Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Rasos Urbanavičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. N. priešieškinį ieškovui K. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. N., UAB „Statuva ir Ko“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. N., UAB „Statuva ir Ko“ priešieškinį ieškovui K. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. N., UAB „Statuva ir Ko“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. N. priešieškinį ieškovui K. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. N., UAB „Statuva ir Ko“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. N. priešieškinį ieškovui K. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. N., UAB „Statuva ir Ko“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą ir šalių teisinio santykio kvalifikavimo

Dėl ieškinio

Dėl priešieškinio

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atlyginimo už atliktus statybos rangos darbus ir patenkintas iš dalies atsakovo priešieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Į bylą pateiktas ieškovo susirašinėjimas elektroniniu paštu su E. N. 2023 m. rugsėjo-2024 m. balandžio mėnesiais ir su atsakovu A. N. 2024 m. balandžio-rugsėjo, komunikuojant dėl darbų, medžiagų poreikio, apmokėjimo už darbus, medžiagas ( 2023 m. rugsėjo-2024 m. balandžio mėnesiais ir su atsakovu A. N. 2024 m. balandžio-rugsėjo, komunikuojant dėl darbų, medžiagų poreikio, apmokėjimo už darbus, medžiagas (1 t. 6-24 l.).

Byloje nebuvo ginčo, kad šalių bendradarbiavimas, darbų vykdymas nutrūko 2024 m. rugpjūčio mėnesį.

Santechnikos instaliavimas yra numatytas sąmatos 13 punkte (kriaukle, wc, dušelis, pagrindinis dusas) 400 Eur. Ieškovas reikalauja sumokėti 150 Eur tik už šių darbų – už klozeto pastatymą.

Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie įsigytas medžiagas už 809,47 Eur sumą (1 t. 33-39 l.).

Į bylą pateikti atsakovo vardu atliki pavedimai ieškovui nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.: 1 100 Eur, 2 025 Eur, 2 125 Eur, 183,94 Eur medžiagoms, 100 Eur medžiagoms, 100 Eur medžiagoms, 150 Eur medžiagoms, 150 Eur medžiagoms, 50 Eur medžiagoms (1 t. 43-51 l.). Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovui buvo sumokėta grynais pinigais 1 000 Eur avansas ir 150 Eur už medžiagas. Iš 2024 m. liepos 16 d. ieškovo laiško atsakovui matyti, kad jis buvo gavęs dar 50 Eur grynais pinigais avansą (1 t. 26 l.). Iš viso atsakovo ieškovui sumokėta suma, nevertinant sumokėtų sumų medžiagoms (jos nesudaro sąmatos darbų kainos), yra 6 300 Eur.

Į bylą pateiktos foto nuotraukos, 2024 m. gegužės 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas namo užteršimas statybinėmis dulkėmis (1 t. 77-82, 94-162 l.).

Į bylą yra pateiktas 2024 m. gegužės 2 d. ieškovo rašytinis įsipareigojimas atlyginti dulkių tvarkymo išlaidas (1 t. 165 l.).

Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie patirtą 6 835,92 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: valymas (užuolaidos svetaines) – 208,39 Eur, valymas (užuolaidos miegamojo) – 161,28 Eur, patalpų valymo paslaugos (UAB Ekovina, S.F. EKO 2024-723) – 1 084,16 Eur, Senukai (dėžės, maišai, lipni juosta) – 70,58 Eur, konteineris valomiems daiktams saugoti (Conway) – 762,30 Eur, antstolis –193,60 Eur, namų rekuperacinės vėdinimo sistemos ortakių valymas nuo betono dulkių (A BALTIC GROUP, https://www.abg.lt/) – 1 936 Eur, rekuperatoriaus remontas (UAB „Santechmos ranga“) – 1 245,73 Eur, apgyvendinimas (barteris) – 1 000 Eur, Bolt automobilio nuoma asmeninių daiktų pervežimui į laikiną gyvenamąją vietą – 173,88 Eur (1 t. 83-84, 86-92 l., 2 t. 159, 163-167, 171 l., 3 t. 38-40, 42-47 l.).

Sudaužyto stiklo keitimo išlaidas patvirtinantys įrodymai: 641,30 Eur langų remontas, 521,30 Eur draudimo išmoka (1 t. 85, 167 l., 2 t. 168-169 l., 3 t. 104 l.).

Į bylą pateikti medicininiai dokumentai, susiję su atsakovo sveikatos vertinimu/būkle (2 t. 180-181, 192-193, 195-196, 197-198, 199-200 l., 3 t. 26- 27, 36-37, 41-42, 48-53, 54 l.).

Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl ieškinio reikalavimų

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 17 d. preliminarią sąmatą vertino bei atsakovo pareigą atsiskaityti už statybos rangos darbus siejo, kaip galutinį susitarimą (rangos sutarties dalį), dėl darbų kainos. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Byloje yra kilęs ginčas dėl žodinės statybos rangos sutarties kainos. Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos.

Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo kelių aplinkybių.

