Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Wartsila BLRT Estonia OU“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Wartsila BLRT Estonia OU“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „Wartsila BLRT Estonia OU“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms Latvijos Respublikos bendrovėms „Glinar SIA“ ir „AAS BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Prasidėjus deryboms tarp trečiojo asmens ir laivo savininko, pastarasis sumažino savo reikalavimą iki 141 691,28 Eur. Remdamiesi galutine nuostolių atlyginimo suvestine, laivo savininkas ir trečiasis asmuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. pasirašė taikos sutartį, kuria trečiasis asmuo sumažino generalinės sutarties kainą 141 691,28 Eur. Trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašė kreditinę sąskaitą nurodytai sumai – taip buvo atlyginti laivo savininko patirti nuostoliai. Tokiai pat sumai trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą ieškovei. Ieškovė šią sąskaitą faktūrą 2021 m. lapkričio 11 d. apmokėjo, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsakovei pirmąją pretenziją, tačiau atsakovė informavo, kad savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi „AAS BTA Baltic Insurance Company“. Ieškovės duomenimis, atsakovė pranešė draudikei apie draudžiamąjį įvykį, tačiau ieškovės ir draudikės susirašinėjimas buvo nesėkmingas ir žala nebuvo atlyginta. Kadangi atsakovės ieškovės patirtų nuostolių neatlygino, egzistuoja teisinis pagrindas juos priteisti solidariai iš atsakovių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė ne tik įrodytų defekto faktą ir žalą, bet ir išsamiai nustatytų tikslią techninę gedimo grandinę bei paneigtų visas atsakovės hipotezes. Kadangi atsakovė „Glinar SIA“ yra specializuota jūrų laivų variklių remonto profesionalė, jai taikomas padidintas rūpestingumo standartas. Dėl darbų sudėtingumo ir paslėpto pobūdžio laivo remonto santykiams pagal analogiją turėjo būti taikomos statybos rangos garantinių defektų taisyklės: ieškovei pakako įrodyti patį atliktų darbų trūkumo pasireiškimo ir žalos faktą, o atsakovei „Glinar SIA“ teko pareiga įrodyti atsakomybę šalinančias aplinkybes.

Jūrų laivas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsniu, prilyginamas nekilnojamajam daiktui, o tikroji remonto kokybė paaiškėja tik laivą eksploatuojant jūroje. Teismas atsakovei nepagrįstai sudarė sąlygas išvengti atsakomybės, vien keliant teorines abejones ar alternatyvias gedimo versijas, nes atsakovė neįrodė atlikusi darbus pagal gamintojo reikalavimus. Ieškovės vertinimu, neteisingas įrodinėjimo naštos perkėlimas užsakovui lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti.

Teismas netinkamai taikė CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir 6.644 straipsnį bei neįvertino atsakovei „Glinar SIA“ taikytino padidinto profesionalumo bei prevencinio veikimo standarto. Atsakovė „Glinar SIA“ atliko techniškai sudėtingą jūrų laivo turbokompresoriaus remontą, todėl veikė savo rizika ir privalėjo užtikrinti galutinio rezultato atitiktį aukščiausiems standartams bei gamintojo „ABB“ reikalavimams. Šią padidintą atsakomybę, rizikų identifikavimo ir išankstinio įspėjimo pareigą nustatė šalių sutartinės sąlygos (3.2–3.8, 3.16, 4.1 papunkčiai). Nepaisant to, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė „Glinar SIA“ laikėsi gamintojo instrukcijų, teismas nepagrįstai toleravo atsakovės „Glinar SIA“ gynybą, grįstą teorinėmis gedimo alternatyvomis (pavyzdžiui, restauruotų guolių defektu), ir atleidimo nuo atsakomybės riziką perkėlė ieškovei.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 ir 218 straipsnių reikalavimus, nes tris byloje atliktas ekspertizes ir kitus įrodymus įvertino ne visapusiškai bei objektyviai, o selektyviai – rėmėsi tik atsakovei „Glinar SIA“ palankiais fragmentais ir ignoravo ieškovei naudingas išvadas. Kasacinio teismo praktika įpareigoja teismą vertinti įrodymų visumą, taikyti pagrįsto įsitikinimo standartą ir nesutikimą su eksperto išvadomis aiškiai motyvuoti, tačiau šiuo atveju teismo diskrecija buvo panaudota ne objektyvioms aplinkybėms nustatyti, o nevisiškai pagrįstoms, atsakovę „Glinar SIA“ atleidžiančioms nuo atsakomybės, hipotezėms priimti.

Teismas neįvertino esminių 2025 m. spalio 15 d. pakartotinės ekspertizės išvadų, kuriose konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės „Glinar SIA“ darbai atitiko „ABB“ gamintojo reikalavimus, o remontas be instrukcijų vertintinas kaip didelis neatsargumas. Be to, ekspertizė patvirtino, kad netinkamas balansavimas yra reali ir techniškai pagrįsta žalos priežastis, o tiksli priežastis nebuvo nustatyta tik dėl to, jog tyrimas buvo atliktas dokumentiniu, o ne fiziniu būdu.

Civiliniame procese nereikalaujama absoliutaus techninio tikrumo – pakanka nustatyti labiausiai tikėtiną faktinę versiją. Surinktų įrodymų visuma (defekto pasireiškimas iškart po remonto, pirminiai pranešimai apie vibraciją ir guolių pažeidimus, „ABB“ ataskaitoje užfiksuotos naujos neleistinos balansavimo žymės, pakartotinė ekspertizė) patvirtina, jog labiausiai tikėtina gedimo priežastis yra būtent netinkama atsakovės „Glinar SIA“ darbų kokybė. Teismas techninį neapibrėžtumą vertino kaip atsakovei „Glinar SIA“ palankią išvadą, nors byloje pateikti duomenys yra pakankami visoms būtinosioms „Glinar SIA“ civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti, o atsakovė nepaneigė savo preziumuojamos kaltės ir atsakomybę šalinančių aplinkybių.

Teismas nepagrįstai rėmėsi pirminės ekspertizės teiginiu, neva ginčą buvo galima išspręsti tiesiog palyginus balansavimo duomenis. Pakartotinė ekspertizė konstatavo, kad byloje apskritai nėra pakankamų objektyvių ir metrologinių duomenų atsakovės „Glinar SIA“ darbų atitikčiai „ABB“ reikalavimams patvirtinti. Be to, pirminėje ekspertizėje remtasi netinkama instrukcija, o teismas visiškai ignoravo gamintojo ekspertinį vertinimą, patvirtinantį netinkamą remonto technologiją. Tikslios priežasties nenustatymą lėmė tik dokumentinis atlikto tyrimo pobūdis, todėl šis techninis neapibrėžtumas negalėjo būti aiškinamas atsakovės „Glinar SIA“ naudai, kai įrodymų visuma rodo priešingai.

