Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas recidyvistu.

NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį švelnesnės bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie naujai paskirtos bausmės – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, ir NUT1 skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti NUT1 priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą NUT1 automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskavimo vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo ją švelninti. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, baudžiamas viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmėmis, o padaręs BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam NUT1 už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę bei leisti bausmę atlikti ne įkalinimo įstaigoje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad NUT1 padarė dvi nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą turtą, nuosavybę, kad viena iš jų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir ji nutrūko pakėsinimo stadijoje, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas šioje dalyje teisėtai ir pagrįstai įvertino tai, kad NUT1 anksčiau teistas dvylika kartų, be kita ko ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis administracine tvarka daugiausiai baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ne kartą už tai, kad vairuoja transporto priemones neturėdamas teisių, kai jam taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis taip pat padarė pažeisdamas kelių eismo taisykles, nesilaikydamas administracinio poveikio priemonės, nes vairavo neturėdamas teisės to daryti ir žinodamas apie tai. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta ir tai, kad NUT1 yra nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, už tris analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas 2025 m. rugsėjo mėnesį, o nusikalstamos veikos, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdytos jau pradėjus ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje ir esant pritaikytoms kardomosioms priemonėms. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtoje byloje taip pat buvo paimtas daiktas, kuriuo pasinaudodamas nuteistasis įvykdė vagystę, t. y. automobilis, tačiau, nuteistasis, neturėdamas teisės vairuoti, įsigijo šioje byloje minimą automobilį, su kuriuo vėl vykdė vagystes. Juo labiau, kad pats nuteistasis nurodė, jog nusikaltimus darė siekdamas pasipelnyti, t. y. savanaudiškais tikslais. Aptartų duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aptarti duomenys nuteistojo asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, kaip nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas patvirtina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl nuteistajam už nusikaltimus parinktų bausmių rūšių bei nustatytų jų dydžių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšies ar dydžio nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Juo labiau, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, todėl aukščiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nuteistajam NUT1 parinktų bausmių rūšies ir dydžio teisėtumą bei pagrįstumą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė, juo labiau, kad bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo, būdą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas NUT1 skirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2A-2/2014, 2A-6-495/2022). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2A-6-495/2022). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipiamas dėmesys, kad teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009,

2K-21-628/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė teisėtai ir pagrįstai BK 63 straipsnio nuostatomis subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, NUT1 nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė prieš priimant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį. Juo labiau, pirmosios instancijos teismas parinko ir nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinio sudėjimo. Kaip minėta aptariant kasacinio teismo praktiką, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių reikia pridėti dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (griežtesnės bausmės) pridėjo dalį (6 mėnesius iš 1 metų laisvės atėmimo bausmės) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirtos bausmės (švelnesnės bausmės). Be to, įvertinta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dalį, kurią pagal aptartą teismų praktiką pagrįstai pridėjo prie griežtesnės bausmės, jos dydį parinko artimą sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Taigi, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes tinkamai taikė BK nuostatas, bausmes bendrino nuteistajam palankesniu būdu (dalinio sudėjimo) bei pridedamos bausmės dalį nustatė artimą minimaliam sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo leisti atlikti bausmę ne įkalinimo įstaigoje. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis nuolat, sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, kad naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, atlikęs laisvės atėmimo bausmę už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, nepaisydamas jam skirtų kardomųjų priemonių kitoje byloje, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis už tris analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad toks elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o nusistovėjusių neigiamų nuostatų išraiška, bei tai, kad anksčiau taikytos švelnesnės bausmės neprivertė nuteistojo padaryti tinkamų išvadų, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas laikėsi BK 75 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir priėmė motyvuotą sprendimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi NUT1 charakterizuojančius duomenis (byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodomą aplinkybę, jog jis dirba, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nevykdo), ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje iš viso teistas dvylika kartų, daugiausiai už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes), šioje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pastarąją išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad NUT1 šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, jog nuteistojo atžvilgiu praeityje buvo net tris kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas paskirtos bausmės vykdymas (2 t., b. l. 65–66, 69–70), tačiau nuteistasis ir toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam NUT1 paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamu atveju netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų yra teisėtas bei pagrįstas.

Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su intensyvia priežiūra atliko keturis mėnesius, laikėsi visų taisyklių, nedarė pažeidimų, augina du mažamečius vaikus, susirado darbą, stengiasi keistis, tačiau pastarosios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, taip pat ir atidėti jos vykdymo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tik pirmosios instancijos teisme nurodė, kad susirado darbą (3 t., b. l. 57, 87), tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, NUT1 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tris analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios padarytos 2025 m. rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos įvykdytos 2025 m. gruodžio 26 d., t. y. vykdant ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje ir esant paskirtoms kardomosioms priemonėms (2 t., b. l. 73–74). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, byloje, kurioje priimtas minėtas 2026 m. vasario 2 d. nuosprendis, dar iki nagrinėjamoje byloje įvykdytų nusikaltimų, iš nuteistojo buvo paimta nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, tačiau ir ši aplinkybė nuteistojo nesulaikė nuo nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad NUT1, neturėdamas teisės vairuoti (2 t., b. l. 92), 2025 m. gruodžio 18 d. nusipirko automobilį (1 t., b. l. 93–94), su kuriuo įvykdė šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Be to, pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad važiavo kažką apvogti, nes reikėjo pinigų, kas patvirtina jo savanaudiškus tikslus (3 t., b. l. 38). Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ir anksčiau būdamas saistomas skunde nurodomais socialiniais ryšiais (oficialiai dirbdamas, turėdamas mažamečius vaikus), nuteistasis vis tiek yra įvykdęs tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos aplinkybės, be kita ko, kartu su aukščiau aptartomis nuteistojo asmenybę ir nusikalstamas veikas charakterizuojančiais duomenimis, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir bausmę paskyrė atlikti realiai.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai ir išsamiai pasisakė dėl nuteistajam skirtinos bausmės, dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo bei tinkamai įvertinos visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą bei pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės), ankstesnius nuteistojo teistumus, kurių dauguma susiję su veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu, nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, bausmę keisti ar ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 158,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis NUT1 teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme nuteistąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė. Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris yra atmetamas, nuteistasis yra dirbantis, tačiau įvertinus tai, kad gynėjas nuteistajam buvo skirtas, laikantis imperatyvaus baudžiamojo proceso įstatymo reglamentavimo, taip pat tai, jog nuteistasis turės atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą. Nepriteisti iš NUT1 valstybės naudai 158,33 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų trisdešimt trijų euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.