Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys byloje L. K., I. S., V. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2024 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės J. K. ieškinys atsakovui R. K., kuriuo prašoma: 1) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus savivaldybės metrikacijos skyriuje, tarp J. K. ir R. K. nutraukti dėl atsakovo kaltės? 2) butą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), po santuokos nutraukimo padalinti: nutraukiant santuoką ieškovei atitenka 70 proc. Buto asmeninės nuosavybės teise? atsakovui atitenka 30 proc. Buto, asmeninės nuosavybės teise; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė: „K.“, atsakovui paliekama jo pavardė „K.“? 4) po santuokos nutraukimo piniginės lėšos, esančios šalių banko sąskaitose yra jų asmeninės lėšos? 5) priteisti iš atsakovo ieškovei 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ir perduoti teismui šalių santuokos liudijimą ir notaro patvirtintą 2021 m. lapkričio 18 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 14377.

2. Teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teisėjos 2024 m. rugpjūčio 12 d. rezoliucija šis terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 20 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

8.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu mokėti žyminį mokestį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš keliamo reikalavimo nutraukti santuoką ir nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo nustatytas pakartotinis terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl žyminio mokesčio už ieškovės pareikštus reikalavimus

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus ir sumokėti skundžiamoje nutartyje nurodytą žyminį mokestį. Patikslintu atskiruoju skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei teigia, jog už patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtina 422 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo.

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

14. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose iki 30 000 Eur mokamas 3 proc. dydžio žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur; nuo didesnės kaip 30 000 Eur sumos iki 100 000 Eur – 900 Eur plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 Eur; nuo didesnės kaip 100 000 Eur sumos – 2 300 Eur plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 Eur. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 15 000 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kituose ginčuose už ieškinį mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis. Šio straipsnio 7 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad pateikiant procesinius dokumentus ir jų priedus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis).

15. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą trūkumams pašalinti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškovei sumokėti žyminį mokestį už ieškiniu reiškiamus reikalavimus.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog žyminis mokestis turi būti skaičiuotinas nuo ieškovės gautinos Buto vertės – 56 250 Eur. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principą, todėl ieškovės gautina Buto vertė yra ne 56 250 Eur, bet 18 750 Eur, t. y. skirtumas nuo lygių dalių principo. Su šiais ieškovės teiginiais nesutiktina.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus ieškovės aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-916/2022).

19. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto (Buto) padalijimo. Ieškovė prašo atidalinti Butą, 75 proc. jo paskiriant ieškovei, o 30 proc. – atsakovui. 2021 m. lapkričio 18 d. Ieškovė nurodo, jog Buto vertė 75 000 Eur. Buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog jo įsigijimo kaina 75 000 Eur, panaši vidutinė rinkos vertė nustatyta ir NTR išraše – 72 600 Eur. Kaip minėta, ieškovė teigia, jog jos mokamas žyminis mokestis dėl 75 proc. Buto priteisimo turi būti apskaičiuojamas nuo 18 750 Eur sumos, t. y. skirtumo nuo sutuoktinių lygių dalių ir reiškiamo reikalavimo dėl 75 proc. Buto priteisimo (75 000 Eur x 0,75 – 37 500 Eur). Toks turto padalijimo būdas nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje.

20. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai). Šiuo atžvilgiu ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą – Butą, kurio vertė 75 000 Eur. Ieškovė teismo prašo priteisti ieškovei 75 proc. Buto, atsakovui – 30 proc. Buto. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą kasacinio teismo praktiką, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atitektų turto už Buto vertė už 56 250 Eur (75 000 Eur x 0,75), todėl nuo šios sumos ir turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis.

21. Pateiktų motyvų pagrindu nesutiktina ir su ieškovės teiginiais, jog už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo žyminį mokestį. Kaip minėta, ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo. Vadinasi, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas sukuria ieškovei turtinę naudą, todėl taip pat laikomas turtiniu reikalavimu, už kurį turi būti mokamas žyminis mokestis. CPK 85 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už ieškovės reiškiamus turtinio pobūdžio reikalavimus dėl Buto ir neturtinės žalos priteisimo (56 250 Eur + 3 000 Eur) turi būti mokamas 1 114 Eur žyminis mokestis.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės pozicija, jog ieškinio reikalavimo dėl 9 750 Eur sumos priteisimo ieškovei iš atsakovo apmokestinimas žyminiu mokesčiu reikštų pakartotinį reikalavimo apmokestinimą, nes žyminiu mokesčiu jau yra apmokestintas reikalavimas dėl turto dalybų. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad prašoma priteisti 9 750 Eur sumą sudaro ieškovės skirtos lėšos bendro su atsakovu būsto – Buto įsigijimui. Taigi, šiuo reikalavimu ieškovei taip pat sukuriama turtinė nauda, kuria nėra mažinama prašomo priteisti Buto dalis. Šiuo atžvilgiu, vadovaujantis anksčiau pateikta kasacinio teismo praktika, pažymėtina, kad žyminiu mokesčiu turi būti apmokestintas kiekvienas reikalavimas dėl turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškovei pateikti įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už aktualų ieškinio reikalavimą.

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio nustatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, ieškovei nustatomas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą. Išaiškintina, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei J. K. naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus (sumokėti trūkstamą žyminį mokestį), nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, ir pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.