Teismas ignoravo operatyvų ir neutralų laivo savininko vertinimą, atliktą iškart po incidento, dar iki ginčo teisme pradžios. Savininkas iš karto užfiksavo padidintą triukšmą, vibraciją, guolių pažeidimus ir būtinybę pakartotinai balansuoti rotorių, o vėlesniame susirašinėjime tiesiogiai susiejo gedimą su atsakovės „Glinar SIA“ atliktu remontu, nesilaikant gamintojo nurodymų. Kaip patyręs ir profesionalus laivybos rinkos dalyvis, laivo savininkas pateikė kompetentingą techninį vertinimą, neturėdamas finansinio ar procesinio suinteresuotumo palaikyti būtent ieškovės ar atsakovės „Glinar SIA“ pusę. Šį pirminį laivo savininko vertinimą patvirtina ir atsakovės „Glinar SIA“ faktinis elgesys po gedimo. Atsakovė „Glinar SIA“ sutiko su iškeltais priekaištais, išmontavo turbokompresorių ir perdavė jį patikrinimui bei tolesniam remontui pačiam gamintojui „ABB“, užuot iš karto gynusi savo atliktų darbų kokybę. Tokia įvykių eiga rodo, kad pati atsakovė „Glinar SIA“ laivo savininko abejones laikė pagrįstomis, o tai kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtina labiausiai tikėtiną atsakovės „Glinar SIA“ atsakomybės versiją.

Teismas nepagrįstai konstatavo tariamą savarankišką „ABB“ remonto ciklą po atsakovės „Glinar SIA“ atliktų darbų, paremdamas šią išvadą tik viena mechaniškai įrašyta klaidinga formuluote 2021 m. gegužės 31 d. akte. Šią versiją atsakovė „Glinar SIA“, nepagrįstai ir pažeisdama rungimosi bei proceso koncentracijos principus, iškėlė tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Priešingai nei nusprendė teismas, turbokompresorius niekur papildomai nebuvo vežamas kaip atskiras remonto objektas – „ABB“ buvo pasitelkta tik jau pasireiškusio gedimo diagnostikai ir šalinimui, o po to būtent atsakovė „Glinar SIA“ atliko galutinio sumontavimo į laivą darbus.

Teismas ignoravo konkretaus turbinos gamintojo „ABB“ ataskaitą, fiksavusią po atsakovės remonto atsiradusias naujas neleistinas balansavimo žymes ir netinkamą technologiją, rėmėsi šiam modeliui netaikytina instrukcija ir neįvertino neutralaus laivo savininko pirminių pranešimų. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad labiausiai tikėtina ir techniškai pagrįsta žalos priežastis yra būtent atsakovės „Glinar SIA“ netinkamai atlikti darbai.

Net jei būtų daroma prielaida, kad gedimą galėjo lemti ne atsakovės „Glinar SIA“ atlikti darbai, o užsakovės pateiktos detalės (restauruoti guoliai), teismas nepagrįstai nevertino CK 6.659 straipsnyje ir sutartyje įtvirtintos atsakovės „Glinar SIA“ pareigos nedelsiant įspėti apie netinkamas medžiagas ir sustabdyti darbus. Atsakovė „Glinar SIA“ nepateikė įrodymų, kad būtų identifikavusi riziką ar apie ją pranešusi ieškovei, todėl pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį ji prarado teisę remtis šiomis aplinkybėmis kaip savo atsakomybę šalinančiu pagrindu. Šios pareigos pažeidimas eliminuoja atsakovės „Glinar SIA“ gynybines versijas ir pats savaime sudaro savarankišką pagrindą taikyti atsakovei „Glinar SIA“ civilinę atsakomybę už atsiradusius defektus.

Teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsniuose įtvirtintus sprendimo pagrįstumo bei išsamumo reikalavimus, nes priėmė prieštaringą ir nepakankamai motyvuotą sprendimą. Teismas, pripažinęs techninį priežasties neapibrėžtumą ir tai, kad fizinis tyrimas nebuvo atliktas, šią situaciją nepagrįstai pavertė atsakovei „Glinar SIA“ palankia galutine išvada, neatskleidęs loginio ryšio tarp nustatytų faktų ir ieškinio atmetimo. Toks esminių argumentų ignoravimas (neįvertinta atsakovės „Glinar SIA“ įspėjimo pareiga, atitikties gamintojo standartams trūkumas, 2025 m. pakartotinė ekspertizė, laivo savininko vertinimai ir labiausiai tikėtinos versijos taisyklė) yra esminis proceso pažeidimas, lėmęs neteisingą bylos išsprendimą.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindine technine informacija disponavo ieškovė, nes būtent atsakovė „Glinar SIA“, kaip specializuota rangovė, valdė duomenis apie atlikto remonto metodiką, balansavimo technologiją ir naudotas instrukcijas. Remdamasis šia ydinga prielaida, teismas nepagrįstai pritaikė contra spoliatorem prezumpciją dėl ieškovės nepateiktos survejerio (H&M inspektoriaus) ataskaitos. Teismas nenustatė būtinų šios taisyklės taikymo sąlygų: ar ataskaita iš viso buvo galutinai parengta, ar ji buvo ieškovės (o ne laivo savininko ar jo draudiko) dispozicijoje, ar ieškovei buvo nustatyta aiški pareiga ją pateikti ir ar ji šį dokumentą slėpė sąmoningai. Nenustačius tyčinio dokumento slėpimo fakto, neigiamos nepateikimo pasekmės nepagrįstai perkeltos ieškovei, todėl ši teismo išvada nepašalina atsakovės „Glinar SIA“ atsakomybės už netinkamai atliktus darbus.

Teismas netinkamai įvertino ieškovės patirtų nuostolių teisinę prigimtį ir jų priežastinį ryšį su atsakovės „Glinar SIA“ atliktais darbais. Teismas padarė ydingą išvadą, kad nuostoliai susiję ne su laivo turbokompresoriaus gedimu, o su vėliau sudaryta taikos sutartimi, kuria buvo sumažinta darbų kaina. Toks vertinimas dirbtinai atskiria pirminį defektą nuo jo ekonominių padarinių. Taikos sutartis nebuvo savarankiška žalos priežastis, o tiesioginė, racionali ir numatoma reakcija į gedimą ir laivo savininko reikalavimus, skirta esamai žalai suvaldyti ir sumažinti.

