Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-511-589/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-23
Bylos Nr.: e2A-511-589/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00627-2023-2
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: Medinis karkasas
Ieškovas: Disema

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-511-589/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00627-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 23 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Dambrauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis karkasas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1412-1107/2026 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Disema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medinis karkasas“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Disema“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Medinis karkasas“ (toliau – ir atsakovė) 15 903,04 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo atsakovei dėl 147,53 Eur piniginių lėšų priteisimo atsisakymas, byla dalyje ieškinio reikalavimo dėl 147,53 Eur piniginių lėšų priteisimo nutraukta. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio mėnesį ieškovė ir atsakovė, atstovaujamos įmonių vadovų, susitarė, kad ieškovė pagal atsakovės nurodymą ir specifikacijas, savo jėgomis ir medžiagomis įrengs mobilų namelį. Konkretus darbų atlikimo terminas nebuvo numatytas. Šalys susitarė, kad atsakovei pardavus mobilų namelį užsienio kompanijai, ji iš gautų lėšų atsiskaitys su ieškove už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, o gautą pelną pasidalins pusiau. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovė apmokėjo ieškovei dalį sąskaitų, pateiktų už medžiagas ir darbus, t. y. sumokėjo 10 678,59 Eur ir liko skolinga ieškovei 15 903,04 Eur. Ieškovė nurodė, jog iš viso atliktų darbų suma yra 26 581,63 Eur. Ieškovė atliko mobilaus namelio įrengimo darbus ir perdavė namelį atsakovei 2022 m. spalio 25 d. Perdavus namelį atsakovei, ji nustojo bendrauti su ieškove. Neturėdama rašytinių įrodymų apie šalių susitarimą, ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. parengė priėmimo – perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose nurodė tik sunaudotų medžiagų kiekius, bei išsiuntė juos atsakovei. Gavusi minėtus dokumentus, atsakovė 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė ieškovei defektų aktą bei nurodė, kad atliktų darbų nepriims. Atsakovė nesumokėjo net ir už tuos darbus, dėl kurių nėra pasisakiusi defektiniame akte. 2022 m. gruodžio 15 d. laišku ieškovė paprašė pristatyti namelį, jog būtų galima įvertinti defektinio akto pagrįstumą, tačiau atsakovė informavo, kad neturi galimybių to padaryti. Ieškovė pateikė lokalinę sąmatą Nr. S003, kuri buvo parengta pagal normatyvinius darbus ir jų įkainius 2022 m. balandžio mėnesio statybos kainų lygmeniu, kurioje nurodytos visos sunaudotos medžiagos ir atlikti darbai. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovė mobilų namelį parduos užsienio kompanijai ir iš gautų lėšų atsiskaitys su ieškove už atliktus darbus bei sunaudotas medžiagas, o gautą pelną pasidalins pusiau, tačiau atsakovei nevykdant šio susitarimo, ieškovė siekia, kad jai būtų atlyginta tik už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Visi ieškovės išrašyti aktai buvo tik už panaudotas medžiagas, neįskaičius ieškovės darbo, tačiau suvokus, kad atsakovė vengs savo pareigų vykdymo, ieškovė parengė aktą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ieškinio kainą ieškovė apskaičiavo pagal lokalinę sąmatą S003, parengtą 2022 m. balandžio mėnesio statybos kainų lygmeniu, iš kurios atimti atsakovės atlikti mokėjimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „Disema“, atstovaujamai bankroto administratoriaus Gedimino Vienažindžio, iš atsakovės UAB „Medinis karkasas“ 3 468,36 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 543,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 12 576,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. 2022 m. birželio 7 d. siuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „Turim tokį dėžės pasiūlymą. Mūsų pardavimo kaina 45 600 + PVM. Tarpininkui mokam 2 200 su mokesčiais. Mums lieka apie 17 000 + PVM. Reikia pilnai įrengti modulį su baldais, prisegu medžiagiškumą. Jie nori rašytis sutartį. Čia mes pinigų neuždirbsim tikrai, geriausiu atveju liksime ant 0 visi, bet turėsime praktikos pagaminti gerą gyvenamą modulį, kurį porą mėnesių galėsim laikyti pas save. Tokius modulius mes parduosime į užsienį tikrai brangiau ir jūsų uždarbio marža 20-25 procentai yra labai reali ir paprasta, o jų pagaminti galima tikrai nemažai. Mūsų tikslas per 2023 metus parduoti tokių ar panašių gyvenamųjų modulių 20-30, plius ofisai, pirtys ir kiti statiniai. Lauksiu komentarų ar bandome tilpti į šituos skaičius ar atsisakome pasiūlymo.“ 2022 m. liepos 7 d. elektroniniu laišku tema „planas“ ieškovei pateikti modulinio namelio brėžiniai. 2022 m. rugsėjo 27 d. parengta modulinio namelio medžiagų specifikacija. 2022 m. liepos 7 d. atsakovė ir užsienyje registruota įmonė BWC Curacao BV sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl modulinių namų ir jų priedų pagaminimo.

Iš byloje pateikto tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 0002856 teismas nustatė, kad šalių pagamintas modulinis namelis iš Kauno buvo išvežtas 2022 m. spalio 25 d. ir į Nyderlandus pristatytas 2022 m. spalio 28 d. Ieškovė 2022 m. spalio 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 180, kurioje nurodyta mokėtina suma už „olandų namuką“ – 16 431,73 Eur suma su PVM, tačiau tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakovės atstovas nurodė minėtos sąskaitos faktūros nepriimantis, nes ji pateikta nesant perdavimo –priėmimo akto, o ši procedūra bus atlikta tik kai produktas pasieks užsakovą ir iš jo bus gauti perdavimo – priėmimo aktai. 2022 m. lapkričio 3 d. M. K. elektroniniu laišku pateikė ieškovei kliento defektų aktą, nurodydamas, kad dar bus ir iš jų trūkumų, taip pat pažymėdamas, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, neišvalė modulio, nepajungė komunikacijų. 2022 m. lapkričio 1 d. užsienio kliento pateiktoje modulinio namelio pristatymo ataskaitoje – kokybės patikrinime nurodyta, kad daugelis namelio elementų neatitinka sutartų, kai kurie iš jų susiję su apdailos kokybe. Pažymėta, kad namelis pagamintas labai prastai ir neatitinka sutarto kokybės lygio, nurodyti namelio trūkumai. 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei elektroniniu paštu darbų perdavimo – priėmimo aktą BENI Nr. 80 ir PVM sąskaitą faktūrą DISE serija Nr. 197. Akte nurodyta medžiagų suma 4 950,42 Eur ir darbai – 7 176,50 Eur, iš viso suma be PVM 12 126,92 Eur, su PVM 14 673,58 Eur. 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovė išrašė atsakovei ir PVM sąskaitą faktūrą DISE serija Nr. 197, kurioje nurodyta darbų su medžiagomis pagal atliktų darbų aktą BENI 80 suma 14 673,57 Eur, tačiau pritaikius PVM įstatymo 96 straipsnį, atsakovės mokėtina suma pagal šią PVM sąskaitą faktūrą 12 126,92 Eur. Ginčo modulinis namelis buvo parduotas 2022 m. gruodžio 30 d. sąskaita faktūra MKS Nr. 00000190-2 (sutartis MKS20220707), kur nurodyta namelio kaina – 47 000 Eur, nuolaida – 4 700 Eur ir galutinė jo pardavimo kaina – 42 300 Eur. Atsakovės teigimu, minėta nuolaida buvo padaryta dėl namelio trūkumų. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus, pateikė jos sudarytą lokalinę sąmatą Nr. S003 2022 m. balandžio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta ieškovės atliktų darbų vertė su PVM yra 26 581,63 Eur, be PVM – 21 968,29 Eur. Iš ieškovės pateikto 2023 m. sausio 13 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, jog ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų iš viso už 15 805,51 Eur, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 10 678,59 Eur, ieškovės nurodytas atsakovės skolos likutis – 5 126,92 Eur.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės 4 276,92 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 496,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) kitą ieškinio dalį atmesti; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 4 951,58 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti valstybei iš ieškovės 20,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos 4 276,92 Eur skolos iš atsakovės bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė aiškaus 4 276,92 Eur priteistos sumos ieškovei apskaičiavimo mechanizmo, todėl nėra galimybės įsitikinti priteistinos sumos pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebereikalinga iš naujo nustatinėti ginčo šalis siejusių santykių teisinės prigimties, ginčo šalių susitarimo dėl maksimalios darbų kainos, atsiskaitymo tvarkos, nes dėl šių bylos aspektų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, tačiau turi būti iš naujo vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atliktų darbų galimais trūkumais ir jų verte (mažintina kaina), bei sprendžiama dėl skolos (ne)egzistavimo ir jos konkretaus dydžio.

Teismas iš byloje pateiktų šalių įrodymų, nurodytų faktinių aplinkybių, nustatė, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl maksimalios darbų kainos (17 000 Eur + PVM), kurios negalima viršyti be atskiro šalių susitarimo. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ginčo šalys tarpusavyje tarėsi dėl atskirai atliekamų darbų, jų kiekio, kainos, atlikimo terminų ir kitų sąlygų, išskyrus anksčiau nurodytą maksimalią darbų kainos ribą. Ieškovė faktiškai pradėdama vykdyti žodinę rangos sutartį ir įrenginėdama namelį, laikoma prisiėmusia šių veiksmų galimas rizikas ir tai negali turėti įtakos nustatytai darbų kainos ribai. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog 2022 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku šalys iš esmės susitarė dėl darbų objekto, kiekio ir maksimalios jų kainos, kurios negalėjo viršyti.

