Utenos apylinkės teismo nutartis, e2YT-6571-664/2026

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-28
Bylos Nr.: e2YT-6571-664/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-15300-2026-1
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Irena Vapsvienė
Pareiškėjas: G. M., K. M.
Suinteresuotas asmuo: notarė D

Kategorijos

3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.4.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2YT-6571-664/2026 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-15300-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.12

(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 28 d. Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir K. M. įstatyminės atstovės (globėjos) R. B. skundą dėl notarės veiksmų su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, suinteresuotas asmuo notarė D. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjų G. M. ir K. M. įstatyminė atstovė (globėja) R. B. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) atnaujinti terminą skundui dėl notarės D. Š. 2026 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. S-70 pateikti; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti D. Š. 2026 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. S-70 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą; 3) Įpareigoti notarę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių globotinių vardu, vadovaujantis įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad Pareiškėja yra nepilnamečių globotinių (rūpintinių) G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini) globėja. Pareiškėja kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus, prašydama išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių globotinių vardu. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį (toliau – Nutartis), kuria pareiškėjos prašymo išduoti leidimą priimti palikimą netenkino, tačiau ne todėl, kad leidimas nebuvo pagrįstas, o todėl, kad toks leidimas pagal įstatymą nėra reikalingas. Teismas nutartyje nurodė: „LR CK 3.188 str. 5 d. nustatyta, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 d. nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį. Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga“. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Teismas Nutartyje įvertino laikytinas teisės normas ir konstatavo, kad teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių globotinių vardu nėra reikalingas. Teismas nenurodė kitų aplinkybių, kodėl atsisakė išduoti teismo leidimą.

Nepaisydama įsiteisėjusios teismo nutarties, notarė D. Š. 2026 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. S-70 ir atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarė nurodė, kad įstatymų leidėjas pasirinko griežtesnę nepilnamečių globotinių teisių apsaugą ir todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsnio pagrindu teismo leidimas globotinių vardu sudaryti sandorius yra būtinas.

Notarė, priimdama skundžiamą Nutarimą, faktiškai atsisakė vadovautis teismo išvada ir pati iš naujo sprendė klausimą, kurį jau buvo išsprendęs teismas. Tokie veiksmai pažeidžia teismo sprendimų privalomumo principą. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės teorijoje išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis i teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Pagal res judicata principą nė viena šalis neturi teisės reikalauti peržiūrėti galutinį ir privalomą teismo sprendimą tik tam, kad būtų galima iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti naują sprendimą. Peržiūra negali tapti paslėptu apeliaciniu procesu, ir vien tai, kad gali būti dvi nuomonės tam tikru klausimu, nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr. EŽTT sprendimas Shchurov prieš Rusiją. Nr. 40713/04. § 18. 2011 m. kovo 29 d.). Nagrinėjamoje byloje, Notarei atmetus prašymą, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu Pareiškėjai, kaip globėjai, atimama teisė realizuoti nepilnamečių globotinių teisę, kurią pripažino teismas, į palikimo priėmimą. Minėtą išvadą patvirtina aukščiau nurodyta teisminė tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika – įsiteisėjęs teismo sprendimas atima teisę dar kartą kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko. Taip pat kitos nuomonės (Nutarimas) pateikimas, negali būti pagrindu dar kartą kreiptis į teismą.