Atsakovė „Glinar SIA“ atliko netinkamus remonto darbus, kurie tapo pirminiu ir pakankamu veiksniu, sukėlusiu gedimą, papildomos diagnostikos, detalių ir žalos sureguliavimo poreikį. Ieškovės reikalaujami nuostoliai yra tiesioginiai, konkretūs ir pagrįsti rašytiniais įrodymais (sąskaitomis, taikos sutartimi), o atsakovė „Glinar SIA“ proceso metu neginčijo išlaidų fakto ar jų dydžio. Be to, teismas nepagrįstai priėmė atsakovės „Glinar SIA“ argumentą dėl žalos padidėjimo laivui neplaukus į artimiausią uostą, nes atsakovė „Glinar SIA“ nepateikė įrodymų, kad kitas uostas buvo saugus, techniškai prieinamas ir būtų objektyviai sumažinęs žalą.

Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad atsakovės „Glinar SIA“ elgesys turėjo būti kvalifikuojamas kaip didelis neatsargumas. Teismas ne tik neatskleidė pagal CK 6.644 ir 6.659 straipsnius rangovei tenkančios rizikos bei įspėjimo pareigos turinio, bet ir ignoravo 2025 m. spalio 15 d. pakartotinės ekspertizės išvadą, kurioje tiesiogiai konstatuota, kad turbokompresoriaus remontas, neturint įrangos gamintojo „ABB“ instrukcijų, vertintinas kaip didelis neatsargumas arba aplaidumas.

Atsakovė „Glinar SIA“, kaip specializuota profesionali rangovė, privalėjo laikytis padidinto rūpestingumo standarto, kurį dar labiau išplėtė šalių sutarties sąlygos. Atsakovė „Glinar SIA“ atliko sudėtingos jūrinės įrangos remontą be gamintojo instrukcijų, neįrodė darbų atitikties gamintojo reikalavimams ir neįvykdė pareigos laiku įspėti užsakovę apie galimas rizikas ar sustabdyti darbus. Toks akivaizdžiai būtino atsargumo ignoravimas peržengia paprasto neatsargumo ribas.

Ieškovė pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu neprašė kilusį ginčą kvalifikuoti kaip statybos rangos teisinius santykius, todėl apeliaciniame skunde naujai formuojama pozicija iš esmės pažeidžia civilinio proceso normas. Tarp ieškovės ir atsakovės „Glinar SIA“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Tai pirmosios instancijos teisme pripažino abi šalys, todėl ieškovės bandymas ginčą dirbtinai perkelti į statybos rangos teisinių santykių reguliavimo sritį yra nepagrįstas.

Draudikė byloje įtraukta pagal vandens transporto priemonių remontininko civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą su atsakove „Glinar SIA“. Jei ginčas būtų kvalifikuojamos kaip statybos rangos, draudikė nebūtų tinkama atsakovė byloje, nes būtų taikoma visai kita draudimo apsauga (statybos), o tokia atsakovės „Glinar SIA“ atsakomybė pas draudikę nebuvo ir nėra drausta, šalys neturi tokios draudimo sutarties.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės teiginiai dėl tariamai netinkamai atlikto balansavimo ir atsakovės „Glinar SIA“ atsakomybės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovė „Glinar SIA“ pateikė duomenis, paneigiančius jos kaltę. Ekspertų išvados byloje nepatvirtino, kad gedimas kilo dėl netinkamai atsakovės „Glinar SIA“ suteiktų paslaugų. Ieškovės pasitelktas ekspertas V. S., kurio kompetencija ieškovė iš esmės rėmėsi, nepatvirtino, kad gedimas kilo dėl atsakovės „Glinar SIA“ veiksmų. Priešingai, ekspertizės išvados buvo tik tikėtinumo lygmens, nes dėl ieškovės kaltės pati turbina ir jos komponentai nebuvo pateikti fiziniam tyrimui, o dokumentinė analizė neleido kategoriškai nustatyti konkrečios gedimo priežasties.

Atsakovė „Glinar SIA“ nebuvo paskutinis asmuo, remontavęs ar balansavęs ginčo turbokompresorių. Teismas pagrįstai įvertino, kad po atsakovės „Glinar SIA“ atliktų darbų turbokompresorius buvo papildomai remontuotas ir balansuotas „ABB“ dirbtuvėse. Todėl ieškovės siekis visas kilusias pasekmes automatiškai susieti būtent su atsakovės „Glinar SIA“ veiksmais yra nepagrįstas.

Teismas pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją ir paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent ieškovė neįvykdė pareigos pateikti esminius įrodymus. Ieškovės valdžioje buvo tiek laivas ir turbokompresoriaus komponentai, tiek pagrindiniai techniniai dokumentai (survejerio ataskaita, balansavimo duomenys, eksploataciniai žurnalai), tačiau ji nesudarė galimybės jų ištirti nei ekspertams, nei teismui. Dėl tokio nesąžiningo ieškovės procesinio elgesio tapo neįmanoma atlikti pilnavertės fizinės ekspertizės ir nustatyti tikslių gedimo priežasčių bei priežastinio ryšio su atsakovės „Glinar SIA“ veiksmais. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos ar statybos rangos normų taikymo laikytini tik bandymu išvengti įrodymų nepateikimo neigiamų pasekmių.

Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, nepagrįstai siekia silpnesniosios šalies statuso ir perskirstyti įrodinėjimo riziką atsakovių nenaudai. Apeliaciniame skunde ieškovė iškelia pirmosios instancijos teisme neformuluotas naujas teorijas dėl „išplėstinio“ atsakovės „Glinar SIA“ profesinio standarto, absoliučios atsakomybės už rezultatą ir netinkamai taikomų statybos rangos normų. Be to, jei teisiniams santykiams būtų taikoma statybos ranga, draudikė būtų netinkama atsakovė, nes laivų remontininko civilinės atsakomybės draudimo sutartis neapima statybos draudimo rizikų.

Teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų visuma, o ne abstrakčiais samprotavimais, ir nekonstatavo atsakovių kaltės ar priežastinio ryšio. Net ir taikant aukštesnius rūpestingumo standartus, ieškovė neatleidžiama nuo pareigos įrodyti esmines civilinės atsakomybės sąlygas ir pateikti jos žinioje esančius dokumentus. Visiškai naujais ir nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai dėl atsakovės „Glinar SIA“ įspėjimo pareigos pažeidimo pagal CK 6.659 straipsnį (dėl tariamai netinkamų detalių), kuriais ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme ir taip užkirto kelią atsakovėms į juos laiku atsikirsti.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję ne su turbokompresoriaus gedimu, o su trečiojo asmens ir laivo savininko sudaryta taikos sutartimi bei vėlesniu ieškovės sprendimu kompensuoti šią sumą. Atsakovės nebuvo įtrauktos į derybas ir neturėjo galimybės pareikšti pozicijos. Trečiasis asmuo ir ieškovė (priklausančios tai pačiai BLRT įmonių grupei) prisiėmė nuostolingus komercinius sprendimus savo rizika, nors turėjo teisinį pagrindą nesutikti su laivo savininko reikalavimais. Be to, ieškovė neįrodė tiesioginių nuostolių realumo ir ryšio su konkrečiu laivu, nes pateikti mokėjimo pavedimai atlikti trečiųjų asmenų jau po taikos sutarties pasirašymo, o brangiai kainavusios sparnuotės keitimas net nebuvo rekomenduotas gamintojo („ABB“) ataskaitoje.

Reikalaujami nuostoliai pagal savo pobūdį yra netiesioginiai, kurių atlyginimas pagal šalių sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 papunktį yra ribojamas. Tokie nuostoliai galėtų būti atlyginami tik įrodžius atsakovės „Glinar SIA“ didelį neatsargumą ar tyčią, tačiau ieškovė šių aplinkybių byloje neįrodė. Šiuo atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir atsakovės „Glinar SIA“ neteisėtų veiksmų ar kaltės, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju pagal Latvijos Respublikoje sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl prievolė atlyginti žalą nekyla nei rangovei, nei draudimo bendrovei, o ieškovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningas bandymas perkelti savo komercinę riziką atsakovėms.

Teismas nepagrįstai sureikšmino vieną netikslų įrašą 2021 m. gegužės 31 d. darbų priėmimo–perdavimo akte ir iš jo padarė bylos įrodymų visumai prieštaraujančią išvadą, kad po atsakovės „Glinar SIA“ atliktų darbų turbokompresorius neva buvo dar kartą savarankiškai remontuotas ir balansuotas „ABB“ dirbtuvėse. Šis aktas nėra ieškovės ir atsakovės „Glinar SIA“ sutartinis dokumentas, todėl jis savaime negali paneigti vėlesnės ieškovės ir atsakovės „Glinar SIA“ sutarties vykdymo faktinės eigos. Akte esanti formuluotė dėl „ABB“ dirbtuvių atsirado dėl rašymo apsirikimo, nes įprastinėje praktikoje „ABB“ gamintojo turbokompresorių remonto dokumentuose dažnai naudojamos standartinės formuluotės apie gamintojo ar jo autorizuotų dirbtuvių dalyvavimą. Šiuo konkrečiu atveju tokia formuluotė nebuvo patikslinta pagal faktinę šios situacijos įvykių eigą.

Ginčo turbokompresoriaus remonto darbus atliko tik atsakovė „Glinar SIA“. „ABB“ dalyvavimas buvo susijęs su defekto patikra, diagnostika ir šalinimu po to, kai defektas jau buvo pasireiškęs po atsakovės „Glinar SIA“ atliktų darbų. Atsakovės „Glinar SIA“ argumentai dėl tariamo savarankiško „ABB“ remonto ciklo po jos darbų nepagrįsti objektyviais įrodymais ir nesudarė pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus.

Teismas netinkamai kvalifikavo ir įvertino priežastinį ryšį tarp atsakovės „Glinar SIA“ netinkamai atliktų remonto darbų, po jų pasireiškusio defekto ir ieškovės patirtų nuostolių. Šis klausimas turėjo būti vertinamas, taikant CK 6.247 straipsnį, 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.256 straipsnį. Teismas nepagrįstai 2021 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Vakarų laivų remontas“ ir laivo savininko sudarytą taikos susitarimą vertino kaip savarankišką, nuo turbokompresoriaus gedimo atsietą nuostolių priežastį. Šis susitarimas buvo sudarytas ne abstrakčiais komerciniais sumetimais, o dėl konkretaus po remonto pasireiškusio defekto, laivo savininko pareikštų reikalavimų ir poreikio ekonomiškai racionaliai sureguliuoti jau kilusias pasekmes.

Trečiojo asmens suderėtos protingos išlaidos ir ekonominiai padariniai vertintini kaip nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalių bei visiško nuostolių atlyginimo principą įtvirtinančio CK 6.251 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo išvada, kad atsakovė „Glinar SIA“ negali būti atsakinga už ieškovės arba trečiojo asmens neva savo nuožiūra suteiktas nuolaidas tretiesiems asmenims, neatitinka faktinės situacijos ir CK 6.249 straipsnio sampratos. Kainos sumažinimas buvo ne atskiras verslo sprendimas, o žalos kompensavimo forma santykiuose su laivo savininku, kuri vėliau pagal sutartinę „grandinę“ buvo perkelta ieškovei.

Teismo išvada, kad priežastinis ryšys ar nuostolių apimtis galėtų būti paneigiami vien nurodant, jog laivas 2021 m. birželio 8 d. buvo netoli tam tikrų uostų, yra nepagrįsta. Sprendimas dėl laivo maršruto, gedimo įvertinimo ir remonto vietos jūrinėje veikloje priklauso nuo techninių, saugumo, navigacinių, organizacinių ir komercinių aplinkybių visumos. Vien geografinis artimesnio uosto buvimas savaime neįrodo, kad toks uostas tuo metu buvo realiai tinkamas, saugus ir techniškai pajėgus pašalinti tokio pobūdžio gedimą, todėl tokia aplinkybė negali savaime pagrįsti nei CK 6.247 straipsnio prasme reikšmingo priežastinio ryšio nutraukimo, nei CK 6.259 straipsnio prasme reikšmingo atsakomybės mažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų remontas“ ir laivo savininkas „B. Advance Shipping Company Limited“ 2021 m. gegužės 3 d. sudarė laivo remonto sutartį. Tą pačią dieną ieškovė Estijos Respublikos bendrovė „Wartsila BLRT Estonia OU“ ir trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų remontas“ sudarė subrangos sutartį.

Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė „Wartsila BLRT Estonia OU“ ir atsakovė Latvijos Respublikos bendrovė „Glinar SIA“ 2021 m. gegužės 12 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. GLl-2021. Prieš tai atsakovė „Glinar SIA“ buvo pateikusi ieškovei 2021 m. gegužės 5 d. pasiūlymą, o ieškovė – 2021 m. gegužės 11 d. pirkimo užsakymą.

Bendradarbiavimo sutartimi atsakovė „Glinar SIA“ įsipareigojo atlikti tam tikras laivo „Baltic Advance“ remonto paslaugas (įskaitant standartinį kapitalinį remontą–techninę priežiūrą; turbokompresoriaus išardymą; visų išardytų dalių valymą; patikros matavimus pagal gamintojo specifikacijas; visų išardytų dalių surinkimą iš naujo; galutinį surinkimą; visų savadarbių prošvaisų tikrinimą ir registravimą (įskaitant kapitalinio remonto ataskaitos parengimą) (atsakovės 2021 m. gegužės 5 d. pasiūlymo priedas Nr. 4). Paslaugos turėjo būti atliktos sumontavus turbokompresorių laive Klaipėdoje.

Atsakovė „Glinar SIA“ išardė pagrindinio variklio turbokompresorių ir atliko patikrą, kurios rezultatai buvo užfiksuoti „Patikros prieš kapitalinį remontą“ protokole.

Atsakovė „Glinar SIA“ 2021 m. gegužės 24 d. išrašė dvi sąskaitas faktūras: Nr. GL3700/1 už panaudotas detales (ieškinio priedas Nr. 6) ir Nr. GL3700/2 už suteiktas paslaugas.

Laivo savininko atstovas A. P. 2021 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu informavo trečiojo asmens UAB „Vakarų laivų remontas“ atstovą E. Č. ir ieškovės atstovą V. B., kad pagrindinio variklio turbokompresorius skleidžia didelį triukšmą ir vibraciją.

Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. apie susidariusią situaciją informavo atsakovę „Glinar SIA“.

Atsakovė „Glinar SIA“ išmontavo turbokompresorių ir perdavė jį patikrinimui bei remontui turbokompresoriaus gamintojai „ABB“. Ginčo tarp šalių, kad remontas buvo atliekamas panaudojant laivo savininko pateiktas medžiagas, nėra.

Gamintoja „ABB“ pradėjo defektų šalinimo darbus 2021 m. birželio 16 d., o 2021 m. birželio 18 d. parengė patikros ataskaitą.

2021 m. birželio 25 d. remonto darbai buvo baigti. Tai patvirtina atsakovės „Glinar SIA“ darbų ataskaita.

Atsakovė „Glinar SIA“ 2021 m. birželio 22 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. GL3737/1 dėl 10 704 Eur už inžinierių išlaidas ir dinaminį veleno balansavimą „ABB“.

Laivo savininkas pateikė trečiajam asmeniui reikalavimą atlyginti nuostolius, kuris buvo grindžiamas sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų remontas“ ir laivo savininkas „B. Advance Shipping Company Limited“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarė taikos sutartį, kuria trečiasis asmuo sumažino laivo remonto darbų kainą iki 141 691,28 Eur. Atitinkamai trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų remontas“ 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašė kreditinę sąskaitą minėtai sumai. Tokiai pat sumai trečiasis asmuo UAB „Vakarų laivų remontas“ 2021 m. rugsėjo 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą ieškovei.

Ieškovė 2021 m. lapkričio 11 d. apmokėjo trečiojo asmens 2021 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą.

Ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė pirmąją pretenziją atsakovei „Glinar SIA“.

Atsakovė „Glinar SIA“ informavo ieškovę, kad ji yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę ir pateikė ieškovei civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją. Atsakovės civilinė atsakomybė, kylanti iš laivų remonto veiklos, yra apdrausta „AAS BTA Baltic Insurance Company“.

Atsakovė „Glinar SIA“ pranešė draudikei apie draudiminį įvykį, t. y. apie ieškovei padarytos žalos faktą.

Draudikė 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu. Tarp ieškovės ir draudikės vyko susirašinėjimas.

Ieškovė 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į atsakovę „Glinar SIA“ su pakartotine pretenzija. Ieškovė 2022 m. sausio 10 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę perspėdama, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik ginti savo pažeistas teises teisme.

Draudikė 2022 m. sausio 12 d. atsiuntė oficialų atsisakymą tenkinti ieškovės reikalavimą, nesant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi, siekiant nustatyti laivo „Baltic Advance“ pagrindinio variklio turbokompresoriaus avarijos (gedimo) priežastis, paskirta teismo techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti L. F..

Ekspertas L. F. 2024 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akte nurodė, kad buvo keturi skirtingi turbokompresoriaus gedimo ir sugadinimo atvejai, kurie tarpusavyje susiję chronologiškai, tačiau kiekvienas iš jų turi savo atsiradimo priežastį. Paslėptas vidinis defektas, („žmogaus klaida“) neatsargiai surinktas turbinos pusės guolio mazgas jo restauravimo pagal „CPEX“ programą metu, dėl kurio jis buvo pažeistas eksploatacijos metu.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, siekiant nustatyti laivo „Baltic Advance“ pagrindinio variklio turbokompresoriaus avarijos (gedimo) priežastis, paskirta papildoma teismo techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti L. F..

Ekspertas L. F. 2025 m. birželio 21 d. ekspertizės akte nurodė, kad lieka tik viena galima priežastis, dėl kurios 2021 m. birželio 8 d. buvo pažeistos rotoriaus turbinos pusėje esančio guolių mazgo ašinės amortizacijos spyruoklės ir dėl to atsirado turbokompresoriaus vibracija. Tai paslėptas defektas, atsiradęs dėl žmogiškosios klaidos, t. y. dėl neatsargaus turbinos galo guolių bloko surinkimo jį restauruojant pagal „CPEX“ programą.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, siekiant nustatyti laivo „Baltic Advance“ pagrindinio variklio turbokompresoriaus avarijos (gedimo) priežastis, paskirta pakartotinė teismo techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti profesoriui technikos mokslų daktarui V. S..

Ekspertas V. S. 2025 m. spalio 15 d. ekspertizės akte nurodė, kad galimos kelios pagrindinio variklio turbokompresoriaus gedimo priežastys: netinkamas balansavimas, surinkimo klaida, paslėpti dalių defektai. Ekspertas pažymėjo, kad trūksta dokumentų, kurie būtų tinkami ir pakankami vienareikšmiškai ir moksliškai (techniškai) pagrįstai išvadai padaryti. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodoma, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovės „Glinar SIA“ atlikti darbai atitiko turbinos gamintojo „ABB“ techninius reikalavimus. Ekspertas konstatavo, kad šioje situacijoje neįmanoma nustatyti defektų ir žalos kilimo konkrečios priežasties. Dokumentai leidžia daryti tik prielaidas.

Dėl rašytinių paaiškinimų

Apeliantė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. liepos 24 d. rašytinius paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-19593), kuriuose išdėstė savo atsikirtimus į atsakovės, atstovaujamos „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui.

Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022, 23 punktas; 2026 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-427-1097/2026, 22 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, konstatuoja, kad jais apeliantė iš esmės reiškia atsikirtimus į atsakovės, atstovaujamos „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Kadangi tokio pobūdžio procesinių dokumentų teikimas apeliaciniame procese CPK nenumatytas, pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Vakarų laivų remontas“ buvo sudariusi laivo remonto sutartį su laivo savininku, o ieškovė – subrangos sutartį su UAB „Vakarų laivų remontas“. Ieškovė 2021 m. gegužės 12 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį su atsakove „Glinar SIA“, pagal kurią būtent ši atsakovė įsipareigojo atlikti sutartyje sulygtas remonto paslaugas. Nurodyti sutartiniai santykiai vertintini kaip kylantys iš rangos teisinių santykių (CK 6.644 straipsnis). Kaip matyti iš ieškovės ieškinio pagrindo, ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovė „Glinar SIA“ laivo remonto darbus atliko netinkamai, todėl nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl rangovo (subrangovės) atliktų darbų kokybės, tai yra dėl sutarties vykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pavyzdžiui, CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pavyzdžiui, CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Taigi, užsakovas (rangovas ginče su subrangovu) gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018, 21 punktas).

Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 71 punktas).

Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, kad atsakovė „Glinar SIA“ netinkamai įvykdė šalių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir yra atsakinga už laivo „Baltic Advance“ turbokompresoriaus gedimą, todėl privalo atlyginti jos patirtus 141 691,28 Eur nuostolius. Taigi, šioje byloje apeliantei teko našta įrodyti tokių atsakovės „Glinar SIA“ veiksmų neteisėtumą, taip pat apeliantės patirtos žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp jų, o jai tai padarius, atsakovei „Glinar SIA“ reikėjo paneigti savo kaltę dėl nuostolių atsiradimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po atsakovės „Glinar SIA“ atlikto turbokompresoriaus remonto šis vėliau dar kartą buvo remontuojamas ir balansuojamas gamintojo „ABB“ dirbtuvėse. Teismas rėmėsi byloje atliktų ekspertizių išvadomis, kuriose konstatuota, kad yra neįmanoma nustatyti konkrečios turbokompresoriaus gedimo priežasties, o pateikti dokumentai leidžia daryti tik tikėtinumo lygmens prielaidas.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o tikslios gedimo priežasties nenustatymas šioje byloje negalėjo būti aiškinamas atsakovės „Glinar SIA“ naudai ar paverstas savarankišku jos atsakomybės paneigimo pagrindu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė neįrodė atsakovės „Glinar SIA“ civilinės atsakomybės sąlygų, tuo tarpu atsakovė „Glinar SIA“ paneigė jos kaltės prezumpciją dėl ieškovei padarytos žalos.

Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės „Glinar SIA“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią atsakovė „Glinar SIA“ įsipareigojo atlikti tam tikras laivo „Baltic Advance“ remonto paslaugas (įskaitant standartinį kapitalinį remontą–techninę priežiūrą; turbokompresoriaus išardymą; visų išardytų dalių valymą; patikros matavimus pagal gamintojo specifikacijas; visų išardytų dalių surinkimą iš naujo; galutinį surinkimą; visų savadarbių prošvaisų tikrinimą ir registravimą). Atsakovė „Glinar SIA“ atliko turbokompresoriaus remonto ir rotoriaus balansavimo paslaugas pagal pasiūlyme nurodytas sąlygas ir reikalavimus. Tiek prieš remonto darbus, tiek po jų turbokompresorius neturėjo matomų apgadinimų. Balansavimo darbai buvo atlikti naudojant atitinkamai sertifikuotą įrangą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), o darbų rezultatas ieškovės buvo priimtas be pretenzijų ar pastabų dėl kokybės.

CK 6.659 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįvykdęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato rangovo (subrangovo) prievolę įspėti užsakovą (rangovą) ir, prireikus, stabdyti darbus tik tuo atveju, jei kitaip kiltų grėsmė rangovo vykdomų darbų tinkamumui ar saugumui. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.659 straipsnio 2 dalyje rangovui nustatyta atsakomybė kyla, jei: 1) buvo aplinkybės, nurodytos CK 6.659 straipsnio 1 dalyje, sudarančios grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, todėl rangovui kilo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą; 2) rangovui neįvykdžius CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsirado daikto trūkumai. Taigi, būtina sąlyga rangovo atsakomybei kilti – atsiradę daikto tinkamumo ar tvirtumo trūkumai ir jų priežastis – darbų atlikimas nepaisant iškilusios grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019, 47 punktas).

Vertinant pareikštų reikalavimų pagrįstumą, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovė „Glinar SIA“, atlikdama pradinę patikrą, nustatė reikalingų atsarginių detalių poreikį ir jį užfiksavo „Patikros prieš kapitalinį remontą“ protokole (ieškinio priedas Nr. 5). Atsakovė „Glinar SIA“ panaudojo tik savo smulkias detales (tarpiklius, sandarinimo žiedą, fiksavimo plokštes ir veleno veržles, kurių bendra vertė – 1 291,75 Eur; ieškinio priedas Nr. 6). Visas kitas esmines detales – įskaitant kompresoriaus ir turbinos guolių komplektus bei kitus mazgus – atsakovei „Glinar SIA“ perdavė ieškovė, gavusi jas tiesiogiai iš laivo savininko, ir pateikė nurodymą remontą atlikti naudojant būtent šias detales. Nustatyta, kad atsakovei „Glinar SIA“ perduotos detalės neturėjo vizualiai pastebimų trūkumų ar defektų, kuriuos darbuotojai būtų galėję ar privalėję užfiksuoti surinkimo metu. Pažymėtina, kad ieškovė, veikdama kaip profesionali rangovė (subrangovė), turėjo savarankišką prievolę įvertinti laivo savininko teikiamų detalių kokybę ir tinkamumą. Atsakovė „Glinar SIA“ atliko darbus pagal pateiktą užduotį ir iš užsakovo gautomis medžiagomis, todėl ji negali prisiimti atsakomybės už galimus paslėptus ieškovės patiektų detalių trūkumus ar jų pasekmes.

Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius netinkamo darbų rezultato, nėra pagrindo teigti, kad buvo kilusi grėsmė atliekamo darbo tinkamumui ir atsakovei atsirado CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įspėti ieškovę bei, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Nekonstatavus netinkamo atsakovės prievolių vykdymo, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad po to, kai atsakovė „Glinar SIA“ atliko turbokompresoriaus remonto, balansavimo darbus, jis buvo remontuotas ir balansuotas gamintojo „ABB“ dirbtuvėse. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. gegužės 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas. Gamintojo „ABB“ atlikti pakartotiniai turbokompresoriaus remonto ir balansavimo veiksmai galėjo pakeisti pradinę turbokompresoriaus būklę, buvusią po atsakovės „Glinar SIA“ atliktų darbų. Dėl šios priežasties objektyviai ir patikimai atskirti bei nustatyti, ar turbokompresoriaus gedimai atsirado dėl atsakovės „Glinar SIA“ atliktų darbų galimų trūkumų, ar dėl paties gamintojo „ABB“ darbuotojų atliktų veiksmų, ar dėl laivo savininko patiektų detalių paslėptų defektų, nėra galimybės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2026 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2026, 55, 56 punktai).

Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 82 punktas).

Nagrinėjamu atveju siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, joje buvo atliktos trys ekspertizės. Nors pagal proceso teisės normas (CPK 185 straipsnio 2 dalis) ekspertizės išvada teismui neturi išankstinės galios ir yra vertinama pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, šiuo atveju dviejų nepriklausomų ekspertų atliktų tyrimų išvadų visuma leidžia teismui daryti neabejotinas ir teisiškai pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje atliktų ekspertizių išvadas, nustatė, kad ekspertas L. F. 2025 m. birželio 21 d. ekspertizės akte pažymėjo, jog esminis ir objektyviausias būdas šalių ginčui išspręsti – tai abiejų šalių naudotų balansavimo įrenginių atspausdintų duomenų pateikimas ir jų palyginimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovė „Glinar SIA“ į bylą pateikė visus reikalaujamus ir objektyvius įrodymus – balansavimo įrenginio spaudinį ir šio įrenginio monitoriaus nuotraukas, kurie buvo pateikti ekspertui. Vertindamas šiuos duomenis, ekspertas konstatavo, kad remiantis atsakovės „Glinar SIA“ pateikta „Matavimo ataskaita“ (2021 m. gegužės 17 d.), rotoriaus balansavimas buvo atliktas tinkamai, o likutinės disbalanso vertės yra mažesnės nei nurodytos gamintojo „ABB“ instrukcijoje HZTL 70565 E. Šios ekspertinio tyrimo išvados patvirtina, kad atsakovė „Glinar SIA“ savo prievoles įvykdė laikydamasi visų gamintojo standartų.

Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė 2021 m. birželio 18 d. „ABB AS Scandinavia“ patikros ataskaitą Nr. 2133001-01, kurioje nurodytas neaiškus skaičiaus fragmentas. Ekspertas pažymėjo, kad patikros ataskaitoje pateiktas duomenų fragmentas atspindi „nežinomo objekto balansavimo patikrinimą, atliktą nežinia kada“. Tai reiškia, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus yra neįmanoma nustatyti ir identifikuoti, ar gamintojas „ABB“ atliko būtent ginčo turbokompresoriaus (o ne kito objekto) patikrinimą; kokiomis aplinkybėmis ir kada ši patikra buvo atlikta. Iš to darytina išvada, kad ieškovė, būdama profesionali rinkos dalyvė ir siekdama nukreipti reikalavimus į atsakovę „Glinar SIA“, turėjo visas galimybes gauti ir pateikti teismui tikslius, identifikuojamus ir objektyvius gamintojo „ABB“ balansavimo įrangos spaudinius. Tačiau ieškovė minėtų duomenų nepatikslino ir nepateikė reikalingų įrodymų. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintais rungimosi ir įrodinėjimo pareigos principais, būtent ieškovei tenka neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių. Nenustačius, kad gamintojo „ABB“ ataskaita yra susijusi su atsakovės „Glinar SIA“ remontuotu objektu, ieškovės teiginiai apie atsakovės „Glinar SIA“ atlikto remonto trūkumus lieka nepagrįsti patikimais įrodymais.

Ekspertas L. F. paaiškino, kad, atsitikus įvykiui, į įvykio vietą yra kviečiamas draudimo bendrovės paskirtas korpusų ir mašinų draudimo inspektorius (survejeris), kuris turėjo išsamiai ištirti visas turbokompresoriaus stipraus triukšmo ir vibracijos priežastis, taip pat dalyvauti išmontuojant turbokompresorių pastebėtus pažeidimus. Jis tai turėjo padaryti tiesiogiai laive, taip pat dalyvauti išmontuojant turbokompresorių ir nustatytu galimą jo sugadinimo priežastį. Remdamasis visa gauta informacija, savo ataskaitoje jis turėjo išnagrinėti visas galimų turbokompresoriaus vibracijos priežasčių versijas ir pateikti galutinę išvadą (pridėdamas išvadą pagrindžiančius dokumentus). Galutinėje ataskaitoje turėjo būti pateikta informacija, nurodanti, kas yra kaltas turbokompresoriaus gedimo atveju.

Ekspertas pažymėjo, kad survejerio ataskaita buvo esminis dokumentas gedimo priežastims ir atsakomybei nustatyti. Į šią aplinkybę atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, tačiau šis dokumentas teismui nebuvo pateiktas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė, ar survejerio ataskaita iš viso egzistavo ir ar ji buvo ieškovės dispozicijoje. Tačiau toks ieškovės argumentas yra nepagrįstas ir vertinamas kaip mėginimas savo procesinės įrodinėjimo pareigos nevykdymo pasekmių perkėlimas teismui. CPK 178 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Jei ieškovė teigia, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovės remonto broko, būtent ieškovė privalėjo pateikti visus tai patvirtinančius pirminius įrodymus, įskaitant ir atliktos apžiūros (survejerio) ataskaitą. Be to, jei ieškovė iš tikrųjų manė, kad ataskaita yra pas trečiuosius asmenis (laivo savininką ar draudiką) ir ji pati neturi galimybės jos gauti, ieškovė galėjo teikti teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis), tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas.

Byloje esantis „Interorient Marine Services“ technikos vadovo P. S. ir „BRY Repair Yards“ atstovo 2021 m. rugpjūčio 3 d. susirašinėjimas patvirtina, kad atlikti patikrinimo veiksmai (patirtos sąnaudos) apėmė „H&M inspektoriaus dalyvavimą Hamburge“, t. y. survejeris realiai dalyvavo laivo gedimo patikrinime. Ekspertas L. F. ekspertizės išvadoje aiškiai nurodė, kad korpuso ir mechanizmų (H&M) draudimo inspektorius privalėjo ištirti triukšmo, vibracijos priežastis, dalyvauti išmontuojant turbokompresorių ir galutinėje ataskaitoje nustatyti atsakingą asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, jei ir ne tiesiogiai iš laivo savininko, bet per trečiąjį asmenį, kuriam atlygino laivo savininko patirtus nuostolius, pasirašius taikos sutartį, neabejotinai turėjo galimybę šią ataskaitą gauti ir pateikti teismui. Reikalaujama nuostolių suma (141 691,28 Eur) yra kildinama būtent iš minėtos taikos sutarties ir laivo savininko patirtų sąnaudų. Ieškovės atsisakymas pateikti šį dokumentą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pritaikė contra spoliatorem prezumpciją.

Ekspertas L. F. 2025 m. birželio 21 d. ekspertizės akte nurodė, kad gamintojo „ABB“ ataskaitoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių rotoriaus ar kompresoriaus sparnuotės pažeidimus eksploatuojant įrenginį po atsakovės „Glinar SIA“ atlikto remonto. Ekspertas pažymėjo, kad atsakovės „Glinar SIA“ atlikti balansavimo rezultatai visiškai atitinka gamintojo „ABB“ rotoriaus balansavimo reikalavimus ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) kriterijus. Be to, pažymėjo, kad kompresoriaus sekcijos liekamojo disbalanso vertė buvo net 9 kartus mažesnė už gamintojo „ABB“ nustatytą maksimalią leistiną ribą. Tai įrodo aukštą atliktų darbų preciziškumą. Ekspertas L. F. nurodė, kad labiausiai tikėtina padidėjusio turbokompresoriaus triukšmo ir vibracijos priežastis – paslėptas defektas, atsiradęs dėl „žmogaus klaidos“ neatsargiai surenkant turbinos pusės guolių mazgą jį restauruojant pagal „CPEX“ programą. Atsakydamas į 9-ąjį klausimą, ekspertas patvirtino, kad paties guolių mazgo pažeidimai galėjo būti visiškai savarankiška ir pagrindinė turbokompresoriaus vibracijos priežastis. Faktą, kad gedimas kilo būtent restauruotame guolių mazge, patvirtina tai, jog amortizuojančios spyruoklės buvo pažeistos turbinos, o ne kompresoriaus, pusėje.

Nors byloje buvo atliktos trys ekspertizės, tačiau nė vienas ekspertas nenurodė vienareikšmės turbokompresoriaus gedimo priežasties. Ekspertas V. S. 2025 m. spalio 14 d. ekspertizės išvadoje pabrėžė, kad tyrimai buvo atliekami dokumentinės analizės būdu. Įvertinęs pateiktą medžiagą, ekspertas konstatavo, kad nesant galimybės atlikti turbokompresoriaus ir jo dalių apžiūros, išvadų pobūdis išlieka tikėtinumo lygmens, o konkrečios defektų atsiradimo ir žalos kilimo priežasties nustatyti teisiškai ir techniškai neįmanoma.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilę nuostoliai galėjo būti nulemti paties laivo savininko neatsakingų ir rizikingų veiksmų. Paaiškėjus turbokompresoriaus gedimui, laivas nebuvo nukreiptas į artimiausią remonto vietą, o toliau intensyviai eksploatuojamas mažiausiai 5 dienas. Byloje esantys duomenys (2026 m. sausio 23 d. pateikta laivo judėjimo fiksacija) patvirtina, kad 2021 m. birželio 8 d. laivas plaukė visai šalia Estijos Respublikos uostų. Taigi, laivo savininkas turėjo visas realias galimybes priimti saugų sprendimą – grįžti į uostą, laukti specialistų arba plaukti remontui į artimiausią uostą (pavyzdžiui, Taliną ar Klaipėdą). Kadangi laivo savininkas pasirinko ir toliau laivą eksploatuoti, toks sprendimas galėjo sudaryti sąlygas gedimo padidėjimui.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti atsakovės „Glinar SIA“ neteisėti veiksmai, kurie lėmė laivo turbokompresoriaus gedimą. Kaip jau minėta, byloje esantis 2021 m. gegužės 31 d. darbų aktas patvirtina, kad po atsakovės „Glinar SIA“ atlikto turbokompresoriaus remonto, jis vėliau dar kartą buvo remontuojamas ir balansuojamas gamintojo „ABB“ dirbtuvėse. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ekspertų išvados patvirtina, jog atsakovė „Glinar SIA“ paneigė savo kaltę dėl turbokompresoriaus defektų. Ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu yra subjektyvaus pobūdžio. Aplinkybė, kad teismas priėjo prie kitokių išvadų, nei tikėjosi ieškovė, neįrodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl tai negali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio ir nuostolių dydžio.

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 141 691,28 Eur nuostolių priteisimo, kurį kildina iš trečiojo asmens ir laivo savininko komercinio sprendimo sudaryti taikos sutartį bei atitinkamai šia suma sumažinti darbų kainą. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad taikos sutartis nebuvo savarankiška, nuo defekto atsieta priežastis, sukūrusi naują žalą, bet buvo tiesioginė ir racionali esamo gedimo, jo padarinių ir laivo savininko pareikštų reikalavimų pasekmė. Iš to darytina išvada, kad ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovės „Glinar SIA“ atlikto turbokompresoriaus remonto, o dėl pačios ieškovės savanoriškai prisiimtos prievolės.

Taikos sutartis sukelia teisių ir pareigų tik ją sudariusioms šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to trečiojo asmens ir laivo savininko suderėta nuostolių ar kompensacijos suma, negali būti laikoma besąlygiška atsakovės „Glinar SIA“ prievole ar objektyviu žalos dydžio įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikos sutarties sudarymas ir kompromisinės sumos nustatymas buvo savarankiškas komercinis šalių sprendimas, priimtas siekiant išvengti teisminio ginčo ar išsaugoti verslo santykius. Atsakovė „Glinar SIA“, nebūdama šio susitarimo šalimi, negali prisiimti neigiamų finansinių pasekmių dėl kitų subjektų prisiimtų nuolaidų ar kompromisų. Be to, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo savanoriškai – savo rizika ir nuožiūra – sutiko sumokėti 141 691,28 Eur (trečiasis asmuo – laivo savininkui, o ieškovė – trečiajam asmeniui), neatsižvelgdami į galiojusias garantijos sąlygas, faktą, kad laivo savininkas nevykdė nurodymų plaukti į artimiausią uostą ir kitas svarbias aplinkybes.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas).

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad taikos sutartimi suderėta suma atitiko faktinę ir būtiną turbokompresoriaus remonto ar pažeidimų šalinimo savikainą. Sumos įvardijimas kaip „darbų kainos sumažinimo“ arba „nuostolių kompensavimo“ be atitinkamų ekspertų išvadų, sąskaitų ir atliktų darbų aktų analizės nepatvirtina realios žalos masto.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalaujama suma yra grindžiama ne objektyviais atsakovės „Glinar SIA“ padarytos žalos dydžio apskaičiavimais, o trečiojo asmens ir laivo savininko komerciniu susitarimu (taikos sutartimi). Kadangi atsakovė „Glinar SIA“ šiame susitarime nedalyvavo, o suderėta suma yra savarankiško komercinio kompromiso rezultatas, tarp atsakovės „Glinar SIA“ veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų nėra tiesioginio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Ieškovei neįrodžius nei tiesioginio priežastinio ryšio, nei realaus nuostolių dydžio (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis), ieškinio reikalavimas priteisti 141 691,28 Eur nuostolius yra nepagrįstas.

Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kadangi apeliantės Estijos Respublikos bendrovės „Wartsila BLRT Estonia OU“ apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme pagal 2026 m. liepos 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kuri buvo apmokėta 2026 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2026 m. III ketvirtį (2026 m. liepos mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirtis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) tuo metu sudarė 2 554,20 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtintą užmokesčio dydį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Kadangi šios atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, jai iš ieškovės priteisiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei „AAS BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140), atstovaujamai „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654), iš ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Wartsila BLRT Estonia OU“ (juridinio asmens kodas 11122893) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.