Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1679-1256/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09564-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.1

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aistė Kričenaitė, sekretoriaujant Karolinai Valiukaitei, dalyvaujant ieškovei IES1 , jos atstovei advokato padėjėjai AIE1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė IES1 (toliau – ieškovė) prašo: 1) panaikinti šalių santuokos, sudarytos 2005 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 21 d. įregistruotos ir įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini), akto įrašą Nr. 15, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. balandžio 1 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui ATS1 (toliau – atsakovas) vienam iš kito nepriteisti išlaikymo; 4) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu suteiktą pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 6)

(duomenys neskelbtini); 8) po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo atsakovui nepriteisti iš ieškovės kompensacijos; 9) po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo atsakovo prievoles kreditoriams, jei tokių yra, palikti atsakovo asmeninėmis prievolėmis; 10) visas lėšas, esančias ieškovės sąskaitose, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; 11) visas lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.lengvuosius automobilius VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir Mazda CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; 7) CX-5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe; 7) po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo, ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise butą / patalpą – butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2005 m. rugsėjo 9 d. susilaukė bendro vaiko (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pilnametis. 2005 m. kovo mėn., ieškovei laukiantis vaiko, šalys ieškojo būsto, tačiau atsakovas neturėjo nei santaupų, nei pastovaus darbo, todėl prie būsto įsigijimo neprisidėjo. Nuo 2006 m. atsakovas periodiškai, o nuo 2008 m. nuolatos dirbo Anglijoje, tačiau šeimos materialiai nerėmė, prie būsto paskolos mokėjimų, šeimos išlaikymo ir vaiko poreikių tenkinimo neprisidėjo. Visas šeimos išlaikymas, sūnaus priežiūra bei paskolos dengimas teko ieškovei. Atsakovas į Lietuvą grįždavo tik trumpam, dažniausiai per šventes, o į ieškovės prašymus prisidėti prie vaiko išlaikymo nereaguodavo. Dėl atsakovo neprisidėjimo prie šeimos ir vaiko išlaikymo tarp šalių kilo konfliktai. Ieškovė mėgino su atsakovu spręsti santykių problemas, tačiau atsakovas savo elgesio nekeitė ir prie šeimos gyvenimo neprisidėjo. 2013 m. ieškovė nusprendė nutraukti santuoką. 2014 m. buvo parengti santuokos nutraukimo dokumentai, tačiau atsakovas šį procesą ignoravo. 2015 m. sausio mėn. atsakovas atvyko į ieškovės namus ir pasiėmė jam priklausiusius daiktus, įskaitant šeimos automobilį ir kitą turtą, po to vengė bendrauti ir neatsakė į ieškovės skambučius bei elektroninius laiškus, nuo tada daugiau jokio kontakto tarp šalių nebuvo, šalys nebendravo, nesusiskambindavo, jokio ryšio nepalaikė. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, ir, nors 2006–2007 m. dar teikė tam tikrą finansinę paramą, nuo 2008 m. kovo mėn. šeimos visiškai neberėmė. Išvykęs gyventi į užsienį atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip 16 metų ja nesirūpino, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Visa finansinė našta – būsto paskolos mokėjimas, vaiko išlaikymas ir priežiūra – teko ieškovei, ji viena išmokėjo būsto kreditą ir įgijo kitą turtą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė padalyti santuokos metu įregistruotą turtą bei pripažinti, kad šalių gyvenimas skyrium prasidėjo 2008 m. balandžio 1 d. Ieškovė nieko nežino apie formalaus sutuoktinio elgesį, veiksmus, turimą turtą ar įsipareigojimus užsienyje. 2020 m. ieškovė antrą kartą inicijavo santuokos nutraukimą bendru šalių sutarimu. Apie tai informavusi atsakovą, gavo jo žinutes: 2020 m. vasario 21 d. „Atsiųsk popierius, kad susipažinčiau“ ir 2020 m. kovo 3 d. „Pradėk procesą“. Ieškovės iniciatyva buvo parengti santuokos nutraukimo bendru sutarimu dokumentai, tačiau atsakovas jų nepasirašė ir tolesnį bendravimą nutraukė.

