- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-2953-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05078-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
- Pareiškėjas
- Asociacija Lietuvos krepšinis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Lietuvos krepšinis“ skundą atsakovui Nacionalinei sporto agentūrai prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas asociacija „Lietuvos krepšinis“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) direktoriaus 2026 m. birželio 10 d. įsakymo „Dėl Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2026 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VF-2026/1 „Dėl lėšų skyrimo 2026 metų sporto programoms įgyvendinti“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl to, jog nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti pilni unikalių sportininkų sąrašai pagal skundo priedus Nr. 19, 20; 2) panaikinti Įsakymo dalį dėl to, jog neskirtas 45 000 Eur finansavimas Asociacijai; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo paraiškos dalį dėl unikalių sportininkų sąrašų pagal skundo priedus Nr. 19, 20. Atsakovas 2026 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo priedo 1 punkto galiojimą. Atsakovas prašyme nurodė, kad Įsakymo pagrindu su pareiškėju yra pasirašyta ir galioja 2026 metų sporto programos finansavimo sutartis Nr. FS2026-22 (toliau – ir Finansavimo sutartis), pagal kurią pareiškėjas yra įsipareigojęs įgyvendinti 2026 metų sporto programą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, o Agentūra pareiškėjui jau yra pervedusi sporto programai įgyvendinti skirtą finansavimą valstybės biudžeto lėšomis visa apimtimi – 2 840 774,05 Eur. Pareiškėjas Agentūrai 2026 m. birželio 28 d. pateikė prašymą Nr. SKP0456 šioje byloje apskųsto Įsakymo pagrindu pakeisti Finansavimo sutartį ir padidinti šia sutartimi pareiškėjui skirtą valstybės biudžeto lėšų sumą 66 557,95 Eur. Finansavimo sutarties (kurios turinys yra patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-1871 „Dėl Sporto programų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2025 m. kovo 14 d.) patvirtintu Sporto programų finansavimo sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas)) 11 punkte yra numatytas imperatyvus draudimas keisti Finansavimo sutartį, jei toks pakeitimas verčia suabejoti sprendimu skirti finansavimą. Finansavimo sutarties 11 punktas šiuo atveju akivaizdžiai nustato Įsakymo vykdymo negalimumo aplinkybę. Agentūros įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra neabejotinas poreikis sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčijamais teisiniais santykiais (Įsakymo taikymu), kadangi nesiėmus priemonių dėl Įsakymo vykdymo laikino sustabdymo, akivaizdžiai gali kilti grėsmė (žala) viešajam interesui – neteisėtam valstybės biudžeto lėšų skyrimui ir jų panaudojimui. Teismui priėmus sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės byloje taikymo, tai niekaip nepablogintų pareiškėjo padėties, kadangi jis ir toliau įgyvendintų 2026 metų sporto programą pagal galiojančią Finansavimo sutartį. Reikalavimo užtikrinimo priemone būtų tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturėtų įtakos pačiai teisminio proceso eigai. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad Agentūra prašo laikinai sustabdyti būtent tos Įsakymo dalies galiojimą, kuria pareiškėjui skirtas papildomas 66 557,95 Eur finansavimas. Įsakymas privalo būti vykdomas tol, kol jis nėra teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas ar jo galiojimas sustabdytas. Reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti naudojama tam, kad būtų atgaline data pateisintas neteisėtas galiojančio akto nevykdymas. Agentūros prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė iš esmės nukreipta ne į reikalavimų užtikrinimą, o į Agentūros neveikimo įteisinimą, tačiau tai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirties. Patenkinus Agentūros prašymą, būtų iš anksto nulemtas ginčo dėl Agentūros neveikimo baigties klausimas, o tai reiškia, kad teismas patvirtintų, jog galiojanti Įsakymo dalis gali būti nevykdoma, nors būtent jos teisėtumas ir yra ginčijamas. Šioje byloje ginčijama ta Įsakymo dalis, kuria finansavimas pareiškėjui nebuvo skirtas, o nevykdoma yra kita, savarankiška Įsakymo dalis, kuria finansavimas pareiškėjui buvo skirtas, ir kuri galioja. Šios dvi Įsakymo dalys nėra tapačios, todėl vykstantis ginčas dėl vienos dalies nesukuria pagrindo nevykdyti kitos. Agentūra nepagrįstai šias dvi dalis sutapatina ir vykstantį procesą naudoja kaip priedangą galiojančiai Įsakymo daliai nevykdyti.