CK 6.653 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas.

Nagrinėjamu atveju 2023 m. rugsėjo 13 d. ieškovas parengė preliminarią sąmatą 4 350 Eur sumai (1 t. 30 l.). 2023 m. spalio 17 d. ieškovas parengė patikslintą preliminarią darbų sąmatą 8 162 Eur sumai (toliau – ir sąmata), neįskaitant šiukšlių išvežimo ir medžiagų, darbų atlikimo terminas 2–3 mėn., su kuria užsakovas sutiko (1 t. 31 l.). Taigi, šalių valios išraiška įrodo, kad abi šalys vienodai suprato darbų kainą. Priešingų įrodymų apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.

Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys yra dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-543/2006). Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-543/2006).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį: dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), bei tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai darbų kainai keisti (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato rangovo prievolę apie papildomus darbus laiku pranešti užsakovui, kuris turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Pažymėtina, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo. Užsakovo atsisakymas didinti kainą suponuoja rangovo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus, o jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti šalių susirašinėjimai (1 t. 6-24 l., 52-57 l.). Iš minėtų duomenų negalima daryti neginčijamos ir vienareikšmiškos išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent atsakovas ar jo sutuoktinė pavedė ieškovui atlikti papildomus darbus, kaip ir apeliantas nepateikė įrodymų, kad darbų kaina buvo tik orientacinė ar apytikrė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad šalys susitarė, jog preliminari kaina ir darbų apimtis vykdymo metu gali keistis, tačiau šį pasikeitimą ieškovas turėjo pagrįsti pagal objektyvias šį pasikeitimą sąlygojusias aplinkybes, kurias įrodyti nagrinėjamoje byloje buvo ieškovo pareiga.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas apie darbų kainą (jos padidėjimą) sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 15 d. pranešimą iš ieškovo (1 t. 26 l.), spręstina, kad informavimo aspektu ieškovas iš esmės nesilaikė įstatyminės bendradarbiavimo pareigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. pranešimas buvo pateiktas po atliktų darbų, kas neatitinka reikalavimo laiku pranešti ir sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti, sutikti ar ne su kainos padidėjimu.

Jeigu rangovas įvykdė rangos sutartyje numatytus darbus, o užsakovas juos priėmė ir kontroliavo, teismas galėtų pripažinti, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, taip pakeisdami sudarytos statybų rangos sutarties sąlygas ir jos kainą (S. M., A. P.. Kaina statybos rangos sutartyse: nustatymas, keitimas, teisiniai ginčai: monografija. Registrų centras, 2004, p. 100). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui dėl darbų apimties, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais sutiko (jeigu tokio sutikimo ir reikėjo), jog ieškovas atliktų papildomus rangos darbus objekte už papildomą kainą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas darbų apimtis, nustatydamas jų kainą (jos nepriteisdamas), neatsižvelgė į tai, jog plytelės buvo klijuojamos ant visiškai pakeistos inžinerinių mazgų struktūros, t. y. kitokios, nei buvo tartasi teikiant preliminariąją sąmatą. Taip pat teismas neatsižvelgė į faktą (aplinkybę), kad atsakovas (ir trečiasis) patys inicijavo visus (ir papildomus) kino salės sprendinius. Tas pats pasisakytina ir dėl papildomų darbų, nes 2024 m. liepos 16, 17 dienomis atsakovas iš dalies mokėjo už papildomus darbus/medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais nesutinka.

Sąmatos 9 punktu ieškovas įsipareigojo atlikti plytelių grindinių klojimą, iš viso pagal sąmatą darbų vertė 1 425 Eur, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad papildomai atlikti darbai (didesnei sumai), jų kaina pagal nurodytą sąmatos 9 punktą aiškia forma iki šių darbų atlikimo būtų suderinti su atsakovu ar jo sutuoktine. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. 2024 m. balandžio 24 d. el. laiške ieškovo yra nurodoma mokėtina kaina už kino salės įrengimo atliktus darbus – 1 790 Eur (1 t. 21-22 l.). Kino salės įrengimo darbai, išskyrus plytelių grindinių klojimas kino salėje, nebuvo aptarti 2023 m. spalio 17 d. Sąmatoje, taigi iš anksto rangovo nebuvo nurodyta tokių darbų atlikimo kaina, taip pat nėra užsakovo pritarimo atlikti darbus už 1 790 Eur kainą. Iš byloje esančio susirašinėjimo negalima objektyviai spręsti, kad dėl kino salės įrengimo (duomenys neskelbtini), tą patvirtina paties ieškovo 2024 m. rugsėjo 26 d. rašytas laiškas atsakovui (1 t. 28 d.).

CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą (duomenys neskelbtini) , privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad darbų vykdymas nutrūko 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Byloje esančiame ieškovui adresuotame rugsėjo 18 d. el. laiške, kurio siuntėjas atsakovas, nurodoma, kad ieškovas nieko nepaaiškinęs ir nepabaigęs darbų dingo prieš 1,5 mėnesio; tarp šalių buvo susitarimas, kad galutinis atsiskaitymas vyks tik visiškai užbaigus vidaus apdailos darbus; darbai nebaigti; neveikiantis WC klozeto mygtukas, nesumontuota dušo sistema, demontuotas praustuvas, ištrauktos langų sandarinimo gumos, perjungta ir nesutvarkyta elektros instaliacija, geriamas vanduo pajungtas per druskos filtrą (nors to niekas neprašė (1 t., 27 l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės iš dalies paneigia apelianto teiginius apie galimybę naudotis atliktų darbų rezultatais.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Apelianto vertinimu, byloje nėra įrodymų ir pagrindo teismo išvadai padaryti, jog dulkės pasklido dėl ieškovo veiksmų, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, užklijuodamas duris ir ventiliacines angas, kas konkrečiu atveju nebuvo pakankamos priemonės žalai išvengti. Teismas nenustatė, kokia buvo dulkių pasklidimo name priežastis, to neįrodė ir atsakovas. Sprendimo išvadai, jog padariniai – atsakovo namų užteršimas statybinėmis dulkėmis – yra priežastiniame ryšyje su ieškovo nerūpestingais veiksmais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

Apelianto argumentus paneigia į bylą pateiktos foto nuotraukos, 2024 m. gegužės 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas namo užteršimas statybinėmis dulkėmis (1 t. 77-82, 94-162 l.). Be to, byloje pateiktas apelianto 2024 m. gegužės 2 d rašytinis įsipareigojimas atlyginti dulkių tvarkymo išlaidas (1 t. 165 l.), tokiu būdu jis pripažino, kad žala atsirado būtent dėl jo veiksmų.

Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl atsakovo patirtos žalos (nuostolių): 1) namų rekuperacinės vėdinimo sistemos ortakių valymas nuo betono dulkių (A BALTIC GROUP, https://www.abg.lt/) 1 936 Eur sumai. Šie darbai nebuvo atlikti, o bendrovė tariamai teikusi pasiūlymą, neegzistuoja; 2) rekuperatoriaus remontas (UAB „Santechmos ranga“) 1 245,73 Eur sumai. Sąskaita šiai sumai ir mokėjimo pavedimas atliktas daug vėliau, nei pasklido dulkės, nurodant darbų atgalinę datą; 3) apgyvendinimas (barteris) 1 000 Eur suma. Neaišku, kaip ši suma grindžiama, kaip ji atsirado ir t.t.; 4) Bolt automobilio nuoma asm. daiktų pervežimui į laikiną gyv. vietą 173,88 Eur (1 t. 83-84, 86-92 l., 2 t. 159, 163-167, 171 l., 3 t. 38-40, 42-47 l.). Nėra jokių duomenų, jog atsakovo naudojimasis Bolt automobilio nuomai yra susijęs su jo namo užteršimu dulkėmis. Šios atsakovo išlaidos (žala) nėra susiję su tariamais ieškovo neteisėtais veiksmais bei priežastiniu ryšiu, todėl jos neturėtų būti priteisiamos iš ieškovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė ieškovui informaciją ir reikalavimą po užteršimo dulkėmis atlyginti 3 599,81 Eur patirtų išlaidų (3 t. 69 l.). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas prašymo dėl kitų patirtų išlaidų atlyginimo ieškovui nedelsiant po įvykio nereiškė. Papildomas išlaidas paskaičiavo tik teikdamas priešieškinį. Pavėluotai pateiktos nuostolių išlaidos negali būti laikomos įrodytais nuostoliais, nes užsakovas neįvykdė pareigos laiku informuoti apie trūkumus, sudaryti sąlygas jiems pašalinti, pažeidė nuostolių mažinimo pareigą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 3 599, 81 Eur žalos sumą, t. y. sumą, kurią atsakovas buvo nurodęs ieškovui (3 t. 69 l.), ir apeliantas raštu buvo įsipareigojęs atlyginti (1 t. 165 l.).

Dėl įrodymų vertinimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio ir ieškovo pateiktų įrodymų, kuriuose išsamiai ir aiškiai, pagrindžiant susirašinėjimais su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, mokėjimais, darbų apimtimis, detalizuota visų darbų datos, apimtys, aprašymas, vertė (kaina), mokėjimai, skolos likučiai. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei savo paaiškinimuose nepateikė jokių aiškių ir suprantamų skaičiavimų, darbų apimties (dėl kurių jis sulygo), tačiau teismas atsakovo pozicijos nevertino kritiškai, kaip siekio išvengti atsakomybės už prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus rangos darbus pagal jo užsakymus.

Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011). Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu (duomenys neskelbtini) CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios grindžiamos 2026 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita-faktūra ir sąskaitos išrašu (DOK-18473 priedai).

Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 526,80 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą koeficientą (1,3), maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (duomenys neskelbtini). 8.11 punkte numatytą koeficientą (1,3), maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 284,84 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (duomenys neskelbtini) CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo K. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , , , , , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.