Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orivega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orivega“ direktoriaus M. L. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orivega“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. L., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Orivega“ direktoriaus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

iškelti atsakovei UAB „Orivega“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylą;

patvirtinti restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Orivega“ restruktūrizavimo planą 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos;

UAB „Orivega“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“;

patvirtinti UAB „Orivega“ restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmatą: atlygis nemokumo administratoriui – 1 000 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) per 1 mėn. laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki restruktūrizavimo proceso pabaigos;

leisti UAB „Orivega“ iš atsiskaitomųjų sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Swedbank, (duomenys neskelbtini), esančios Wise Europe SA, (duomenys neskelbtini), esančios Paysera, atlikti visus einamuosius įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė kaip 82 000 Eur + PVM suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai;

panaikinti RUAB „Orivega“ turtui, išskyrus taikomus pradėtose ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosiose bylose, ir banko sąskaitoms taikytus areštus bei apribojimus.

Nurodė, kad UAB „Orivega“ 2025 m. rugpjūčio mėn. susidūrė su reikšmingais finansiniais sunkumais dėl galimai neteisėtų buvusios UAB „Orivega“ vadovybės veiksmų ir dėl to pradėto ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos bendrovės nuosavybės teisės į pinigines lėšas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo laikotarpiu UAB „Orivega“ faktiškai neteko galimybės vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, atsiskaityti su tiekėjais, vykdyti einamuosius mokėjimus bei laiku vykdyti sutartinius ir mokestinius įsipareigojimus. Visu laikotarpiu nuo veiklos apribojimų taikymo iki jų panaikinimo bendrovės veikla buvo reikšmingai sutrikdyta, todėl susidarė pradelsti įsipareigojimai darbuotojams, tiekėjams bei kitiems kreditoriams. Po veiklos apribojimų panaikinimo UAB „Orivega“ atnaujino veiklą, optimizavo veiklos procesus bei prisitaikė prie pasikeitusios finansinės situacijos. Šiuo metu UAB „Orivega“ vykdo veiklą ir generuoja pajamas, tačiau dėl reikšmingai sumažėjusių apyvartinių lėšų neturi objektyvių galimybių iš karto padengti visus pradelstus įsipareigojimus. UAB „Orivega“ įsiskolinimas kreditoriams, remiantis 2026 m. kovo 31 d. duomenimis, sudaro 1 185 903,76 Eur. Bendrovė pagrįstai tikisi, kad restruktūrizavimo proceso metu pavyks stabilizuoti finansinę padėtį, tęsti vykdomą veiklą bei palaipsniui atsiskaityti su kreditoriais, kartu užtikrinant ilgalaikį UAB „Orivega“ veiklos tęstinumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Orivega“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“.

Teismas nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ir nėra nė vieno JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Toliau –LITEKO 2) duomenimis, nustatė, kad UAB „Orivega“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl konstatavo, jog yra tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat nustatė, kad nėra nagrinėjama bylų dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Orivega“ iškėlimo, būtina nustatyti, jog juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir tokiai bendrovei, kuri yra nemoki.

Teismas, remdamasis UAB „Orivega“ 2025 m. balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo 989 437 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 061 510 Eur. Bendrovės pirmo ketvirčio 2026 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, UAB „Orivega“ turto vertė siekė 1 138 390 Eur, kurį sudarė 766 096 Eur vertės ilgalaikis materialus turtas, 372 294 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, piniginės lėšos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 185 904 Eur (visi trumpalaikiai). Nurodyto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad bendrovė per 2026 m. (iki 2026 m. kovo 31 d.) turėjo 118 426 Eur pardavimo pajamų, gavo 24 559 Eur grynojo pelno. Iš pateikto 2026 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės kreditorių reikalavimai siekia 1 185 903,76 Eur. Bendrovės debitorių skolos, remiantis 2026 m. kovo 31 d. duomenimis, siekia 115 443,02 Eur. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis nėra galimybės spręsti apie 115 443,02 Eur įsiskolinimo susigrąžinimo aplinkybes, todėl debitorinių įsiskolinimų nepripažino realiu turtu ir, vertindamas juridinio asmens mokumą, bendrovės turimą turtą sumažino nurodyta suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad realus atsakovės turtas šią dieną sudaro 1 022 946,98 Eur (1 138 390 Eur – 115 443,02 Eur). Nurodyti duomenys leido teismui konstatuoti, kad bendrovė turi akivaizdžių finansinių sunkumų.

Teismas pažymėjo, kad pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Juridinio asmens gyvybingumas aiškintinas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje.

Teismas nurodė, kad 2026 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog atsakovė, nors ir dirba nuostolingai, tačiau per 2026 m. pirmąjį ketvirtį gavo 118 426 Eur pardavimo pajamų, iš kurių 24 559 Eur sudarė grynasis pelnas. Teismas nustatė, kad šiuo metu bendrovė turi vieną galiojančią ir vykdytiną sutartį su UAB „Varėnos pienelis“.

Teismas nustatė, kad bendrovės skola valstybės biudžetui, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2026 m. liepos 23 d. duomenimis, yra 4 700,96 Eur. Taip pat bendrovė turi 44 941,20 Eur įsiskolinimą, susijusį su darbo užmokesčiu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai nevykdo mokestinių prievolių ne tik darbuotojams, bet ir nemoka įmokų VSDFV.

