- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-428-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16614-2024-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Ignas Totilas
- Atsakovas
- OOO „TORGOVIY DIM UKRHIM“, užsienio įmonei OOO
- Ieškovas
- UAB „Baltic Rail Group“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-313-1101/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Rail Group“ ieškinį atsakovei užsienio įmonei OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“ (RAB „Prekybos namai UKRHIM“) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Rail Group“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“ (toliau – atsakovė) 31 789,45 Eur skolą už vagonų nuomą, 5 722,10 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuomojo atsakovei, kuri priklauso Lietuvos įmonių grupei UAB „Imlitex Holdings“, geležinkelio vagonus. Už paslaugas buvo išrašytos 5 sąskaitos faktūros 31 789,45 Eur, kurių atsakovė, pažeisdama sutarties 2.4.13 punkto, 2.4.20 punkto ir 3.2 punkto nuostatas, nustatytais terminais neapmokėjo. Kadangi atsakovė praleido sutartyje numatytus atsiskaitymo terminus pagal sutarties 4.6 punktą atsakovei paskaičiavo 5722,10 Eur delspinigius už 180 dienų.
Atsiliepimas
Atsakovė pripažino 31 789,45 Eur skolą pagal sutartį už suteiktas paslaugas, tačiau prašė atmesti ieškovės reikalavimus dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, kad 2022 m. liepos 14 d. bandė sumokėti skolą per AB „Alfa-Bank“ į ieškovės sąskaitą AB Šiaulių banke, tačiau šis bankas grąžino mokėjimą nurodydamas, kad AB „Alfa-Bank“ Lietuvoje taikomos sankcijos. 2022 m. rugpjūčio 2 d. bandė apmokėjimą atlikti per banką AB „Ukrsibbank“, bet šis bankas mokėjimą atmetė ir pareikalavo papildomų duomenų. Gavęs dokumentus, minėtas bankas vis tiek mokėjimą atmetė. Remiantis tuo, atsakovė prašė netenkinti ieškinio dalies dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes skolą uždelsė sumokėti dėl nuo atsakovės nepriklausančių objektyvių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 31 789,45 Eur skolą, 5 722,10 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (37 511,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 695,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovei pagal šalių sudarytos sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas yra skolinga 31 789,45 Eur ir kad sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję, todėl vadovaudamasis sutarties 2.4.13, 3.2 punktais ieškinio reikalavimą dėl šios skolos priteisimo patenkino.
Įvertinęs atsakovės argumentus apie tai, kad ji negalėjo atlikti 31 789,45 Eur mokėjimo ieškovei dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, teismas sprendė, kad šie argumentai neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovei delspinigius pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodė, kad visų sąskaitų, išskyrus 2022 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 408,45 Eur, apmokėjimo terminai suėjo iki 2022 m. vasario 24 d. (t. y. iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios). Atsakovė pirmą kartą atsiskaityti su ieškove bandė tik 2022 m. liepos 14 d., t. y. praleidusi sąskaitų apmokėjimo terminus (išskyrus sąskaitą 408,45 Eur). Jei atsakovė būtų laiku vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, atsakovės nurodytų kliūčių atlikti mokėjimus nebūtų buvę, todėl atsakomybė už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę tenka pačiai atsakovei (CK 6.260 straipsnio 2 dalis).
Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos negalėjimo atsiskaityti priežastys nėra nenugalimos jėgos aplinkybės, todėl atsakovė, kuri yra verslininkė, atsako už sutartinės prievolės laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdymą (CK 6.256 straipsnio 4 dalis; sutarties 5.1 punktas). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų bandžiusi pasinaudoti kitų bankų paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 722,10 Eur delspinigių pagal sutartį teismas laikė pagrįstu ir jį patenkino.
Patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio, 6. 210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (37 511,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 695,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl 5 722,10 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Vykdydama šalių sudarytą sutartį, 2022 m. liepos 14 d. per AB „Alfa-Bank“ įvykdė mokėjimą į ieškovės sąskaitą AB Šiaulių banke, tačiau šis bankas mokėjimą atmetė dėl AB „Alfa-Bank“ taikomų sankcijų. 2022 m. rugpjūčio 2 d. bandė atlikti pavedimą per banką AB „Ukrsibbank“, bet šis bankas mokėjimą atmetė ir pareikalavo papildomų duomenų. Ieškovei minėtam bankui pateikus papildomus duomenis, vėl bandė atlikti mokėjimą, bet AB „Ukrsibbank“ mokėjimą dar kartą atmetė, nes nustatė, kad pervežimas vyko geležinkelio vagonas, priklausančiais, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos, valstybinėms įmonėms, kurios yra sankcijų sąraše. Be to, apeliantė jau po teismo sprendimo priėmimo 2026 m. vasario 13 d. atliko mokėjimą, bet AB „Urkisibbank“ vėl jį atšaukė.
Pagrindinę skolą ieškovei pagal sutartį pripažįsta, tačiau mokėjimo atlikti neįmanoma, nes Ukrainos bankai (AB „Ukrsibbank“, AB „Alfa-Bank“) nevykdo mokėjimų dėl ryšio su sankcionuotais juridiniais asmenimis (AB „Rusagrotrans“ ir AAB „Rusijos geležinkelis“), taigi, sutarties sąlygų vykdymas yra neįmanomas dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, todėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Baltic Rail Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Nurodo, kad atsakovės argumentai neturi teisinio pagrindo ir nėra tos aplinkybės, kurios šalina apeliantės atsakomybę laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepriskiriamos force majeure aplinkybėms.
Atsakovė be pateisinamos priežasties vėlavo atlikti mokėjimą ir pirmą kartą jį atliko tik 2022 m. liepos 14 d. Toks pasirinktas laikas yra vertinamas kaip nuo atsakovės priklausanti aplinkybė, o apeliantės elgesys – kaip nerūpestingas. Be to, atsakovė pati elgėsi neapdairiai ir prisiėmė visą riziką dėl to, kad 2022 m. liepos 14 d. negalėjo atsiskaityti su ieškove, nes pati naudojosi paslaugomis, teikiamomis Rusijos juridinių asmenų, nors atsakovės veiklos valstybėje galiojo tokių paslaugų draudimas.
Nurodytas banko AB „Ukrsibbank“ paaiškinimas pagrindžia faktą, jog nurodytu laikotarpiu nebuvo jokių, kaip atsakovė nurodo, teisės aktų nuostatų, kurios galėtų trukdyti atsiskaityti su ieškove.
Atkreipė dėmesį, kad visi argumentai, kuriais ginasi apeliantė, atsirado jau po to, kai ji praleido prievolės įvykdymo terminą. Tai, kad atsakovei nepavyko atlikti mokėjimo vienoje finansinėje įstaigoje, nepateisina prievolės neįvykdymo ir termino praleidimo. Apeliantė nesikreipė į kitas finansines įstaigas.
Tarp šalių sudarytoje sutartyje yra detaliai aptarta, kas laikoma nenugalima jėga, o apeliantės neaptarnavimas ir finansinių operacijų neatlikimas nenugalima aplinkybe nelaikoma ir atsakovės atsakomybės nešalina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl delspinigių pagal sutartį, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 27 d. tarp ieškovės (vykdytojos) ir atsakovės (užsakovės) buvo sudaryta Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis Nr. BRG-2021/49 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią vykdytoja įsipareigojo pristatyti nuosavus, išsinuomotos ar kitais teisėtais pagrindais disponuojamus vagonus į pakrovimą vietą, kuriais bus gabenami kroviniai tarptautiniu maršrutu, o atsakovė – priimti suteiktų paslaugų rezultatą ir už jį sumokėti pagal sutartyje sutartas sąlygas (Sutarties 1.1, 1.1.1, 1.1.2 punktai).
Ieškovė savo pareigas pagal sutartį įvykdė tinkamai ir atsakovei (pirkėjai LLC „Torgovyj dom „Ukrichim“) apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą 7374 Eur (apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 5 d.); 2022 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 420 Eur (apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 4 d.); 2022 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 9801 Eur (apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 7 d.), 2022 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą 13 786 Eur (apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 12 d.) ir 2022 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 408,45 Eur (apmokėjimo terminas 2022 m. vasario 26 d.). 2024 m. rugsėjo 3 d. Neapmokėtų sąskaitų suvestinėje nurodoma, kad pagal minėtas sąskaitas, kurių Nr. BR220091, BR220109, BR220118; BR220132; BR220169, nepamokėta skola už paslaugas yra 31 789,45 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė paslaugas suteikė tinkamai, kad minėtas sąskaitas faktūras gavo, jų nustatytais terminais neapmokėjo, skolos pagrindo ir dydžio neginčija.
Atsakovė OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“ priklauso Lietuvos Respublikoje veikiančiai „Imlitez Holdings“ įmonių grupei.
2022 m. liepos 14 d. atsakovė bandė atlikti 31 789,45 Eur mokėjimą į ieškovės sąskaitą AB Šiaulių banke, tačiau AB Šiaulių bankas nepriėmė mokėjimo iš atsakovę aptarnaujančio Rusijos banko AB „Alfa-Bank“ dėl taikomų sankcijų ir apribojimų Rusijos Federacijos bankams, kurios pritaikytos po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios (2022 m. vasario 24 d).
2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė bandė atlikti 31 789,45 Eur mokėjimą ieškovei per ją aptarnaujantį banką AB „Ukrsibbank“, tačiau mokėjimo atlikti neleista, nes bankas nustatė, kad pervežimas vyko iš Ukrainos į Latviją geležinkelio vagonais, kurie priklauso Rusijos Federacijos ir Baltarusijos valstybinėms įmonėms, kurios yra ES sankcijų sąraše, o bankas nevykdo mokėjimų už paslaugas, kurios bet kokiu būdu susijusios su Rusijos Federacija ir Baltarusija, jų juridiniais ir fiziniais asmenimis (nuo 2022 m. spalio 19 d.).
Ukrsibbank BNP Paribas Group 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. lapkričio 1 d. informaciniuose laiškuose nurodoma, kad bankas nustatė, jog pervežimas vyko geležinkelio vagonais (skirtais kukurūzams vežti), priklausančiais, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos, valstybinėms įmonėms, įskaitant AAT „RZT“ (AAB „Rusijos geležinkelis“), AB „Rusagrotrans“ ir VĮ „BTLC“, kurioms taikomos ES sankcijos. Būdamas „BNP Paribas“ grupės dalimi, bankas nurodė besilaikantis įvestų sankcijų ir visiškai netoleruoja sankcijų rizikos, vadovaudamasis į riziką orientuotu požiūriu, vidaus taisyklėmis ir grupės politika nevykdo sandorių, dėl kurių gali būti pažeisti galiojantys įstatymai, kilti teisinė ar reputacijos rizika.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su delspinigių pagal sutartį, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovei priteisti delspinigiai pagal sutartį, kadangi piniginio įsipareigojimo pagal Sutartį neįvykdė laiku dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad bankai AB „Alfa-Bank“ ir AB „Ukrsibbank“ neįvykdė jos inicijuotų 31 789,45 Eur mokėjimų ieškovei dėl ryšio su ES ir Ukrainos po 2022 m. vasario 24 d. sankcionuotais juridiniais asmenimis.
Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai); šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu; 3 dalyje nustatyta, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Šalys Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. BRG-2021/49 4.6. punkte susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių nuo išrašytos sąskaitos faktūros sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną mokėjimo. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija fakto, kad ji Sutartyje nustatytu terminu neįvykdė pareigos apmokėti ieškovei 31 789,45 Eur skolą už pagal sutartį suteiktas paslaugas (Sutarties 3.2., 3.8. punktai). Apeliantė nesutinka ieškovei mokėti delspinigius už termino atsiskaityti praleidimą, tačiau neginčija, kad delspinigių dydis apskaičiuotas teisingai pagal Sutarties sąlygas, todėl dėl to išsamiau nepasisakoma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai pažymi, kad apeliantės nurodomos priežastys, dėl kurių ji savo prievolės laiku neįvykdė, nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį vertinti neteisėta ar nepagrįsta.
Pirmiausia pažymėtina, kad, nors apeliantė nurodo, kad atsiskaityti su ieškove Sutartyje numatytais terminais buvo neįmanoma dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių (bankai nevykdė mokėjimų dėl ryšio su sankcionuotais juridiniais asmenimis), tačiau bylos duomenys rodo, kad pirmą mokėjimą, siekdama atsiskaityti su ieškove pagal minėtas sąskaitas faktūras, atsakovė inicijavo tik 2022 m. liepos 14 d., po to - 2022 m. rugpjūčio 2 d., jau būdama pažeidusi Sutartyje numatytus terminus, kurie baigėsi 2022 m. vasario 12 d. (dėl 31 381 Eur skolos) ir 2022 m. vasario 26 d (dėl 408,45 Eur skolos). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jei atsakovė būtų laiku vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, atsakovės nurodytų kliūčių atlikti mokėjimus nebūtų buvę, todėl atsakomybė už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę tenka pačiai atsakovei (CK 6.260 straipsnio 2 dalis).
Pagal bylos duomenis atsakovė nėra įtraukta į sankcionuojamų juridinių asmenų sąrašą, todėl ji galėjo pasinaudoti mokėjimų agento paslaugomis, galimybe atsidaryti banko sąskaitas kituose bankuose ar pasinaudoti skaitmeninio banko paslaugomis, tačiau to nepadarė. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė, kuri priklauso Lietuvos Respublikoje veikiančiai „Imlitez Holdings“ įmonių grupei, po minėtų nesėkmingų bandymų atsiskaityti su ieškove būtų kreipusis į kitą finansinę įstaigą, kitus įmonių grupės partnerius siekdama pasinaudoti jų ir juos aptarnaujančių bankų paslaugomis. Priešingai, kaip pati nurodo, ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ji 2026 m. vasario mėnesį vėl bandė atlikti mokėjimą ieškovei naudodamasi to paties banko AB „Ukrsibbank“ paslaugomis, nors žinojo (turėjo žinoti), kad nuo 2022 m. spalio 19 d. taikomos sankcijos nepanaikintos.
Apeliantė negalėjimą laiku įvykdyti pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas grindžia nenugalimos jėgos aplinkybe, kuria yra tai, kad bankai, kurių paslaugomis ji naudojasi, atsisakė vykdyti mokėjimus ieškovei dėl taikomų sankcijų užsienio subjektams. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad bankas AB „Ukrsibbank“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. lapkričio 1 d. informaciniais laiškais informavo atsakovę apie tai, kad bankas nustatė, jog kroviniams vežti naudoti vagonai priklausė Baltarusijos Respublikai ir Rusijos Federacijai priklausančioms įmonėms, visų pirma AAT „RZD“ (AAB „Rusijos geležinkelis“), AT „Rusagrotrans“ ir VĮ „BTLC“, kurioms taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Remiantis tuo bankas nevykdo sandorių, dėl kurių gali būti pažeisti galiojantys įstatymai, kilti teisinė ar reputacijos rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių nėra pagrindo vertinti nuo apeliantės valios nepriklausančiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą ją atleisti nuo Sutartimi sulygtų delspinigių mokėjimo praleidus Sutartyje numatytus prievolės įvykdymo terminus.
CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Jei šalis ginasi nenugalimos jėgos aplinkybe, ji turi pareigą įrodyti šio instituto sąlygų buvimą, o teismas, vertindamas vykdymo neįmanomumo sąlygos buvimą, turi atsižvelgti, ar pagal sutarties esmę šalies pasirinktas savigynos būdas yra sąžiningas, ar neproporcingai nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-1120/2024).
Tam, kad konstatuoti apeliantės byloje įrodinėtas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes, turi būti nustatyta, kad yra visi nenugalimą jėgą apibrėžiantys požymiai ir sąlygos. Kasacinis teismas išaiškino, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-313/2022; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-35-381/2023).
Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtos agresijos prieš Ukrainos Respubliką Rusijos Federacijos juridiniams, fiziniams asmenims ir su jais susijusiems subjektams taikomos įvairios tarptautinės sankcijos. Todėl atsakovė, kuri yra verslo subjektas, naudodamasi bankų, kurie susiję su Rusijos Federacija, paslaugomis, negalėjo nenumatyti realios galimybės, kad bus pritaikyti atsiskaitymo ribojimai, kadangi jos veiklos valstybėje (Ukrainos Respublikoje) tokie draudimai galiojo.
Sutarties 5.1. punkte įtvirtinta, kad šalis, neįvykdžiusi arba netinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, yra atsakinga, nebent ji įrodo, kad tinkamai įvykdyti įsipareigojimų nebuvo įmanoma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių force majeure (nenugalimą jėgą), t. y. ypatingų ir neišvengiamų aplinkybių konkrečiomis sąlygomis tam tikru laikotarpiu, kurių nė viena iš šalių negalėjo nei numatyti, nei užkirsti joms kelio protingomis priemonėmis. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis, inter alia, priskiriamos šios aplinkybės: valdžios institucijų norminių ir (arba) teisinių aktų priėmimas, užsienio valstybių geležinkelius valdančių bendrovių nurodymai, kurie turi įtakos Šalių įsipareigojimų pagal šią Sutartį vykdymui ir dėl kurių vykdymas tampa neįmanomas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos priežastys nelaikomos patenkančiomis į Sutarties 5.1. punkto sudėtį, kadangi jai kaip juridiniam vienetui sankcijos taikomos nėra, iš esmės tik du bankai atsisakė atlikti bankinius pavedimus dėl verslo santykių su sankcionuotų valstybių įmonėmis. Be to, bankas AB „Ukrsibank“ atsisakymo atlikti finansinę operacija priežastis yra paremta teisine ar reputacijos grėsme, bet ne faktiniu negalėjimu atlikti piniginių lėšų perlaidą. Nepaisant to, apeliantė turėjo visas galimybes skolą sumokėti per kitus subjektus, tačiau iki pat teismo sprendimo priėmimo delsė tai padaryti. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes apeliantė, kuri yra verslininkė ir kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, inicijuodama mokėjimus ieškovei per minėtus du bankus aiškiai suprato, kad neturės galimybių atsiskaityti su ieškove naudojantis minėtų bankų duomenimis dėl taikomų minėtų sankcijų, dėl to turi priimti dėl pradelsto atsiskaitymo pagal sutartį kilusias neigiamas pasekmes (sumokėti delspinigius, procesines palūkanas), o taikyti nenugalimos jėgos išimtį nėra pagrindo.
Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė prašomo dydžio delspinigius, todėl šios sprendimo dalies remiantis apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Apeliantė nesutiko ir su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos atsakovei priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Padaręs išvadas, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės skolą pagal sutartį ir netesybas teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant ieškovės reikalavimui buvo pagrindas priteisti jai procesines palūkanas iš atsakovės, nes atsakovė yra atsakinga už tai, kad laiku gera valia neįvykdė piniginės prievolės, naudojasi ieškovės pinigais, o ieškovė dėl delsimo sumokėti skolą patiria nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 ir kt.).
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė tuos pačius faktinius ir teisinius pagrindus, dėl kurių ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi dėl jų vertinimo pasisakyta nutartyje vertinant sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija argumentų nekartoja.
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei laiku pateikus tinkamus įrodymus apie išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį ir nenustačius, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dydį (CPK 98 straipsnio 2 dalis), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas 1695,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovės priteisė pagrįstai.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį, kuri apeliacinio skundo argumentais nenuginčyta, todėl paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliantės OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“ apeliacinį skundą, jos apelicinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė laiku pateikė tinkamus įrodymus, kad patyrė 1089 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Numatytas koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas). Teisinės paslaugos ieškovei buvo teikiamos 2026 m. kovo mėnesį, maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio prašoma priteisti suma neviršija, todėl ji priteistina ieškovei iš apeliantės (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai, 2427,60 Eur x 1,3 = 3155,88 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės OOO „Torgoviy DIM UKRHIM“, juridinio asmens kodas 39716581, ieškovei UAB „Baltic Rail Group“, juridinio asmens kodas 305069149, 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.