Ieškovė teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai nurodė, kad su atsakovu susituokė, nes tuo metu laukėsi sūnaus. Dėl įsigyto buto santuokos metu ieškovė nurodė, kad pradinis įnašas buvo ieškovės santaupos, o paskola buvo imta ieškovės vardu. Atsakovas prie būsto išlaikymo, paskolos nėra prisidėjęs. Būsto paskola yra išmokėta ir hipoteka išregistruota. Ieškovės teigimu atsakovo grįžimas į Lietuvą nuo 2008 m. būdavo niekinis, nes grįždavo retai, dažniausi tik švenčių laikotarpiu ir tai ne visada šventes praleisdavo kartu. Ieškovė nuo 2008 m. balandžio 1 d. nelaikė, kad šalys yra šeima, nes atsakovas būdavo kaip svečias, niekada finansiškai neprisidėdavo. Atsakovas į butą grįždavo, nes jam būdavo patogu, ieškovė priimdavo dėl bendro vaiko. Grįžimo laikotarpiais ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nevesdavo, kiekvienas sau viską pirkdavo atskirai, miegodavo atskirose lovose. Automobiliams imti vartojimo kreditai yra ieškovės išmokėti. Šalių sūnus buvo išreiškęs norą bendrauti su tėvu, tačiau atsakovas atsisakė.

Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį tenkinti ir papildomai pažymėjo, kad byloje ginčo iš esmės nėra. Šalys kartu negyvena nuo 2008 m., atsakovas neprisidėjo prie šeimos finansų ir bendro turto kūrimo, yra visiškai nusišalinęs nuo šios bylos. Ieškovė viena rūpinosi vaiko išlaikymu. Byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtinta, kad buto įsigijimo metu atsakovas niekur nedirbo, neturėjo santaupų. Būsto kreditas suteiktas tik ieškovei, kuri pati jį išmokėjo. Būstas išlaikytas ieškovės pastangomis. Kiti kreditai, skirti būsto remontui, yra imti tik ieškovės. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bent minimaliai prisidėjo prie buto priežiūros ar vaiko išlaikymo. Daugiau kaip 16 metų atsakovas nesirūpino šeima. Visa finansinė našta daugelį metų teko ieškovei, todėl finansinės kompensacijos priteisimas atsakovui neatitiktų sąžiningumo principo, sukurtų akivaizdžiai nenormalią procesinę situaciją, kai atsakovas, be jokio indėlio, praturtėtų ieškovės sąskaita. Atsakovas nustojo vykdyti kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas. Atvykimas atostogų į Lietuvą dviem ar trim savaitėms ar žaislo nupirkimas vaikui negali būti laikomas šeimos santykių palaikymu, ar tinkamu vaiko poreikių tenkinimu. Atsakovas išvykdavo į užsienį šešiems mėnesiams ir nebūdavo namuose ilgą laiką, taip tęsėsi trejus metus. 2005 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis už 105 000,00 Lt (30 410,00 Eur) sumą. Iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovė pardavėjams sumokėjo iš savo lėšų 5 000,00 Lt (1 520,00 Eur) avansą. Viso kredito laikotarpiu šalys kartu gyveno 34 mėnesius, tačiau atsakovas prie buto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimo tuo laikotarpiu neprisidėjo. Ieškovės atstovė prašo teismo perskaičiuoti ir grąžinti sumokėtą žyminio mokesčio permoką, nes ieškovė sumokėjo žyminį mokestį nuo viso turto, tačiau šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčijamos ½ dalies turto dalies.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteikti 2026 m. kovo 3 d. viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Ieškovė ir atsakovas susituokė 2005 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota 2005 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 15. Santuokos liudijimo originalas byloje nepateiktas – ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis dingęs.

Šalys turi pilnametį sūnų, gimusį 2005 m. rugsėjo 9 d.

Ieškovės nuosavybės teise nuo 2005 m. gegužės 6 d. yra registruotas butas / patalpas – butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Buto įsigijimas buvo finansuotas SEB banko pagal 2005 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kredito gavėja nurodyta ieškovė, o atsakovas sutartį pasirašė kaip kredito gavėjos sutuoktinis. Sprendimo priėmimo metu kreditas yra išmokėtas ieškovės, ji taip pat mokėjo su buto išlaikymu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius (DOK-55974, 59797, ieškinio priedai Nr. 15, 16).

Atsakovo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, apie užsienyje registruotą turtą byloje duomenų nėra.

Santuokos metu ieškovės Dėl automobilio Mazda CX-5 ieškovė buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį, vartojimo kreditas sprendimo priėmimo metu ieškovės išmokėtas (DOK-55974, ieškinio priedai Nr. 17–19). vardu registruotos šios transporto priemonės – Mazda CX-5, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).o vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra

Byloje nėra duomenų, kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių.

Atsakovas nuo 2017 m. gegužės19 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir savo pozicijos nepateikė, atsakovo nepavyko surasti net ir 2025 m. liepos 24 d. nutartimi jam paskelbus paiešką bei teismui pateikus užklausą Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo, be kita ko, nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise santuokos metu jos vardu registruotą butą su rūsiu, o dvi transporto priemones pripažįstant asmenine ieškovės nuosavybe, santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo) teisines pasekmes taikant nuo 2008 m. balandžio 1 d.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kilimo datos.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnis).

CK 3.26–3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis, be kita ko, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti šalių santuoka vadovaujantis pirmiau nurodyta prezumpcija – atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, įvertinęs ieškovės tiek teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, tiek procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2008 m. išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę ir nesirūpino šeima, namo grįždavo tik per šventes, o nuo 2014–2015 m. išvis vengė bendrauti, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės paaiškinimai buvo neprieštaringi ir byloje nėra duomenų, kurie leistų jais abejoti, daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, šiam palikus šeimą ir ilgiau nei vienerius metus ja nesirūpinant (CPK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovo nepavyko surasti netgi su teismo paskelbta paieška, atsakovas nuo 2017 m. gegužės 19 d. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, bet Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje apie atsakovą duomenų neturi, be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė šeimos poreikiais (komunalinių paslaugų apskaičiavimu, kreditų mokėjimu) rūpinasi pati (sprendimo 9, 11 punktai).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, šis reikalavimas yra tenkinamas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Santuoką nutraukus (panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą) dėl atsakovo kaltės, ieškovė išlaikymo vienas iš kito neprašo priteisti, todėl teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo) nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).

CK 3.67 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad

CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Ieškovė prašo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2008 m. balandžio 1 d., t. y. nuo tada, kai laiko, jog, atsakovui išvykus dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir atsakovas nustojo rūpintis šeima. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškove, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų jos poziciją, todėl vertina, kad šalių, kaip sutuoktinių, bendras gyvenimas ir bendras ūkio vedimas nutrūko 2008 m. balandžio 1 d., bei konstatuoja, jog ši data yra santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo) pasekmių kilimo momentas (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto padalijimo ir kitų klausimų.

Minėta, kad santuokos metu ieškovės vardu buvo registruotas butas su rūsiu (sprendimo 8 punktas) ir dvi transporto priemonės (sprendimo 11 punktas). Ieškovė butą prašo priteisti, o transporto priemones – pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonės Mazda CX-5 ir VW Passat buvo ieškovės įgytos po 2008 m. balandžio 1 d., t. y. po datos, nuo kurios teismas konstatavo, jog kyla santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo) teisinės pasekmės (sprendimo 23 punktas), vertina, kad jos yra pripažįstamos esančios ieškovės asmenine nuosavybe.

Ieškovė prašo butą su rūsiu priteisti jos asmenine nuosavybe, nors jis buvo įgytas šalims esant santuokoje.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovė pirmiau nurodytą prezumpciją paneigia šiomis aplinkybėmis: butas su rūsiu įsigytas beveik iškart po santuokos sudarymo, pradinis įnašas sumokėtas iš ieškovės asmeninių lėšų, kredito sutartyje kredito gavėja nurodyta tik ieškovė, taip pat ji nurodyta kaip pirkėja pirkimo–pardavimo sutartyje (atsakovas joje pirkėju nenurodytas), be to, ieškovė kredito įmokas mokėjo ir butą išlaikė iš savo lėšų, atsakovas prie to neprisidėjo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kredito sutartis butui įsigyti buvo sudaryta praėjus mažiau nei dviem mėnesiam nuo santuokos sudarymo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie pradinio įnašo įnešimo ar mokėjęs kokias nors kredito įmokas, taip pat į tai, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai nagrinėjamoje byloje taikomi nuo 2008 m. balandžio 1 d., t. y. aštuoniolika metų ieškovė mokėjo buto paskolą ir butą išlaikė iš savo asmeninių lėšų, daro išvadą, kad esamu atveju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra paneigta ir butas su rūsiu yra priteisiamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo) teisinės pasekmės yra taikomos nuo 2008 m. balandžio 1 d., nusprendžia visas šalių lėšas, esančias jų vardu atidarytose banko sąskaitose, pripažinti asmenine nuosavybe tos šalies, kurios vardu sąskaita (-os) yra atidaryta (-os).

Byloje nėra duomenų apie šalių kreditorius, todėl teismas dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo nepasisako.

Ieškovė nurodo prašanti nepriteisti iš atsakovui kompensacijos. Atsakovas nagrinėjamoje byloje savo pozicijos nėra pateikęs. Teismas, vertindamas tai, kad santuokos apskaitos akto įrašas naikinamas dėl atsakovo kaltės, įrašo panaikinimo teisinės pasekmės taikomos nuo 2008 m. balandžio mėn., byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų investavęs lėšų į buto įsigijimą ar jo išlaikymą bei paskolos mokėjimą, nusprendžia atsakovui kompensacijos iš ieškovės nepriteisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašo grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio už pusę turto vertės, nes šiuo metu ji yra sumokėjusi žyminį mokestį už visą turto vertę ir reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. 1 425,00 Eur. Teismas, vertindamas šį prašymą, pažymi, kad žyminio mokesčio klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi, kuria yra konstatuota, jog „reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles, t. y. pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti turto vertė ieškinyje nurodoma 72 400,00 Eur (64 900,00 Eur už butą ir 7 500,00 Eur už transporto priemones), todėl iš viso už šį turtinį reikalavimą mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 1 311,00 Eur (900,00 Eur + 42 400,00 Eur × 2 proc.) × 75 proc.). Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio nėra svarbi aplinkybė, jog sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-916/2022). Tai, kad žyminis mokestis yra skaičiuojamas nuo prašomos priteisti turto rinkos vertės, pažymima ir apygardos teismų praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2396-1012/2024).“

Teismas neturi pagrindo nesutikti su žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimu, nurodytu pirmiau minėtoje nutartyje. Tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad santuokos apskaitos akto įrašas panaikintas atsakovui nuo pat 2008 m. balandžio 1d. nebesirūpinant šeima ir ją apleidus, ieškovė dėjo pastangas dar 2020 m. inicijuoti santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu procesą, bet atsakovas šiuo klausimu su ieškove nebendradarbiavo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis su ieškiniu ir mokėti žyminį mokestį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas nusprendžia prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo tenkinti. Ieškovei grąžinama žyminio mokesčio dalis, mokėtina už pusę turto vertės (36 200,00 Eur), t. y. 768,00 Eur (900,00 Eur + 6 200,00 Eur × 2 proc.) × 75 proc.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje iš viso patyrė 2 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (657,00 Eur žyminis mokestis ir 1 573,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą,

DOK-53324). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl, ieškinį tenkinus, yra priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 5,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismo sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos 2005 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 21 d. įregistruotos ir įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini), akto įrašą Nr. 15, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Nustatyti, kad ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinės pasekmės kilo nuo 2008 m. balandžio 1 d.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei IES1 palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui ATS1 – prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe transporto priemones VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir Mazda CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise butą / patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , atsakovui ATS1 nepriteisiant kompensacijos.

Visas lėšas, esančias ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitose, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

Visas lėšas, esančias atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitose, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 230,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 768,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2025 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 53, mokėjimo užduoties kodas ZO43178.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.

Atsakovui ATS1 sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo priėmimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. birželio 15 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1679-1256/2026 pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 , gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, esant sutuoktinio kaltei, ir turto padalijimo. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad jis turi teisę per 30 dienų sprendimą apskųsti Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio reikalavimus, skundą pateikiant per sprendimą priėmusį teismą – Kauno apylinkės teismą. Teismo sudėtis: teisėja Aistė Kričenaitė. Informacijos teirautis tel. (0 37) 321 578.“

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai bei Vedybų sutarčių registrui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Nekilnojamojo turto registrui, taip pat akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.