Remdamasis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad gali atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, jei restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Nustatė, kad ieškovas teismui pateikė ne restruktūrizavimo plano projektą, o restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė didžioji dalis UAB „Orivega“ kreditorių. Plane nurodytos šios priemonės finansiniams sunkumams įveikti: toliau vykdoma veikla ir uždirbamos pajamos; šiuo metu vykdoma viena sutartis dėl glaisto gamybos, tačiau, kreditoriams pritarus restruktūrizavimo planui ir pagal plane numatytas gaires gavus papildomą finansavimą, bus vykdoma naujų klientų paieška, derinami gamybos užsakymai (svarstomi įvairūs variantai, įskaitant ir gamybos paslaugos teikimą ar įrengimų nuomą); po restruktūrizavimo plano patvirtinimo bus vykdomi tolesni veiksmai, susiję su riešutų sviesto gamybos linijos įveiklinimu; turimas pilnai veikiantis gamybos modelis su produktų asortimento linija, internetine parduotuve ir žinomu prekės ženklu (bus ieškomi investuotojai produkto plėtojimui, numatomas ir veiklos pardavimas kartu su turima įrengimų linija); šiuo metu bendrovėje dirba du darbuotojai, tačiau, augant veiklos apimtims, bus priimti papildomi specialistai.

Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plane nurodytus duomenis, nusprendė, kad atsakovė iš esmės siekia tęsti tokį patį verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol. Teismo nuomone, iš esmės nekeičiant veiklos modelio ir apimties, atsakovės nurodytos prognozės atkurti mokumą, vertintinos kritiškai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors restruktūrizavimo plane yra nurodomos priemonės bendrovės finansiniams sunkumams įveikti, tačiau nepateikiamas ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, kad minėtos priemonės išsaugos bendrovės gyvybingumą ir leis išvengti bankroto. Prognozuojamos pajamos per 4 metus nėra pagrįstos prielaidomis, kurios leistų patikrinti prognozių teisingumą ir realumą. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos prognozuojamos pajamų sumos nepagrįstos, neaišku kuo vadovaujantis atlikti skaičiavimai ir prognozės tokio masto pajamoms gauti. Teismas, palyginęs bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos mastus ir restruktūrizavimo plane numatomų gauti pajamų apimtis, restruktūrizavimo plane numatomą pelno augimą įvertino kaip sunkiai įgyvendinamą pagal UAB „Orivega“ numatomas deklaratyvias taikyti priemones. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodoma jokių naujų optimalių priemonių ar būdų finansinei padėčiai gerinti, nurodytos priemonės yra menamo pobūdžio, iš esmės nepagrindžiančios, jog bendrovė visus ketverius restruktūrizavimo metus gaus didesnes pajamas. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad net jeigu atsakovei ir pavyktų gauti restruktūrizavimo plane nurodytas pajamas, jų vis tiek neužtektų atsakovės finansiniams įsipareigojimams padengti, nes bendrovės skola kreditoriams 2026 m. kovo 31 d. duomenimis yra 1 185 904,76 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek pareiškime, tiek restruktūrizavimo plane tvirtino, jog bendrovei kas mėnesį reikalinga apytiksliai 82 000 Eur (plius PVM) suma einamiesiems mokėjimams (nuomos išlaidoms, darbo užmokesčiui, restruktūrizavimo administravimo išlaidoms, pardavimo savikainos išlaidoms (medžiagoms) ir kt.) atlikti. Teismo skaičiavimu, per ketverių metų laikotarpį (48 mėn.) minėtos išlaidos sudarytų 3 936 000 Eur (48 mėn. x 82 000 Eur). Vadinasi, atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytų gautinų sumų nepakaks bendrovės finansinei padėčiai stabilizuoti, nes vien einamiesiems mokėjimams per ketverius metus bus reikalingi 3 936 000 Eur.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nei pareiškime, nei restruktūrizavimo plane nepateikiama įrodymų, kurie leistų įvertinti debitorinių skolų susigrąžinimo realumą, nenurodomos priežastys, kodėl nesiimta priemonių atgauti skolas. Teismo vertinimu, plane nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų dengimo planas yra absoliučiai hipotetinio pobūdžio ir niekuo nepagrįstas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė vykdo naujų klientų ir investuotojų paiešką, pareiškime ir restruktūrizavimo plane tik deklaratyviai užsimenama, kad tai bus vykdoma. Nors plane nurodyta, kad bus ieškomas investuotojas veiklos plėtrai arba numatomas pardavimas, o gautos lėšos iš turto pardavimo bus panaudojamos atsiskaityti su kreditoriais, tačiau, teismo vertinimu, net ir pardavus turtą, atsakovės skolos kreditoriams nebūtų padengtos, o atsakovės mokumas nebūtų atkurtas.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo bus sudariusi pakankamai realių sutarčių savo gyvybingumui užtikrinti. Bendrovės gyvybingumas yra tik tikėtinas padarinys, nei labiau prognozuojamas rezultatas. Restruktūrizavimo plane nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai ūkinės veiklos pertvarkymai ar papildomi sprendimai, realiai patvirtinantys UAB „Orivega“ užsibrėžtą tikslą gauti papildomų pajamų, apyvartinių lėšų, pelną.

