- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- AS-907-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00174-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Trečiasis asmuo
- S. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. K.) dėl pažymos panaikinimo ir faktų pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gruodžio 1 d. pažymą „Dėl privalomos mediacijos“ Nr. (11.7Mr)(M-P-21-5563)MPA-10229 (toliau – ir Pažyma); 2) pripažinti, kad Pažyma išduota neturint kompetencijos ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kartu su skundu pareiškėja prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už skundo padavimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Pažymos galiojimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
II.
Regionų administracinio teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. K. skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama apskųsti ne jai, o trečiajam suinteresuotam asmeniui, t. y. S. K., adresuotą Pažymą, kuria Tarnyba patvirtino, jog S. K. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įgijo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, konstatavo, kad pareiškėjai apie skundžiamą Pažymą buvo žinoma dar 2022 m. sausio mėn., Kauno apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (Nr. e2-2120-512/2023; 2-2585-559/2025; teisminio proceso Nr. 2-17-3-00036-2022-8), tačiau į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi tik 2026 m. sausio 30 d. ir nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau kaip 4 metus. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, jog, dar 2022 m. sausio mėn. sužinojusi apie Pažymą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms operatyviai ginti, t. y. apskųsti Pažymą. Be to, nebuvo nustatyta jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių ji objektyviai nebūtų galėjusi apskųsti Pažymos per teisės aktuose nustatytą terminą. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja apie Pažymą žinojo dar 2022 m. sausio mėn., tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2026 m. sausio 30 d., rodė nepakankamai apdairų jos elgesį siekiant apginti galimai pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Pažymos realios procesinės reikšmės jos teisinei padėčiai ir objektyvių termino praleidimo priežasčių, kadangi teismas terminą skaičiavo nuo nepatvirtintos Pažymos išdavimo datos, tačiau Pažymos padariniai pareiškėjai pasireiškė būtent šiuo metu.
Pareiškėja nurodo, kad nepatvirtintas dokumentas (Pažyma) savaime neturėtų sukelti teisinių pasekmių, tačiau šiuo atveju Tarnybos išduota nepatvirtinta Pažyma sukėlė realias teisines pasekmes, todėl Pareiškėja ją skundžia kaip savarankišką administracinį aktą.
Pareiškėja pažymi, kad pažymos teisinė reikšmė ir jos sukeltų pasekmių apimtis jai tapo aiški tik įvertinus visas jos teisines pasekmes. Neturėdama specialių teisinių žinių ir dėl sudėtingos finansinės padėties neturėdama realios galimybės gauti profesionalią teisinę pagalbą, pareiškėja objektyviai negalėjo anksčiau suvokti būtinybės ginčyti šią Tarnybos nepatvirtintą Pažymą, kaip savarankišką administracinį aktą. Be to, atitinkamu laikotarpiu pareiškėjai atstovavo profesionalūs teisininkai, kurie šios Pažymos neginčijo.
Pareiškėja nurodo, kad šios aplinkybės sudaro objektyvų pagrindą pripažinti, jog apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo jos nepriklausiusių priežasčių. Supratusi nepatvirtintos Pažymos teisinę reikšmę ir jos poveikį savo teisinei padėčiai, 2026 m. sausio 30 d. ji nedelsdama pateikė skundą dėl Pažymos panaikinimo, o tai patvirtina jos sąžiningumą ir operatyvumą bei rodo, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių.
Pareiškėja taip pat pažymi, kad, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar S. K., nuo 2016 m. kovo 29 d. deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę, esantis nuolatiniu Norvegijos gyventoju ir nesantis Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, Tarnybos išduotą ir šiuo metu ginčijamą nepatvirtintą Pažymą byloje pateikė kaip tinkamai patvirtintą dokumentą.
Pareiškėja pabrėžia, kad esant šioms aplinkybėms pagrįstai kyla klausimas dėl tokio nepatvirtinto dokumento galiojimo ir tinkamumo būti procesine prielaida. Formaliai taikant apskundimo terminą, neįvertinus dokumento nepatvirtinimo, jo išdavimo aplinkybių ir asmens, kuriam jis išduotas, teisinės padėties, būtų nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Pažymos panaikinimo paduoti dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pažymėjo, kad būtent tuo metu, kai suprato Pažymos pasekmes savo teisinei padėčiai, nedelsdama kreipėsi į teismą su skundu.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).
Kadangi būtent teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias laikyti nesvarbiomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015), todėl nors asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo (prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo) standartai (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013), tačiau, vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Pareiškėjos argumentai, kad Tarnybos išduota Pažyma jai teisines pasekmes sukėlė tik vėliau, savaime nepaneigia aplinkybės, jog apie Pažymos egzistavimą ir jos turinį pareiškėja žinojo arba turėjo galimybę sužinoti gerokai anksčiau, vien tai, kad vėliau pareiškėja kitaip įvertino šio dokumento teisinę reikšmę ar suvokė galimas jo pasekmes, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių nuo jos nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jos (pareiškėjos) teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad pareiškėjai atitinkamu laikotarpiu buvo teikiama profesionali teisinė pagalba, todėl aplinkybė, kad pareiškėjos atstovai Pažymos neginčijo, savaime nepaneigia pareiškėjos pareigos veikti rūpestingai ir operatyviai bei laiku imtis procesinių veiksmų, jeigu ji manė, kad atitinkamas dokumentas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad 2026 m. sausio 30 d., jos teigimu, supratusi Pažymos teisinę reikšmę, ji nedelsdama kreipėsi į teismą, gali būti vertinama kaip jos procesinis aktyvumas, tačiau vien vėlesnis operatyvus kreipimasis į teismą nepanaikina pareiškėjos pareigos pagrįsti, dėl kokių konkrečių objektyvių aplinkybių ji negalėjo to padaryti anksčiau. Subjektyvus dokumento reikšmės įvertinimas vėlesniu metu savaime nepaverčia ankstesnio neveikimo objektyvia priežastimi.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog, dar 2022 m. sausio mėn. sužinojusi apie Pažymą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų galimai pažeistoms savo teisėms ginti, įskaitant Pažymos apskundimą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi šiam terminui atnaujinti. Pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.