Notarės atsisakymas įforminti nepilnamečių G. M. ir K. M. palikimo priėmimą yra grindžiamas bendru CK 3.244 straipsnio taikymu, tačiau šiuo atveju jis paneigia ir de fakto peržiūrėti įsiteisėjusią (duomenys neskelbtini) Nutartį, kuria ne lik atnaujintas terminas palikimui priimti, bet ir atmestas prašymas išduoti teismo leidimą, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jis nereikalingas. Tokiu būdu teismas išsprendė leidimo išdavimo klausimą ir atliko globotinių interesų teisinį balansavimą, kuris yra privalomas visiems subjektams. Notaras, reikalaudamas to paties leidimo kaip privalomos sąlygos, iš naujo nustato teisinę kliūtį, kuri jau yra pašalinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas ir pažeisdamas teismo procesinių sprendimų privalomumo principą. Tačiau būtent teismas šioje byloje įvertino šią aplinkybę ir nurodė, kad nepilnamečių interesų apsauga užtikrinama notarine procedūra, kai notaras prieš atlikdamas veiksmą įvertina sandorio atitiktį nepilnamečių interesams. Dėl šios priežasties ginčas šioje byloje nebėra susijęs su leidimo būtinybe, o išimtinai su notarės pareiga vykdyti įsiteisėjusią Nutartį ir įforminti paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimą per atnaujintą terminą. Todėl notarė negalėjo remtis bendru nepilnamečių apsaugos principu tam, kad paneigtų konkrečioje byloje priimtą teismo išvadą.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti prašymą dėl nepilnamečių globotinių vardu priimti jų prosenelės G. M. palikimą sukuria teisiškai nepagrįstą situaciją. Dėl Notarės nutarimo susidarė situacija, kai: teismas atsisakė išduoti leidimą, nes jis nereikalingas ir notarė atsisako atlikti veiksmą, nes leidimo nėra. Todėl dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjai ir nepilnamečiams globotiniams faktiškai užkertamas kelias įgyvendinti teisę priimti palikimą. Toks rezultatas neatitinka teisinio tikrumo ir proporcingumo principų. Taip pat teisinėje valstybėje negali susidaryti situacija, kuomet dėl valstybės deleguotų funkcijų neatlikimo ir teismo sprendimo nevykdymo nukenčia nepilnamečių vaikų turtiniai interesai. Taip pat atsisakius priimti prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, susidarė teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti palikimą sudarančio turto priklausymo konkrečiam savininkui. Todėl praėjus atitinkamam laikui, jei palikimo nepriima nė vienas įpėdinis, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl įpėdiniai yra skatinami kuo greičiau priimti sprendimą – numatytas trijų mėnesių terminas dėl paveldimo turto arba atsisakymui priimti paveldimą turtą. Nagrinėjamu atveju notarė, nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo (Nutarties), sukūrė aplinkybę, kuri atims iš nepilnamečių vaikų teisę paveldėti turtą, kuris pereis valstybei.

Notarė D. Š. 2026 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. S-70. kuriuo atsisakė atlikti notarini veiksmą – priimti palikimą nepilnamečių globotinių vardu. Pareiškėja, būdama ne teisininkė ir neturėdama specialių teisinių žinių, negalėjo tinkamai įvertinti notarės nutarimo apskundimo tvarkos, terminų ir būtinų procesinių veiksmų. Pareiškėja siekė apginti nepilnamečių globotinių interesus ir kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Jai buvo paskirtas advokatas, kuris parengė pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo. Tačiau tolesnės teisinės pagalbos dėl notarės nutarimo apskundimo advokatas nesuteikė, todėl pareiškėja turėjo savarankiškai ieškoti informacijos apie galimus teisinius veiksmus ir teisę apskųsti notarės veiksmus. Pareiškėja veikė sąžiningai, nedelsdama siekė išspręsti susidariusią situaciją, nesiekė vilkinti proceso ar piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Praleistas terminas yra susijęs ne su pareiškėjos nerūpestingumu, o su objektyviomis aplinkybėmis – teisinių žinių stoka ir būtinybe naudotis teisine pagalba. Be to, ginčas susijęs su nepilnamečių globotinių turtinių interesų apsauga – pažeidžiamiausios socialinės grupės interesais, todėl formalus atsisakymas nagrinėti skundą dėl termino praleidimo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašau pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui pateikti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė D. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos prašymu atnaujinti terminą skundui pateikti ir skundu dėl notaro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikinimo susipažino ir su jais nesutinka, prašo tiek prašymą, tieks skundą atmesti. Nurodė, kad kaip matyti iš teismui pateiktų Pareiškėjos dokumentų, Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui pateikti dėl 2026-06-17 Nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (toliau – Nutarimas), tačiau nepateikia pagrįstų įrodymų, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių: advokato (-ų) atsisakymų rengti reikalingus teisinius dokumentus, susirašinėjimą dėl to el. paštu, kada kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir pan., t. y. teismui nepateikti įrodymai, iš ko galima būtų spręsti, kad Pareiškėja tikrai dėjo pastangas laiku pateikti teismui reikalingus dokumentus, o tik remiamasi bendro pobūdžio teiginiais, kad ji ne teisininkė ir neturi specialių teisinių žinių. LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, išskyrus to paties straipsnio 5 d. numatytą išimtį, jog to paties straipsnio 1 d. numatytiems sandoriams išankstinio leidimo nereikalaujama jei jie sudaromi notarine forma. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 3.188 str. nuostatos negalioja nepilnamečių globotinių vaikų atžvilgiu. Įstatymų leidėjas pasirinko griežtesnę nepilnamečių globotinių teisių apsaugą, todėl kai vaiką atstovauja ne tėvai, o globėjai teismo leidimas sudaryti sandorius nepilnamečių globotinių vardu ir toliau yra privalomas pagal LR CK 3.244 str. Tuo pačiu pažymėtina, kad notaro pareiga užtikrinti nepilnamečių globotinių turtinių interesų apsaugą ir imperatyvų CK normų laikymąsi, kurios nepilnamečių globotinių vardu priimant palikimą nėra pasikeitusios ir negali būti taikomos atskirai CK 3.188 str. nuostatos nuo CK 3.244 str. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

CPK 511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis). Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Skundas, paduotas teismui praleidus šį 90 dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 512 straipsnis.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CPK 512 straipsnį, yra nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

Akcentuotina, jog procesinių terminų praleidimo pasekmes be kita ko apibrėžia ir CPK 75 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK 78 straipsnio 1 dalyje bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vertinant nurodytas teisės normas kompleksiškai, akivaizdu, jog praleidus įstatymo, ar teismo nustatytam terminui paduoti skundą, pareiškėjas netenka teisės ginčyti priimtų sprendimų.

Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad notarė D. Š. 2026 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. S-70 atmesti pareiškėjos R. B. 2026 m. birželio 10 d. prašymą, gautą notaro biure 2026 m. birželio 12 d. leisti priimti pareiškėjos nepilnamečių globotinių G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu jų prosenelės G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Remiantis CPK 512 straipsnio nuostatomis terminas skundui pateikti baigėsi – 2026 m. liepos 7 d. Su skundu dėl notaro veiksmų pareiškėja į teismą kreipėsi – 2026 m. rugpjūčio 7 d. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad pareiškėja praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti. Vis dėlto 90 dienų naikinamasis terminas, nurodytas CPK 512 straipsnyje, nėra suėjęs, nes naikinamojo termino pabaiga – 2026 m. rugsėjo 15 d.

Pareiškėjos teigimu, ji praleido terminą skundui pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pareiškėjos teisinių žinių stokos ir būtinybe naudotis teisine pagalba. Pareiškėja, būdama ne teisininkė ir neturėdama specialių teisinių žinių, negalėjo tinkamai įvertinti notarės nutarimo apskundimo tvarkos, terminų ir būtinų procesinių veiksmų. Pareiškėja siekė apginti nepilnamečių globotinių interesus ir kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Jai buvo paskirtas advokatas, kuris parengė pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo. Tačiau tolesnės teisinės pagalbos dėl notarės nutarimo apskundimo advokatas nesuteikė, todėl pareiškėja turėjo savarankiškai ieškoti informacijos apie galimus teisinius veiksmus ir teise apskųsti notarės veiksmus. Pareiškėja veikė sąžiningai, nedelsdama siekė išspręsti susidariusią situaciją, nesiekė vilkinti proceso ar piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Praleistas terminas yra susijęs ne su pareiškėjos nerūpestingumu, o su objektyviomis aplinkybėmis.

Teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir / ar nebuvo pakankamai sąžininga, įgyvendinant savo teises. Be to, ginčas susijęs su nepilnamečių globotinių turtinių interesų apsauga – pažeidžiamiausios socialinės grupės interesais, todėl formalus atsisakymas nagrinėti skundą dėl termino praleidimo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo bei prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų. Teismo vertinimu, netenkinus pareiškėjos prašymo, būtų pernelyg neproporcingai apribota jos ir jos atstovaujamųjų – nepilnamečių globotinių teisė į teisminę gynybą, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas skundui dėl notaro veiksmų pateikti atnaujintinas praleidus terminą dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis, 512 straipsnis).

Pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų tenkintinas.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir NĮ) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal NĮ 1 ir 2 straipsnius notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (NĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas minėtas NĮ nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas NĮ, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečių G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė (globėja) R. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: atnaujinti praleistą terminą nepilnamečių globotinių G. M. ir K. M. vardu priimti palikimą, atsiradusį 2025 m. sausio 30 d. mirus jų prosenelei G. M. ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą globotinių vardu. (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nuspręsta: „Pareiškimą patenkinti iš dalies. Atnaujinti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) trijų mėnesių terminą nepilnamečių G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Kitos pareiškimo dalies netenkinti.“

Teismas nustatė, jog pareiškėja R. B. Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirta nepilnamečių vaikų G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja (rūpintoja). Iš gimimo liudijimuose ir mirties įraše esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnamečių globotinių prosenelė G. M. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad po palikėjos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 5.11 str. 1 d., nepilnamečiai G. M. ir K. M. – palikėjos trečios eilės įpėdiniai. Palikėja sudarė testamentą, tačiau pagal testamentą palikimas nepriimtas. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečių globotinių (rūpintinių) vardu.

Tenkindamas prašymą iš dalies ir netenkindamas prašymo dėl teismo leidimo išdavimo, teismas (duomenys neskelbtini) nutarties dėstomoje dalyje konstatavo, jog: „Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą globotinių (rūpintinių) vardu. LR CK 3.188 str. 5 d. nustatyta, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 d. nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, todėl, pagal minėtas įstatymo nuostatas, šiam vienašaliam sandoriui sudaryti teismo leidimas nereikalingas.“ Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.

Nepilnamečių G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė (globėja) R. B. kreipėsi į į pavelėjimo bylą vedančią Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę D. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė D. Š. 2026 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. S-70 atmesti pareiškėjos R. B. 2026 m. birželio 10 d. prašymą, gautą notaro biure 2026 m. birželio 12 d. leisti priimti pareiškėjos nepilnamečių globotinių G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu jų prosenelės G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, motyvuojant tuo, jog nėra gautas išankstinis teismo leidimas priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų (globotinių) vardu. Nesutikdama su notarės 2026 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. S-70 pareiškėjų G. M. ir K. M. įstatyminė atstovė (globėja) R. B. pateikė skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti D. Š. 2026 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. S-70 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą; ir įpareigoti notarę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių globotinių vardu, vadovaujantis įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, o vaikų, likusių be tėvų globos – globėjas (rūpintojas ) (CK 3.163 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymo leidėjas yra aiškiai apibrėžęs, jog vaiko grobėjai (rūpintojai), kaip ir vaiko tėvai, yra vaiko atstovai pagal įstatymą, ginantys jo teises ir teisėtus interesus (CK 3.272 str.). Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. CK 3.188 str. 5 d. nustatyta, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 d. nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Analogiška nuostata pakartota ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 17 punktas).

Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Ypatingosios teisenos tvarka yra sprendžiamas notarės atliktų veiksmų (atsisakymo juos atlikti) teisėtumo klausimas, todėl pareikštų reikalavimų ribas apibrėžia nustatinėtos aplinkybės, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad neegzistavo Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ar šios nutarties 8 punkte nurodytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir motyvais, konstatuoja, kad nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Teismui tokį notaro atsisakymą pripažinus nepagrįstu, notarės D. Š. 2026 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. S-70 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą naikintinas. Panaikinus skundžiamą notarės veiksmą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, įvertinus pirmiau aptartų šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, notarė įpareigotina pareiškėjos prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnis).

Teismui nėra pateikta prašymų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų priteisimo / paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų G. M. ir K. M. įstatyminės atstovės (globėjos) R. B. prašymą tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl notarės veiksmų (D. Š. 2026 m. birželio 17 d. priimto nutarimo Nr. S-70) paduoti.

Pareiškėjų G. M. ir K. M. įstatyminės atstovės (globėjos) R. B. skundą patenkinti.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2026 m. birželio 17 d. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. Š. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (2026 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. S-70).

Įpareigoti Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę D. Š. iš naujo spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių globotinių G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė