- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- AS-915-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00918-2025-1
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, ir atsakovas) 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00016 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas, neturtinę žalą, atsiradusią dėl kartotinų galimai neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertino 5 000 Eur, bei turtinę žalą padarytą ir toliau daromą pareiškėjo nekilnojamam turtui, finansams, kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada (ją pateiks procesui pasibaigus, kiek jis betruktų). Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. liepos 15 d. nutartimi: 1) pareiškėjo patikslinto skundo dalį priteisti iš atsakovų ir trečiųjų asmenų neturtinę žalą atsiradusią dėl kartotinų galimai neteisėtų veiksmų, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur bei turtinę žalą, padarytą ir toliau daromą jo nekilnojamam turtui, finansams kurios dydžiui nustatyti bus reikalinga ekspertinė išvada (ją pateiks procesui pasibaigus kiek jis betruktų) atsisakė priimti; 2) atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 3) priėmė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į esamo interesų konflikto faktinę aplinkybę; 4) pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą VGTPT, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinacinę tarybą (toliau – ir Koordinacinė taryba) iš atsakovų; 5) pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas dėl minėtos Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1001-415/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir perdavė šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei panaikino nutarties dalį, kuria iš atsakovų pašalintos Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Koordinacinės tarybos. Kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisme 2026 m. sausio 6 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Regionų administracinio teismo pilna apimtimi nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Žanas Kubeckas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo. Teisme 2026 m. vasario 24 d. gautas pakartotinis pareiškėjo pareiškimas dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Regionų administracinio teismo pilna apimtimi nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo. Pareiškėjas pareiškime dėl nušalinimo nurodė, jog teisėja neturi tinkamos kvalifikacijos nagrinėti bylas susijusias su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ypatumais. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisėja šiuo metu nagrinėja bylą Nr. 12-3091-535/2026, taip pat anksčiau nagrinėjo bylas tiek vienasmeniškai, tiek kolegijos sudėtyje (bylos Nr. I2-3812-535/2024, Nr. I2-2339-484/2024, Nr. I2-3634-484/2024), kuriose, pareiškėjo vertinimu, buvo ir yra ribojamos jo procesinės teisės. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog teisėja nagrinėja tarpusavyje glaudžiai susijusius teisminius procesus, kelia abejonių jos nešališkumu ir leidžia manyti, kad ji gali būti veikiama politinių grupių, teismo administracijos ar užsienio valstybių įgyvendinamų socialinių, finansinių ar teisinių iniciatyvų. Be to, pareiškėjas manė, kad egzistuoja pagrindas įtarti galimą neteisėtą teisėjos veikimą kartu su atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis susijusiuose teisminiuose procesuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT-62-N13/2025, kurio pagrindu bus inicijuojamas bylų, kurias nagrinėjant dalyvavo ši teisėja, atnaujinimas bei keliami reikalavimai dėl atsakomybės už pareiškėjui padarytą žalą. Pareiškėjas savo pareiškime taip pat reiškė reikalavimą nušalinti teismo pirmininką bei jo pavaduotojus. Jo nuomone, teisėjai, priimdami sprendimus ir nutartis, veikė šališkai. Pareiškėjas teigė, kad teisėjai nesivadovauja principu, jog valdžia turi tarnauti žmogui. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo vadovybė jį persekioja už išsakytą kritiką ir, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai skiria baudas už pareikštus nušalinimus teisėjams, kuriuos jis laiko nekompetentingais ir šališkais. Pareiškėjas, pareikšdamas nušalinimą Regionų administraciniam teismui visa apimtimi, teigė, kad teismas nepajėgia užtikrinti nešališko, objektyvaus ir ekonomiško bylos nagrinėjimo proceso. Jis taip pat pažymėjo, kad teisme nėra nė vieno teisėjo, turinčio pakankamą kvalifikaciją nagrinėti bylas, susijusias su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo ypatumais.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Ž. pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Dėl pareiškimo dalies, kuria pareiškėjas prašė nušalinti visą Regionų administracinį teismą, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) viso teismo nušalinimo instituto nenumato. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams. Teismas vertino, kad pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visiems Regionų administracinio teismo teisėjams ir prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimų, pareiškimą grindžia subjektyviu suinteresuoto asmens požiūriu ir prielaidomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas nušalinti visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo nepagrįstas iš esmės, todėl netenkinamas. Dėl pareiškimo dalies, kuria pareiškėjas prašė nušalinti teisėją Jūratę Gaidytę-Lavrinovič nuo administracinės bylos nagrinėjimo, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 ir 45 straipsnio nuostatomis, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, esą teisėja neturi pakankamos kvalifikacijos nagrinėti bylas, susijusias su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo ypatumais, taip pat, kad ji nagrinėja tarpusavyje glaudžiai susijusius teismo procesus, dėl ko kyla abejonių jos nešališkumu ir sudaromos prielaidos manyti apie galimą politinių grupių, teismo administracijos ar užsienio valstybių socialinių, finansinių ar teisinių iniciatyvų įtaką, yra grindžiami vien pareiškėjo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, todėl jie negali būti laikomi pakankamai pagrįstais. Teismas akcentavo, kad, nesutikdamas su teisėjos procesiniais veiksmais, priimtais konkrečioje administracinėje byloje, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui (pvz., teikdamas apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, jei nenumatytas atskiras apskundimas). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nenustačius teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo pagrindų ir kitų išimtinių įstatyme numatytų atvejų, leidžiančių pagrįstai abejoti teisėjos nešališkumu, tenkinti pareiškėjo prašymo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl minėtos teisėjos nušalinimo netenkinamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir / ar suteiktomis procesinėmis teisėmis. Įvertinęs pateikto pareiškimo dėl nušalinimo argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tiek 2026 m. sausio 6 d., tiek 2026 m. vasario 24 d. pateiktą pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją iš esmės grindžia nesutikimu su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais administracinėje byloje Nr. I2-2049-535/2026. Pareiškėjas nurodė, jog teisėja nagrinėja tarpusavyje glaudžiai susijusius teisminius procesus, kelia abejonių jos nešališkumu ir leidžia manyti, kad teisėja gali būti veikiama politinių grupių, teismo administracijos ar užsienio valstybių įgyvendinamų socialinių, finansinių ar teisinių iniciatyvų. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja pagrindas įtarti galimą neteisėtą teisėjos veikimą kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis susijusiuose teisminiuose procesuose. Vis dėlto, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo procesinį elgesį ir tai, kad nušalinimo pareiškimai grindžiami bendro pobūdžio, abstrakčiais argumentais, kurie nesudaro įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį. Toks elgesys neatitinka sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų, trukdo sklandžiai proceso eigai, todėl pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesine teise, t. y. teise pareikšti nušalinimą, skirtina bauda.
III.
Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir įpareigoti teismą nesudarinėti dirbtinių kliūčių įgyvendinant pareiškėjo procesines teises. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ją jungiant su kitomis šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamomis bylomis, kurios yra tiesiogiai tarpusavyje susijusios, sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, ar ABTĮ 44, 45 ir 83 straipsnių nuostatomis grindžiama skundžiama nutartis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 6, 7, 19, 25, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių nuostatas ir ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 7, 9, 10, 13, 14, 17 ir 18 straipsnių nuostatas bei ar atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvinio protokolo 3, 4, 5, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 33 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad prašo nušalinti ne tik teisėją Jūratę Gaidytę-Lavrinovič, bet ir Regionų administracinio teismo pirmininką G. Užubalį, jo pavaduotojus J. Einikienę, Ž. Kubecką bei Regionų administracinį teismą pilna sudėtimi. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teisėjai yra šališki priimdami sprendimus ir nutartis su šia byla tiesiogiai susijusiuose teisminiuose procesuose. Pareiškėjo įsitikinimu, Regionų administracinis teismas negali užtikrinti objektyvaus ir nešališko teismo proceso bei naudojasi tuo, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir gali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pareiškėjo vertinimu, teismo vadovybė gali būti įtakojama Teisėjų tarybos, Prezidento ir Seimo politikų. Pareiškėjo įsitikinimu, tai patvirtina korupcinę schemą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, ne pirmą kartą nepagrįstai skiria baudas už pareiškėjo pareiškimus nušalinti teisėjus ir pan. Tokiu būdu teismas nepagrįstai gina ydingą, diskriminacinę ir genocidinę teismų praktiką. Pareiškėjas mano, kad skundžiama nutartis yra persekiojimo už kritiką išraiška. Pareiškėjas paaiškina, kad kadangi teisės aktai nenumato viso teismo nušalinimo, todėl prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų kaip elgtis tokioje situacijoje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pareiškimas dėl nušalinimo yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. Ž. pakartotinis pareiškimas dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo ir skirta pareiškėjui 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl procesinių prašymų
Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atkreipia dėmesį, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo šią bylą sujungti su kitomis nagrinėjamomis bylomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo konkretaus pareiškimo dėl teismo, teisėjos nušalinimo klausimas, ir nėra nagrinėjama byla iš esmės pagal pareiškėjo skundą. Bylų sujungimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 68 str.). Pareiškėjas taip pat prašo šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas. Pasisakydama dėl prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, formuluodamas atskirojo skundo reikalavimus, nenurodo, į kokias konkrečias institucijas ir kokiu teisiniu pagrindu su jo nurodytais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo šią nutartį panaikinti.
Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl teisėjo bei teismo nušalinimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą, konstatavęs, kad pareiškėjas naudojasi nušalinimo teise ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja nušalinimo teise.
ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022; 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022; 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-576-575/2023; kt.).
Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu nušalinimo teise pripažįstami atvejai, kai reiškiami nušalinimai nesant įstatyme nustatytų pagrindų ar nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019; kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise taip pat pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-717-502/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. sausio 6 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Regionų administracinio teismo pilna apimtimi nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Žanas Kubeckas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo, paaiškindamas pareiškėjui, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams, be to, nurodydamas, kad nušalinimo motyvai yra grindžiami pareiškėjo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu.
Pareiškėjas 2026 m. vasario 24 d. pareiškimu pakartotinai prašė nušalinti teisėją Jūratę Gaidytės-Lavrinovič ir Regionų administracinį teismą pilna apimtimi nuo administracinės bylos Nr. I2-2049-535/2026 nagrinėjimo. Šiame pareiškime pareiškėjas teigė, kad teisėja neturi tinkamos kvalifikacijos nagrinėti bylas susijusias su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ypatumais, ji nagrinėja bylas, kuriose ribojamos pareiškėjo procesinės teisės, ji gali būti veikiama politinių grupių, teismo administracijos ar užsienio valstybių įgyvendinamų socialinių, finansinių ar teisinių iniciatyvų. Be to, pareiškėjas manė, kad egzistuoja pagrindas įtarti galimą neteisėtą teisėjos veikimą kartu su atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis susijusiuose teisminiuose procesuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT-62-N13/2025, kurio pagrindu bus inicijuojamas bylų, kurias nagrinėjant dalyvavo ši teisėja, atnaujinimas bei keliami reikalavimai dėl atsakomybės už pareiškėjui padarytą žalą. Pareiškėjas savo pareiškime taip pat reiškė reikalavimą nušalinti teismo pirmininką bei jo pavaduotojus. Jo nuomone, teisėjai, priimdami sprendimus ir nutartis, veikė šališkai. Jis taip pat pažymėjo, kad teisme nėra nė vieno teisėjo, turinčio pakankamą kvalifikaciją nagrinėti bylas, susijusias su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo ypatumais.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl teismo ir teisėjos nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis netenkinamas pareiškėjo prašymas nušalinti teismą ir teisėją, bei skirta bauda.
ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina; tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma pasireiškia atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-822/2026; kt.).
Pažymėtina, kad reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, jog pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjo nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-728/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2009/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas nušalinimus teisėjams, nenurodė nė vieno teisėjų nušalinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Regionų administraciniam teismui, nors tokios proceso šalių teisės ABTĮ neįtvirtina. Pareiškėjo reiškiami nušalinimai buvo išimtinai grindžiami subjektyvaus pobūdžio argumentais dėl tų pačių teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Regionų administracinio teismo pirmininko bei jo pavaduotojos atliktų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas reiškė nušalinimus pakartotinai, nepaisydamas to, kad jis jau buvo įspėtas apie teisines pasekmes už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai pripažino pareiškėjo atliekamus procesinius veiksmus piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir skyrė jam baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio pareiškėjo veiksmus jau yra pripažinęs piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir kitose administracinėje bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-385-629/2024; AS-916-520/2026).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo elgesį administracinio proceso metu ir pareiškėjui paskirtos baudos dydį, konstatuoja, kad jam skirta 100 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo pakartotinio pareiškimo dėl nušalinimo ir pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.