Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-443-589/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-30
Bylos Nr.: e2A-443-589/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10838-2023-7
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: Balcia Insurance SE
Atsakovas: Ž. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-443-589/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10838-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Dambrauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1380-584/2025 pagal ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovui Ž. V..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė Balcia Insurance SE, veikianti per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ieškovė), prašė priteisti iš atsakovo Ž. V. (toliau – ir atsakovas) 1 851,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 14 d. sukėlė eismo įvykį (duomenys neskelbtini), apgadino namo sienos fasadą, kuri nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Megrana“, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas buvo apdraudęs pas ieškovę transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę, todėl ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 591,14 Eur draudimo išmoką. Ieškovė taip pat patyrė 18,15 Eur išlaidų, susijusių su išorės ekspertų paslaugomis dėl remonto sąmatos įvertinimo, ir 242 Eur išlaidas už papildomos sąmatos sudarymą ir objekto apžiūrą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 4 dalies pagrindu ieškovė turi teisę susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, atsakovui Ž. V. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 14 d. 16 val. 53 min., aikštelėje prie Express Market parduotuvės (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėdamas atbuline eiga, užkliudė vieną iš parduotuvės pastato kampų ir pasišalino. Atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal ieškovės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl draudžiamojo įvykio išmokėjo nukentėjusiai UAB „Megrana“ 1 591,14 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti bei patyrė 18,15 Eur ir 242 Eur išlaidų, susijusių su išorės ekspertų paslaugomis dėl žalos pašalinimo (remonto) sąmatos įvertinimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad žala buvo padaryta atsakovo veiksmais. Atsakovo nurodyti argumentai, kad atsakovas vairavo automobilį, kurio bamperio aukštis neatitiko pastato pažeidimo vietos, todėl galimybės, kad jo automobilis pažeistų sieną, nebuvo, pripažintini pagrįstais. Kita vertus, pastato kampas buvo apsaugotas specialia medžiaga, o ekspertų išvados patvirtina, jog pažeidimas galėjo atsirasti anksčiau, dar iki atsakovo manevro.