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino atsakovo Agentūros prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas nustatė, kad skundžiama Įsakymo dalimi pareiškėjui skirtas papildomas 66 557,95 Eur finansavimas už 2022–2023 m. rezultatus, tačiau papildomai neskirtas 45 000 Eur finansavimas už unikalius sportininkus pagal Aprašo 28.1 papunktį. Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad skirtos papildomos finansavimo 66 557,95 Eur sumos už 2022–2023 m. rezultatus neginčija, ginčija, jo vertinimu, nepagrįstai neskirto 45 000 Eur finansavimo už unikalius sportininkus. Pareiškėjas skundu siekia, jog atsakovas iš naujo įvertintų Asociacijos pateiktus pilnus unikalių sportininkų sąrašus pagal skundo priedus Nr. 19, 20 ir dėl to būtų panaikinta Įsakymo dalis dėl neskirto 45 000 Eur finansavimo Asociacijai. Įsakymo priedo 1 punkte numatyta, kad Asociacijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos eurais – 2 907 332, t. y. Agentūros direktoriaus 2026 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VF-2026/1 „Dėl lėšų skyrimo 2026 metų sporto programoms įgyvendinti“ (toliau – ir 2026 m. sausio 15 d. įsakymas) paskirta valstybės biudžeto lėšų suma 2 840 774,05 padidinta papildoma 66 557,95 Eur suma. Įvertinęs atsakovo rašte pareiškėjui (skundo priedas Nr. 64) nurodytas aplinkybes, teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės Įsakymo priedo 1 dalies taikymui, gali kilti grėsmė neteisėtam valstybės biudžeto lėšų skyrimui ir jų panaudojimui. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamo ginčo kontekste ir kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir tarp ginčo šalių kilusiu ginču.
III.
Atsakovas Agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir tenkinti Agentūros prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo arba panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes. Be to, teisėja Agentūros prašymą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė per 2 dienas, toks terminas yra akivaizdžiai per trumpas išsamiai susipažinti su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir jas objektyviai įvertinti, todėl galbūt dėl šios priežasties nutartyje buvo padarytos esminės bylos įrodymų vertinimo klaidos, nulėmusios nepagrįstą ir netinkamai motyvuotą nutartį.
Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, sporto programoms įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto lėšos nėra laikytinos dotacija, tiksline išmoka, parama ar pan., todėl Agentūros priimtas sprendimas dėl finansavimo skyrimo sporto programai įgyvendinti savaime nesuponuoja, jog šios programos įgyvendintojas gaus būtent sprendime numatyto dydžio finansavimą. Lėšų panaudojimas sporto programai įgyvendinti pripažįstamas tinkamu tik tokiu atveju, jei išlaidos yra tiesiogiai susijusios ir būtinos sporto programai įgyvendinti (Aprašo 35 p.), šios programos išlaidos turi atitikti sporto programos lėšų naudojimo sąmatą (Aprašo 94 p.). Dėl minėtų reikalavimų jau po sprendimo skirti finansavimą sporto programai įgyvendinti priėmimo (kuriuo tik nustatomas maksimalus galimas skirti valstybės biudžeto lėšų dydis), Agentūrai ir sporto programos vykdytojui kyla pareiga, atsižvelgus į sporto programai skirto finansavimo dydį, patikslinti pateiktą sporto programą ir jos sąmatą, inter alia (be kita ko), numatant jose tik tas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos sporto programai įgyvendinti (Aprašo 48 p.).
Atsakovo teigimu, nutartyje yra klaidingai konstatuojama, jog atsakovo argumentas, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės Įsakymo priedo 1 dalies taikymui, gali kilti grėsmė neteisėtam valstybės biudžeto lėšų skyrimui ir jų panaudojimui, laikytinas nepagrįstu.
Atsakovas pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nevertinto aplinkybės, jog pareiškėjas nesutinka su Agentūros traktavimu tiek dėl skirtingų amžiaus grupių unikalių sportininkų apibrėžties, tiek dėl šių sportininkų skirtingų varžybų organizavimo tvarkos. Tai yra, bylos šalys iš esmės nesutaria dėl pagrindinių sporto programos finansavimo objektų (turinio ir apimties prasme). Tokia situacija suponuoja, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas papildomai prašomas skirti (66 557,95 Eur) valstybės biudžeto lėšas gali panaudoti netinkamai, t. y. jas panaudoti ne pagal Sporto įstatymo ir Aprašo nuostatas, dėl kurių turinio vyksta ginčas byloje. Tuo neabejotinai būtų padaroma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl poreikio taikyti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog imtis priemonių reikalavimui užtikrinti privalu ir tais atvejais, kai tuo būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Prašyme Agentūra yra pateikusi argumentus, jog iki bylos baigties ji negali objektyviai įvertinti pareiškėjo prašymo pratęsti su juo sudarytą Finansavimo sutartį, kadangi abi šalys iš esmės nesutaria dėl sporto programos turinio vertinamųjų kriterijų.
Pasak atsakovo, nutartimi atsisakant tenkinti Agentūros prašymą, yra akivaizdžiai pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra bei neužtikrinama viešojo intereso apsauga, kadangi: 1) byloje pareiškėjas siekia panaikinti Įsakymą, tačiau teismui dar nepriėmus dėl to sprendimo, reikalauja, kad Agentūra jį besąlygiškai vykdytų; 2) nutartimi Agentūra iš esmės yra įpareigojama vykdyti Įsakymą, kas suponuoja, jog Agentūra privalo nesilaikyti Apraše nustatytos sporto programos finansavimo sutarčių keitimo tvarkos. Aprašu patvirtintos sutarties 11 punkte yra numatytas imperatyvus draudimas keisti sutartį, jei toks pakeitimas verčia suabejoti sprendimu skirti finansavimą (šiuo atveju byloje apskųstu Įsakymu); 3) teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, jog Agentūra su pareiškėju yra sudariusi Finansavimo sutartį dėl 2026 metų sporto programos įgyvendinimo. Sutarties šalys yra visiškai sutikusios su sutarties nuostatomis tiek dėl sporto programos įgyvendinimo (veiklų) apimties, tiek dėl šiai programai skirto valstybės biudžeto lėšų dydžio (kuris jau yra išmokėtas pareiškėjui visa apimtimi), tai yra, teismas neatsižvelgė į Finansavimo sutartimi jau formalizuotą bylos šalių teisinį santykį, dėl kurio ginčas nėra keliamas.
Atsakovas pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl papildomai galimų skirti valstybės biudžeto lėšų dydžio, kadangi šalys iš esmės nesutaria dėl pagrindinių sporto programos finansavimo objektų (turinio ir apimties prasme). Tokia situacija, kai netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių papildomos lėšos pareiškėjui būtų skiriamos toms sporto programos veikloms, dėl kurių turinio vyksta ginčas byloje, būtų akivaizdžiai nesuderinama su viešojo intereso užtikrinimo principu – atsakingu viešųjų lėšų administravimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Asociacija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad atsakovo nurodoma grėsmė viešajam interesui, neteisėtam biudžeto lėšų panaudojimui, yra hipotetinė. Pagal Aprašo 35, 48 ir 94 punktus, lėšų panaudojimo pagrįstumas tikrinamas jau po sporto programos įgyvendinimo, o tinkamomis pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su programa ir atitinka patvirtintą sąmatą. Vadinasi, egzistuoja teisės aktais nustatytas kontrolės ir lėšų susigrąžinimo mechanizmas, kuris pašalina bet kokią Agentūros nurodomą riziką. Jei dalis lėšų būtų panaudota netinkamai, Agentūra jas susigrąžintų Aprašo ir Finansavimo sutarties nustatyta tvarka. Todėl neatitaisomos žalos nėra. Agentūros nurodyta rizika, jog pareiškėjas lėšas galėtų panaudoti veikloms, dėl kurių turinio vyksta ginčas, taip pat yra nepagrįsta.
Dėl atskirojo skundo argumentų, kad nutartyje nepasisakyta dėl ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priemonių reikalavimui užtikrinti privalu imtis ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, pareiškėjas pažymi, kad, viena vertus, teismas neprivalėjo atskirai pasisakyti dėl šios nuostatos, nes ji taikoma tik esant toms pačioms ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies sąlygoms, tikėtinam reikalavimo pagrįstumui ir neatitaisomos žalos grėsmei, kurių teismas nenustatė. Kita vertus, padėties sureguliavimas reiškia esamos padėties laikiną išlaikymą, o ne jos pakeitimą vienos šalies naudai. Šiuo atveju esama padėtis yra ta, kad Įsakymu pareiškėjui skirtas finansavimas galioja. Sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, padėtis būtų ne sureguliuota, o pakeista pareiškėjo nenaudai, pareiškėjas prarastų galiojančiu administraciniu aktu jau skirtą finansavimą, reikalingą programos priemonėms vykdyti. Tai prieštarauja ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies paskirčiai. Agentūros teiginys, kad priemonė nepablogintų pareiškėjo padėties, nes jis toliau vykdytų programą pagal galiojančią Finansavimo sutartį, yra klaidingas. Ginčas kyla būtent dėl Įsakymu papildomai skirto finansavimo, kuris dar neįtrauktas į Finansavimo sutartį. Sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, pareiškėjas prarastų galimybę gauti šį finansavimą, nors jis skirtas galiojančiu aktu.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūros atskirojo skundo esmė yra ta, jog vykstantis teisminis procesas turėtų būti pagrindas laikinai nevykdyti galiojančio Įsakymo. Tokia pozicija prieštarauja administracinių aktų privalomumo principui. Be to, atsakovas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tai Įsakymo daliai, kuri byloje apskritai nėra ginčijama.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nutartimi Agentūra neįpareigojama atlikti jokių veiksmų. Nutartis nesukuria Agentūrai jokios pareigos keisti Finansavimo sutartį, ji tik palieka galioti esamą padėtį. Finansavimo sutarties 11 punktas nesieja sutarties keitimo galimybės su vykstančiu teisminiu procesu. Klausimas, ar prašomas sutarties pakeitimas atitinka Finansavimo sutarties 11 punkto sąlygas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje šis argumentas yra nereikšmingas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad Agentūra prašo sustabdyti tą Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skirtas ir paties pareiškėjo neginčijamas finansavimas, skirtas 2026 metų sporto programai, kurios įgyvendinimo laikotarpis netrukus baigiasi. Tokios priemonės taikymas ne užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o atimtų iš pareiškėjo galiojančiu administraciniu aktu skirtas lėšas būtent tada, kai jos reikalingos programai įgyvendinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo priedo 1 punkto galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2026 m. rugpjūčio 6 d. pateiktu prašymu prašė laikinai sustabdyti Įsakymo priedo 1 punkto galiojimą. Pasak atsakovo, bylos šalys iš esmės nesutaria dėl pagrindinių sporto programos finansavimo objektų (turinio ir apimties prasme). Tokia situacija suponuoja, kad po sporto programos įgyvendinimo vertindama papildomai (Įsakyme numatytu dydžiu) skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą, Agentūra realiai gali patekti į konfliktinę situaciją su pareiškėju dėl šių lėšų nepripažinimo pagrįstomis pagal Aprašo nuostatas. Tokia situacija, kai, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, papildomos lėšos pareiškėjui būtų skiriamos toms sporto programos veikloms, dėl kurių turinio vyksta ginčas byloje, būtų akivaizdžiai nesuderinama su viešojo intereso užtikrinimo principu – atsakingu viešųjų lėšų administravimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalykas yra skundžiama Agentūros direktoriaus 2026 m. birželio 10 d. įsakymo „Dėl Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2026 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VF-2026/1 „Dėl lėšų skyrimo 2026 metų sporto programoms įgyvendinti“ pakeitimo“ dalis, kuria nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti pilni unikalių sportininkų sąrašai pagal skundo priedus Nr. 19, 20, neskirtas 45 000 Eur finansavimas pareiškėjui ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija kitos Įsakymo dalies. Kaip minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai dėl pagrindinių sporto programos finansavimo objektų (turinio ir apimties prasme) bei klausimas, ar prašomas sutarties pakeitimas atitinka Finansavimo sutarties 11 punkto sąlygas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje nevertintini.
Atsakovo argumentai, kad po sporto programos įgyvendinimo vertindama papildomai (Įsakyme numatytu dydžiu) skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą, Agentūra realiai gali patekti į konfliktinę situaciją su pareiškėju dėl šių lėšų nepripažinimo pagrįstomis pagal Aprašo nuostatas, yra grindžiami bendro pobūdžio prielaidomis apie galimas pasekmes ateityje ir savaime nepatvirtina būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, šie argumentai yra apie programai įgyvendinti skirtų lėšų naudojimo ir programos priemonių įvykdymo kontrolę, t. y. apie institucijos veiksmus po Įsakymo priėmimo, ir nėra susiję su byloje priimtu skundo reikalavimu.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas nurodė daugiau argumentų, tačiau teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija byloje esančių įrodymų pagrindu daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmė per dvi dienas, todėl neįsigilino į bylos esmę, nesusipažino su byloje esančiais įrodymais. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalis nustato, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. <...> Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Nagrinėjamu atveju terminas, per kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atitinka teisės aktų reikalavimus, o atsakovas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, kurie įrodymai šioje bylos stadijoje įvertinti netinkamai. Tai, kad atsakovas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nesutinka su jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetimu, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei neįrodė būtinybės laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti, atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.