Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

skundžiami sprendimai priimti formaliai, vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada Nr. 18-11710 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, neatlikus kitų su pareiškėjo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jo situacijos, tinkamai neįvertinus jo atsakovui duotų paaiškinimų, neįvertinus Darbovietėje (1) vykdytų funkcijų, politinių pažiūrų, ryšių su Lietuvos valstybe bei čia gyvenančiais jo šeimos nariais (sutuoktine bei mažamečiu vaiku);

kai pareiškėjas pirmą kartą darbinosi į Darbovietę (1), jam pasakė, kad įmonėje yra tuo metu retas įrenginys – BIESSE Rover A apdirbimo centras su skaitmeniniu valdymu (CNC), ir kad, įsidarbinęs paprastu staklininku prie formatavimo ir pjovimo staklių, vėliau jis galės persikvalifikuoti į CNC operatorių. Ši galimybė jį sudomino, tačiau iki 2011 m. rugsėjo 13 d. dirbęs Darbovietėje (1), jis įgijo reikiamos patirties ir išėjo į privatų sektorių. Vėliau jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) technologu ir baldų konstruktoriumi, tačiau dėl COVID-19 pandemijos Įmonė neteko užsakymų, patyrė prastovas ir bankrutavo. Kadangi sutuoktinė buvo motinystės atostogose, šeimoje augo mažametis vaikas, buvo mokama būsto paskola, o pareiškėjas buvo vienintelis šeimos maitintojas, jis, siekdamas užtikrinti šeimos pragyvenimą, grįžo į Darbovietę (1), kur dirbo eiliniu darbininku;

pareiškėjas Migracijos departamentui akcentavo, kad 2020 m. dalyvavo protesto mitinguose kartu su žmona ir vaiku, o rinkimuose balsavo būtent už Svetlaną Tsichanovkąją;

kai pagrindiniai Baltarusijos valdžios oponentai dėl įvairių priežasčių pradėjo palikti šalį, o kiti buvo įkalinti ar patyrė represijas, pareiškėjas kartu su šeima taip pat nusprendė išvykti iš Baltarusijos. 2021 m. pareiškėjas pradėjo ieškoti darbo Europoje. Jis peržiūrėjo darbo skelbimus, parengė gyvenimo aprašymą ir pradėjo aktyviai ieškoti darbo Lietuvoje. Netrukus, 2021 m. pavasarį–vasarą, pareiškėjui, kaip baldininkui, buvo pasiūlytas darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilniaus Baldai“ (toliau – ir Darbovietė (2)). 2021 m. lapkričio 5 d. jis oficialiai pradėjo dirbti Darbovietėje (2). Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas lankėsi koncertuose atlikėjų, kurie pripažinti uždraustais Baltarusijoje;

pareiškėjo ir jo šeimos vizitai į Baltarusiją buvo susiję tik su dokumentų sutvarkymu ir sutuoktinės sunkiai sergančios mamos lankymu bei palaikymu, o ne su kokių nors ryšių palaikymu, galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos valstybe yra stiprūs, čia jis perkėlė ir savo šeimą – sutuoktinę bei sūnų, sutuoktinė studijavo, sūnus lanko darželį ir buvo planuojama eiti į pirmąją klasę, šeima nuomojosi būstą.

viešųjų šaltinių duomenimis, Darbovietė (1) yra pastatų ir statinių eksploatavimo valstybės įmonė, pavaldi Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybai. Baltarusijos Respublikos Prezidento administracijos sistemoje esanti įmonė teikia visapusišką ypatingos valstybinės svarbos nekilnojamojo turto objektų techninę priežiūrą. Savo kompetencijos ribose valstybinė įmonė administruoja ir prižiūri valstybinius pastatus: užtikrina jų techninę priežiūrą, remontą ir kasdienį funkcionavimą, be jos valstybė fiziškai negalėtų efektyviai organizuoti savo institucijų darbo. Šios nustatytos aplinkybės ir tai, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko darbą Darbovietė (1), suponuoja išvadą, kad jo pasirinktas darbas, ypač atsižvelgiant į tai, kad išėjęs iš darbo ir vėl įsidarbino joje, nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad pirmą kartą įsidarbino Darbovietėje (1) radęs skelbimą, o 2011 m. nutraukė darbo santykius dėl mokamo per mažo atlyginimo. Antrą kartą grįžo dirbti į Darbovietę (1) COVID-19 pandemijos metu, o darbo santykius nutraukė, gavęs pasiūlymą dirbti Lietuvoje. Šios nustatytos aplinkybės ir tai, kad pareiškėjas, pateiktos darbo knygelės duomenimis, dirbo apie 3 metus, o dirbdamas asmuo kėlė kvalifikaciją, patvirtina jo integraciją į įmonės veiklą, jo lojalumą ir patikimumą įmonei ir esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės valstybės saugumui riziką, o jo turėti darbiniai ryšiai kelia kontržvalgybinių rizikų. Net jeigu asmuo šiuo metu nedirba Baltarusijos Respublikos valstybinėje įmonėje, tai nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad ryšiai yra nutrūkę;

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą informaciją apie jo darbą, politines pažiūras, ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva bei šeiminius ryšius, taip pat atlikęs jo apklausą ir įvertinęs vaiko lankymą darželyje bei registraciją į mokyklą, priėmė atitinkamą sprendimą. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnamečio sūnaus gyvenimas Lietuvoje savaime nesuteikia jam teisės atvykti į Lietuvą ir nelaikytinas tokiu ryšiu su Lietuva, kuris atsvertų grėsmės valstybės saugumui svarbą.

grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš Europos Sąjungos valstybių narių diskrecijai. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus, todėl yra nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog techninės funkcijos ir žemos pareigos Darbovietėje (1) negali liudyti apie jo lojalumą Baltarusijos režimui;

Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimus;

priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat priimtais sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Pareiškėjas skunde akcentavo, kad jo sutuoktinė studijuoja, tačiau mokymosi įstaiga nuo 2026 m. balandžio 14 d. Baltarusijoje pripažinta ekstremistine organizacija, o pareiškėjas finansuoja sutuoktinės studijas, t. y., teismo vertinimu, finansuoja ekstremistinę organizaciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė savo noru studijas nutraukė 2026 m. balandžio 10 d., tai yra iki to momento, kol ji buvo pripažinta ekstremistine organizacija. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad studijos nutrauktos dėl per didelės rizikos, o tai pagrindžia pareiškėjo lojalumą ir paklusnumą Baltarusijos rėžimui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčo faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD Išvados, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Migracijos departamentas tik turi teisę vadovautis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje ir kt.), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą;

atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje, būtent Migracijos departamentas turi įrodyti pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės realumą, o ne vien formaliai remtis pateikta VSD Išvada;

pirmosios instancijos teismas nevertino nei pareiškėjo darbo funkcijų (staklininkas-operatorius), nei darbo Darbovietėje (1) priežasčių (COVID-19 pandemija, pareiga išlaikyti šeimą), nei išėjimo iš darbo aplinkybių (pareiškėjas nutraukė darbą dar iki darbo sutarties termino pabaigos, kas nebuvo paprasta, nes reikėjo netgi keisti gyvenamosios vietos deklaraciją), o tik formaliai pažymėjo, kad darbas Darbovietėje (1) savaime indikuoja pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai;

pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nors pareiškėjo biografijos faktas apie darbą gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų;

pirmosios instancijos teismui buvo pateikta nemažai įrodymų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjas yra opozicinių pažiūrų ir nepalaiko Baltarusijos valdžios ir politikos. Pareiškėjas su šeima dalyvavo 2020 m. rinkimų kampanijos mitinge, kuriame išreiškė palaikymą prezidentei kandidatei Svetlanai Tichanovskajai;

nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių neginčijamų įrodymų dėl savo nelojalumo Baltarusijos vykdomai politikai nebuvo pateikta, pareiškėjas mano, jog nėra būtina, kad asmuo patirtų persekiojimą ar būtų patekęs į institucijų akiratį dėl savo politinių pažiūrų (tai nėra byla dėl politinio prieglobsčio suteikimo), tačiau pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjas nepalaiko Baltarusijos politikos ir atitinkamai negali būti laikomas jai lojaliu asmeniu, taigi, pateiktais įrodymais jis paneigė jam inkriminuojamą lojalumą Baltarusijos valdžiai;

Europos humanitarinio universiteto pripažinimas ekstremistiniu prasidėjo anksčiau, negu Baltarusijos teismas tokį sprendimą priėmė. Studentai apie tai žinojo, tarp jų ir pareiškėjo žmona. Kadangi pareiškėjo žmonos mama stipriai serga, todėl yra būtina ją lankyti, o studentai jau buvo pradėti persekioti Baltarusijoje, todėl pareiškėjo žmona turėjo rinktis ir nusprendė turėti galimybę lankyti/atsisveikinti su sunkiai sergančia mama. Be to, pareiškėjo sūnui reikės keisti pasą, o tam reikės vykti į Baltarusiją, todėl dėl šių aplinkybių pareiškėjo sutuoktinė pasirinko nutraukti studijas ir studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete.

pareiškėjo ryšiai su Lietuvos valstybe yra stiprūs, čia jis perkėlė savo šeimą, sutuoktinė studijavo, sūnus lanko darželį ir buvo planuojama eiti į pirmąją klasę, šeima nuomojosi būstą.

pareiškėjas Darbovietėje (1) dirbo apie 3 metus, dirbdamas kėlė kvalifikaciją, ir tai patvirtina pareiškėjo integraciją į įmonės veiklą, jo lojalumą ir patikimumą įmonei ir esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės valstybės saugumui riziką, o jo turėti darbiniai ryšiai kelia kontržvalgybinių rizikų;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui;

pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) ir pateikta informacija į Migracijos departamento kitus klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbiniais santykiais Darbovietėje (1);

periodiški pareiškėjo vykimai į Baltarusiją kelia papildomų žvalgybinių rizikų ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos bei saugumo tarnyboms užmegzti su juo kontaktus. Pažeidžiamumą didina aplinkybė, kad pareiškėjas kartu su šeima vyksta pas Baltarusijoje gyvenančius tėvus, kur valdžios institucijos gali taikyti represines priemones.

apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo kitokiam vertinimui;

pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams;

pareiškėjas dirbo Baltarusijos aukščiausio lygmens valstybės institucijai – Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai – pavaldžioje valstybinėje įmonėje, o pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo asmenų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui;

Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas taip pat atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti jo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika, ryšius su kilmės valstybe bei politines pažiūras. Byloje surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybe nėra nutrūkę, kadangi pareiškėjas periodiškai vyksta į kilmės šalį (turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu valstybės sieną į Baltarusiją ir iš jos kirto 16 kartų), kur gyvena jo ir sutuoktinės tėvai ir kur šeima turi nekilnojamojo turto. Dabartiniame geopolitiniame kontekste periodiniai pareiškėjo išvykimai į Baltarusiją vertintini kaip pažeidžiamumo veiksnys, nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Pareiškėjas į Baltarusiją vyko ir po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, vykdytą, be kita ko, ir iš Baltarusijos teritorijos. Toks pareiškėjo elgesys rodo, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali pasinaudoti jo lojalumu pareiškėjui gyvenant Lietuvoje.