Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) TRA1 skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2384-2026 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. L. 2026 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2384-2026 (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirta 1 100 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur bauda.

TRA1 nubausta už tai, kad ji 2026 m. birželio 2 d., 20 val. 58 min., Utenoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 3ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugaus atstumo iki plovyklos įvažiavimo vartų, laiku nesustabdė savo vairuoto automobilio, į juos atsitrenkė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi nukentėjusiajam ar policijai. Eismo įvykio metu apgadintas svetimas turtas – plovyklos pakeliami vartai, padaryta turtinė žala – 4936,80 Eur. Tuo TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 222 punktus.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė, prašė panaikinti Nutarimą dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Nurodė, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Įvykis įvyko Utenoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji su mama 9 val. atvyko jos automobiliu nusiplauti automobilio, suvedė programą, įvažiavo į plovyklą ir neteisingai pasistatė automobilį. Ten buvo metalinės vėžės, kuriomis važiuoja plovyklos aparatas. Plovykloje buvo pirmą kartą, nežinojo kaip pastatyti automobilį. Kai suprato, kad neteisingai važiavo, pradėjo manevruoti atbuline eiga, kad teisingai pasistatytų automobilį. Manevravo daug kartų pirmyn ir atgal. Naudojo mažesnį greitį nei parkavimo aikštelėje. Atsivėrusi duris tikrinosi atstumą iki vartų, vartai buvo pakelti. Kai uždarė duris, tada žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ir matė kylančius vartus, besileidžiančių nematė. Kada užsidarė vartai nesuprato. Nepasirinko saugaus greičio ir įvyko įvykis, kuris matomas įraše, bet to įvykio ji nepajuto. Garsų buvo daug, jie buvo nuo pat įvažiavimo į plovyklą, šlapia guma trynėsi į metalines vėžes ir buvo cypiantis garsas ir labai garsus, dar buvo variklio garsas. Kai važiavo cypimas girdėjosi, o kai stovėjo vietoje cypimo nebuvo. Nebuvo panašaus garso, kad ji automobiliu į ką nors atsitrenkė. Automobilis nesujudėjo. Automobilyje buvo ir mama, abi su mama nieko nejautė. Mama išlipo jai padėti tinkama padėtimi pastatyti automobilį. Kai jai pavyko, nusiplovė automobilį ir išvažiavo. Vadovavosi mamos suteikta informacija, mama pažiūrėjo, ar nieko nenutiko. Eismo įvykio metu vartų apgadinimas nepatraukė dėmesio, nebuvo nuolaužų ar labai stipraus įlenkimo. Išvažiavę iš plovyklos trumpam sustojo pasižiūrėti į padangas, ar nebuvo pažeistos, ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Užėję į plovyklą nebuvo. Ji yra baigusi gimnaziją, įstojo į psichologiją, laiko save atsakingu žmogumi. Sutinka, kad padarė žalą, kliudė vartus, nuoširdžiai dėl to gailisi, jei būtų pajutusi, kad apgadino vartus, situacija būtų išspręsta kitaip. Buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti, automobiliui atlikta techninė apžiūra. Vairuoja nuo 2026 m. sausio mėnesio, vairuoja beveik kiekvieną dieną. Žalos dydžio neginčija, bet pažymi, jog degalinė turi teisę susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), o šiuo atveju žala apskaičiuota su PVM.

Liudytoja LUD2 teismo posėdyje nurodė, kad paties įvykio nematė, kadangi dirbo prie kasos. Įvykis gal buvo liepos mėnesį, tiksliai pasakyti negali. Paaiškino, kad plovyklos vartai nusileidinėja, t. y. įvažiuoja mašina ir vartai nusileidžia. Apie 21 val., į darbo pabaigą, liudytoja pradėjo stebėti, kad vartai nenusileidžia, mašina plaunasi, o jie pakilę. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė įlenkimą. Paskambino vadovei, žiūrėjo kamerų įrašus. Kaip automobilis įvažiavo ir išvažiavo ji nematė.

Liudytoja LUD1 teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja yra jos dukra. Neprisimena, kurią dieną, gal gegužės 30 d. ar birželio 2 d., važiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę plauti automobilio. Kadangi dukra ten lankėsi pirmą kartą, ji nepataikė įvažiuoti taip, kaip reikia, teko pasitaisyti automobilį. Kai įvažiavo į plovyklą, važiavo kartu, ji sėdėjo automobilyje. Privažiavo prie aparato, pamatė, kad automobilis stovi neteisingai pagal aparatą, ji pasakė, kad reikia pasikoreguoti. Ji išlipo padėti dukrai, pareguliuoti, nes dukrai nesigavo prisiparkuoti. Teko pasistumti atgal ir pamanevruoti, kad galėtų įvažiuoti taip, kad automobilis stovėtų tinkamai. Buvo šviesu, saulėtas vakaras. Dukra, važiuodama atgal žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, po to liudytoja išlipo padėti jai pareguliuoti. Būnant plovykloje matė, kad vartai leidosi ir paskui pasikėlė. Kuriuo momentu įvyko kontaktas nesupranta. Kad kažkas galėjo nutikti dukra nieko nesakė, neprašė išlipti ir apžiūrėti automobilį ir plovyklą, ar kas neapgadinta. Plovykloje buvo šlapia, buvo stiprus cypimas nuo padangų gumos kontakto su metalu. Automobilis nesujudėjo, nesuvibravo. Nusiplovė automobilį, išvažiavo į lauką, dukra išlipo ir apsižiūrėjo padangas ir išvažiavo namo. Daugiau automobilio kitose vietose neapžiūrėjo. Kad plovykloje kažkas ne taip įvyko įtarimų nekilo. Maždaug po savaitės paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. Liudytoja turi apie 15 metų vairavimo stažą. Tą automobilį vairuoja dukra, bet ne liudytoja.

Institucijos ir nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje, be kita ko nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Institucija už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą TRA1 paskyrė minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas. Pareiškėja pripažįsta, jog apgadino plovyklos vartus, padarė žalą, tačiau neigia, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos, kadangi nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Taigi byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo fakto nėra, yra ginčijama pareiškėjos kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

ANK 2 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, o ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais (2026 m. birželio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas apie įvykį, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, 2026 m. birželio 18 d. pareiškėjos paaiškinimas, 2026 m. birželio 18 d. LUD1 apklausos protokolas, 2026 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas, teismo posėdžiu metu duoti administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1, liudytojų LUD1 ir LUD2 paaiškinimai) nustatyta 2026 m. birželio 2 d., 20 val. 58 min., Utenoje, (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1, vairuodama automobilį BMW 3ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugaus atstumo iki plovyklos įvažiavimo vartų, laiku nesustabdė savo vairuoto automobilio, į juos atsitrenkė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi nukentėjusiajam ar policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – plovyklos pakeliami vartai. Iš 2026 m. birželio 4 d. negarantinio remonto įvertinimo akto nustatyta, kad padarytos turtinės žalos dydis – 4936,80 Eur. 2026 m. birželio 18 d. transporto priemonės apžiūros protokole pažymėta, kad ant automobilio BMW 3ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nėra.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal teismų praktiką, net ir tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs vairuotojas mano, kad žala nepadaryta ar ji menkavertė, apie eismo įvykį jis privalo informuoti, t. y. apie įvažiavimo į objektą (nagrinėjamu atveju – krūmus ir tvorą) faktą jis privalo informuoti automobilio ir objekto savininkus arba policiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-495/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl 2026 m. birželio 2 d. eismo įvykio buvo padaryta tik turtinė žala, todėl darytina išvada, kad TRA1 privalėjo, jeigu apie eismo įvykį nepranešė policijai, kreiptis į nukentėjusiojo – UAB (duomenys neskelbtini) atstovus ar UAB (duomenys neskelbtini) degalinės atsakingus darbuotojus. Nustatyta, kad degalinėje tuo metu dirbo darbuotoja liudytoja LUD2, kuriai buvo galima nedelsiant pranešti apie padarytą ar tikėtiną žalą.

Siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, reikia nustatyti šias aplinkybes: 1) eismo įvykį, 2) su šiuo eismo įvykiu susijusio vairuotojo tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos, 3) KET pažeidimą ar pažeidimus, 4) žalą, neviršijančią penkiolikos BBND (1 dalis) arba viršijančią penkiolika BBND (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-495/2024).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį ir neginčija padarytų KET pažeidimų. Ji išsakė abejonę, dėl to, ar nustatant padarytos turtinės žalos dydį turėtų būtų įskaičiuotas PVM, tačiau, viena vertus, teismas nenustatė, kad PVM apskaičiuotas nepagrįstai ir kad turtinės žalos apskaičiavimas su PVM neatitiktų teismų praktikos, antra vertus, skirtumas PVM dalyje (856,80 Eur) neturi įtakos veikos kvalifikacijai. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar TRA1 tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

Byloje nustatyta ir nekilo ginčo, kad teisę vairuoti transporto priemones TRA1 turi nuo 2026 m. sausio mėnesio, nuolat valdo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį, transporto priemonės vairavimas – jai įprasta, kasdienė veikla. Pareiškėjos nurodymu, ji į plovyklą, esančią Utenoje, (duomenys neskelbtini), atvyko pirmą kartą.

Iš UAB TRA1 pateikto vaizdo įrašo, kurio trukmė 1 min. 29 sek., nustatyta, kad automobilis pro pakeltus plovyklos įvažiavimo vartus ne pilnai įvažiuoja į plovyklos vidų. Įraše matyti, kad lauke šviesu, saulėta, iš įvažiavimo į plovyklą vartų pusės pro atvirus vartus sklinda šviesa. Automobilio vairuotoja, kaip nustatyta vėliau, TRA1, atidaro automobilio dureles, pasižiūri, uždaro dureles ir pavažiuoja į priekį, bandydama automobilį pastatyti kairiau. Tada automobilis pavažiuoja atgal. Vairuotoja atidaro vairuotojo dureles, pažvelgia ir tuomet važiuoja į priekį. Pakeliami plovyklos vartai leidžiasi žemyn (užsidarinėja). Automobilis lėtai pavažiuoja atgal, pristabdo, tuomet didesniu greičiu važiuoja atbuline eiga, atsitrenkia į besileidžiančius, beveik užsidariusius plovyklos įvažiavimo vartus. Įraše matyti, kaip kontakto metu automobilis pajuda: 2-3 kartus nežymiai pajuda pirmyn ir atgal ir pakyla. Plovyklos įvažiavimo vartai nuo kontakto su automobiliu įlinksta, nustoja leistis žemyn. Tuomet automobilis šiek tiek pavažiuoja į priekį, sustoja, plovyklos įvažiavimo vartų įlinkimas automobiliui pavažiavus į priekį sumažėja, vartai kyla aukštyn. Automobilis dar pavažiuoja į priekį. Atvažiavus į priekį iš automobilio išlipa, kaip nustatyta vėliau LUD1. Įraše matyti kaip LUD1 išlipusi akimirką plovyklą, pažiūri į aukštai esančius plovyklos įvažiavimo vartus. LUD1 reguliuoja kaip pastatyti automobilį. Įrašas pasibaigia. Įrašas garso neturi.

Byloje liudytoja apklausta LUD2, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, pastebėjo, kad, kaip paaiškėjo vėliau, po eismo įvykio, vartai neveikia tinkamai, tačiau liudytoja nematė eismo įvykio, nematė kaip atvažiavo ir išvažiavo TRA1 vairuojamas automobilis. Plovykloje buvo administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 ir jos motina LUD1, kurios tvirtino, kad automobilis nei judėjo, nei buvo išskirtinių garsų, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Vis dėlto, teismas negali vadovautis išskirtinai tik administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 ir liudytoja apklaustos jos motinos LUD1 parodymais. Byloje esančiame vaizdo įraše objektyviai ir neabejotinai užfiksuota kaip automobilis, atsitrenkęs į plovyklos vartus, nežymiai 2-3 kartus pajuda pirmyn ir atgal („pasisupa“), be to, šiek tiek pakyla. Matyti, kaip plovyklos įvažiavimo vartai amortizuoja ir padeda nemažu greičiu važiavusiam automobiliui sustoti. Tokie akivaizdūs duomenys apie automobiliui, kaip materialiam objektui, padarytą fizinį poveikį nemažu greičiu įvažiavus į vartus, paneigia, kad pareiškėja nesuvokė apie eismo įvykį, t. y. įvykusį kontaktą.

Pareiškėja ir liudytoja LUD1 taip pat nurodė, kad negirdėjo jokio specifinio, eismo įvykiui būdingo garso, kai įvyko eismo įvykis. Kaip minėta, garso įrašo byloje nėra. Tikėtina, kad eismo įvykio metu garsas galėjo būti ne itin didelis, atsižvelgiant į vartų konstrukciją, tačiau garsas neabejotinai turėjo būti kitoks nei pareiškėjos nurodomas padangų skleidžiamas garsas. Garsas taip pat galėjo būtų sudėtingiau girdimas dėl to, kad eismo įvykis įvyko pusiau uždarytoje patalpoje – plovykloje, tačiau matyti, kad pati plovimo operacija, kelianti didelį triukšmą, nebuvo pradėta. Be to, kaip minėta, kontakto metu automobilis sujudėjo būdu, kuris nėra būdingas įprastai važiuojant atbuline eiga.

Pažymėtina, kad važiuojant pareiškėjos vairuojamam automobiliui ties plovyklos įvažiavimo vartais nebuvo paviršiaus nelygumo (tam tikros rampos ar kita), ant kurio galėjo užvažiuoti automobilis (o jeigu tokia būtų buvusi, automobilis ją pervažiuotų, nesujudėdamas į priekį ir nestabdomas). Plovyklos grindis pareiškėja ne kartą apžvelgė, be kita ko, atidarydama dureles.

Tai, kad plovyklos vartai po susidūrimo su automobiliu pakilo į viršų ir, kaip pareiškėja nurodo, nebuvo akivaizdžių vartų apgadinimo požymių, kaip antai, nuolaužų ar kitų gerai matomų apgadinimų, nereiškia, kad nėra privaloma apie eismo įvykį pranešti turto savininkui. Būtent turto savininkas turėtų nuspręsti, ar padaryta žala jo turtui ir ar ši žala yra reikšminga. Kaip matyti, vartai buvo pakilę, todėl galėjo būti sudėtingiau įžvelgti padarytus apgadinimus. Tai, kad vartai pakilo galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad žala nebuvo padaryta. Teismas neabejoja, kad, kaip pareiškėja ir jos motina nurodė, jos yra atsakingos, o pati pareiškėja charakterizuojama teigiamai, ir išvengti žalos atlyginimo nenorėjo. Tačiau liudytoja LUD1 neturėjo teisės įvertinti, ar žala buvo padaryta ar ne. Tuo tarpu būtent TRA1 kaip vairuotojai tenka našta vykdyti specialias pareigas ir prisiimti neigiamas pasekmes už jų nevykdymą, bet ne kitiems asmenims, nors ir tokiems, kuriais vairuotoja gali pasitikėti ir kurie turi didesnę patirtį.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog automobilis buvo draustas transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi nebuvo jokio tikslo sąmoningai šalintis iš eismo įvykio vietos, veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2AT-17-697/2025).

Teismo vertinimu, ir nedidelį vairavimo stažą turintis ar pirmą kartą konkrečioje automobilių plovykloje apsilankantis asmuo gali ir turi suvokti tokį kontaktą, koks buvo nustatytas byloje. Blaivus ar kitaip neapsvaigęs asmuo negalėjo nesuvokti įvykus šiam kontaktui. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta, kad pareiškėja galėjo nesuvokti kontakto, t. y. ir eismo įvykio, dėl mažo vairavimo stažo ar dėl to, kad plovykloje lankėsi pirmą kartą. Tai, kad ant pareiškėjos vairuoto automobilio nebuvo apgadinimų lemia objekto, su kuriuo susidūrė automobilis, t. y. pakeliamų vartų, savybės, tačiau nepaneigia to, kad, kaip nurodyta aukščiau, kontaktas buvo akivaizdus ir suvoktas. Atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį taip pat nebūtina užfiksuoti, kad vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, iš karto po eismo įvykio išliptų iš automobilio, sustotų ar kita. Priešingai, iš eismo įvykio galima pasišalinti įvairiomis aplinkybėmis: tiek greitai, tiek lėtai išvažiuojant, tiek išlipant iš transporto priemonės, tiek iš jos neišlipant ir pan.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 suvokė, jog atsitrenkė į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių plovyklos, esančios Utenoje, (duomenys neskelbtini), konstrukciją, taigi tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, administracinė nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, įvertinus jos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.

Esant nurodytam, TRA1 skundas netenkintinas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2384-2026 paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundo ir palikti nepakeistą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ANR_N-2384-2026 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.