- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- e2-845-450/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01516-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- Transformuojami baldai
- Kreditorius
- "Artea lizingas", Biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties, kuria patikslintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Transformuojami baldai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Transformuojami baldai“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Transformuojami baldai“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Apertus“ (toliau – nemokumo administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 12 037,31 Eur finansinis reikalavimas kaip užtikrintas įkeitimu. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Transformuojami baldai“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Transformuojami baldai“). Bendrovės kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius 2026 m. balandžio 14 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas patikslinti jo įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 3 247,29 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius 2026 m. gegužės 15 d., atleidus bendrovės darbuotoją, nemokumo administratorei pateikė prašymą patikslinti jo įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą, jį padidinant iki 3 576,04 Eur. Nemokumo administratorė 2026 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą LUAB „Transformuojami baldai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog gavo VSDFV Vilniaus skyriaus raštus dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, kuriuose prašoma patvirtinti įkeitimu užtikrintą 3 576,04 Eur finansinį reikalavimą, kadangi Garantinis fondas VSDFV Vilniaus skyriui pervedė 10 738,38 Eur. Bendrovės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui bankroto bylos įsiteisėjimo dieną sudarė 11 477,45 Eur, todėl, nemokumo administratorės nuomone, įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas gauta suma iš Garantinio fondo turi būti sumažintas iki 739,07 Eur (11 477,45 - 10 738,38), o likusi suma turi būti patvirtinta kaip pirmosios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą patenkino ir patvirtino patikslintą LUAB „Transformuojami baldai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, įtraukdamas į įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašą VSDFV Vilniaus skyrių su 739,07 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 675,55 Eur pagrindinis reikalavimas ir 63,52 Eur palūkanos, bei į pirmosios eilės kreditorių sąrašą su 2 836,97 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 2 277,11 Eur pagrindinis reikalavimas ir 559,86 Eur delspinigiai. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 ir 42 straipsniais, nustatęs, kad pateiktas nemokumo administratorės prašymas dėl finansinių reikalavimų patikslinimo yra pagrįstas ir tenkinamas, nes nemokumo administratorė pateiktus finansinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, yra juos patikrinus pagal turimus duomenis, taip pat teismui yra pateikti kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai, LUAB „Transformuojami baldai“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus patvirtino nemokumo administratorės nurodyta apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo paskirstymo į įkaito turėtojo finansinį reikalavimą ir pirmosios eilės finansinį reikalavimą bei patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3 576,04 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 2 952,66 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, 559,86 Eur delspinigiai, 63,52 Eur palūkanos už atidėtas įmokas kaip įkaito turėtojo finansinį reikalavimą visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė pateiktus finansinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, tačiau nors VSDFV Vilniaus skyriaus pateikto patikslinto finansinio reikalavimo dydžio nemokumo administratorė neginčijo, bet jį išskirdama į įkaito turėtojo finansinį reikalavimą ir pirmosios eilės finansinį reikalavimą, nesutiko su pateiktu kreditoriaus patikslinto finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumu.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 16 d. priimtame sprendime Nr. (8.1E) VIA_SP2E-1007 dėl priverstinio įkeitimo (toliau – ir sprendimas dėl priverstinio įkeitimo) nurodyta, kad priverstiniu įkeitimu užtikrintas LUAB „Transformuojami baldai“ skolos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui grąžinimas ir būsimas skolinis įsipareigojimas. Dėl to VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimą išskirsčius į įkaito turėtojo ir pirmosios eilės reikalavimus, iš esmės yra paneigiama įkeitimo esmė. Įkaito turėtojas (apeliantas) LUAB „Transformuojami baldai“ bankroto procese būtų prilyginamas kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra neužtikrinti įkeitimu, todėl įkeisto turto realizavimo atveju jis prarastų pirmenybę į dalį gautų lėšų pardavus įkeistą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė LUAB „Transformuojami baldai“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Apelianto aiškinimas dėl jo finansinio reikalavimo tenkinimo kaip užtikrinto įkeitimu yra nepagrįstas, nes jis neįvertina JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto imperatyvaus draudimo ir jo aiškinimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-73-567/2024).
Aplinkybė, kad ankstesniame VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime buvo nurodyta sąlyga dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, savaime nesuteikia teisės po bankroto bylos iškėlimo padidėjusią prievolę priskirti įkeitimu užtikrintam finansiniam reikalavimui. Nemokumo administratorė neginčija, kad 2025 m. liepos 16 d. nustatytas priverstinis įkeitimas galiojo iki nemokumo bylos iškėlimo ir iki bankroto bylos iškėlimo susiformavusi prievolės dalis galėjo būti užtikrinta įkeitimu, tačiau papildoma finansinio reikalavimo dalis, atsiradusi po bankroto bylos iškėlimo, turi būti tenkinama pagal JANĮ nustatytą eilę, o ne iš įkeisto turto kaip privilegijuotas finansinis reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2025 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (8.1E) VIA_SP2E-1007 dėl priverstinio įkeitimo LUAB „Transformuojami baldai“ turtui buvo nustatytas priverstinis įkeitimas. Sprendime dėl priverstinio įkeitimo nurodyta, kad įkeitimu užtikrinamas esamas ir būsimas bendrovės skolinis įsipareigojimas VSDF biudžetui; reikalavimo suma nurodyta 7 437,32 Eur; įkeisto turto – automobilio SUBARU FORESTER vertė nurodyta 10 000 Eur.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi LUAB „Transformuojami baldai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Apertus“.
VSDFV Vilniaus skyrius 2026 m. kovo 12 d. kreipėsi su prašymu patvirtinti 12 037,31 Eur finansinį reikalavimą kaip užtikrintą įkeitimu. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtinto bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, ir VSDFV Vilniaus skyriaus 12 037,31 Eur finansinį reikalavimą kaip užtikrintą įkeitimu.
VSDFV Vilniaus skyrius 2026 m. balandžio 14 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydamas patikslinti jo įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 3 247,29 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad Garantinis fondas VSDFV Vilniaus skyriui 2026 m. balandžio 9 d. pervedė 10 738,38 Eur ir taip padengė VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo įmokų dalį bendrovei. Taip pat, VSDFV Vilniaus skyriui gavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimą, buvo patikslinti apdraustojo duomenys, dėl to padidėjo LUAB „Transformuojami baldai“ valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už apdraustuosius įsiskolinimas. VSDFV Vilniaus skyrius 2026 m. gegužės 15 d., atleidus bendrovės darbuotoją, nemokumo administratorei pateikė prašymą patikslinti jo įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą, jį padidinant iki 3 576,04 Eur.
Nemokumo administratorė 2026 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą LUAB „Transformuojami baldai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog bendrovės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui bankroto bylos įsiteisėjimo dienai sudarė 11 477,45 Eur, tačiau Garantiniam fondui VSDFV Vilniaus skyriui pervedus 10 738,38 Eur, apelianto įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas gauta iš Garantinio fondo suma turi būti sumažintas iki 739,07 Eur (11 477,45 Eur - 10 738,38 Eur), o likusi suma turi būti patvirtinta kaip pirmosios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2026 m. liepos 17 d. nutartimi dalį VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo – 739,07 Eur priskyrė įkeitimu užtikrintam reikalavimui (675,55 Eur VSD įmokų ir 63,52 Eur palūkanų), o 2 836,97 Eur – pirmosios eilės reikalavimui (2 277,11 Eur VSD įmokų ir 559,86 Eur delspinigių).
Apeliantas VSDFV Vilniaus skyrius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jo prašomas patikslinti finansinis reikalavimas buvo išskaidytas į dvi dalis, 739,07 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip užtikrintą įkeitimu ir 2 836,97 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip pirmosios eilės finansinį reikalavimą, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės tuo, kad 2025 m. liepos 16 d. sprendimu dėl priverstinio įkeitimo buvo nustatyta, jog įkeitimu užtikrinamas ne tik esamas, bet ir būsimas LUAB „Transformuojami baldai“ skolinis įsipareigojimas VSDF biudžetui. Dėl to apeliantas teigia, kad visas 3 576,04 Eur finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas kaip užtikrintas įkeitimu.
Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl LUAB „Transformuojami baldai“ bankroto byloje patvirtinto VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės.
Dėl ginčijamo finansinio reikalavimo tenkinimo eilės
Kaip minėta pirmiau, atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria yra patikslintas VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, jį išskaidant į dvi tenkinimo eiles – 739,07 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip užtikrintą įkeitimu ir 2 836,97 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip pirmosios eilės finansinį reikalavimą.
Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
Kasacinis teismas dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimo stadijų yra nurodęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), jis yra pagrįstas, pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 20 punktas).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadijos svarba. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Pagrindo, iš kurio kildinami bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reiškiami ir teismo tvirtinami reikalavimai, patikrinimas teisme yra reikšmingas ir dėl to, kad būtent teisiniai santykiai, iš kurių kyla kreditoriaus reikalavimas, nulemia kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Kreditorių reikalavimai tenkinami laikantis JANĮ 94 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Pagal šio straipsnio nuostatas, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto (JANĮ 94 straipsnio 1 dalis); kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punktas); antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą reglamentuojančios normos yra imperatyvios, nemokumo administratorius kreditorių reikalavimus tenkinti privalo griežtai pagal nustatytas eiles. Nustatytos tvarkos pakeisti negali ir teismas, kurio pareiga šiuo aspektu apsiriboja pagrindo patvirtinti kreditoriaus reikalavimą bei jo teisinės kilmės, lemiančios kreditoriaus reikalavimo patenkinimo eiliškumą, patikra (Lietuvos apeliacinio tesimo 2026 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-854/2026, 28 punktas).
Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kito kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintus pagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
Tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 15 punktas).
Aptariamu atveju skundžiama nutartimi VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas buvo patikslintas, jį išskaidant į įkaito turėtojo reikalavimą ir pirmosios eilės reikalavimą, pagal nemokumo administratorės pateiktą sąrašą kaip neginčijamas finansinis reikalavimas, remiantis tuo, kad į bylą yra pateikti įvardytą finansinį reikalavimą patvirtinantys dokumentai, o nemokumo administratorė šio finansinio reikalavimo neginčijo, t. y. „sąrašo principu“, jo pagrįstumo nepatikrinus pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo ginčija savo patikslinto reikalavimo tenkinimo eiliškumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jo finansinį reikalavimą nepagrįstai patikslino kaip neginčijamą, nes nors nemokumo administratorė VSDFV Vilniaus skyriaus patikslinto finansinio reikalavimo dydžio neginčijo, bet jį išskirdama į įkaito turėtojo finansinį reikalavimą ir pirmosios eilės finansinį reikalavimą, akivaizdžiai nesutiko su pateiktu kreditoriaus patikslinto finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumu. Pasak apelianto, 2025 m. liepos 16 d. sprendimu dėl priverstinio įkeitimo buvo aiškiai nustatyta, jog įkeitimu užtikrinamas ne tik esamas, bet ir būsimas LUAB „Transformuojami baldai“ skolinis įsipareigojimas VSDF biudžetui, dėl to VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimą išskirsčius į įkaito turėtojo ir pirmosios eilės reikalavimą, yra paneigiama įkeitimo esmė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptarta teismų praktika, atsižvelgdama į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi buvo patikslintas, pakeičiant finansinio reikalavimo dalies tenkinimo eiliškumą, kaip neginčijamas, t. y. „sąrašo principu“, prieina prie išvados, jog, pačiam kreditoriui pirminiuose prašymuose dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, pateiktuose nemokumo administratorei, prašant jo sumažintą finansinį reikalavimą visa apimti patvirtinti kaip prioritetinį, užtikrintą įkeitimu, bei atskiruoju skundu iškėlus ginčą dėl nurodyto finansinio reikalavimo tenkinimo eilės pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo šį ginčą išnagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atlikdamas išsamų įrodymų tyrimą, t. y. atlikti įrodymų, pagrindžiančių patikslinto kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės, išsamų tyrimą bei vertinimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, būdamas susipažinęs su kreditoriaus pozicija dėl jo finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo, nurodyta prašymuose, pateiktuose nemokumo administratorei, taip pat gavęs paties kreditoriaus atskirąjį skundą dėl jo finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo, jį priėmė ir išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų, kuriais buvo grindžiama „sąrašo principu“ patikslinto VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilė, jį išskaidant į įkaito turėtojo reikalavimą ir pirmosios eilės reikalavimą, tyrimas ir vertinimas, neišanalizuotos kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis jis finansinį reikalavimą vertina kaip prioritetinį, užtikrintą įkeitimu, neišklausyta nemokumo administratorės pozicija, kuria kvestionuojama ginčijamo finansinio reikalavimo prioritetinė tenkinimo eilė, nurodant, kad 2025 m. liepos 16 d. nustatytas priverstinis įkeitimas galioja tik iki bankroto bylos iškėlimo susiformavusiai prievolės daliai, bet ne papildomai reikalavimo daliai, atsiradusiai po bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant šio kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilę pagrindžiančius įrodymus, susiklostytų situacija, kad apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Tai ne tik neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą ir pagrįstumą), bet ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų, reikalingų ir jo dispozicijoje esančių priemonių tam, jog būtų teisingai išspręstas VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo jau buvo kilęs iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto reikalavimą patikslino kaip neginčijamą, nespręsdamas VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės pagrįstumo klausimo. Pirmosios instancijos teismas net ir po skundžiamos nutarties priėmimo gavęs apelianto atskirąjį skundą dėl jo finansinio reikalavimo tenkinimo eilės ir toliau nesiėmė vertinti aktualių aplinkybių bei nesprendė VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės pagrįstumo klausimo. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė nemokumo proceso normas dėl bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo tenkinimo eilės pakeitimo, nesivadovavo šiam klausimui išspręsti aktualia teismų praktika ir neatskleidė ginčo, kilusio dėl VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės pagrįstumo, esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas panaikinti apskųstos nutarties dalį, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus 3 576,04 Eur finansinis reikalavimas buvo patikslintas, jį išskaidant į dvi tenkinimo eiles – 739,07 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip užtikrintą įkeitimu ir 2 836,97 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip pirmosios eilės reikalavimą, ir ginčijamo finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus prašomo patikslinti finansinio reikalavimo tenkinimo eilės, visų pirma, turėtų nustatyti kreditoriaus finansinio reikalavimo (jo dalių) susiformavimo laikotarpį, t. y. ar kreditoriaus finansinis reikalavimas (jo dalis) yra susiformavęs iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, ar po tokios nutarties įsiteisėjimo momento. Nustatęs kreditoriaus finansinio reikalavimo (jo dalies) susiformavimo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas aktualių šiam ginčui teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.176 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir kt.) ir teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1810-781/2020, 21 punktas; 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-73-567/2024, 22–24 punktai) kontekste turėtų įvertinti kreditoriaus akcentuojamas aplinkybes dėl sprendime dėl priverstinio įkeitimo taikymo nurodytos nuostatos, jog įkeitimu užtikrinamas ne tik esamas, bet ir būsimas LUAB „Transformuojami baldai“ skolinis įsipareigojimas VSDF biudžetui, bei tokios nuostatos įtaką aptariamo finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumui.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: sprendimą dėl priverstinio įkeitimo taikymo, 2026 m. kovo 12 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį, 2026 m. balandžio 14 d. ir 2026 m. gegužės 15 d. prašymus dėl finansinio reikalavimo patikslinimo bei skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį.
Teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto pateiktos Vilniaus apygardos teismo nutartys yra oficialūs teismo procesiniai sprendimai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad likę dokumentai (sprendimas dėl priverstinio įkeitimo taikymo, apelianto prašymai) jau yra pateikti bendrovės bankroto byloje, todėl tiek apeliacinės, tiek ir pirmosios instancijos teismai gali jais naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šiuos dokumentus priimti kaip naujus įrodymus šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsnis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 576,04 Eur finansinis reikalavimas, 739,07 Eur finansinio reikalavimo dalį patvirtinant kaip užtikrintą įkeitimu ir 2 836,97 Eur dalį kaip pirmosios eilės finansinį reikalavimą, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Transformuojami baldai“ bankroto byloje, panaikinti ir kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.