Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-8018-1159/2026, pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai pareiškimą skolininkei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl pastarasis teismas byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas dėl praleisto termino prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 436 straipsnio 7 dalyje numatyta ir tai, jog teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas, ir kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Taigi, vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata (iš lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis). Be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose) (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis).

CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, taip pat, kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, be to, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 29 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės kreditorei priteisė skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Minėtas teismo įsakymas, kreditorės pareiškimas bei teismo pranešimas skolininkei buvo išsiųsti 2026 m. sausio 29 d. per EPP. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2026 m. vasario 20 d. 2026 m. kovo 24 d. pirmosios instancijos teisme užregistruoti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir reiškiamas prašymas dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą prieštaravimas pateikti. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą dėl termino prieštaravimas pateikti atnaujinimo atmetė ir prieštaravimus atsisakė priimti. Pagrindinis prašymo atmetimo argumentus buvo tas, jog skolininkė, turėdama aktyvią EPP paskyrą, privalėjo ją tikrinti ir domėtis, ar nėra gavusi procesinių dokumentų iš teismo, o skolininkės nurodomas aplinkybes, susijusias su netinkamai skolininkės EPP paskyroje nurodytu elektroninio pašto adresu, laikė nesvarbiomis ir nepakankamai pagrįstomis.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismui ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punkte numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹ straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 2 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Nagrinėjamu atveju skolininkė nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik į savo darbinio elektroninio pašto dėžutę iš antstolio gavusi pranešimą apie vykdomą išieškojimą jos atžvilgiu, t. y. pranešimas gautas 2026 m. kovo 19 d., su juo skolininkė susipažino 2026 m. kovo 20 d., nes 2026 m. kovo 19 d. atostogavo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skolininkė savo EPP paskyra aktyviai naudojasi nuo 2015 m., o sukurdama paskyrą ji susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis, kas, teismo vertinimu, yra laikoma ir sutikimu gauti procesinius dokumentus į savo paskyrą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad iš anksčiau šioje nutartyje nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir skolininkė šiuo atveju, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik, jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

Taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų šių taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

Šiuo gi konkrečiu atveju, byloje patikrinus Liteko duomenis, matyti, jog 2026 m. sausio 29 d. lydraščiu skolininkei per EPP išsiųsti teismo procesiniai dokumentai (teismo įsakymas ir pranešimas) bei kreditorės pareiškimas faktiškai buvo pristatyti (įteikti) tik 2026 m. kovo 23 d. 17.20 val., o skolininkės prieštaravimai teismui pateikti 2026 m. kovo 23 d. 18.48 val., t. y. tą pačią dieną, tačiau duomenų apie skolininkės sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje LITEKO VEP posistemio paskyroje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog skolininkė buvo tinkamai ir laiku informuota apie prasidėjusią bylą ir priimtą teismo įsakymą, nes faktiškai apie bylą sužinojo tik po teismo įsakymo įsiteisėjimo. Pažymėtina ir tai, jog byloje skolininkės pateikti duomenys patvirtina, kad ji savo EPP paskyra aktyviai naudojasi ne per savo, kaip fizinio asmens, prieigą, o per jos, kaip darbuotojos, prieigą, kurios viena nuo kitos EPP sistemoje yra atskirtos ir norint patikrinti vieną iš jų, reikia atlikti papildomus veiksmus, o ne tik prisijungti prie EPP, o prisijungus prie EPP, nepriklausomai nuo to, kad jungiamasi per savo, kaip darbuotojo, prieigą, aktyvumą EPP sistemoje rodo ir prie fizinio asmens EPP prieigos. Pirmosios instancijos teismas jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti skolininkės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą ir priimtą teismo įsakymą, šiuo atveju nesiėmė, netikrino, ar per EPP siųsti procesiniai dokumentai sistemoje skolininkei buvo faktiškai pristatyti, nesiuntė procesinių dokumentų teismui žinomu skolininkės gyvenamosios vietos adresu, t. y. akivaizdžiai neveikė pagal nurodytą EŽTT standartą.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus, teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkui išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkui apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Situacija, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui netikrinus kreditorės reikalavimo pagrįstumo ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu neužtikrintų abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus, taip pat būtų nesuderinama su teise į teisminę gynybą, bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Be to, skolininkės prieštaravimai pirmosios instancijos teisme gauti 2026 m. kovo 23 d., užregistruoti 2026 m. kovo 24 d., t. y. po 3 dienų, kai skolininkė nurodė faktiškai 2026 m. kovo 20 d. sužinojusi apie priimtą teismo įsakymą iš antstolio gauto patvarkymo. Nurodytos aplinkybės neleidžia manyti, jog skolininkė savo procesines teises įgyvendino akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, piktnaudžiauja procesine teise paduoti prieštaravimus, siekdama vilkinti procesą. Todėl teisės paduoti prieštaravimus ribojimas termino praleidimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, sudarytų prielaidas paneigti asmens teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skolininkės nurodytos termino pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas terminą prieštaravimams pareikšti atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo klausimą dėl termino prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pareikšti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis teisės į teisminę gynybą ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, ar galimybės skolininkei prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditorės reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų, juolab, kad prieštaravimų turinys suponuoja galimą ginčą dėl kreditorės reikalavimų pagrįstumo. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo išspręstinas iš esmės – terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus praleistą terminą, turi būti sprendžiamas prieštaravimų priėmimo klausimas, kuris pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei D. M. terminą prieštaravimams dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai pareiškimo pateikti ir skolininkės D. M. prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.