Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 31 d. nutarties, kuria APA1 skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 byloje ROIK: 26298467460 panaikinimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija; VDI) vyriausiosios darbo inspektorės D. Š. 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-240-2026 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) APA1 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 2 000 Eur bauda. APA1 nubausta už tai, kad ji, būdama atsakinga už bankrutuojančios mažosios bendrijos “(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir MB “(duomenys neskelbtini”; Įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), darbo organizavimą, neužtikrino ir nekontroliavo, jog Įmonės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, o būtent, sudarė rašytines darbo sutartis su V. G., gim. (duomenys neskelbtini) , leido jam dirbti teisininko pareigose, tačiau apie V. G. – apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ir apie jo priėmimą į darbą Įmonėje mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) APA1 pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. apie V. G. apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje VSDFV buvo pranešta pavėluotai, o būtent, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 11 d. oficialiais duomenimis:1) 2024 m. spalio 8 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2024 m. spalio 9 d., darbo pradžia ir pabaiga 2024 m. spalio 9 d., VSDFV apie Įdarbinimą informuota 2024 m. spalio 9 d. 08.29 val.;2) 2025 m. kovo 14 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. kovo 17 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. kovo 17 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 2 d.;3) 2025 m. balandžio 11 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. balandžio 14 d., darbo sutarties pradžia ir pabaiga 2025 m. balandžio 14 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 3 d.;4) 2025 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. gegužės 28 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gegužės 28 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2026 m. vasario 5 d., pranešimas atmestas dėl klaidų;5) 2025 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. lapkričio 10 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. lapkričio 10 d. VSDFV apie įdarbinimą informuota 2025 m. gruodžio 23 d.VSDFV 2026 m. vasario 11 d. duomenimis (VSDFV raštas Nr. (7.2E) DV_S-11785), nebuvo pateikta duomenų apie V. G. darbo pradžią šiomis darbo dienomis:1) 2025 m. birželio 11 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. birželio 12 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. birželio 12 d.;2) 2025 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 8 d.;3) 2025 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. rugpjūčio 21 d.;4) 2025 m. gruodžio 12 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties terminas iki 2025 m. gruodžio 15 d., darbo pradžia ir pabaiga 2025 m. gruodžio 15 diena.MB “(duomenys neskelbtini)” atstovė pateikė nurodytų darbo sutartyse laikotarpių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir atsiskaitymo lapelius. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad V. G. realiai dirbo terminuotose darbo sutartyse nurodytu laiku, tačiau apie darbuotojo įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis darbo skyrius nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 31 d. nutartimi APA1 skundo netenkino motyvuojant tuo, kad APA1 pagrįstai pripažinta kalta padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.Aukštesniam teismui pateiktu apeliaciniu skundu APA1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir jos skundą dėl Institucijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 panaikinimo tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad vien tik Apskaitos sutarties sudarymo faktas, sutartyje nurodant, jog bankrutuojanti MB “(duomenys neskelbtini)” (Užsakovas) įsipareigoja suteikti prieigą prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų UAB “(duomenys neskelbtini”(Vykdytojui) savaime nepatvirtina, kad APA1, kaip draudėjo (MB “(duomenys neskelbtini”) vadovas, administratoriaus teises realiai buvo suteikusi UAB “(duomenys neskelbtini”(Vykdytojo) vadovui ar kitam darbuotojui.Apeliantė akcentuoja, kad ji, argumentuodama faktą, jog UAB “(duomenys neskelbtini”) buvo atsakinga už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus rėmėsi ne tik Apskaitos sutarties 2.2.4 punktu, tačiau ir pačio UAB “(duomenys neskelbtini”) vadovo V. Š. parodymais. V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad būtent jis buvo atsakingas už pranešimų pateikimą laiku VSDFV apie priimtus ir atleistus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus.Nutartyje pasisakyta ir tai, kad Apskaitos sutarties 2.2.4 punktas turėtų aiškinamas atsižvelgiant į Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (toliau — ir EDAS) naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 9 d., TAR, 2024, Nr. 2024-08545) (toliau — ir Taisyklės) nuostatas. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliantė nesutinka. Nurodo, jog tai, kad nebuvo suteikta UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojui prieiga prie VSDFV kompiuterinių duomenų pateikimo sistemų per EDAS teikti pranešimus apie atleistus ir priimtus MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojus nereiškia, jog realiai UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo sudaryta galimybė teikti pranešimus apie atleistus ir priimtus MB “(duomenys neskelbtini”. UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo suteikta galimybė teikti pranešimus ir šią aplinkybę patvirtino pats UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas V. Š.. UAB “(duomenys neskelbtini)” neturėjo pagrindo reikalauti iš jos, kaip MB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorės, suteikti prieigą prie EDAS, nes UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovui V. Š. buvo suteikta galimybė teikti pranešimus per EDAS be administratoriaus teisių, o per jos mobilų elektroninį parašą.Taip pat akcentuoja, kad skunde dėl Institucijos nutarimo Nr. VDI-ANR_N-240-2026 panaikinimo ji apylinkės teismui gana aiškiai išdėstė darbo sutarties požymius ir atkreipė dėmesį, kad nors formaliai tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau faktiškai susiklostė ne darbo santykiai, o civiliniai. Tai, kad tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. buvo sudarytos darbo sutartys nereiškia, kad egzistavo darbo santykiai. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą nutartį. Kitais žodžiais tariant, pirmos instancijos teismas nemotyvavo ir nepaneigė jos skunde išdėstytų argumentų dėl darbo teisinių santykių požymių nebuvimo.Tai, kad V. G. atstovavo MB “(duomenys neskelbtini)” tik teismo posėdžiuose, nereiškia darbo funkcijos vykdymo. Tiek ji, tiek V. G. į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. G. pats organizavo savo darbą. V. G. ji nekontroliavo ir nedavė jam nurodymų, kaip jis turėtų atstovauti MB “(duomenys neskelbtini)” teismo posėdžiuose. Jai, kaip MB “(duomenys neskelbtini)” nemokumo administratorei, buvo svarbu, kad V. G. pasiektų rezultatą – imtųsi maksimalių priemonių, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB “(duomenys neskelbtini)” ieškiniai būtų patenkinti pilna apimtimi. V. G. siekė rezultato, kad pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir sandorių ginčijimo būtų patenkinti pilna apimtimi. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. G. nevykdė darbo funkcijos, o civilinėse bylose faktiškai veikė kaip atstovas pagal pavedimo sutartį. Skundžiamoje nutartyje pažymėta tai, kad MB “(duomenys neskelbtini)” nesumokėjo darbo sutartimis sulygto darbo užmokesčio yra darbuotojo teisių pažeidimas ir negali būti vertinimas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog nebuvo sudaryta darbo sutartis. Skundo autorės manymu, nagrinėjamu atveju reikšminga ne tai, kad V. G. nebuvo sumokėtas atlyginimas, bet kodėl V. G. nereikalauja „darbo sutartyse“ nurodyto atlygio iš MB “(duomenys neskelbtini)”. Tai, kad V. G. nereikalauja darbo sutartyse nurodyto darbo užmokesčio patvirtina, kad jis ir MB “(duomenys neskelbtini)” nesiekė sukurti darbo santykių. Nurodo, jog su V. G. buvo sutarta, kad su juo bus atsiskaityta tik kai bus baigtos bylos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose, o tai reiškia, kad V. G. prisiėmė didesnę riziką dėl atsiskaitymo su juo. Atlygis su V. G. buvo sutartas ne už darbo funkcijos atlikimą, o už pasiektą rezultatą. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl, ir be kita ko, kiek tai siejasi su pirmuoju požymiu, reikšmingas yra mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Tuo tarpu atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą. Šiuo nagrinėjamu atveju su V. G. ir buvo sutarta, kad jis atlygį gaus tada, kai bus baigti civiliniai ginčai pagal pareikštus MB “(duomenys neskelbtini)” ieškinius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.V. G. neprivalėjo atlikti tęstinio pobūdžio funkcijos, o darbo sutarčių skaičius bei jų sudarymo data parodo, kad jos buvo sudarytos tik tuo tikslu, kad V. G. galėtų atstovauti teismo posėdyje. Pirmos instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad darbo sutartys buvo sudarytos tik tomis dienomis, kai vyko teismo posėdžiai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose. V. G. Valstybinei darbo inspekcijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad teismo posėdžiams jis ruošėsi jam prieinamu laiku, o ne tik teismo posėdžio dieną. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G. nebuvo darbo santykių tęstinumo.Mano, jog tai, kad V. G. turėjo įdėti maksimalias pastangas tam, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose pareikšti MB “(duomenys neskelbtini)” ieškiniai dėl skolos priteisimo, sandorių ginčijimo ir žalos atlyginimo būtų patenkinti visa apimtimi patvirtina, kad V. G. vykdė ne darbo funkciją, o siekė MB “(duomenys neskelbtini)” teigiamo rezultato. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-648/2026 pažymėjo, kad paslaugų teikėjas su klientu taip pat gali būti saistomas tam tikru pavaldumu, paslaugų teikėjui gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatomi veiklos atlikimo vieta ir laikas, suteikiamos atitinkamos priemonės veiklai atlikti ir pan., šios aplinkybės savaime nelemia darbo teisinių santykių atsiradimo.Teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik formaliomis darbo sutartimis, o ne liudytojo V. G. parodymais. Darbo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių – suteikti pagrindą V. G. atstovauti teismo posėdyje, o ne sukurti tarpusavio santykius, tai yra tarp MB “(duomenys neskelbtini)” ir V. G.. Skundas apibendrinamas, kad nenustačius tarp V. G. ir MB “(duomenys neskelbtini)” darbo sutarties požymių bei pareiškėjos kaltės – jos atžvilgiu negali būti konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis. Nesant administracinio nusižengimo sudėties – administracinė teisena jos atžvilgiu turi būti nedelsiant nutraukta.Atsiliepime į skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Teismas