- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eAS-2994-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05867-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 26S158912 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2026 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos stabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad jo sutuoktinės sveikatos būklė yra sudėtinga, jai yra numatyta operacija, o vėliau ir reabilitacija Druskininkuose, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalės pasirūpinti savo sutuoktine. Be to, pareiškėjas su sutuoktine turi du šunis, kuriais, pareiškėjui nesant Lietuvoje, jo sutuoktinė negalės pasirūpinti tiek dėl numatytos operacijos, tiek dėl Druskininkuose jai paskirtos reabilitacijos. Dėl to pareiškėjas prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo A. B. skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2026 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 26S158912 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių. Taigi, pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog, netaikius tokios priemonės, būtent pareiškėjui kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia teiginiais apie galbūt ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes, tačiau ne jam, o jo sutuoktinei bei dviem jų turimiems augintiniams, todėl tokie argumentai vertintini tik kaip formalios prielaidos, nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, leidžiančių preliminariai (prima facie) spręsti apie skundo reikalavimo pagrįstumą. Pateikti priedai prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės nepagrindžia jokių prašyme nurodytų aplinkybių, kadangi iš pateiktų medicininių išrašų apie sutuoktinės sveikatos būklę nėra aišku, kad numatyta operacija, apie kurią pareiškėjas nurodo prašyme, o ir pridėtas rezervacijos patvirtinimas įrodo tai, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „UPA Medical SPA“ svečias 2026 m. spalio 5 d.–23 d. laikotarpiu bus pats pareiškėjas, o ne jo sutuoktinė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra hipotetiniai, neįrodyti ir nesudaro pakankamo pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, vien tik siekis išvengti galimų nepatogumų ar neapibrėžtumo dėl sutuoktinės ar dėl augintinių padėties savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo vykdymą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą, sprendimo dėl draudimo atvykti apskundimas teismui savaime nesustabdo jo vykdymo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nesustabdžius Sprendimo vykdymo, atsiras sunkių nepašalinamų padarinių pareiškėjo sutuoktinės sveikatai. Jai (pareiškėjo sutuoktinei) 2026 m. spalio 2 d. paskirta operacija, po to bus pooperacinis periodas, kurio metu jai bus reikalinga pareiškėjo pagalba buityje, jai taip pat reikės pagalbos, rūpinantis turimais augintiniais. Atskiro dokumento, patvirtinančio paskirtą operaciją, pareiškėjas neturi, nes jo sutuoktinė gavo atmintinę operacijai, kurioje ir nurodyta, kad operacijos data bus 2026 m. spalio 2 d., taip pat pridedamas reabilitacijos po operacijos nuo 2026 m. spalio 5 d. patvirtinimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas vyktų su savo sutuoktine į Druskininkus. Be pareiškėjo jo sutuoktinė negalės pasirūpinti nei savimi, nei augintiniais, dėl to jiems atsiras sunkių padarinių, kas, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad nei kaip įrodymas pateikiamas neturintis konkretaus adresato tekstas, pareiškėjo vadinamas atmintine, nei elektroninio laiško, patvirtinančio „UPA Medical SPA“ užsakymą, kopija nepatvirtina, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, galėtų atsirasti didelė ir neatitaisoma žala. Be kita ko, pareiškėjas pats sau prieštarauja, kad galėtų globoti sutuoktinės auginamus šunis, nes taip pat teikia kaip įrodymą 18 parų viešnagės SPA viešbutyje Druskininkuose rezervaciją, kurios metu negalėtų pasirūpinti šeimos augintiniais, nes iš skunde nurodomo gyvenamosios vietos adreso matyti, kad jis gyvena Vilniuje, ką patvirtina ir su skundu pateikta gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų apie pareiškėjo sutuoktinei būtiną slaugą pooperaciniu laikotarpiu. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas ketino vykti su savo sutuoktine į „UPA Medical SPA“ tikėtina sutuoktinės reabilitacijos metu, tokio būtinumo nepatvirtina. Pareiškėjo argumentas, kad be pareiškėjo jo sutuoktinė „negalės pasirūpinti nei savimi, nei augintiniais“ neįrodo, jog galėtų kilti didelė ir neatitaisoma žala, o įtikinamų įrodymų, patvirtinančių tokios žalos galimą atsiradimą, pareiškėjas nepateikia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pareiškėjo pridėti dokumentai nepatvirtina, kad jo sutuoktinei yra reikalinga nuolatinė slauga ir ją gali suteikti tik pareiškėjas. Priešingai, pareiškėjas pateikė dokumentus, kad po numatytos pareiškėjo sutuoktinės operacijos, ji vyks į sanatoriją Druskininkuose, kur ja bus tinkamai pasirūpinta. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, taip pat lengvai išsprendžiamas yra ir augintinių priežiūros klausimas – pareiškėjui nenorint augintinių pasiimti kartu, juos galima palikti priežiūrai viename iš Vilniuje esančių šunų viešbučių. Taigi, vien tik siekis išvengti galimų nepatogumų dėl sutuoktinės ar augintinių padėties savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui 2026 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos, t. y. pareiškėjas prašo pridėti naują jo sutuoktinės medicininį dokumentą, iš kurio matyti, kad jai yra tikslinga atlikti (duomenys neskelbtini), kas ir yra operacija, kuri jai paskirta 2026 m. spalio 2 d.; taip pat dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjo sutuoktinei paskirta reabilitacija. Pareiškėjas pažymi, kad dėl skundžiamo Sprendimo priėmimo, dėl aplinkybių, kad pareiškėjas negalės lankyti sergančios sutuoktinės, kuriai paskirta operacija bei reabilitacija po operacijos, dėl nerimo, baimės, pašlijo jo psichinė sveikata – jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, jo sveikatos būklės pablogėjimas, sukeltas Sprendimo, o minėto Sprendimo vykdymo nesustabdymas, t. y. draudimas pareiškėjui lankytis Lietuvoje, kur gyvena jo sutuoktinė, ir toliau blogins jo sveikatos būklę, jo sveikatai atsiras sunkių, nepašalinamų padarinių, kas sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę ir stabdyti Sprendimo vykdymą, leidžiant pareiškėjui rūpintis savo sutuoktine.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos stabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 26S158912 vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė stabdyti Migracijos departamento 2026 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 26S158912 vykdymą. Šiuo Sprendimu nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas motyvavo tuo, kad, jam nesant Lietuvoje, jis negalės pasirūpinti savo sutuoktine po operacijos, kuri numatyta 2026 m. spalio 2 d., ir reabilitacijos metu, taip pat negalės pasirūpinti jų augintiniais (dviem šunimis).
Pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 10 d. prašyme dėl papildomų dokumentų priėmimo nurodė naują motyvą (pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas), kuriuo grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, ir pridėjo 2026 m. rugsėjo 6 d. medicininę pažymą, išduotą Lenkijos Respublikoje.
ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į paminėtas ABTĮ nuostatas, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą jos priėmimo metu, o aptariamas naujas įrodymas – 2026 m. rugsėjo 6 d. medicininė pažyma, buvo sukurtas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos naują įrodymą (2026 m. rugsėjo 6 d. medicininę pažymą), atitinkamai nėra pagrindo vertinti ir šia pažyma grindžiamą naują pareiškėjo motyvą (pareiškėjo sveikatos pablogėjimas) reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių ji turi būti taikoma, atsižvelgusi į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nei kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikti dokumentai (pareiškėjo sutuoktinės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, pareiškėjo sutuoktinės diagnostinio tyrimo aprašymas, elektroninis laiškas apie UAB „UPA Medical SPA“ užsakymo patvirtinimą Nr. 4718/2016 (svečias – A. B., programa / nakvynė – nakvynė lydinčiam, atvykimas – 2026 m. spalio 5 d. nuo 15:00 val., išvykimas – 2026 m. spalio 23 d. iki 12:00 val.), augintinio pasas), nei kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (atmintinė operacijai 2026 m. spalio 2 d. be konkretaus adresato, elektroninis laiškas apie UAB „UPA Medical SPA“ užsakymo patvirtinimą Nr. 4717/2016 (svečias – A. B., programa / nakvynė – reabilitacija II, atvykimas – 2026 m. spalio 5 d. nuo 13:00 val., išvykimas – 2026 m. spalio 23 d. iki 12:00 val.)) nepatvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinei yra / bus reikalinga nuolatinė slauga, kurią gali suteikti tik pareiškėjas. Šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad, pareiškėjui nesant Lietuvoje ir jo sutuoktinei išvykus operacijai / reabilitacijai, jų augintiniais (dviem šunimis) negalėtų pasirūpinti kiti asmenys arba tuo užsiimančios įmonės / įstaigos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien tik siekis išvengti galimų nepatogumų ar neapibrėžtumo dėl sutuoktinės ar dėl augintinių padėties savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, šioje proceso stadijoje jam galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.