Teismas nustatė, kad ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija jog šalys buvo susitarusios atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal faktiškai atliktus darbus, teigia, jog ieškovės atliktų darbų kainą turėtų patvirtinti jos sudaryta lokalinė sąmata Nr. S003 2022 m. balandžio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta ieškovės atliktų darbų vertė su PVM yra 26 581,63 Eur, be PVM – 21 968,29 Eur.

Teismas nurodė, jog tai, kad ginčo šalys susitarė dėl maksimalios darbų kainos, nereiškia, jog buvo susitarta dėl konkrečios darbų kainos. Susitarimas dėl maksimalios kainos nustato tik finansinę ribą, kuri negali būti viršyta, tačiau nedetalizuoja tikslių darbų kaštų, kurie gali svyruoti, atsižvelgiant į faktinę darbų apimtį, specifikacijas ar papildomas užduotis, kurios gali iškilti vykdant projektą. Todėl sprendžiant dėl konkrečios darbų kainos ir ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo, vertinamas šalių elgesys rangos sutarties vykdymo metu.

Vertindamas šalių elgesį sutarties vykdymo metu iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – ieškovės parengto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, sąskaitų bei mokėjimų pavedimų, darbų perdavimo – priėmimo akto teismas nustatė, kad ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų už 15 805,51 Eur, o atsakovė yra sumokėjusi 10 678,59 Eur. 2022 m. birželio 10 d. ieškovė už atliktus darbus pagal aktą BENI Nr. 14 išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 076, kurioje nurodyta mokėtina suma – 1 165,37 Eur ir kurią atsakovė apmokėjo 2022 m. birželio 21 d. 2022 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 105 pagal atliktų darbų aktą BENI 14, kurioje nurodyta mokėtina suma – 413,22 Eur ir kurią atsakovė apmokėjo 2022 m. liepos 26 d. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 129, kurioje nurodyta už metalo gaminius mokėtina suma – 2 100 Eur. Minėtą sąskaitą atsakovė apmokėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė taip pat išrašė atsakovei ir avansines sąskaitas: i) 2022 m. rugsėjo 28 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 1, kurioje nurodyta mokėtina suma – 3 000 Eur, ir kurią atsakovė tą pačią dieną yra apmokėjusi; ii) 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 1, kurioje nurodyta mokėtina suma – 4 000 Eur. Ji apmokėta 2022 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakovei darbų perdavimo – priėmimo aktą BENI Nr. 80, kuriame nurodyta medžiagų suma 4 950,42 Eur ir darbai – 7 176,50 Eur, iš viso suma be PVM 12 126,92 Eur, su PVM 14 673,58 Eur. 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DISE serija Nr. 197, kurioje nurodyta darbų su medžiagomis pagal atliktų darbų aktą BENI 80 suma be PVM 12 126,92 Eur.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad priešingai, nei byloje nurodė atsakovė, jog ji avansu buvo sumokėjusi ieškovei 10 678,59 Eur, ji sutarties vykdymo metu buvo faktiškai sumokėjusi už jau atliktus ieškovės darbus 3 678,59 Eur sumą, bei avansinėmis 2022 m. rugsėjo 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. sąskaitomis buvo sumokėjusi ieškovei iš viso 7 000 Eur sumą už ateityje atliekamus darbus. 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DISE serija Nr. 197, kurioje nurodyta darbų su medžiagomis pagal atliktų darbų aktą BENI 80 suma be PVM 12 126,92 Eur, dėl kurios apmokėjimo tarp šalių kilo ginčas, ir kuriai apmokėti ieškovė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu nurodė panaudojusi 7 000 Eur avansu sumokėtą sumą, bei nurodė likusį skolos likutį – 5 126,92 Eur.

