK: 26298467460.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija; VDI) vyriausiosios darbo inspektorės Daivos Šarkienės 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-240-2026 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) APA1 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 2 000 Eur bauda. APA1 nubausta už tai, kad ji, būdama atsakinga už bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir MB „(duomenys neskelbtini)“; Įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), darbo organizavimą, neužtikrino ir nekontroliavo, jog Įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, o būtent, sudarė rašytines darbo sutartis su LIUD1, gim. (duomenys neskelbtini), leido jam dirbti teisininko pareigose, tačiau apie LIUD1 – apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ir apie jo priėmimą į darbą Įmonėje mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) APA1 pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. apie LIUD1 apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV buvo pranešta pavėluotai, o būtent, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 11 d. oficialiais duomenimis:1) 2024 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. 24/10/08, darbo sutarties terminas iki 2024 m. spalio 9 d., darbo pradžia ir pabaiga 2024 m. spalio 9 d., VSDFV apie Įdarbinimą informuota 2024 m. spalio 9 d. 08.29 val.;2) 2025 m. kovo 14 d. darbo sutartis Nr. 25/03/14, darbo sutarties terminas iki 2025 m. kovo 17 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. kovo 17 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 2 d.;3) 2025 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. 25/04/11, darbo sutarties terminas iki 2025 m. balandžio 14 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. balandžio 14 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 3 d.;4) 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. 25/05/27, darbo sutarties terminas iki 2025 m. gegužės 28 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gegužės 28 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 5 d., pranešimas atmestas dėl klaidų;5) 2025 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. 25/11/07, darbo sutarties terminas iki 2025 m. lapkričio 10 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. lapkričio 10 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2025 m. gruodžio 23 d.VSDFV 2026 m. vasario 11 d. duomenimis (VSDFV raštas Nr. (7.2E) DV_S-11785), nebuvo pateikta duomenų apie LIUD1 darbo pradžią šiomis darbo dienomis:1) 2025 m. birželio 11 d. darbo sutartis Nr. 25/06/11, darbo sutarties terminas iki 2025 m. birželio 12 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. birželio 12 d.;2) 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. 25/08/07, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 8 d.;3) 2025 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis Nr. 25/08/20, darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 21 d.;4) 2025 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. 25/12/12, darbo sutarties terminas iki 2025 m. gruodžio 15 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gruodžio 15 diena.MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateikė nurodytų darbo sutartyse laikotarpių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir atsiskaitymo lapelius. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad LIUD1 realiai dirbo terminuotose darbo sutartyse nurodytu laiku, tačiau apie darbuotojo įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis darbo skyrius nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde teigiama, kad nutarime klaidingai nustatyta, jog pareiškėja 2026 m. kovo 3 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ATA1 jungėsi prie MB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV duomenų. Pareiškėjos teigimu, ji 2026 m. kovo 3 d. paaiškinime nurodė, jog neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo ATA1, jog buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis yra sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne su ATA1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė iki 2023 m. kovo 9 d. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 9 d. elektroninį sertifikuotą išrašą, kontaktiniai duomenys nurodyti tokie: (duomenys neskelbtini). ATA2, 2023 m. kovo 9 d. tapusi vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, nepakeitė kontaktinių duomenų VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, todėl per klaidą liko jos (pareiškėjos) kontaktiniai duomenys. Tiek ji (pareiškėja), tiek LIUD2 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius LIUD2 buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Pasisakant, kodėl per Elektroninę draudėjų sistemą buvo pateikti ir pasirašyti jos (pareiškėjos) parašu pranešimai apie LIUD1 draudimo valstybiniu socialiniu draudimu pradžias ir pabaigas, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties 2.2.4 punkte numatyta, kad prieiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų gali būti suteikiama APA1, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei, kiekvieną kartą pasirašant mobiliu elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo padaryta – LIUD2 paskambindavo ir paprašydavo pasirašyti mobiliu elektroniniu parašu tuo tikslu, kad būtų pateikti pranešimai apie LIUD1 draudimo valstybiniu socialiniu draudimu pradžias ir pabaigas. Po pasirašymo mobiliu elektroniniu parašu visada pasiteiraudavo LIUD2, ar tinkamai pranešta VSDFV apie darbuotojo priėmimą ir atleidimą iš darbo, o LIUD2 telefonu patikindavo, kad apie LIUD1 priėmimą ir atleidimą tinkamai pranešta VSDFV. Sudarius Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) laiku perdavus sudarytas darbo sutartis su LIUD1, atsakomybė už nelegalų darbą kyla tam subjektui, kuris turėjo teisinę pareigą laikytis sutarties vykdymo principų ir realiai galėjo užkirsti kelią pažeidimui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui LIUD2. Pats LIUD2 paaiškinime patvirtino, kad būtent jis buvo atsakingas už pranešimų VSDFV apie priimtą ir atleistą MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją pateikimą. Skunde taip pat nurodoma, kad, priešingai nei teigia VDI, tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo santykiai. Darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023) išskiriami šie darbo sutarties požymiai: 1) vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas; 2) darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra suprantamas kaip abiejų šalių susitarimu darbdavio darbuotojui sistemiškai mokamas atlyginimas už jo atliekamą darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje (Dambrauskienė, G. Civilinių ir darbo sutarčių sąveika. Jurisprudencija, 2002, t. 28(20), p. 15). Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą; 3) darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis taip pat leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbuotojo pavaldumas darbo santykyje reiškia darbdavio teisę vienašališkai, bet nepažeidžiant sutarties ir imperatyviųjų viešosios teisės reikalavimų, duoti nurodymus ar nustatyti taisykles, pagal kurias atliekamas darbas (Davulis T., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018, p. 132). Būtent darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis (pavyzdžiui, atlygintinų paslaugų teikimo, rangos, pavedimo ir kt.) reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju su LIUD1 buvo sutarta, kad jis atliks konkretų darbą, t. y. atstovaus MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose pagal parengtus ieškinius, kad jis įdės maksimalias pastangas tam, jog Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniai dėl skolos priteisimo, sandorių ginčijimų ir žalos atlyginimo būtų patenkinti visa apimtimi. LIUD1 pagal sudarytas „darbo sutartis“ nėra gavęs atlyginimo, nors pirmoji darbo sutartis sudaryta dar 2024 m. spalio 8 d. LIUD1 iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo priteisti darbo užmokesčio skolos, nėra kreipęsis į Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Su LIUD1 buvo sutarta, kad dėl atsiskaitymo su juo bus sprendžiama tada, kai bus baigti teisminiai ginčai. Nors su LIUD1 iki šios dienos nėra atsiskaityta pagal „darbo sutartis“, jis vis tiek sutinka atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose, kas būtų keista, jeigu LIUD1 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sietų darbo teisiniai santykiai. Tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 nebuvo jokio pavaldumo, jis, kaip savo srities profesionalas, teikė teisines paslaugas savarankiškai. LIUD1 nekontroliavo ir nedavė jam nurodymų, kaip jis turėtų atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose. Pareiškėjai, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei, buvo svarbu, jog LIUD1 pasiektų rezultatą – imtųsi maksimalių priemonių, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniai būtų patenkinti visa apimtimi. Sutarė, kad, jeigu LIUD1 kiltų abejonių dėl teisme pareikštų ieškinių patenkinimo galimybių, jis aptartų taikos sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-648/2026 pažymėjo, kad paslaugų teikėjas su klientu taip pat gali būti saistomas tam tikru pavaldumu, paslaugų teikėjui gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatomi veiklos atlikimo vieta ir laikas, suteikiamos atitinkamos priemonės veiklai atlikti ir pan., šios aplinkybės savaime nelemia darbo teisinių santykių atsiradimo. Tai, kad LIUD1 turėdavo derinti taikos sutarties sąlygas, nereiškia, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 siejo tokie pavaldumo santykiai, kaip suprantama darbo teisinių santykių prasme. Tikrasis MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 sudarytų darbo sutarčių tikslas buvo sudaryti sąlygas LIUD1 atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžiuose. Tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LIUD1 susiformavo atstovavimo santykiai, kuriems taikomos civilinės teisės normos, o ne darbo teisės normos. Darbo priemonių LIUD1 nedavė, darbo vieta jam nebuvo priskirta. LIUD1 darbo laiką pasirinko savarankiškai, t. y. ruošėsi teismo posėdžiams jam tinkamu laiku. Darbo sutartys su LIUD1 buvo sudarytos tik vienai dienai, t. y. tuo metu, kai vyko teismo posėdžiai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. Nenustačius tarp LIUD1 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties požymių bei pareiškėjos kaltės – jos (pareiškėjos) atžvilgiu negali būti konstatuota nelegalaus darbo sudėtis. Nesant administracinio nusižengimo sudėties – administracinė teisena turi būti nutraukta.Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad APA1, sudarydama darbo sutartis su LIUD1, pasirinko būtent tokią darbo organizavimo formą – darbo santykius. Darbo sutartis yra pagrindinė teisėta darbo organizavimo forma, suteikianti darbuotojui socialines ir darbo garantijas, todėl jos sudarymas negali būti laikomas fiktyviu vien dėl to, kad vėliau vienai šaliai tapo naudingiau santykius kvalifikuoti kaip civilinius. Tarp šalių sudarytos darbo sutartys buvo naudojamos kaip oficialus pagrindas atstovauti įmonei bei dalyvauti teismo posėdžiuose. Todėl vėlesnė pozicija, jog iš tikrųjų egzistavo civiliniai santykiai, vertintina kaip prieštaraujanti ankstesniam šalių elgesiui ir jų pačių sudarytiems dokumentams. Darbo sutartis nėra formalus ar savaime fiktyvus dokumentas – ji sukuria darbo teisinius santykius, o jos pagrindu asmeniui suteikiami konkretūs įgaliojimai, pareigos ir garantijos – vadovaujantis darbo sutartimi, LIUD1 teisme atstovavo MB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju, darbo sutartyje buvo sutarta dėl teisininko pareigybės, dėl darbo laiko bei darbo užmokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant nelegalaus darbo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, jog buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, taip pat nėra būtina nustatyti faktinio atlyginimo sumokėjimo. Tai, kad byloje nėra duomenų apie darbo užmokesčio išmokėjimą, savaime nepaneigia atlygintinumo. Faktiškai dirbdamas asmuo įgyja teisę į minimalų darbo užmokestį, todėl specialus susitarimas dėl atlygio dydžio nėra būtinas nelegalaus darbo sudėčiai konstatuoti. Institucija nesutinka su APA1 argumentais, kad tyrimo metu nenustatyti darbo sutarties požymiai, o būtent – darbo funkcijos atlikimas, pavaldumas, atlygintinumas, kadangi dėl visų šių požymių buvo sutarta pasirašant darbo sutartis. Tiek APA1, tiek LIUD1 nuolat susiduria su teisės aktais, todėl prieš sudarant darbo sutartis turėjo numatyti ir suprasti, kad pasirašant dokumentą, jį pateikiant oficialioms valdžios institucijoms atsiras teisinės pasekmės. Be to, įmonės vadovas gali sudaryti sutartis su buhalterine įmone ir tam tikrais atvejais perduoti atsakomybę dėl darbuotojų tinkamo įdarbinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 nutartis Nr. 2AT-20-697/2023), tačiau toks įgaliojimų perdavimas turi būti tikslus, aiškus, nekeliantis abejonių, įgaliotasis save, kaip įgaliotąjį atstovą, turi identifikuoti sistemose. Nagrinėjamu atveju, APA1 neįgaliojo jokio kito fizinio asmens teikti pranešimus, kadangi pranešimai Sodrai buvo teikiami ir pasirašyti jos vardu. Sodrai pranešimus gali teikti tik autorizuoti subjektai, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiu subjektu nebuvo ir įgaliojimų jungtis prie MB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros duomenų nebuvo gavusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Portalo draudėjo srityje nebuvo suteiktos nei naudotojo, nei administratoriaus teisės. Sodros rašte nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tik APA1. Pati pareiškėja skunde pripažino, kad kiekvieną kartą jungiantis prie Sodros pateikti duomenis apie LIUD1 įdarbinimą, ji turėdavo patvirtinti prisijungimą elektroninėmis identifikavimo priemonėmis. Be to, jau po pirmojo 2024 m. spalio 9 d. pažeidimo, ji, būdama atsakinga ir rūpestinga vadove, turėjo įspėti neva atsakingą asmenį apie vėluojamus teikti Sodrai pranešimus, tačiau pažeidimai tęsėsi toliau. 2026 m. birželio 12 d. 10.00 val. teismo posėdyje pareiškėja APA1 ir Institucijos atstovas nedalyvavo. Pareiškėjai 2026 m. gegužės 27 d. jos nurodytu el. pašto adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas, kurį APA1 gavo (t. 2, b. l. 188, 191–192). Teisme gautas 2026 m. birželio 9 d. pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 4). Institucija apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota 2026 m. gegužės 26 d. pranešimu (t. 2, b. l. 187, 189–190) – teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (t. 3, b. l. 1). Įvertinus paminėtas aplinkybes ir, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.2026 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą ir apsiklausti liudytojus LIUD1 bei LIUD2, išsireikalauti duomenis apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 registruotus administracinius nusižengimus ir dėl to priimtus sprendimus.Atnaujinus įrodymų tyrimą 2026 m. liepos 28 d. 13.30 val. teismo posėdyje pareiškėja APA1 nedalyvavo, apie teismo posėdį pareiškėjai pranešta išsiunčiant šaukimą jos nurodytu el. pašto adresu (t. 3, b. l. 42). Teisme gautas 2026 m. liepos 20 d. pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 35). Nutarta atnaujinus įrodymų tyrimą naujus įrodymus ištirti pareiškėjai nedalyvaujant.Atnaujinus įrodymų tyrimą teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti ir palaikė Institucijos atsiliepimo motyvus.Apklaustas liudytojas LIUD1 parodė, kad APA1 pažįsta seniai. Susipažino, kai dirbo bankroto administratoriaus padėjėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo APA1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbo sutarties pagrindu. Su juo MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartis, kad jis galėtų Įmonę atstovauti teismuose. Nesudarius darbo sutarčių, atstovauti Įmonei teisme nebūtų galėjęs. Nebuvo tartasi dėl atstovavimo konkrečioje byloje – jis turėjo atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ visose teismo posėdžiuose. Tokiu pagrindu jis atstovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ bylose nuo 2024 m. spalio mėnesio iki maždaug 2026 m. vasario mėnesio. Darbo sutartys buvo sudaromos tik konkrečioms teismo posėdžių dienoms įvertinus jo, kaip darbuotojo, išlaikymo kaštus – įdarbinus ilgesniam laikotarpiui būtų ženkliai išaugusi MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų suma. Liudytojas taip pat parodė, jog buvo susitarta, kad už darbą bus sumokėta pasibaigus byloms, priklausomai nuo jų baigties, nuo to, kokios pinigų sumos bus sumokėtos MB „(duomenys neskelbtini)“. Jam (liudytojui) nieko nėra žinoma, ar apie sudarytas darbo sutartis buvo pranešta Sodrai, kad padaryta pažeidimų sužinojo, kai jo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą šioje administracinio nusižengimo byloje.Apklaustas liudytojas LIUD2 parodė, kad APA1 – buvusi jo sutuoktinė, išsiskyrė gal prie dešimt metų, bet turi nepilnametį vaiką, be to, juodu sieja ir darbo reikalai. Parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė jam nurodė, kad dėl didelio užimtumo tik apskaičiuos pagal darbo sutartis MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinus mokesčius, tuo tarpu jis (liudytojas) buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Pranešimus teikė per APA1 paskyrą, jis savęs, kaip atsakingo asmens, Sodrai nebuvo identifikavęs. Pranešimus VSDFV apie priimtą ir atleistą MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją teikė per APA1 paskyrą, nes taip su ja buvo susitarę, t. y. buvo toks neformalus susitarimas. Prieš jungdamasis prie APA1 paskyros visada jai paskambindavo. APA1 pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutartys jokių įtarimų nekėlė – normalios sutartys, pagal jas buvo paskaičiuoti ir deklaruoti visi mokesčiai. Dabar jau neatsimena, kokiu būdu APA1 pateikdavo MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis, tikriausiai atnešdavo į biurą ir palikdavo. Nežino, kaip būtų galima nustatyti, kada konkrečiai kuri darbo sutartis buvo pateikta.