Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-367-1051/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovaujama V. S., ir ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 2022-09-07 sudarė daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. MBS-SUT-22-1255.

12. Už teikiamas paslaugas atsakovei D. M. buvo pateiktos sąskaitos-faktūros nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. Pagal ieškovės pateiktą suvestinę bendra atsakovės įsiskolinimo suma už nurodytą laikotarpį – 104,06 Eur.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, pareiškė ieškinį atsakovei, namo buto / patalpos savininkei, dėl skolos priteisimo už atsakovės neapmokėtas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia pagal daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir jos 2022-09-07 sudarytą administravimo sutartį.

14. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

15. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, neatsižvelgiant į tai, ar yra bendrijos nariai ar ne, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovei, kaip nesančiai bendrijos nare, minėtas įstatymas teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, nesukuria.

17. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, tačiau antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, kai išlaidos dėl bendrojo naudojimo objektų susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).

18. Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovaujama V. S., ir ieškovė UAB „Mano Būtas Šiauliai“ 2022-09-07 sudarė daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį Nr. MBS-SUT-22-1255. Taigi ieškovė teikia daugiabučio namo administravimo paslaugas sutartinių santykių su daugiabučio namo bendrija pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-09-01 iki 2023-06-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui / patalpai, yra 104,06 Eur. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta atsakovės įsiskolinimo suvestinė, iš kurios nustatyta, kad paskaičiuotą įsiskolinimą sudaro: administravimo paslaugos, kaupiamosios lėšos, palūkanos už pradelstą mokėjimą, priežiūra / eksploatacija, teritorijų ir laiptinių valymas. T. y, atsakovės įsiskolinimas susidarė už bendrosios dalinės nuosavybės tinkamą eksploatavimą ir išsaugojimą.

20. Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

21. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

22. Taigi ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką lemia teisminio nagrinėjimo dalyką bei ribas. Nurodydamas ieškinio dalyką ieškovas kartu identifikuoja savo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris labiausiai atspindi jo interesus, o teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimo santykį su aplinkybėmis, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, atlieka ginčo teisinių santykių kvalifikavimą ir neperžengdamas tų ribų išsprendžia ginčą, jeigu nėra aplinkybių, lemiančių teismo sprendimą išeiti už ginčo ribų.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo, taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nagrinėjimo ribos yra išimtinai tik skolos už suteiktas paslaugas priteisimo klausimas. Atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad: nėra bendrijos narė ir neturi teisės dalyvauti bendrijos susirinkimuose; bendrijos susirinkimai jau daugiau kaip 5 metus nebuvo šaukiami; nėra aišku, ar bendrijos revizorė turėjo įgaliojimus sudaryti 2022-09-07 sutartį; apie 2022-09-07 sutartį atsakovei nebuvo žinoma; administratorė neteikė veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos. T. y., atsakovė nekvestionavo ieškovės reikalavimo pagrįstumo, o abejojo 2022-09-07 sutarties sudarymo aplinkybėmis, tačiau jokių savo reikalavimų, priešieškinio nereiškė, savo galimai pažeistų teisių iš esmės negynė, papildomų ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl susidariusio įsiskolinimo paneigiančių įrodymų ar paaiškinimų neteikė. Dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai bei juos aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vienareikšmiškai nustato, kad tik pati proceso šalis sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Šiuo atveju nagrinėjama civilinė byla neatitinka bylų kriterijaus, kuriose teismas gali ir turi būti aktyvus, todėl atsakovei byloje nereiškus jokių reikalavimų dėl bendrijos sudaryto sandorio bei šių reikalavimų nepagrindus, pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė ieškovės pareikštų reikalavimų ribose, 2022-09-07 sutarties sudarymo pagrįstumo ir teisėtumo netikrino ir šiais pagrindais skundžiamame sprendime nepasisakė. Teismas tik atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės ir daugiabučio namo bendrijos sudaryta sutartis būtų nuginčyta, taip pat pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė administravimo paslaugas teikia be teisinio pagrindo.

25. Kaip jau buvo minėta, atsakovė nagrinėjamoje byloje kėlė abejones dėl 2022-09-07 sutarties sudarymo teisėtumo, tačiau savarankiškų reikalavimų nereiškė; sąskaitos už ieškovės suteiktas paslaugas buvo siunčiamos atsakovei kiekvieną mėnesį, tačiau teikiamų paslaugų pagrindo pagrįstumu atsakovė suabejojo tik teikdama atsiliepimą į ieškovės teisme pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo; ieškovės procesiniai dokumentai atsakovei buvo žinomi, atsakovė teikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (taip pat ir prieštaravimus dėl UAB „Mano Būstas Šiauliai“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo); atsakovė nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė pasirinko būti pasyvi, nors turėjo visas galimybes ir reikalingas faktines aplinkybes priešieškinio ir pan. inicijavimui dėl bendrijos sprendimo neteisėtumo.

26. Akcentuotina ir tai, jog CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos civilinės bylos dalyką ir ribas, atsakovės išreikštą poziciją ginčo klausimu, konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo įtraukti bendriją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, kadangi teismo sprendimas dėl skolos už suteiktas paslaugas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, priteisimas / nepriteisimas (atsakovei nereiškus jokių reikalavimų dėl bendrijos sandorio negaliojimo) bendrijos teisėms arba pareigoms jokios įtakos neturės.

29. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

31. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

32. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

35. Taigi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą.

36. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės atstovavimo išlaidas, teikė jas patvirtinančius įrodymus. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad už prašymą išduoti teismo įsakymą ieškovė sumokėjo 30,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už ieškinio parengimą – 60,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už teisines paslaugas – 532,40 Eur (pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodyta 534,40 Eur) (susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas teismo posėdžiui, kliento atstovavimas teismo posėdyje) ir 266,20 Eur (pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje). Iš viso ieškovė patyrė 888,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, jų apmokėjimo nurodymai, darbų ataskaitos. Teismui teikti ieškovės procesiniai dokumentai: pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys; byloje vyko parengiamasis (2023-11-30) ir teismo posėdis (2024-01-24), ieškovės atstovas posėdžiuose dalyvavo.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą ieškovės pateiktus jos atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p., sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos. Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ieškovės atstovui atliekant veiksmus: procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui (kas apima ne tik procesinio dokumento paruošimą, teikimą teismui, bet ir teisines konsultacijas ir pan.), susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių byloje nenustatyta. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, yra realios ir pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą laimėjusi šalis (ieškovė) šiuo atveju patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už prašymą išduoti teismo įsakymą sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį, atsakovei pateikus prieštaravimus, ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį, iš viso – 22,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.

39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis, 888,60 Eur advokato pagalbos išlaidos, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalyje dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

42. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dalyje dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Kaip jau nurodyta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2024-04-19 PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 786,50 Eur; darbų ataskaita; 2024-04-19 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 786,50 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

45. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ iš atsakovės D. M. priteistina 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti nurodant:

„Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 888,60 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 60 centų) advokato pagalbos išlaidas“.

Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.