Teismas nurodė, jog ieškovės duomenis apie darbams atlikti panaudotas medžiagas ir atliktų darbų vertę atsakovei teikė pagal faktą. Tai taip pat reiškia, jog ieškovei yra žinomas jos atlikto darbo ir turėtų išlaidų realus dydis, kurį atspindi priėmimo – perdavimo akto Nr. 80 bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto duomenys. Jie atskleidžia tikslų darbų mastą ir faktines sąnaudas, kurios buvo patirtos vykdant sutartį, įskaitant medžiagas, darbo jėgą ir kitus tiesioginius kaštus, todėl nėra pagrindo remtis ieškovės pateikta sąmata, paskaičiuota pagal CK 6.198 straipsnio nuostatas. Toks situacijos vertinimas leidžia užtikrinti, kad išlaidos bus kompensuotos atsižvelgiant į faktinius darbo rezultatus ir šalių suderintus įsipareigojimus, šalių susitarimo esmę, o ne į teorinius planus ar galimus apskaičiavimus. Nors buvo numatyta maksimali ieškovės atliekamų darbų kaina, kurios ieškovė pagal šalių susitarimą neturėjo viršyti, tačiau šalys buvo susitarusios mokėti ieškovei faktiškai už atliktus darbus ir atlyginti jos turėtas išlaidas medžiagoms. Vilniaus apygardos teismas, 2024 m. spalio 22 d. nutartimi išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 41 nutarties punkte konstatavo, jog ginčo šalys susitarė dėl maksimalios 17 000 Eur be PVM darbų kainos, bei dėl aplinkybių, jog su ieškove bus atsiskaitoma pagal jos faktiškai patirtas išlaidas, todėl tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pateiktos teorinės darbų sąmatos neturi būti vertinamos priimant sprendimą šioje byloje.

Teismas nurodė, jog remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė atsakovei pateikė 2022 m. lapkričio 25 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą BENI Nr. 80 bei tuo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 12 126,92 Eur sumai. Šių dokumentų atsakovė nėra pasirašiusi. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalių pagamintas ginčo namelis atsakovei vykdant savo sutartinius įsipareigojimus su užsienio įmone 2022 m. spalio 28 d. buvo pristatytas jo užsakovui į Nyderlandus. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra faktiškai pradėjusi naudotis ieškovės atliktais darbais, ji šiuos darbus faktiškai priėmė, todėl, vien abiejų šalių pasirašyto atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto nebuvimas nepaneigia ieškovės teisės reikalauti atlyginti už atliktus darbus. Nustačius, kad atsakovė yra faktiškai priėmusi ieškovės atliktus darbus ir ieškovė turi teisę reikalauti jų atlyginimo, turi būti įvertinama, ar egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą – 12 126,92 Eur.

Teismas taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovės atliktų darbų trūkumai siekė 1 658,56 Eur be PVM sumą. Tokio dydžio ieškovės atliktų darbų trūkumų sumą pripažino ir ieškovės atstovas, bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovės atliktų darbų kaina – 12 126,92 Eur mažintina 1 658,56 Eur suma, t. y. atsižvelgiant į atsakovės atliktas ieškovės darbų trūkumų išlaidas, faktiškai atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už 10 468,36 Eur vertės atliktus darbus. Atsižvelgiant į sprendimo 22 punkte nurodytas aplinkybes, jog atsakovė avansinėmis sąskaitomis buvo sumokėjusi ieškovei 7 000 Eur sumą, apskaičiuojant galutinį atsakovės skolos ieškovei likutį, iš atsakovės mokėtinos sumos 10 468,36 Eur atimama 7 000 Eur suma, nustatant galutinę atsakovės skolos ieškovei už atliktus darbus sumą – 3 468,36 Eur. Teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai ir laiku už ieškovės atliktus darbus neatsiskaitė, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei už jos atliktus darbus priteistina iš atsakovės nurodyta suma ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 15 755,51 Eur skolą (atsisakius reikalavimo dėl 147,53 Eur piniginių lėšų priteisimo), sprendimu ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteista 3 468,36 Eur dydžio skolos suma. Tokiu atveju, darytina išvada, jog ieškiniu buvo tenkinta 22 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 78 procentai ieškinio reikalavimų.

Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 7 017,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 16 124 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 543,91 Eur (7 017,75*0,22) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 12 576,72 Eur (16 124*0,78) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 28,45 Eur. Valstybei iš ieškovės nepriteistinos 22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovei yra iškelta bankroto byla. Iš atsakovės valstybei priteistina išlaidų suma – 6,45 Eur neviršija valstybei priteistinos minimalios 8 Eur sumos, todėl valstybei nepriteistina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Medinis karkasas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje ieškinį atmesti bei tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios prieštarauja pačios ieškovės ieškinyje nurodytoms, t. y. ieškinio faktiniam pagrindui, ir tokiu būdu priėmė siurprizinį sprendimą. Nagrinėjant bylą abejose teismų instancijose šalys nesiginčijo dėl ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės apie 10 678,59 Eur sumokėtą (avansu) darbų kainos dalį. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas ieškinio dalyko pagrįstumą, minusavo būtent 10 678,59 Eur (atsakovės jau sumokėtą ieškovei sumą) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2109-1012/2024 49 p.). Iš naujo bylos dalį nagrinėjęs teismas vertino, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei ne 10 678,59 Eur, o 7 000 Eur. Atsakovė negalėjo numatyti, kad teismas ne analizuos ir vertins ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą, kuris jau buvo nagrinėtas dviejų instancijų teismų. Dėl to teismo argumentacija, iš darbų kainos atimant ne 10 678,59 Eur, kurią ieškovė nurodė gavusi už ginčo darbus, o kitą (7 000 Eur), dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės paaiškinti, argumentuoti, ne tik pažeidė dispozityvumo principą, bet ir patvirtinta, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai trūkumų šalinimo išlaidas (1 658,56 Eur) skaičiavo be PVM. Galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-164-719/2025). Byloje nėra nustatyta faktų, patvirtinančių, kad atsakovė šia teise pasinaudojo, todėl teismas nepagrįstai minėtų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas sumažino PVM dydžiu, t. y. vietoje 2 006,86 Eur (1 658,56 Eur + 21 proc. PVM) suskaičiavo 1 658,56 Eur.

Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės bylinėjimosi išlaidas (7 017,75 Eur vietoj 6 821,25 Eur) bei nepagrįstai į šią sumą įtraukė tris dar nesumokėtas PVM sąskaitas faktūras.

Ieškovė BUAB „Disema“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Medinis karkasas“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kadangi juos paneigia bylos medžiaga ir teisės normos. Teismas sprendimu jokių bylos nagrinėjimo ribų neperžengė. Atsakovės nurodomi išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-719/2025 mechaniškai nėra perkeliami į civilines rangos santykių bylas, kuriose galioja CK 6.681 ir kitos rangos sutartims aktualios normos bei nusistovėjusi civilinė PVM nepriteisimo verslo subjektams praktika. Teismas taip pat tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Medinis karkasas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis priteista 3 468,36 Eur skolos iš atsakovės bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Disema“, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nurodė, kad šalys dėl konkrečios jos atliekamų darbų kainos nesusitarė, todėl ji, vadovaudamasi CK 6.198 straipsnio nuostatomis, parengė lokalinę sąmatą ir atskaičiavusi iš atliktų darbų sumos (iš viso atliktų darbų suma yra 26 581,63 Eur) atsakovės UAB „Medinis karkasas“ jau sumokėtas sumas (10 678,59 Eur), prašė priteisti iš atsakovės likusią darbų kainos dalį (15 903,04 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė dalies savo reikalavimo – dėl 147,53 Eur sumos priteisimo atsisakė, todėl ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti suma yra 15 755,51 Eur. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimais, nurodė, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios darbų kainos, kurios ieškovė negalėjo viršyti, bet ir nesutiko su ieškovės pateikta sąmata, ginčydama joje nurodytą darbų vertę. Taip pat atsakovė, remdamasi ieškovės atliktų darbų trūkumais, ne visais pagal sutartį atliktais darbais, prašė sumažinti ieškovės nurodytą darbų kainą pripažįstant, kad atsakovė iš viso neturi pareigos mokėti ieškovei už atliktus darbus, dėl ko ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 4 276,92 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, maksimali darbų kaina buvo 17 000 Eur + PVM, o atsakovė su ieškove atsiskaitydavo pagal ieškovės faktiškai patirtas išlaidas. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nesirėmė šalių pateiktomis lokalinėmis sąmatomis ir atmetė ieškovės poziciją nustatyti darbų kainą pagal CK 6.198 straipsnio nuostatas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos 4 276,92 Eur skolos iš atsakovės bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė aiškaus 4 276,92 Eur priteistos sumos ieškovei apskaičiavimo mechanizmo, todėl nėra galimybės įsitikinti priteistinos sumos pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebereikalinga iš naujo nustatinėti ginčo šalis siejusių santykių teisinės prigimties, ginčo šalių susitarimo dėl maksimalios darbų kainos, atsiskaitymo tvarkos, nes dėl šių bylos aspektų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, tačiau turi būti iš naujo vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atliktų darbų galimais trūkumais ir jų verte (mažintina kaina), bei sprendžiama dėl skolos (ne)egzistavimo ir jos konkretaus dydžio. Ieškovė grąžintoje nagrinėti iš naujo bylos dalyje prašė priteisti 4 276,92 Eur skolos ir 2026 m. sausio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašomos priteisti sumos pagrindimą, ieškovės atstovas 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje sutiko su atsakovės nustatyta darbų trūkumų pašalinimo išlaidų suma (1 658,56 Eur). Atsakovės atstovas 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovės skola neegzistuoja. Atsakovės atstovas tvirtino, kad iš įsiteisėjusiomis teismų procesinių sprendimų dalimis nustatytos darbų kainos (12 126,92 Eur) atėmus sumokėtą darbų kainą (10 678,59 Eur), taip pat atėmus darbų trūkumų pašalinimo išlaidas (1 658,56 Eur), būtent ieškovė lieka skolinga atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 468,36 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad faktiškai ieškovės atliktų darbų vertė pagal 2022 m. lapkričio 25 d. priėmimo – perdavimo aktą BENI Nr. 80 sudaro 12 126,92 Eur (be PVM), iš šios sumos atimtinos 1 658,56 Eur (be PVM) ieškovės darbų trūkumams pašalinti būtinos išlaidos, atsakovė ginčo (paskutinei) sąskaitai padengti yra sumokėjusi 7 000 Eur avansą (2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. mokėjimai), todėl galutinė atsakovės skola ieškovei yra 3 468,36 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 543,91 Eur iš jos patirtų 7 017,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisė 12 576,72 Eur iš jos patirtų 16 124 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vietoj 10 678,59 Eur iš darbų kainos atėmė tik 7 000 Eur, ir taip priėmė siurprizinį sprendimą, nepagrįstai trūkumų šalinimo išlaidas (1 658,56 Eur) apskaičiavo be PVM, taip pat neteisingai apskaičiavo ieškovės bylinėjimosi išlaidas (7 017,75 Eur vietoj 6 821,25 Eur) bei nepagrįstai į šią sumą įtraukė tris dar nesumokėtas PVM sąskaitas faktūras.

Dėl priteistos skolos dydžio

Atsakovė, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir taip priėmė siurprizinį sprendimą, nurodo, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą abejose teismų instancijose šalys nesiginčijo dėl ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės apie 10 678,59 Eur sumokėtos (avansu) darbų kainos dalies, Vilniaus apygardos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškinio dalyko pagrįstumą, minusavo būtent 10 678,59 Eur (atsakovės jau sumokėtą ieškovei sumą). Todėl atsakovė negalėjo numatyti, kad pirmosios instancijos teismas ne analizuos ir vertins ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą, kuris jau buvo nagrinėtas dviejų instancijų teismų. Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentacija, iš darbų kainos atimant ne 10 678,59 Eur, kurią ieškovė nurodė gavusi už ginčo darbus, o kitą (7 000 Eur), dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės paaiškinti, argumentuoti, ne tik pažeidė dispozityvumo principą, bet ir patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Taigi, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribos buvo iš esmės nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2109-1012/2024, kuria dalis bylos buvo perduota nagrinėti iš naujo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė ieškovei (ne)priteistinos sumos apskaičiavimo mechanizmo, todėl nėra galimybės įsitikinti priteistinos sumos pagrįstumu; iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebereikalinga iš naujo nustatinėti ginčo šalis siejusių santykių teisinės prigimties, ginčo šalių susitarimo dėl maksimalios darbų kainos, atsiskaitymo tvarkos, nes dėl šių bylos aspektų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, tačiau turi būti iš naujo vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atliktų darbų galimais trūkumais ir jų verte (mažintina kaina), bei sprendžiama dėl skolos (ne)egzistavimo ir jos konkretaus dydžio. Įsiteisėjusiomis teismų procesinių sprendimų dalimis buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsiskaitymo pagrindas yra faktiškai pagal aktą BENI Nr. 80 atlikti darbai (12 126,92 Eur be PVM), o ne ieškinyje nurodyta lokalinės sąmatos S003 vertė (26 581,63 Eur).

Pažymėtina ir tai, jog bylos dalį nagrinėjant iš naujo 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi faktines aplinkybes, be kita ko, apie skolos susidarymo mechanizmą: ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išankstines sąskaitas ir atsakovės atsiskaitymus, ieškovės parengtą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas, atsakydamas į klausimus, teikė paaiškinimus, kad iš viso iš atsakovės ieškovė yra gavusi apmokėjimų 10 678,59 Eur sumai; tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodyta 15 805,51 Eur suma apima ir ieškovės išrašytą 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 12 126,92 Eur sumai; trys ankstesnės PVM sąskaitos faktūros yra atsakovės pilnai apmokėtos, tik pagal paskutinę 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 12 126,92 Eur sumai atsakovė liko skolinga 5 126,92 Eur, o jos daliai padengti buvo panaudota būtent atsakovės avansu sumokėta 7 000 Eur suma. Atsakovės atstovas nurodė neginčijantis šių aplinkybių, jeigu byloje yra pateikti jas patvirtinantys įrodymai (šiuo atveju byloje yra pateiktos atsakovės atliktų mokėjimo pavedimų kopijos); teigė negalintis paaiškinti, kokias sąskaitas atsakovė (ne)apmokėjo; nesutiko su pirmosios instancijos teismo pasiūlymu apklausti byloje atsakovės buhalterę, kad ši paaiškintų šias aplinkybes. Atsakovės atstovas taip pat neprašė atidėti teismo posėdį suteikiant galimybę parengti papildomus paaiškinimus ar atsikirtimus.

Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atliktas skaičiavimas grindžiamas išimtinai byloje esančia medžiaga ir šalių (įskaitant ir atsakovės) teiktais paaiškinimais. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovė bei jos atstovas žinojo ir galėjo komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus ieškovės siekiant paveikti teismo sprendimą, turėjo galimybę pateikti savo įrodymus, paaiškinimus ir atsikirtimus, tačiau nepasinaudojo šia teise.

Kartu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus bei nustatęs, kuri konkreti atsakovės sumokėta suma buvo skirta kuriai konkrečiai sąskaitai padengti, bylos nagrinėjimo ribų neperžengė. Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo teisinę kvalifikaciją atliko remdamasis byloje šalių įrodinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu pateiktais argumentais dėl jų vertinimo, todėl sprendimas dėl skirtingos, nei ieškovės nurodytos, ginčo teisinės kvalifikacijos, nelaikytinas siurpriziniu (netikėtu) pasisakant dėl teisės taikymo ir (ar) įrodymų vertinimo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – ieškovės parengto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, sąskaitų bei mokėjimų pavedimų matyti, jog ieškovė išrašė atsakovei sąskaitų už 15 805,51 Eur, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 10 678,59 Eur sumą. Atsakovės 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. atliktais mokėjimo pavedimais ieškovei bendrai 3 678,59 Eur sumai (1 165,37 Eur + 413,22 Eur + 2 100 Eur) buvo atsiskaityta pagal PVM sąskaitas faktūras DISE Nr. 076, Nr. 105, Nr. 129), kurios šioje byloje nebuvo ginčo dalykas. Kad šiais mokėjimo pavedimais atsakovė atsiskaitė pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, patvirtina mokėjimo paskirtyje nurodyta informacija (2022 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo pavedime nurodyta, kad apmokama pagal PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 129, 2022 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedime nurodyta, kad apmokama pagal PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 105, 2022 m. birželio 21 d. mokėjimo pavedime nurodyta, kad apmokama pagal PVM sąskaitą faktūrą DISE Nr. 076). Avansiniai mokėjimai bendrai 7 000 Eur sumai, atlikti 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d., buvo panaudoti 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros DISE Nr. 197 (12 126,92 Eur sumos) daliniam padengimui.

Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė, jos nuomone, teisingo atliktų mokėjimų paskirstymo, nepaaiškino, dėl kokios priežasties jos atlikti mokėjimai bendrai 3 678,59 Eur sumai neturėtų būti įskaityti pačiuose mokėjimo pavedimuose nurodytoms PVM sąskaitoms faktūroms padengti. Atsakovės siūlomas skaičiavimo metodas (iš ginčo 12 126,92 Eur sumos atimti visus 10 678,59 Eur, t. y. ir tas sumas, kuriomis jau buvo padengtos kitos, ankstesnės PVM sąskaitos faktūros) akivaizdžiai prieštarautų šalių sutartiniams atsiskaitymams, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir reikštų nepagrįstą praturtėjimą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai darbų trūkumų šalinimo išlaidas (1 658,56 Eur) apskaičiavo be PVM. Atsakovės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2K-164-719/2025), be to, byloje nėra nustatyta faktų, patvirtinančių, kad atsakovė šia teise pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai apeliacinio skundo argumentacijai.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nesutampa. Pirmiau nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs iš draudimo, o ne rangos teisinių santykių, ir buvo sprendžiama dėl to, ar, atsižvelgiant į Transporto priemonių draudimo taisyklėse pateiktą draudžiamojo įvykio metu patirtų nuostolių apibrėžimą, į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta PVM suma, ar ne. Taigi, nebuvo sprendžiama dėl pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir jų dydžio. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vadovautis išaiškinimais, pateiktais apeliaciniame skunde nurodomoje nutartyje.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistiną skolą, darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma pripažino pačios atsakovės įvardintą 1 658,56 Eur sumą, pateiktą darbų trūkumų šalinimo sąmatoje, kurią parengė atsakovės pasitelktas sąmatininkas. Būtent šioje sąmatoje darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma nurodyta be PVM. 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimus dėl skolos apskaičiavimo mechanizmo, pats iš darbų kainos (12 126,92 Eur) atėmė, be kita ko, darbų trūkumų pašalinimo išlaidas – 1 658,56 Eur sumą. Tokio dydžio ieškovės atliktų darbų trūkumų sumą pripažino ir ieškovės atstovas. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys yra juridiniai asmenys ir nėra nustatyta (šalys neįrodinėjo), kad jos neatitiktų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nurodytas sąlygas PVM atskaitai, todėl negalima daryti išvados, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos (1 658,56 Eur) priimant sprendimą turėjo būti apskaičiuotos su PVM.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovės naudai priteista atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą (7 017,75 Eur vietoj 6 821,25 Eur) bei nepagrįstai į šią sumą įtraukė tris dar nesumokėtas PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 184-21 (423,50 Eur sumai), 2024 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 260 (363 Eur sumai) ir 2026 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.463 (363 Eur sumai). Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo, turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora, nes nuo to priklauso Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, prašydama priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymus su advokato išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir ieškovės atliktais mokėjimo nurodymais (DOK-25544, DOK-86111 ir DOK-3980). Iš jų matyti, kad advokatas ieškovei išrašė 2023 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 152-21 (už susipažinimą su dokumentais, prašymo parengimą, konsultacijas – 242 Eur bei ieškinio parengimą ir pateikimą – 605 Eur, žyminio mokesčio kompensavimą – 358 Eur) bendrai 1 205 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. sausio 16 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 741; advokatas ieškovei išrašė 2023 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 167-21 (už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį – 121 Eur, dubliko parengimą ir pateikimą – 605 Eur) bendrai 726 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. kovo 9 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 799); advokatas ieškovei išrašė 2023 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 179-21 (už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui –121 Eur ir atstovavimą – 121 Eur) bendrai 242 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. gegužės 12 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 873); advokatas ieškovei išrašė 2023 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 184-21 (už atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime (2023 m. gegužės 4 d.) – 242 Eur, pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui (2023 m. gegužės 31 d.) – 121 Eur ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime (2023 m. gegužės 31 d.) – 60,50 Eur) bendrai 423,50 Eur sumai, tačiau ieškovė nepateikė šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančių įrodymų; advokatas ieškovei išrašė 2023 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 196-21 (už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui (2023 m. liepos 19 d.) – 121 Eur ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime (2023 m. liepos 19 d.) – 181,50 Eur) bendrai 302,50 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. liepos 28 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 929; advokatas ieškovei išrašė 2023 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 211-21 (už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą) 423,50 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. rugsėjo 24 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 974; advokatas ieškovei išrašė 2023 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 212-21 (už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui (2023 m. rugsėjo 26 d.) – 242 Eur ir atstovavimą (2023 m. rugsėjo 26 d.) – 332,75 Eur) bendrai 574,75 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. spalio 26 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 998; advokatas ieškovei išrašė 2023 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 215-21 (už atsakovės pateiktų byloje dokumentų analizę, aptarimą ir konsultacijas) bendrai 605 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. spalio 26 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 999; advokatas ieškovei išrašė 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 227-21 (už pasirengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime (2023 m. lapkričio 13 d.) bendrai 484 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. lapkričio 22 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 1029; advokatas ieškovei išrašė 2024 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 260 (už pasirengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime (2024 m. vasario 27 d.) bendrai 363 Eur sumai, tačiau ieškovė nepateikė šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančių įrodymų; advokatas ieškovei išrašė 2024 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 300 (už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą – 847 Eur ir žyminio mokesčio kompensavimą – 262 Eur) bendrai 1 109 Eur sumai, kurią ieškovė 2024 m. birželio 27 d. apmokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 1102; advokatas ieškovei išrašė 2026 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 463 (už pasirengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime (2026 m. sausio 12 d.) bendrai 363 Eur sumai, tačiau ieškovė nepateikė šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Šių duomenų pagrindu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą (7 017,75 Eur vietoj 6 821,25 Eur) bei nepagrįstai į šią sumą įtraukė tris neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 184-21 (423,50 Eur sumai), 2024 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą IZA Nr. 260 (363 Eur sumai) ir 2026 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.463 (363 Eur sumai). Nei pirmosios instancijos teismui, nei su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad yra susitarimas su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, prašydama priteisti byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įrodė, jog nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina esant pagrindui patikslinti sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina ne 1 543,91 Eur, o 1 247,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (6 821,25 Eur – 423,50 Eur – 363 Eur – 363 Eur = 5 671,75 Eur × 0,22).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės netenkinamas ir patikslinama tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra formuojama ir kasaciniame teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ji 2026 m. balandžio 10 d. patyrė 968 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 526,80 Eur (2025 m. IV ketv. (7 punktas)) = 3 284,84 Eur), todėl atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteisiamas 968 Eur tokių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai priteisimo, išdėstant ją taip: „Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Disema“, juridinio asmens kodas 304523606, atstovaujamai bankroto administratoriaus Gedimino Vienažindžio, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis karkasas“, juridinio asmens kodas 305095496, 1 247,79 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas“. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Disema“, juridinio asmens kodas 304523606, atstovaujamai bankroto administratoriaus Gedimino Vienažindžio, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medinis karkasas“, juridinio asmens kodas 305095496, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė