Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. (G. N.) ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12345-820/2021, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, teigdama, jog ji iš 2025 m. gruodžio 19 d. antstolės Patvarkymo sužinojo, kad po 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių priėmimo palikimą priėmė dar du mirusiojo V. G. vaikai V. G. ir K. G., tačiau sprendimu už akių mirusiojo skola buvo priteista tik iš vieno jo įpėdinio A. G.. Pareiškėja teigė, jog tokia situacija apriboja jos teisę iš visų trijų įpėdinių reikalauti jai atsakyti už palikėjo skolas, be to, tokia situacija pažeidžia ir vieno iš įpėdinių, kuris per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, interesus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog, nagrinėjant civilinę bylą e2-12345-820/2021, įstatymo nustatytu terminu valią priimti palikimą buvo išreiškęs tik A. G., o kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu valios priimti palikimą išreiškę nebuvo, padaręs išvadą, jog pareiškėjos prašoma pripažinti naujai paaiškėjusi aplinkybė neegzistavo, sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų (požymių).

Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo argumentas, kad aplinkybė apie kitus įpėdinius sprendimo už akių priėmimo metu neegzistavo, yra nepagrįstas, nes teisinės aplinkybės dalyje dėl didesnio įpėdinio skaičiaus egzistavo; nepaisant to, jog kiti įpėdiniai palikimą priėmė po sprendimo už akių priėmimo, palikimo priėmimo teisiniai padariniai atsiranda retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo; (2) jei nagrinėjant bylą iš esmės būtų žinoma, kad įpėdinių yra trys, ieškinys būtų pareikštas visiems trims įpėdiniams ir skola būtų priteista iš jų visų trijų; (3) teismo motyvai, kad A. G. galės proporcingai sumokėtų pareiškėjai sumų reikalauti iš kitų įpėdinių, yra ydingi, nes pareiškėja reikalavimo teisę vis tiek galės nukreipti tik į 1/3 palikimo dalį; (4) pradinis kreditorius ne pats pasirinko ieškinį reikšti tik vienam įpėdiniui, bet neturėjo kito pasirinkimo, kadangi kiti du įpėdiniai tuo metu dar nebuvo įteisinę palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus šiame nutarties punkte nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

Susipažinęs su nagrinėjamos bylos duomenimis, įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12345-820/2021 turiniu bei šios bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip turinčios visus naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad, priimant 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12345-820/2021, palikimą po palikėjo V. G. mirties buvo priėmęs tik A. G., o kiti du įpėdiniai K. G. ir V. G. palikimą priėmė tik po sprendimo už akių priėmimo ir įsiteisėjimo, t. y. K. G. – 2021 m. gruodžio 17 d., o V. G. – 2022 m. liepos 5 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė apie dar du kitus V. G. įpėdinius neegzistavo civilinės bylos Nr. e2-12345-820/2021 nagrinėjimo metu. Taigi, ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė neatitinka vienos iš kasacinio teismo suformuluotų sąlygų naujai paaiškėjusiai esminei aplinkybei – egzistuoti nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir priimant joje sprendimą.

Nors apeliantė nurodytos aplinkybės egzistavimo sprendimo už akių priėmimo metu faktą iš esmės grindžia CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostata ir kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, numatančia, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad visi trys mirusiojo V. G. įpėdiniai, nepaisant to, kada jie priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako solidariai. Tačiau, kaip minėta, 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių priėmimo metu kiti du V. G. įpėdiniai palikimo nebuvo priėmę, taigi tuo metu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pradiniam ieškovui reikšti jiems ieškinį ir teismui priteisti skolą solidariai iš visų įpėdinių, kadangi aplinkybė apie dar du palikėjo įpėdinius, priėmusius V. G. palikimą, civilinės bylos Nr. e2-12345-820/2021 nagrinėjimo metu neegzistavo. Kaip nurodyta nutarties 28 cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, jog 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių priėmimo metu, V. G. palikimą priėmęs buvo tik vienas įpėdinis A. G., o apie kitus įpėdinius duomenų nebuvo, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Tuo labiau, jog esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (nutarties 35 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12345-820/2021, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Apeliantė nurodo, jog ji neturi galimybės iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu naujiems įpėdiniams, nes visa mirusio skolininko įsiskolinimo suma jau yra priteista. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025, 33, 39 punktai). Taigi, atsisakymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12345-820/2021 neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo iš kitų dviejų solidariųjų skolininkų.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirąjį skundą atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.