Teismas nurodė, kad iš fotonuotraukų matyti, jog pastato fasado pažeidimas yra pačiame kampe, apie 80 cm nuo žemės apačios, faktiškai po apsaugine medžiaga. Iš ieškovės sąmatos matyti, kad šiems pažeidimams šalinti reikalingas pastolių įrengimas (84,12 Eur be PVM), jų transportavimas (286,92 Eur be PVM), fasado tinko remontas (994,46 Eur be PVM), papildomi važinėjimai (231,28 Eur be PVM). Naujai pateiktoje ieškovės sąmatoje nurodyta, kad fasado tinko remontas 848,71 Eur be PVM, bendrastatybiniai darbai 424,59 Eur. Taip pat ieškovė nurodo, kad remonto darbams vykdyti reikalingas medžiagų sandėliavimas, šiukšlių konteineris ir biotualeto nuoma. Tačiau teismas vertino, kad tokio nedidelio masto pažeidimui pašalinti nurodytų išlaidų reikalingumas yra vertintinas kritiškai. Nedidelio ploto pastato fasado remonto darbui nėra reikalingas statybinių atliekų konteineris, medžiagų sandėliavimas, nes nurodoma, kad naudojamų medžiagų vertė yra 41,35 Eur (46,99 Eur – 5,64 Eur (2 proc. nusidėvėjimas)). Analogiškai spręstina ir dėl biotualeto reikalingumo. Teismo ekspertas pažymėjo, kad pastato kampo pažeidimas minimalus ir lokalus, didžioji jo dalis yra po pastato kampo apsauga (matoma pažeidimo dalis 1,5 kv. mm ), o iš ieškovės vyriausiojo transporto žalų eksperto K. B. nuotraukos matyti, kad ieškovės nurodoma pažeista vieta yra po apsauga, todėl spręstina, kad ieškovės pateikta sąmata yra neproporcingai didelė, pastoliai, biotualetas, papildomas važiavimas nėra būtini, nes pažeidimo vieta yra žmogaus ūgio lygyje ir jį galima pašalinti minimaliais ištekliais. Sienų dažymas ar didelės plokštumos remonto darbai nėra būtini, nes nėra skirti tiksliai atkurti faktiškai padarytą žalą. Kita vertus, iš eksperto S. K. išvados ir prie jos pateiktų nuotraukų teismas nustatė, jog pastato išorės sienos yra nevienalytės, su dėmėmis ir subėgimais, kai kuriomis dažytomis vietomis, remontuotas 2017 m., todėl tokie ieškovės veiksmai, kai skaičiuojamos išlaidos 2 sienų remontui, laikytini nepagrįstai didinančiais žalos dydį, nors faktiškai pažeista nedidelė pastato sienos dalis. Analogiškas aplinkybes teismo ekspertas nurodė teismo posėdžio metu. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės įgalioto atstovo SMART CLAIMS sąmatininkės pozicija išdėstyta elektroniniame laiške, kuria yra abejojama dėl žalos dydžio. Todėl teismas ieškovės motyvus, jog dėl pažeidimo pašalinimo reikia dažyti visą sieną, nes nėra galimybės parinkti vienodą dažų atspalvį su prieš tai buvusiu, atmetė. Be to, teismas vertino, kad to daryti žalą patyrusiam asmeniui nereikia, nes, kaip ir patvirtina šalių pateiktos nuotraukos, teismo eksperto nustatytos aplinkybės, didžioji pažeidimo dalis buvo nustatyta po sienos apsauga, kuri yra ant pažeisto pastato kampo ir toliau lieka uždėta, o pastato sienos nėra idealios būklės. Įvertinęs aplinkybę, jog šio pastato kampas yra apsaugotas, teismas darė išvadą, jog statinio pažeidimai galėjo būti padaryti iki nagrinėjamo autoįvykio, tiek ir po jo. Duomenų, jog iki įvykio ar po jo pastato sienos buvo suremontuotos, teismui nepateikta, o iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog jis nebuvo ir nėra atliktas. Iš pastato kampo, kuris yra apsaugotas, nuotraukų matyti, jog apsauga yra pažeista keliose vietose, nusitrynusi, todėl UAB Megrana atstovo paaiškinimas, kad jokių įvykių anksčiau ar po šioje byloje įvykusio įvykio nebuvo, teismas vertino kritiškai.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškė abejones dėl eksperto kompetencijos bei šališkumo, tačiau šios abejonės laikytinos nepagrįstomis, kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, leidžiančių abejoti eksperto kvalifikacija, nešališkumu ar nustatyto žalos dydžio patikimumu. Todėl teismas, remdamasis teismo eksperto išvadomis, nustatė, kad faktiškai padaryta žala yra žymiai mažesnė, nei reikalauja ieškovė. Teismo ekspertas įvertino pastato pažeidimo vietą, mastą, faktinę galimybę atlikti remonto darbus ir nustatė, kad ieškovės sąmata yra neproporcinga, apimanti perteklinius darbus, kurie nėra būtini nedideliam pažeidimui pašalinti. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog pažeista nedidelė pastato dalis gali būti remontuojama be pastolių ir kitų papildomų išlaidų, todėl ieškovė laikytina nepateikusia pakankamai įrodymų, jog ieškovės sąmata atitinka realią žalą.

Teismas nurodė, kad ieškovės argumentas, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, nėra pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas teigia, jog jis nepastebėjo jokios žalos, todėl negalėjo suvokti, kad būtų įvykęs toks eismo įvykis, dėl kurio reikia likti vietoje arba pranešti apie žalą. Įvertinęs įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, pažeidimo pobūdį, teismas darė išvadą, jog transporto priemonės vairuotojas nesuvokė, ir, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, negalėjo ir neturėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju, visų bylos aplinkybių kontekste, pasišalinimas iš autoįvykio vietos, negali būti laikomas sąlyga civilinei atsakovo atsakomybei atsirasti.

Atsiliepimas

Teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ir atsiliepimu pateikta medžiaga nepatvirtina, jog būtent atsakovas padarė statiniui žalą, kuri turi būti šalinama ir kurios šalinimo išlaidos sudaro draudimo bendrovės išmokėtą sumą, taip pat, kad būtent atsakovo veiksmai sudaro ,,pasišalinimo iš įvykio vietos“ sudėtį, kad yra atsakovo kaltė, taip pat, kad žala buvo padaryta įvykio metu, o ne anksčiau, ir kad tarp pastato fasado pažeidimo ir dėl to išmokėtos draudimo išmokos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje neįrodytos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovo neteisėtų veiksmų dėl žalos padarymo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ir ieškovės nurodomos žalos. Teismas akcentavo, kad administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus savaime negali būti laikoma civilinės atsakomybės įrodymu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai yra nustatyta ir įrodyta, jog atsakovo veiksmai (ar neveikimas) tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą trečiajam asmeniui. Atitinkamai nėra prielaidų konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą. Ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos bei pačios žalos dydžio, ieškinys yra atmestinas. Ieškinio netenkinus, atsakovo patirtos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė Balcia Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovės naudai 423 Eur už advokato konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė nurodo, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi teismas netinkamai įvertino bylos esmę klaidingai laikydamas, kad nagrinėjamas subrogacijos (draudėjo teisių perėmimo) klausimas. Ieškovė neįrodinėjo subrogacijos teisių atsiradimo pagrindų, nes tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti, o reiškė regresinį reikalavimą, nes atsakovui kyla prievolė grąžinti ieškovės sumokėtas sumas.

Teigia, kad teismas nepagrįstai kvestionavo prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be teisinio pagrindo pripažino nustatytais faktus, kurie prieštarauja byloje esantiems nenuginčytiems įrodymams. Atsakovas buvo nubaustas 1 550 Eur bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas už padarytą pažeidimą, susijusį su eismo įvykiu ir pasišalinimu iš įvykio vietos. Šis nutarimas teismo nebuvo panaikintas. Nurodyto pažeidimo sudėtis apima ne tik pasišalinimo faktą, bet ir žalos padarymą tretiesiems asmenims. Nepaisant to, teismas civilinėje byloje padarė priešingą išvadą – suabejojo tiek žalos padarymo faktu, tiek pasišalinimu iš įvykio vietos, taip iš esmės paneigdamas administracinėje byloje nustatytas aplinkybes. Be to, civilinėje byloje buvo konstatuota, kad atsakovas nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, todėl jo pasišalinimas nesukelia civilinės atsakomybės. Tokiu būdu susidarė prieštaringa situacija: administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas veikė tyčia ir padarė pažeidimą, o civilinėje byloje pripažinta priešingai. Be to, atsakovas pats pripažino pasišalinimo faktą ir jo neginčijo, todėl negali ginčyti ir žalos padarymo fakto, nes pasišalinimo sudėtis neatsiejama nuo žalos egzistavimo.

Pažymi, kad net ir nesant administracinės atsakomybės ar neįrodžius tyčios, tai savaime nepaneigia civilinės atsakomybės, nes civilinėje teisėje pakanka nustatyti neatsargumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės būtina vertinti, ar vairuotojas elgėsi kaip atidus ir rūpestingas asmuo bei ar tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas. Šiuo atveju atsakovas turėjo suvokti įvykį ir jo pasekmes, todėl pasišalinimas iš įvykio vietos laikytinas bent jau dideliu neatsargumu, kuris lemia jo civilinę atsakomybę.

Nesutinka su teismo išvada, kad nustačius mažesnį žalos dydį, ieškinys gali būti atmestas visa apimtimi. Taip pat nesutinka ir su išvada dėl mažesnio žalos dydžio negu pareikštas ieškinys atsakovui, nes teismo išvados dėl mažesnio dydžio yra teisiškai neargumentuotos. Žalos dydį ieškovė nustatė tinkamai, remiantis nukentėjusiojo pateikta sąmata, kurią patikrino draudiko specialistai ir pripažino atitinkančia rinkos kainas. Be to, teismas neįtraukęs UAB „Megrana“ į bylą ir neišklausęs jos atstovo, padarė išvadą, kad žala galėjo būti apskritai nepadaryta, taip faktiškai suabejodamas draudimo išmokos pagrįstumu ir sudarydamas prielaidas reikalauti ją grąžinti iš nukentėjusiojo. Byloje buvo pateikti įrodymai apie sienos būklę iki įvykio ir prašyta apklausti liudytoją, tačiau teismas subjektyviai įvertino nukentėjusiojo atstovo į bylą patektus paaiškinimus.

Akcentuoja, kad teismo eksperto išvados prieštarauja tiek bylos aplinkybėms, tiek paties eksperto parodymams. Ekspertizę atlikęs atsakovo pasirinktas ekspertas pažeidė bendradarbiavimo principą – tyrimą atliko nedalyvaujant ieškovės atstovui, neatsakė į esminius klausimus dėl realaus žalos atkūrimo galimybių ir rėmėsi tik teoriniais skaičiavimais. Ekspertas nustatė itin mažą žalos dydį, tačiau teismo posėdyje pats pripažino, kad už tokią sumą realiai neįmanoma atlikti remonto darbų, o skaičiavimai buvo atlikti programos, o ne jo paties vertinimu. Be to, ekspertas neįvertino būtinų darbų apimties, tokių kaip pakartotiniai vykimai į objektą ar technologiniai procesai. Jo elgesys posėdžio metu, atsisakant atsakyti į klausimus ir netinkami pasisakant, kelia rimtų abejonių dėl profesionalumo, objektyvumo ir nešališkumo. Pagal civilinio proceso taisykles eksperto išvada nėra privaloma teismui ir gali būti kritiškai vertinama, ypač kai ji neišsami, prieštaringa ar nepagrįsta. Tačiau teismas atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir ja remdamasis padarė išvadą, kad žala yra nereikšminga.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad apeliaciniame skunde nenurodytas nei vienas pagrįstas argumentas, leidžiantis abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismo sprendimo netikslumas per se (pats savaime) neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui, nes abiem atvejais (tiek subrogacijos, tiek ir regreso) turi būti įrodytas žalos padarymo faktas ir kaltas dėl žalos padarymo asmuo. Regreso atveju, papildomai turi būti įrodyta, kad egzistuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtinės sąlygos. Teismas sprendime dėl to pasisakė. Ieškovė klaidingai tapatina administracinę atsakomybę su civiline prievole atlyginti žalą. Administracinėje byloje nustatytas faktas, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, savaime neįrodo civilinėje teisėje būtinų sąlygų. Teismas pagrįstai rėmėsi nepriklausomo, teismo paskirto eksperto išvada, o ne ieškovės samdyto specialisto skaičiavimais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės Balcia Insurance SE apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovė Balcia Insurance SE, veikianti per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo Ž. V. 1 591,14 Eur draudimo išmokos, 18,15 Eur ir 242 Eur išlaidų, susijusių su išorės ekspertų paslaugomis dėl žalos pašalinimo (remonto) sąmatos įvertinimo. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui pareiškė vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2023 m. kovo 14 d. 16 val. 53 min., aikštelėje prie Express Market parduotuvės (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas jam priklausančią ir ieškovės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėdamas atbuline eiga, užkliudė vieną iš parduotuvės pastato kampų, jį apgadino ir pasišalino. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, suvokė, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad jis negalėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, be to, jis nepadarė žalos tretiesiems asmenims. Jeigu teismas nutartų laikyti, jog kitos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, atsakovas prašė vertinti ieškovės prašomą grąžinti draudimo išmoka kaip nepagrįstą, ją ženkliai mažinti, kadangi ji nepagrįsta faktiniu žalos pašalinimo poreikiu, absoliučiai neproporcinga pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad neįrodytos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovo kaltė, priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir žalos bei pats žalos dydis, todėl, atitinkamai, nėra prielaidų konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nesuvokė, ir, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, negalėjo ir neturėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės reikalaujama priteisti žala už pastato pažeidimų šalinimą yra nepagrįsta, atsakovo faktiškai padaryta žala yra žymiai mažesnė, nei reikalauja ieškovė. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kvestionuoja teismo sprendimą iš esmės dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nepagrįsto prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ignoravimo, kas, ieškovės vertinimu, ir lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą prieštaraujantį administracinio nusižengimo byloje priimtam nutarimui, kuriuo atsakovui už pasišalinimą iš įvykio vietos buvo paskirta administracinė nuobauda. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino nustatytais faktus, kurie prieštarauja byloje esantiems nenuginčytiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos – teises ribojančios, todėl jos negali būti aiškinamos ir taikomos plačiai, kad dėl taikomo aiškinimo į nurodyto straipsnio taikymo sritį patektų daugiau atvejų, nei tiesiogiai jame nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-146-701/2016, 15 punktas). Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kitu objektu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis aikštelėje įrengtos vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, kad po kontakto su pastato kampu, atsakovas pavažiavo į priekį, sustojo ir išlipęs iš automobilio ėjo apžiūrėti savo vairuojamo automobilio galo (CPK 12, 185 straipsniai).

Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo pats atsakovas, 2023 m. balandžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8041-2023, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 7 dalimi ir 426 straipsnio 2 dalimi, atsakovui buvo paskirta 1 550 Eur bauda. Administracine teisena išnagrinėtoje byloje Nr. II-600-1023/2023 pagal atsakovo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-8041-2023 panaikinimo, minėtas nutarimas nebuvo panaikintas, o atsakovo argumentai administracine tvarka buvo atmesti. ANK 426 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ne tik pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas, bet ir aplinkybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad atsakovas padarė žalą tretiesiems asmenims ir pažeisdamas KET pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Taigi, iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas suvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad jis negalėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, nes pastato sienos kampo pažeidimai pasimatė tik nuėmus pastato sienos kampo apsaugą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Iš aikštelės vaizdo kameros įrašo aiškiai matyti, kad atsakovas prie pastato kampo, kurį eismo įvykio metu jis kliudė, net nepriėjo ir jo neapžiūrėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepastebėjo padarytos žalos dėl pastato sienos kampo apsaugų (CPK 12, 185 straipsniai).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad atsakovas suvokė, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą objektą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl grąžintinos draudimo išmokos dydžio

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius mažesnį žalos dydį, ieškinys gali būti atmestas visa apimtimi, taip pat nesutinka ir su išvada dėl mažesnio žalos dydžio negu pareikštas ieškinys atsakovui, nes pirmosios instancijos teismo išvados dėl mažesnio dydžio yra teisiškai neargumentuotos. Ieškovės įsitikinimu, žalos dydį ji nustatė tinkamai, remdamasi nukentėjusiojo pateikta sąmata, kurią patikrino draudiko specialistai ir pripažino atitinkančia rinkos kainas. Apeliacinės instancijos teismas daliai apeliacinio skundo argumentų turi pagrindo pritarti.

Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas). Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 33 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 38 punktas).

CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Remiantis kasacinio teismo praktika, tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovės byloje pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuoti pastato kampo pažeidimai (nuėmus pastato sienos kampo viršutinę apsaugą), ant kelio grindinio pabirusios automobilio galinio žibinto šukės. Ieškovė byloje taip pat yra pateikusi nukentėjusio asmens UAB „Megrana“ direktoriaus 2024 m. liepos 5 d. raštą, kuriame nurodoma, kad iki 2023 m. kovo 14 d. atsakovo sukelto eismo įvykio UAB „Megrana“ nuosavybės teise valdoma pastato siena nebuvo pažeista ir iki to laiko jokio įvykio nėra buvę. Atsakovas neneigė fakto, kad jo vairuojamo automobilio kontaktas su pastato kampu buvo, tačiau tvirtino, kad pastato sienos kampo pažeidimai nėra nauji ir nėra atsiradę dėl jo kaltės. Atsakovas argumentavo, kad pastato kampas yra apsaugotas specialiomis apsaugomis, kurios yra įrengtos dar 2017 m. dėl to, kad toje vietoje dažni įvykiai (siauras privažiavimas, didelis automobilių srautas), todėl akivaizdu, kad pažeidimai buvo padaryti iki atsakovo sukelto eismo įvykio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais bylos rašytiniais įrodymais. Atsakovas neprašė teismo išreikalauti iš nukentėjusio asmens UAB „Megrana“ ar kitų trečiųjų asmenų, institucijų kažkokių duomenų, galinčių patvirtinti jo nurodomas žalos atsiradimo aplinkybes. Vien fakto, kad pastato kampas nuo 2017 m. yra apsaugotas specialiomis apsaugomis, nepakanka konstatuoti, jog aptariami pažeidimai buvo padaryti iki atsakovo sukelto eismo įvykio. Atsakovo pateikta 2023 m. gegužės 12 d. parengta J. G. ekspertinė išvada atsakovo nurodomų aplinkybių taip pat nepatvirtina. Šioje ekspertinėje išvadoje (kuri buvo rengta tikslu nustatyti, ar buvo atlikti komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo, struktūrinio tinkavimo bei dažymo remonto darbai, po pastato pridavimo eksploatacijai) pateikta išvada, kad jokie komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), fasado apdailos remonto darbai 2023 m. nebuvo atlikti, ir nėra išvados apie nustatytą faktą, kad pastato kampas buvo pažeistas dar iki įvykio (CPK 12, 185 straipsniai).

Atsakovas taip pat tvirtino, kad ten, kur ir galėjo kliudyti atsakovo automobilis, jokia žala pastatui nėra padaryta, nes pastato kampas yra pažeistas (apgadintas) aukščiau nei 70 cm nuo žemės, kai automobilio labiausiai atsikišusi ir įvykio metu šiek tiek apgadinta dalis (buferis) yra ne aukščiau nei 58 cm. Atsakovas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė fotonuotraukas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, šios atsakovo įrodinėjamos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad eismo įvykio metu atsakovo automobilis jokios žalos pastatui nepadarė. Kaip matyti iš byloje pateikto aikštelės vaizdo įrašo, kontaktas su pastato sienos kampu įvyko ne tik dėl automobilio galinio buferio sąlyčio su sienos kampu, bet ir dėl automobilio galinio žibinto sąlyčio su sienos kampu. Minėtas žibintas yra virš buferio. Be to, kaip teigiama ieškovės 2024 m. vasario 15 d. rašte, surašytame ieškovės vyriausiojo transporto žalų eksperto K. B., ties apgadinto pastato vieta yra įkalnė. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė (CPK 12, 185 straipsniai).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų pagrindu nurodomų aplinkybių, jog eismo įvykio metu jokios žalos pastatui jis nepadarė, kad pastato sienos kampo pažeidimai nėra nauji ir nėra atsiradę dėl jo kaltės (CPK 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, kartu su ieškiniu pateikė UAB „Gersta“ parengtą lokalinę sąmatą (sudarytą 2022 m. spalio mėn. kainų lygiu) 1 596,78 Eur sumai be PVM, iš jų medžiagos – 46,99 Eur sumai be PVM. Iš UAB SMART CLAIMS sąmatininkės L. S. 2023 m. kovo 31 d. el. laiško ieškovei matyti, kad apskaičiuojant draudimo išmoką buvo įvertina, jog statinys yra remontuotas 2017 m., todėl taikytinas 2 proc. nusidėvėjimas, t. y. nuo 46,99 Eur medžiagų, skaičiuotinas 12 proc. nusidėvėjimas, kuris sudaro 5,64 Eur. Atitinkamai, iš apskaičiuotos žalos sumos be PVM buvo atimtas 5,64 Eur nusidėvėjimas ir gauta galutinė išmoka – 1 591,14 Eur, kurią ieškovė išmokėjo 2023 m. balandžio 4 d. Ieškovė papildomai byloje pateikė UAB „BMCO group“ sudarytą lokalinę sąmatą 1 800,40 Eur sumai be PVM (sudarytą 2023 m. spalio mėn. kainų lygiu), motyvuodama tuo, kad pastaroji papildomai pagrindžia ieškovės apskaičiuotą draudimo išmoką. 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu paklaustas, kuria sąmata vadovavosi ieškovė išmokėdama draudimo išmoką, ieškovės atstovas paaiškino, kad UAB „Gersta“ parengta lokaline sąmata.

Atsakovas, įrodinėdamas išmokėtos išmokos nepagrįstumą, kartu su atsiliepimu pateikė UAB SERT LT parengtą lokalinę sąmatą Nr. 713, iš kurios matyti, kad ginčo fasado remonto darbų kaina sudaro 213,96 Eur sumą be PVM.