Teismo vertinimu, UAB „Orivega“, susidurianti su finansiniais sunkumais, naudodamasi restruktūrizavimo proceso institutu iš esmės siekia išsaugoti įmonę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ir (ar) galėtų plėtoti veiklą bei būtų aktyvų gyvybingumą turintis rinkos dalyvis. Įvertinęs restruktūrizavimo planą, byloje pateiktus duomenis, teismas nesutiko, kad atsakovės išsikelti tikslai, susiję su mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Atsakovė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, nepagrįsdama galimybių tęsti savo veiklą ateityje. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, dėl to atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis, tai, kad atsakovės atžvilgiu buvo nagrinėta ne viena byla dėl skolos priteisimo (LITEKO 2 duomenys), šią dieną prieš atsakovę pardėtos 7 vykdomosios bylos (antstolių informacinės sistemos duomenys), atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, skola VSDFV 2026 m. liepos 23 d. duomenimis siekia 4 700,96 Eur, o VMI – 58 219,84 Eur, nusprendė, kad yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą. Iškėlęs atsakovei bankroto bylą, teismas atsakovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „Orivega“ direktorius M. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo UAB „Orivega“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Vien bendrovės finansinių sunkumų ar net nemokumo nustatymas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Priešingai, finansiniai sunkumai yra viena iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, o restruktūrizavimo procesas gali būti taikomas ir nemokiam juridiniam asmeniui, jeigu jis yra gyvybingas. Juridinio asmens gyvybingumas negali būti vertinamas formaliai, remiantis vien pradelstų įsipareigojimų egzistavimu ar ankstesnių finansinių laikotarpių rezultatais. Skundžiamos nutarties motyvai rodo, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų akivaizdų restruktūrizavimo plane numatytų priemonių neveiksmingumą. Teismas išvadas iš esmės grindė tik abejonėmis dėl bendrovės plano įgyvendinimo tikimybės. Aplinkybė, kad tam tikros prognozės vertinamos kritiškai arba jų įgyvendinimas nėra garantuotas, nėra tapati nustatymui, jog restruktūrizavimo proceso nesėkmė yra akivaizdi.

Teismas nustatė, kad bendrovė toliau vykdo veiklą, 2026 m. pirmąjį ketvirtį gavo 118 426 Eur pardavimo pajamų, uždirbo 24 559 Eur grynojo pelno ir turi galiojančią bei vykdytiną sutartį su UAB „Varėnos pienelis“. Bendrovė turi veikiantį gamybos modelį, produktų asortimentą, internetinę parduotuvę, žinomą prekės ženklą ir gamybinę įrangą. Plane numatytas tolesnis veiklos vykdymas, naujų klientų paieška, gamybos užsakymų derinimas, gamybos paslaugų teikimas, įrenginių nuoma ir riešutų sviesto gamybos veiklos plėtojimas arba pardavimas. Buvo nustatytas ne vien bendrovės ketinimas ateityje pradėti ūkinę komercinę veiklą, bet faktiškai vykdoma veikla, realiai gaunamos pajamos, pelningas aktualiausio laikotarpio rezultatas, galiojanti sutartis ir veiklai vykdyti būtina gamybinė bazė. Šios aplinkybės nesuderinamos su teismo išvada, kad bendrovė siekia išlikti tik kaip formalus vienetas, o ne realiai veiklą plėtojantis rinkos dalyvis.

Teismas netinkamai įvertino aktualią bendrovės ūkinę komercinę veiklą, finansinių rodiklių dinamiką ir gyvybingumą. Teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę ankstesnių finansinių laikotarpių rezultatams, tinkamai neįvertinęs rezultatų susidarymo priežasčių ir aktualiausių bendrovės veiklos duomenų bei jų dinamikos. Bendrovės veiklos modelis yra iš esmės optimizuotas: sumažintas darbuotojų skaičius, perskirstytos jų funkcijos, sumažintos pastoviosios veiklos sąnaudos, tačiau kartu išsaugoti gamybiniai pajėgumai ir gebėjimas vykdyti pagrindines bendrovės veiklos funkcijas. Vien tai, kad bendrovė toliau vykdo tos pačios rūšies maisto produktų gamybos veiklą, nereiškia, jog ji tęsia ankstesnį neefektyvų veiklos modelį. Skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo nustatyti visi pagrindiniai faktinės veiklos vykdymo požymiai. Kartu su atskiruoju skundu pateikiama bendrovės 2026 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2026 m. pirmojo ketvirčio teigiamas rezultatas nebuvo vienkartinis. Ataskaitos duomenimis, per 2026 m. pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 31 849 Eur grynojo pelno. Bendrovė ir po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo ne tik tęsė veiklą, bet ir toliau didino pardavimo pajamas bei išlaikė teigiamą veiklos rezultatą.

Teikiami aktualūs balanso duomenys patvirtina, kad bendrovės finansinė ir ūkinė situacija yra kintanti: 2026 m. birželio 30 d. bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 30 175 Eur, kai praėjusių finansinių metų pabaigoje jie sudarė 5 342 Eur; bendrovės trumpalaikis turtas padidėjo nuo 163 932 Eur iki 297 576 Eur, o nepaskirstyto nuostolio suma sumažėjo nuo 747 171 Eur iki 715 320 Eur. Veiklos tęstinumą ir realių pinigų srautų generavimą papildomai patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiami 2026 m. birželio ir liepos mėn. atliktų mokėjimų tiekėjams dokumentai. Jie rodo, kad bendrovė faktiškai naudojo gaunamas lėšas žaliavoms, pakuotėms ir kitoms gamybos procese reikalingoms prekėms bei paslaugoms apmokėti, mažina skolas tiekėjams. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovė gali išsaugoti gyvybingumą ir palaipsniui vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino prognozuojamas 82 000 Eur mėnesio išlaidas. Nors pats aritmetinis veiksmas yra teisingas, tačiau teismas šią sumą nepagrįstai įvertino kaip nekintamą kiekvieno restruktūrizavimo laikotarpio mėnesio finansavimo poreikį. Pareiškėjas neprašė konstatuoti, kad bendrovė kiekvieną mėnesį būtinai patirs 82 000 Eur išlaidų. Buvo prašoma nustatyti, kad per vieną kalendorinį mėnesį einamiesiems bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams galėtų būti panaudojama ne didesnė kaip 82 000 Eur ir PVM suma. Teismas nevertino 82 000 Eur mėnesio išlaidų sumos kartu su restruktūrizavimo plane prognozuojamomis pardavimo pajamomis. Vietoje to, iš prognozuojamo veiklos modelio išskyrė vien sąnaudų dalį, ją padaugino iš 48 mėnesių ir gautus 3 936 000 Eur prilygino papildomam savarankiškam finansavimo poreikiui. Restruktūrizavimo plane pateikta prognozuojama pinigų srautų ataskaita patvirtina, kad bendrovės veiklos sąnaudos ir kreditoriams atliekami mokėjimai buvo įvertinti atskirai. Restruktūrizavimo plane buvo pateiktas vientisas finansinis modelis, kuriame atskirai įvertintos bendrovės pardavimo pajamos, pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, tiesioginės veiklos pinigų srautai ir mokėjimai kreditoriams.

Restruktūrizavimo planui pritarė didžioji dalis UAB „Orivega“ kreditorių. Kreditoriams buvo sudaryta galimybė susipažinti su siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis ir pareikšti savo valią dėl viso restruktūrizavimo plano. Kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 87,4055 proc. visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos, balsavo „už“ ir pritarė restruktūrizavimo planui.

Teismas netinkamai įvertino bendrovės debitorių skolas ir išankstinius apmokėjimus. Išankstinis apmokėjimas tiekėjui nėra tapatus pirkėjo skolai bendrovei. Pirkėjo skola reiškia bendrovės teisę reikalauti sumokėti už jau parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o išankstinis apmokėjimas – kad bendrovė jau yra perdavusi tiekėjui lėšas ir turi teisę gauti atitinkamas prekes ar paslaugas, o sandoriui neįvykus – reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Teismas nenustatė, kad avansus gavę tiekėjai būtų nutraukę veiklą, atsisakę vykdyti savo įsipareigojimus, būtų nemokūs arba kad bendrovė būtų praradusi teisę gauti už sumokėtus avansus prekes, paslaugas ar sumokėtų lėšų grąžinimą. Sutiktina, kad debitorių skolos yra rizikingesnė trumpalaikio turto rūšis, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienas toks reikalavimas automatiškai laikytinas beverčiu. Teismas negalėjo, neišskyręs skirtingų turto kategorijų, neištyręs didžiausio reikalavimo atsiradimo pagrindo ir neįvertinęs realios jo įvykdymo perspektyvos, visos 115 443,02 Eur sumos eliminuoti iš bendrovės turto.

Skundžiamos nutarties išvada, kad bendrovė nevykdė naujų klientų paieškos ir nepateikė realių sutarčių, neatitinka aktualių bendrovės veiklos duomenų. Dar iki restruktūrizavimo bylos inicijavimo buvo sudaryta prekių tiekimo sutartis su UAB „Ne šokoladas“, vėliau sudaryta gamybos paslaugų sutartis, o iki skundžiamos nutarties priėmimo pagal šiuos ekonominius santykius buvo nuosekliai vykdomi prekių tiekimai ir išrašyta 17 PVM sąskaitų faktūrų už daugiau kaip 85 tūkst. Eur. Tai įrodo, kad naujų klientų pritraukimo priemonė buvo ne deklaratyvi, bet pradėta realiai įgyvendinti.

Teismo išvada, kad riešutų sviesto gamybos verslo pardavimas už 150 000 Eur neatkurs bendrovės mokumo, savaime nepatvirtina, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų. Teismas vieną iš papildomų priemonių nepagrįstai įvertino kaip turinčią savarankiškai padengti visus bendrovės finansinius įsipareigojimus, neįvertino šios priemonės alternatyvaus pobūdžio ir jos sąveikos su tęsiama veikla, nauju finansavimu, kreditorių pagalba bei kitomis plane numatytomis priemonėmis.

Teismas netinkamai įvertino bendrovės mokestinių prievolių ir įsipareigojimų darbuotojams vykdymą. Bendrovė dėl finansinių sunkumų negalėjo nustatytais terminais įvykdyti dalies prievolių darbuotojams, VSDFV ir VMI, tačiau būtent tai ir nulėmė restruktūrizavimo proceso inicijavimą bei būtinybę išdėstyti jų įvykdymą restruktūrizavimo plane nustatytam ketverių metų laikotarpiui. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami mokėjimų dokumentai patvirtina, kad bendrovė nebuvo nutraukusi darbo užmokesčio mokėjimų gamybos vadovui M. O.. Tai patvirtina, kad vykdydama veiklą ir gaudama pajamas bendrovė realiai skyrė lėšas darbuotojo einamajam darbo užmokesčiui bei anksčiau susidariusiam įsiskolinimui mažinti. Be to, pateikiamas 2026 m. birželio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad M. O. už šį mėnesį buvo apskaičiuotas 2 455 Eur darbo užmokestis, iš kurio išskaičiuota 491 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 478,73 Eur socialinio draudimo įmokų, o darbuotojui išmokėtina suma buvo 1 485,27 Eur. Bendrovė 2026 m. liepos 29 d. sumokėjo VMI 574,29 Eur, o VSDFV – 803,71 Eur. Mokėjimai atlikti po skundžiamos nutarties priėmimo. Tai paneigia teismo išvadą, kad bendrovė nemoka įmokų VSDFV. VSDFV, būdama bendrovės kreditore ir disponuodama informacija apie įsiskolinimą, kreditorių susirinkime pritarė UAB „Orivega“ restruktūrizavimo plano projektui.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs objektyvius bendrovės vykdomos veiklos, gaunamų pajamų ir pelningumo požymius, tačiau suabejojęs atskirų prognozių bei restruktūrizavimo priemonių pagrindimo išsamumu, nepasinaudojo procesinėmis galimybėmis šioms konkrečioms abejonėms pašalinti. Dėl to nutarties išvada dėl bendrovės negyvybingumo ir restruktūrizavimo plane numatytų priemonių akivaizdaus neveiksmingumo negali būti laikoma padaryta išsamiai ir visapusiškai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Prašo priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, kurių didžioji dalis atsirado bylos nagrinėjimo metu. Teikiami vėlesnio laikotarpio finansiniai ir ūkiniai dokumentai pareiškimo pateikimo metu objektyviai neegzistavo arba dar negalėjo atspindėti tęstinės bendrovės veiklos rezultatų. Kitų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su konkrečiais skundžiamos nutarties motyvais.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Orivega“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (restruktūrizavimo ir bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

Pareiškėjas, pateikęs atskirąjį skundą, prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. UAB „Orivega“ 2026 m. pirmojo pusmečio balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2026 m. birželio mėn. tiekėjų sąskaitas, mokėjimų patvirtinimus ir banko kortele atliktų mokėjimų dokumentus, 2026 m. liepos mėn. tiekėjų sąskaitas ir mokėjimų patvirtinimus, 2026 m. balandžio 1 d.–2026 m. balandžio 30 d. banko sąskaitų išrašus, 2026 m. birželio 30 d. pirkėjų skolų žiniaraštį, išankstinių apmokėjimų tiekėjams žiniaraštį, 2026 m. gegužės 7 d. UAB „Orivega“ ir UAB „Ne šokoladas“ pirkimo–pardavimo sutartį, 2026 m. gegužės 25 d. UAB „Orivega“ ir UAB „Ne šokoladas“ gamybos paslaugų teikimo sutartį, 2026 m. gegužės 19 d. UAB „Orivega“ ir UAB „Ne šokoladas“ pirkimo–pardavimo sutartį, nuo 2026 m. gegužės 8 d. iki 2026 m. liepos 17 d. UAB „Ne šokoladas“ išrašytas sąskaitas faktūras, 2026 m. gegužės 5 d., 2026 m. gegužės 27 d., 2026 m. liepos 16 d. ir 2026 m. liepos 29 d. darbo užmokesčio mokėjimų M. O. patvirtinimus, 2026 m. birželio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, 2026 m. liepos 29 d. mokėjimų VMI ir VSDF patvirtinimus.

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

Įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apelianto pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos bendrovei iškėlimo, taip pat nenustatęs apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta esant pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo išimtį, todėl pateiktus naujus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas, turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022, 16 punktas). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020, 33 punktas; 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1023-910/2025, 39 punktas).

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Juridinio asmens finansiniai sunkumai – tai padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404 450/2022, 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių ir debitorių skolas, išanalizavęs kartu su pareiškimu pateiktą restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė dauguma bendrovės kreditorių, konstatavo, kad UAB „Orivega“ turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto, tačiau neatitinka gyvybingumo sąlygos, o restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės jai įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo, nurodęs, kad: 1) bendrovė iš esmės siekia tęsti tą patį verslo modelį ir vykdyti tą pačią veiklą, kuri ankstesniais laikotarpiais buvo nuostolinga; 2) restruktūrizavimo plane nurodytos prognozuojamos pajamos ir pelnas nėra pagrįsti objektyviomis ir patikrinamomis priemonėmis (pvz., užsakymais, sutartimis ar kitais duomenimis), be to, prognozuojamų lėšų nepakaks nei einamiesiems mokėjimams, nei kreditorių reikalavimams padengti; 3) nepateikta įrodymų apie debitorių skolų susigrąžinimo realumą; 4) bendrovė turi su darbo užmokesčiu susijusių įsipareigojimų, įsiskolinimą VSDFV ir VMI, nepateikta kreditorių pozicija dėl bendrovei suteikiamų nuolaidų.

Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Teisės doktrinoje pažymima, kad tais atvejais, kai bendrovė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – juridinio asmens gyvybingumo išsaugojimas.

Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė bendrovės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba bendrovėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33 punktas).

Nors gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

Byloje nustatyta, kad UAB „Orivega“ įregistruota 2017 m. sausio 11 d., vienintelė bendrovės akcininkė yra K. Č.. Nuo 2025 m. lapkričio 27 d. bendrovei vadovauja M. L.. Atsakovė užsiima maisto produktų gamybos veikla, kurios pagrindinės kryptys – riešutų sviesto, sūrelių glaistų, granolos ir įvairių riešutų produktų gamyba bei prekyba. Pareiškėjas paaiškino, kad bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dėl kelių priežasčių. Pirma, 2023–2024 m. bendrovė atliko reikšmingas investicijas į gamybos pajėgumų didinimą ir įsigijo didelės vertės riešutų sviesto bei maistinio glaisto gamybos įrangą. Gamybos procesų įsisavinimas, receptūrų derinimas su užsakovais, gamybos perkėlimas į didesnes patalpas ir tuo metu nepakankamai optimizuota veiklos sąnaudų, įskaitant žmogiškuosius išteklius, struktūra pareikalavo reikšmingų finansinių išteklių. Antra, dėl 2025 m. galimai neteisėtų buvusios bendrovės vadovybės veiksmų pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo laikinai apribotos bendrovės nuosavybės teisės į pinigines lėšas, dėl to susidarė reikšmingas apyvartinių lėšų trūkumas.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs UAB „Orivega“ finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės (ne)gyvybingumą pirmiausia grindė ankstesnių laikotarpių nuostolingais veiklos rezultatais ir aplinkybe, jog bendrovė restruktūrizavimo metu ketina tęsti iš esmės tą pačią ūkinę komercinę veiklą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2025 m. balansą bendrovė turėjo 989 437 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 061 510 Eur. Pagal bendrovės 2026 m. pirmojo ketvirčio (iki 2026 m. kovo 31 d.) finansinės atskaitomybės dokumentus, UAB „Orivega“ turto vertė siekė 1 138 390 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 185 904 Eur. Bendrovės skolos kreditoriams siekia 1 185 903,76 Eur, debitorių skolos – 115 443,02 Eur.

Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Orivega“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, nepaisant kilusių finansinių sunkumų, toliau vykdo veiklą, gauna pajamas ir uždirba pelną. Tą skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nustatyta, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo metu UAB „Orivega“ turėjo galiojančią bei vykdytiną sutartį su UAB „Varėnos pienelis“. Pirmosios instancijos teismui pateikti 2026 m. pirmojo ketvirčio (iki 2026 m. kovo 31 d.) finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtino, kad atsakovė gavo 118 426 Eur pardavimo pajamų, uždirbo 24 559 Eur grynojo pelno. Taigi pats pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias ne formalų bendrovės egzistavimą, bet realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą.

Apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai – 2026 m. pirmojo pusmečio (iki 2026 m. birželio 30 d.) finansinės atskaitomybės dokumentai – patvirtina, kad 2026 m. pirmojo ketvirčio teigiamas rezultatas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Remiantis paminėtais finansinės atskaitomybės duomenimis, per 2026 m. pirmąjį pusmetį UAB „Orivega“ gavo 386 314 Eur pardavimo pajamų, uždirbo 97 727 Eur bendrojo pelno ir 31 849 Eur grynojo pelno. Taigi nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. atsakovė papildomai gavo 267 888 Eur pardavimo pajamų, o jos pirmojo pusmečio grynasis pelnas, lyginant su 2026 m. pirmojo ketvirčio rezultatu, padidėjo dar 7 290 Eur.

Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad dar iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo bendrovė sudarė sutartis su UAB „Ne šokoladas“: 2026 m. gegužės 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ORI001, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti suderinto asortimento, kiekio ir kainos prekes, o UAB „Ne šokoladas“ – jas priimti ir už kiekvieną prekių partiją atsiskaityti, 2026 m. gegužės 25 d. sudarė gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 001, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti UAB „Ne šokoladas“ gamybos paslaugas, naudodama užsakovo pateiktas žaliavas ir laikydamasi jo specifikacijų, receptūrų bei gamybos instrukcijų, 2026 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį Nr. NSK001, pagal kurią UAB „Ne šokoladas“ gali tiekti bendrovei jos veiklai reikalingas prekes (žr. atskirojo skundo priedus Nr. 8–10). Faktinį 2026 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktos atsakovės UAB „Orivega“ laikotarpiu nuo 2026 m. gegužės 8 d. iki 2026 m. liepos 17 d. UAB „Ne šokoladas“ išrašytos 85 143,27 Eur sąskaitos faktūros (iš viso 17 sąskaitų faktūrų).

Šie su atskiruoju skundu pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad bendrovė ir po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo tęsė veiklą, sudarinėjo sutartis su naujais tiekėjais, toliau didino pardavimo pajamas bei išlaikė teigiamą veiklos rezultatą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs bendrovės finansinės padėties 2026 m., didėjančių pardavimo pajamų, generuojamo pelno ir veiklos tęstinumo, tik deklaratyviai nurodė, jog bendrovė neatitinka gyvybingumo sąlygų.

Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad bendrovė ir toliau vykdo tos pačios rūšies maisto produktų gamybos veiklą, nereiškia, jog ji tęsia ankstesnį neefektyvų veiklos modelį. Tos pačios ekonominės veiklos rūšies tęstinumas savaime nereiškia nepakitusio verslo modelio tęstinumo. Prieš tai aptarti aktualūs 2026 m. finansiniai rezultatai, sudarytos ir vykdomos sutartys patvirtina, kad, nepaisant ankstesniais metais patirtų nuostolių, bendrovė po veiklos atnaujinimo ir optimizavimo vis tik sugebėjo pereiti prie pelningos veiklos ir toliau tęsti su maisto produktų gamyba bei prekyba susijusią veiklą.

Atsisakymą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė ir tuo, kad restruktūrizavimo plane prognozuojamų gauti pajamų nepakaks bendrovės finansiniams įsipareigojimams padengti. Prie tokios išvados teismas priėjo įvertinęs tai, kad atsakovė prašė leisti bendrovei einamiesiems mokėjimams per vieną kalendorinį mėnesį panaudoti iki 82 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, padauginęs šią sumą iš 48 mėn., nusprendė, kad 3 936 000 Eur ne tik nepakaks bendrovės veiklai stabilizuoti, bet, kaip minėta, ir kreditorių reikalavimams padengti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plane pateiktus paaiškinimus ir prognozuojamų gauti pajamų pagrindimus, sutinka su apeliantu, kad toks pirmosios instancijos teismo mėnesio išlaidų skaičiavimas yra ydingas. Visų pirma, nei pareiškime, nei restruktūrizavimo plane 82 000 Eur suma nebuvo įvardyta kaip nekintama ketverių metų laikotarpio mėnesio sąnaudų prognozė. Priešingai, pareiškime buvo aiškiai nurodyta, kad per vieną kalendorinį mėnesį einamiesiems bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams galėtų būti panaudojama ne didesnė kaip 82 000 Eur su PVM suma, t. y. buvo nurodyta maksimali galima einamųjų mokėjimų suma, kuri nebuvo įvardyta kaip nekintama ketverių metų laikotarpio mėnesio sąnaudų prognozė. Be to, restruktūrizavimo plane buvo išskirtos dvi 82 000 Eur sudarančios sumos: 12 000 Eur veiklos išlaidos, kurias sudaro nuomos, elektros, atliekų išvežimo, apsaugos, draudimo, kuro, dezinfekavimo, darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių, restruktūrizavimo administravimo bei kitos išlaidos, ir 70 000 Eur pardavimo savikainos išlaidos, kurią sudaro medžiagos ir kiti tiesioginiai gamybos kaštai, pažymint, kad jų dydis priklauso nuo gamybos apimčių. Be to, restruktūrizavimo plane nurodyta ir tai, kad prognozuojama pardavimo savikaina sudarys apie 65–70 proc. pardavimo kainos (žr. restruktūrizavimo plano 4.9 papunktį). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu apelianto skundo argumentą, kad pardavimo savikaina negali būti vertinama atskirai nuo pardavimo pajamų. Dėl to pirmosios instancijos teismo atliktas 82 000 Eur sumos, kurios didžiąją dalį sudaro pardavimo savikaina, dauginimas iš 48 mėn., nevertinant šias sąnaudas generuojančių pardavimo pajamų, neatspindi realaus bendrovės finansavimo poreikio. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo plane prognozuojamų pajamų nepakaks bendrovės veiklai bei kreditorių reikalavimams padengti yra paremta ydingu skaičiavimu, tinkamai neįvertinus šios sumos paskirties, ją sudarančių išlaidų pobūdžio bei ekonominio ryšio tarp pardavimo savikainos ir pardavimo pajamų.

Atsisakymą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą pirmosios instancijos teismas taip pat grindė tuo, kad restruktūrizavimo plane pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų dengimo planas yra hipotetinio pobūdžio, prognozė yra deklaratyvi, nepateikta kreditorių pozicija dėl bendrovei suteikiamų nuolaidų.

Susipažinus su byloje esančiu UAB „Orivega“ restruktūrizavimo planu, nustatyta, kad 2.4–2.6 papunkčiuose buvo aptarta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka: nurodyta, kad mokėjimai kreditoriams bus atliekami ketvirčiais, pradedant kitu ketvirčiu po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o kiekvieniems metams numatyta suma bus proporcingai paskirstyta į keturias dalis; plane nurodytas konkretus atsiskaitymo su kreditoriais grafikas, pabrėžiant, jog planuojama padengti visus esamus įsipareigojimus ir papildomų nuolaidų iš kreditorių neprašoma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad restruktūrizavimo planui, taip pat ir jame aptartai atsiskaitymo su kreditoriais tvarkai bei terminams, pritarė dauguma UAB „Orivega“ kreditorių. Byloje esantis 2026 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 87,4055 proc. visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ planą balsavusių kreditorių reikalavimai sudarė tik 2,5182 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos. Pažymėtina, kad vien kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui savaime neįpareigoja teismo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad didžiosios dalies kreditorių pritarimas bei palaikymas vis tik yra reikšmingas restruktūrizavimo perspektyvumo ir kreditorių interesų apsaugos vertinimo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plane pateiktą kreditorių finansinių reikalavimų dengimo planą, terminus ir tvarką analizuojant ne atsietai, o kartu su kitais byloje esančiais prieš tai aptartais duomenimis, t. y. 2026 m. gerėjančia bendrovės finansine būkle, didėjančiomis pardavimo pajamomis, generuojamu pelnu ir tęsiama veikla, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų dengimo planas yra hipotetinis ir (ar) neįgyvendinamas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės gyvybingumą, atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdo mokestinių prievolių darbuotojams, nemoka įmokų VSDFV (skola VSDFV – 4 700,96 Eur, skolos, susijusios su darbo užmokesčiu siekia 44 941,20 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-343-798/2026, 42 punktas). Kita vertus, turi būti vertinamas ne formalus pradelstų įsipareigojimų dydis, bet tai, kaip juridinis asmuo faktiškai vykdo bent dalį prievolių darbuotojams bei valstybės biudžetams, ar skolos bent iš dalies yra dengiamos.

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu UAB „Orivega“ turi du darbuotojus: vadovą (pareiškėją) M. L. ir gamybos vadovą M. O.. Apeliantas, siekdamas įrodyti bendrovės gyvybingumą, su atskiruoju skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2026 m. gegužės 5 d. iki 2026 m. liepos 29 d. bendrovė gamybos vadovui M. O. iš viso sumokėjo 9 900 Eur darbo užmokesčio ir dengė anksčiau susidariusio darbo užmokesčio įsiskolinimą, 2026 m. liepos 29 d. sumokėjo VMI 574,29 Eur, o VSDFV – 803,71 Eur. Aptarti duomenys patvirtina, kad bendrovė moka darbo užmokestį darbuotojui, iš dalies dengia susidariusį darbo užmokesčio įsiskolinimą ir vykdo einamąsias prievoles VMI bei VSDFV. Taigi vien skolų darbuotojams, VSDFV ir VMI buvimo faktas negali būti vertinamas atsietai nuo aktualių duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė vis tik imasi priemonių mažinti įsiskolinimus ir vykdo veiklą, kuri, remiantis 2026 m. pirmojo pusmečio duomenimis, yra pelninga.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės realių galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių, formaliai konstatavęs, jog atsakovės debitorinės skolos neturi būti įtrauktos į atsakovės turto sudėtį. Sutiktina, kad teismų praktikoje ne kartą paminėta, jog debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovė nesiekė teismo keliu prisiteisti iš debitorių skolas, savaime nereiškia, jog atsakovė neturi realių galimybių šias skolas atgauti, todėl pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas bendrovės turimą turtą sumažinti debitorių įsiskolinimų suma (115 443,02 Eur), turėjo įvertinti atsakovės debitorių finansinę padėtį ir perspektyvas šias skolas atgauti. Nurodytos aplinkybės reikšmingos, siekiant teisingai nustatyti tikslų bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį.

Pažymėtina, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog atsakovės debitorė UAB „Varėnos pienelis“ dar 2026 m. kovo 31 d. buvusį 93 744,75 Eur įsipareigojimą bendrovei visiškai įvykdė 2026 m. balandžio mėn. Ši aplinkybė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo iš bendrovės turto eliminuotas vienas iš didžiausių debitorių reikalavimų buvo ne abejotinas ar ekonomiškai bevertis, o realus reikalavimas, kuris buvo visiškai įvykdytas. Tai leidžia konstatuoti, kad bendrovės debitorių skolos pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos formaliai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog bendrovė neatitinka gyvybingumo sąlygų, o restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, iš esmės tinkamai neįvertino bendrovės finansinės padėties 2026 m., didėjančių pardavimo pajamų, generuojamo pelno ir veiklos tęstinumo. Bendrovės finansinė padėtis nėra tinkamai nustatyta, o tai patvirtina ir apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai apie objektyviai kintančią (gerėjančią) atsakovės tiek gamybinę, tiek finansinę situaciją, galinčią nulemti atsakovės veiklos (ne)gyvybingumo įvertinimą.

Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs ir nenustatęs tikrosios bendrovės finansinės padėties ir (ar) gyvybingumo, padarė iš esmės nemotyvuotą išvadą, kad atsakovė yra susidūrusi ne su laikinais sunkumais ir nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o restruktūrizavimo plane nurodytos atsakovės gyvybingumo atkūrimo priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis. Atsakovė restruktūrizavimo plane ne tik pateikė duomenis apie bendrovę, pristatė vykdomą veiklą, nurodė priežastis, sukėlusius finansinius sunkumus, bet ir aptarė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką ir terminus, nurodė priemones, kurių ketina imtis finansiniams sunkumams įveikti, prognozuojamas pajamas iš veiklos, pelną ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių, atsižvelgiant į prieš tai aptartus, byloje nustatytus duomenis apie gerėjančią bendrovės finansinę padėtį bei vykdomą veiklą, gaunamas pajamas ir pelną, negalima vertinti kaip akivaizdžiai negalinčių padėti bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir atkurti bendrovės mokumo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, vertindamas, ar yra pagrindas bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, o manydamas, kad nepakanka turimų duomenų, turėjo pareigą pasiūlyti bendrovei pateikti papildomus duomenis (JANĮ 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), patikrinti tam tikrus duomenis, dėl kurių kilo neaiškumų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius atsakovės gyvybingumą bei restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą, konkretumą, realumą ir kitus klausimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikšmingus duomenis. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovės nemokumą ir (ar) negyvybingumą stokoja pagrįstumo ir dėl šios priežasties byla galėjo būti neteisingai išspręsta.

Dėl procesinės bylos baigties

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 29 punktas; 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 26 punktas).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino bendrovės finansinės padėties (jos mokumo), neįvertino aplinkybių, susijusių su bendrovės gyvybingumu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytomis priemonėmis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (abejonės, ar atsakovė yra nemoki ir (ar) negyvybinga nėra iki galo pašalintos), o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Dėl šių priežasčių liko neatskleista bylos esmė. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orivega“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.