Teismo paskirtas ekspertas S. K. 2025 m. vasario 17 d. ekspertizės akte Nr. TEA-34/2025-02-17 pateikė išvadą, kad statiniui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), dėl 2023 m. kovo 14 d. įvykusio eismo įvykio, kai Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į išorinę pastato sieną, pažeistas statinio kampe esantis apšiltinimo sluoksnis (plotas 0,2 kv. m) ir žalos pašalinimo kaštai vidutinėmis 2023 m. balandžio mėn. kainomis – 35,78 Eur su PVM.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl žalos dydžio, nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktomis sąmatomis. Iš UAB „Gersta“ lokalinės sąmatos matyti, kad pažeidimams šalinti reikalingas pastolių įrengimas (84,12 Eur be PVM), jų transportavimas (286,92 Eur be PVM), fasado tinko remontas (994,46 Eur be PVM, iš jų medžiagos 41,20 Eur be PVM), papildomi važinėjimai (231,28 Eur be PVM), tačiau nenurodyti konkretūs darbai, jų kiekiai (nurodoma komplektais) ir nėra galimybės realiai nustatyti, koks fasado plotas būtų remontuojamas ir ar apskaičiuota suma atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį. Nors ieškovės atstovas 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad būtina dažyti visą fasado plotą (abi sienas), pačioje lokalinėje sąmatoje tokie darbai ir medžiagos nenurodyti. Nei procesiniuose dokumentuose, nei 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas taip pat nepaaiškino, dėl kokios priežasties šioje lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas toks didelis užmokestis už fasado remonto darbus (kai medžiagos sudaro 41,20 Eur be PVM) ar transportavimo išlaidos (kuomet nuo UAB „Gersta“ buveinės iki ginčo pastato tėra vos 10 km atstumas). UAB „BMCO group“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad pastato vienos fasado pusės remonto darbai sudarytų 803,30 Eur sumą be PVM, kitos pusės – 45,41 Eur be PVM, didžiausią šių išlaidų dalį sudarytų dviejų sienų (70 kv. m ir 35 kv. m) gruntavimo ir dažymo darbai (atitinkami, 789,52 Eur be PVM ir 39,48 Eur be PVM), taip pat apskaičiuotos didesnės pastolių įrengimo ir išardymo išlaidos (262,34 Eur be PVM) ir kitos išlaidos, kurios nebuvo nurodytos ankstesnėje sąmatoje – pastato uždengimo išlaidos (100 Eur be PVM), darbo vietos susitvarkymo išlaidos (24 Eur be PVM) ir statybinių atliekų išvežimo išlaidos (38,25 Eur be PVM). Ši ieškovės pateikta sąmata taip pat yra neproporcingai didelė ir neatitinka realiai padarytos žalos masto.

Ekspertizės akte nurodoma, kad pažeidimo epicentras 79 cm nuo grindinio paviršiaus; pažeistas statinio kampe esantis apšiltinimo sluoksnis (plotas 0,2 kv. m); apsauginiai kampai praktiškai visai uždengia pažeidimo vietą, išskyrus labai mažą plotą; objekto fasado spalva daugelyje vietų yra pasikeitusi dėl fizinio nusidėvėjimo ir mechaninių pažeidimų; objekto fasadas vienoje vietoje jau buvo remontuotas. Ekspertizės akte daroma išvada, kad ne visai tiksliai parinkti dažai tikrai nesugadins objekto fasado skirtingo spalvingumo. Iš prie Ekspertizės akto pridėtų fotonuotraukų matyti, kad pastato išorės sienos yra nevienalytės, su dėmėmis ir subėgimais, kai kuriomis dažytomis vietomis. 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas S. K. papildomai paaiškino, kad pastato kampo pažeidimas minimalus ir lokalus, didžioji jo dalis yra po pastato kampo apsauga (matoma pažeidimo dalis 1,5 kv. mm).

Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pastato pažeidimo vieta yra žmogaus ūgio lygyje, matoma pažeidimo dalis nedidelė (apsauginiai kampai praktiškai visai uždengia pažeidimo vietą), fasado spalva daugelyje vietų yra pasikeitusi dėl fizinio nusidėvėjimo ir mechaninių pažeidimų, todėl remonto darbai aukštyje, ir atitinkamai, pastoliai, taip pat pilnas dviejų sienų dažymas nėra reikalingi tokio nedidelio pažeidimo šalinimui. Atsižvelgiant į atliekamų darbų mastą ir trukmę, laikytinos nepagrįstomis ir pastato uždengimo, darbo vietos susitvarkymo ir statybinių atliekų išvežimo išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nelaiko pagrįsta Ekspertizės akte nustatytą 35,78 Eur su PVM (29,57 Eur be PVM) žalos pašalinimo išlaidų sumą. 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas S. K. pats pripažino, kad Ekspertizės akte jo Lietuvoje sertifikuota programa paskaičiuota žala būtų nepakankama pastato pažeidimams pašalinti, taip pat pripažino, jog visus pastato pažeidimams pašalinti reikalingus darbus atlikti nėra galimybės vieno atvykimo į objektą metu ir jo sudarytoje sąmatoje nebuvo įvertintos vykimo į objektą išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui, sprendžiant dėl žalos dydžio, vadovautis atsakovo pateikta UAB SERT LT parengta lokaline sąmata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, joje apskaičiuota pastato pažeidimams pašalinti reikalinga 213,96 Eur suma (be PVM) labiausiai atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį. Šioje sąmatoje yra įvertintos ir protingo dydžio vykimo į objektą išlaidos (90 Eur be PVM).

Dėl bylos procesinės baigties, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir padaręs nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nepasišalino iš įvykio vietos ir ieškovė neturėjo pagrindo reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, taip pat nustatęs, kad atsakovo faktiškai padaryta žala yra žymiai mažesnė, nei reikalauja ieškovė, atmesdamas ieškinį pilna apimtimi, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 213,96 Eur išmokėtos draudimo išmokos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (213,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo 1 591,14 Eur išmokėtos draudimo išmokos. Šiuo sprendimu priteista ieškovei iš atsakovo 213,96 Eur žalos atlyginimo regreso teise, t. y. patenkinta 13 procentų ir atmesta 87 procentai ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimų (213,96 Eur x 100 ÷ 1 591,14 Eur).

Ieškovė, pareikšdama ieškinį bei padidinusi ieškinio reikalavimus, sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 236,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,15 Eur – išlaidų, susijusių su išorės ekspertų paslaugomis dėl UAB „Gersta“ lokalinės sąmatos įvertinimo; 242 Eur išlaidas už UAB „BMCO group“ lokalinės sąmatos sudarymą ir objekto apžiūrą; 484 Eur advokato pagalbos ir 242 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, 250 Eur ieškovė įmokėjo į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą už eksperto dalyvavimą apklausoje). Kadangi iš pirmosios instancijos teismo depozitinės sąskaitos ekspertui S. K. pagal jo pateiktą sąskaitą buvo išmokėta 200 Eur suma už dalyvavimą apklausoje, tai ieškovei grąžinama 50 Eur permoka iš pirmosios instancijos teismo depozitinės sąskaitos ir laikytina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 228,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (42 Eur + 1 236,15 Eur – 50 Eur).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 500 Eur – už advokato atstovavimą byloje bei 500 Eur įmokėjo už ekspertizės atlikimą).

Šalių patirtos išlaidos už advokatų pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 159,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (1 228,15 Eur ×0,13), o iš ieškovės atsakovo naudai – 1 740 Eur, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 000 Eur × 0,87). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 1 580,34 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 740 Eur – 159,66 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Bendra apeliacinio skundo suma yra 1 591,14 Eur. Apeliacinis skundas patenkintas 13 procentų (213,96 Eur x 100 ÷ 1 591,14 Eur), nes ieškovui priteista bendra piniginių lėšų suma 213,96 Eur sumai. Apeliacinis skundas atmestas 87 procentais.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį ir patyrė 423,50 Eur teisinių išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas patyrė 900 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Šalių patirtos išlaidos už advokatų pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio.

Taigi, patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 60,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (465,50 Eur ×0,13), o iš ieškovės atsakovo naudai – 783 Eur, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (900 Eur × 0,87). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 722,48 Eur bylinėjimosi išlaidos (783 Eur – 60,52 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304498010, naudai 213,96 Eur (du šimtus trylika eurų ir 96 ct) išmokėtos draudimo išmokos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (213,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304498010, atsakovui Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 580,34 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Grąžinti ieškovei Balcia Insurance SE, veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304498010, į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą 2025 m. gegužės 14 d. įmokėtus 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304498010, atsakovui Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 722,48 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė