Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. (D. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24879-820/2025 pagal ieškovės D. L. ieškinį dėl įsakymo panaikinimo atsakovei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės D. L. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. L. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį savo prašymą motyvuodama poreikiu byloje apklausti liudytojus doc. J. B., akademijos kapelioną kunigą D. G., prorektorę R. R. ir prof. R. M. L., siekiant kuo kruopščiau išnagrinėti bylą, kadangi pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išsiaiškintų neatitikimų tarp informacijos, gautos iš ieškovės ir iš atsakovės, priežastis, taip pat motyvuodama noru pasisakyti teisme bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, siekiant apklausti ieškovės nurodomus liudytojus ar papildomai išklausyti ieškovės paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio ieškovės prašymo tenkinimas nesudarytų pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir nepadėtų atskleisti naujų esminių bylos aplinkybių. Nenustatyta esminių neatitikimų tarp informacijos, gautos iš ieškovės ir iš atsakovės. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, tokia galimybe ji naudojosi savo nuožiūra (teikė paaiškinimus, rašytinius įrodymus) ir neprašė liudytojais apklausti apeliaciniame skunde nurodomus asmenis. Ieškovė turėjo galimybę išsamiai išdėstyti savo argumentus dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje žodinis procesas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, taip pat ir tai, kad ieškovės nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai išdėstyti apeliaciniame skunde, kurį parengė profesionalus teisininkas (advokatas), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu teismo sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, kurios suponuotų poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo, siekiant apklausti ieškovės nurodomus liudytojus ar papildomai išklausyti ieškovės paaiškinimus, netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, CPK 322 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovė D. L. prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymą „Dėl studentės D. L. išbraukimo iš studentų sąrašų“. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė tai, kad minėtu įsakymu buvo nepagrįstai ir neteisėtai išbraukta iš studentų sąrašų, kadangi individualių specialybės pamokų metu prie jos seksualiai priekabiavo specialybės dėstytoja J. B., dėl ko ieškovė atsisakė lankyti šias paskaitas ir prašė pakeisti dėstytoją, tačiau atsakovės vadovybė atmetė ieškovės prašymus dėl dėstytojos pakeitimo ir ignoravo jos apeliacijas. Negalėdama lankyti specialybės paskaitų, ieškovė nors savarankiškai ir rengėsi egzaminui, tačiau negalėjo jam tinkamai pasirengti, todėl jo neišlaikė. Egzamino komisijai vadovavo priekabiavusi specialybės dėstytoja, todėl tai taip pat įtakojo tai, kad ieškovė neišlaidė egzamino. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovei neužtikrinus studijų kokybės ir nevykdžius Studijų sutarties įsipareigojimų tinkamai, dėl egzamino neišlaikymo yra kalta atsakovė. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti, motyvuodama tuo, kad ieškovė neišlaikė specialybės Vargonų egzamino, o tai sudarė neginčijamą pagrindą pašalinti studentę iš sąrašų. Ieškovė buvo pašalinta iš akademijos laikantis tiek materialiųjų, tiek procedūrinių reikalavimų. Ieškovės versija dėl specialybės dėstytojos priekabiavimo atsirado tik neišlaikius egzamino, tačiau ši versija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovei neišlaikius pagrindinio specialybės Vargonų egzamino pakartotinai ir nesant pagrindo priimti apeliaciją, nes egzaminą priiminėjo komisija, atsakovė turėjo teisę ir pareigą nediskriminuojant ir niekam nesuteikiant preferencijų, remiantis Studijų nuostatų 114 punktu, nutraukti ieškovės studijas ir išbraukti ieškovę iš akademijos studentų sąrašų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė, kad atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl dėstytojos keitimo, nes ieškovė nebuvo nurodžiusi objektyvių ir svarbių priežasčių dėstytojos keitimui, ieškovė neįrodė priekabiavimo fakto, taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius dėl LMTA etikos komiteto darbo pažeidimų. Ieškovė, apeliaciniu skundu reikšdama nesutikimą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, iš esmės jas kvestionuoja netinkamu įrodymų vertinimu sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumo, neatsižvelgimu į ieškovės nurodytus LMTA etikos komiteto darbo pažeidimus, nesilaikymu procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo veiksmus pagal CPK 300 straipsnį, ir netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kas, ieškovės manymu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumo

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais šalių parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apskųsto sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pakankamais įrodymais nepagrindė ieškinio pagrindu nurodomų egzamino neišlaikymą sąlygojusių priežasčių. Teisėjų kolegija pripažįsta tokį teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, kad teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymo įvertinimo proceso teisės normų (CPK 12, 177-178, 185 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visą byloje esančią informaciją, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tik 2024 m. rugsėjo 12 d. prašyme atsakovei „Dėl netinkamo mokytojos elgesio ir apeliacijos“ ieškovė pirmą kartą nurodė apie specialybės dėstytojos galimai padarytą nusikalstamą veiką – seksualinį priekabiavimą per individualias pamokas, t. y. jau po to, kai ieškovė 2024 m. rugsėjo 10 d. pakartotinai neišlaikė pagrindinio specialybės egzamino Vargonai. Iki tol nei viename elektroniniame laiške ar prašyme atsakovės administracijai (tiek žodiniame, tiek pateiktame raštu) ieškovė apie priekabiavimą neužsiminė. Profesorė R. M. L. lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai paaiškinime apie darbą su studente D. L. nurodė, kad 2024 m. sausio mėn., atėjusi pas ją Šv. Kazimiero bažnyčią, D. L. paprašė keisti specialybės dėstytoją, motyvuodama tuo, kad nenori daugiau studijuoti pas dėstytoją J. B., tačiau konkrečios priežasties, kodėl nenori studijuoti pas doc. J. B., D. L. neįvardino. 2024 m. balandžio 3 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovybei ieškovė tik abstrakčiai įvardijo prašymo pakeisti specialybės dėstytoją J. B. priežastis, nurodydama, kad „užsiėmimai pas J. B. neįmanomi dėl rimtų moralinių ir etinių priežasčių“. Pačiame laiške nurodyta, jog tokias priežastis ji įvardijo ir per susitikimą dekanate 2024 m. kovo 26 d., dalyvaujant dekanei ir Fortepijonų ir vargonų katedros vedėjui. 2024 m. balandžio 15 d. prašyme pakeisti specialybės dėstytoją ieškovė motyvavo tuo, kad „pamokos su J. B. tapo nebeįmanomos dėl rimtų moralinių ir etinių priežasčių, nes nebesijaučiu saugi šių pamokų metu ir jas lankau prieštaraujant savo krikščioniškajai religijai“. Iš 2024 m. balandžio 16 d. ieškovės elektroninio laiško matyti, kad ieškovė nurodė, jog „šios situacijos faktus prireikus gali pakomentuoti akademijos kapelionas kunigas D. G.. Visą informaciją apie esamą situaciją jam suteikiau konfidencialiai pokalbyje ir daviau leidimą ją pasinaudoti pokalbyje su Muzikos katedros dekanu. Prašome susisiekti su kun. D. būtinais klausimais, taip pat dėl komentarų apie pastoracinį požiūrį į šią situaciją. Kadangi dabartinė situacija, kuri tęsiasi jau šešis mėnesius, stipriai paveikė mano sveikatą, aš, deja, negaliu dalyvauti šioje diskusijoje“. Iš 2024 m. birželio 9 d. ieškovės elektroninio laiško matyti, kad ieškovė prašė perkelti egzaminų sesiją į 2024 m. rugsėjo mėnesį dėl ieškovės sveikatos sutrikimų, o ne todėl, kad dėstytoja su ja netinkamai elgėsi ir nebuvo reguliarių paskaitų. 2024 m. rugsėjo 10 d. apeliacijoje dėl vykusio specialybės egzamino neigiamo įvertinimo ieškovė nurodė, jog didžiąją 2023 m. – 2024 mokslo metų dalį nevyko ieškovės užsiėmimai ir ji negalėjo tinkamai įsisavinti mokymo programos, todėl neigiamas įvertinimas nėra objektyvus, prašė suteikti galimybę pasirengti egzaminui pamokose pas dėstytoją, atitinkantį akademijos statuto reikalavimus ir priimti pakartotinį egzaminą, tačiau ir šiame rašte priekabiavimo ieškovė nenurodė.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 4 d. dvasinio pokalbio metu perdavė informaciją apie seksualinį priekabiavimą LMTA kapelionui kunigui D. G. ir paprašė kapeliono pasikalbėti su docente J. B., o 2024 m. balandžio 9 d. kapelionas jai pranešė, kad pokalbis įvyko, todėl, jei kapelionas gavo pranešimą apie priekabiavimą, tai laikytina, kad atsakovė apie tai taip pat buvo informuota. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad LMTA kapelionas būtų pavaldus LMTA administracijai. Kapeliono asmeninių pokalbių su LMTA bendruomene metu gauta informacija nelaikytina LMTA gauta informacija. 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės vadovybė neturėjo jokių pokalbių su kapelionu dėl aptariamų aplinkybių. Pati ieškovė, 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje paklausta apie tai, ar ji klausė kapeliono, ar šis perdavė jos informaciją dekanui, nepatvirtino, kad klausė, tik atsakė, jog galvoja, kad jis perdavė. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo 2024 m. balandžio 9 d. su kapelionu D. G. SMS žinutėmis matyti, kad kapelionas 2024 m. balandžio mėnesį turėjo pokalbį su J. B. ieškovei rūpimu, bet susirašinėjime neįvardijamu klausimu – kapelionas nurodo, kad J. B. pasakė, jog ji turi pakalbėti su ieškove, be to, jis manantis, ieškovei taip pat reikia kaip nors su J. B. pakalbėti. Toks susirašinėjimo turinys neleidžia pagrįstai spręsti, jog kapeliono pokalbis su J. B. vyko gavus ieškovės pranešimą apie galimą priekabiavimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kapelionas perdavė kam nors ieškovės nurodytą informaciją (jeigu tokią gavo). Ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, neprašė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti LMTA kapelioną liudytoju.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš 2024 m. balandžio 3 d. LMTA Muzikos fakulteto dekano potvarkio Nr. 13 „Dėl paskaitų nelankymo arba nepakankamo lankymo“ matyti, kad ieškovė nelankė užsiėmimų ne tik pas dėstytoją J. B. bet ir Kamerinio ansamblio ir akompanimento užsiėmimų pas dėstytoją R. M. L..

Nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta, kaip nepatvirtinanti ieškovės reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės – negalėjimo lankyti dėstytojos J. B. paskaitų dėl netinkamo dėstytojos elgesio (seksualinio priekabiavimo).

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visą byloje esančią informaciją, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nors atsakovė ne vieną kartą (2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. elektroniniais laiškais) išaiškino ieškovei, jog ji turi nurodyti konkrečius faktus ir svarbias priežastis dėl dėstytojos pakeitimo, nes ieškovės nurodomi abstraktūs teiginiai („užsiėmimai pas J. B. neįmanomi dėl rimtų moralinių ir etinių priežasčių, nes nebesijaučiu saugi šių pamokų metu, ir jas lankau prieštaraujant savo krikščioniškajai religijai“) nepakankami jos prašymui išspręsti, tačiau ieškovė to nepadarė, 2024 m. balandžio 16 d. elektroniniame laiške nurodydama dėl dėstytojos pakeitimo priežasčių, esant poreikiui, teirautis pas LMTA kapelioną, kuriam ji suteikė visą informaciją ir davė leidimą ja pasinaudoti pokalbyje su dekanu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė, kaip studentė, privalėjo ir galėjo tiesiogiai atsakovės administracijai nurodyti konkrečias priežastis ir konkrečius faktus, kodėl ji siekia pakeisti dėstytoją, ir negalėjo nukreipti atsakovę rinkti informaciją iš trečiųjų asmenų, kad nustatyti dėstytojos keitimo priežastis. Atsakovė neturėjo pareigos vykdyti ieškovės nurodymus. Byloje ieškovės nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad tuomet ieškovė dėl sveikatos būklės būtų buvusi nepajėgi raštu išdėstyti prašymo motyvus. Kadangi buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovei nenurodė jokių objektyvių, konkrečių faktų, sudarančių svarbias priežastis keisti dėstytoją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės 2024 m. balandžio 18 d. atsisakymą pakeisti specialybės dėstytoją teisėtu ir pagrįstu. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neigė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad kitiems studentams dėstytojai LMTA buvo keičiami pateikus paprastą prašymą nenurodant svarbių priežasčių. Ieškovė tokių savo teiginių taip pat nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovei atmetus prašymą pakeisti specialybės dėstytoją, ieškovė neatskleidė kitų svarbių aplinkybių ir toliau savarankiškai rengėsi egzaminams. Kaip minėta, ieškovė tik 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą atsakovei „Dėl netinkamo mokytojos elgesio ir apeliacijos“, kuriame ji pirmą kartą nurodė apie specialybės dėstytojos galimai padarytą nusikalstamą veiką – seksualinį priekabiavimą per individualias pamokas, t. y. jau po to, kai 2024 m. rugsėjo 10 d. pakartotinai neišlaikė pagrindinio specialybės egzamino Vargonai.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LMTA Apeliacijų dėl studijų rezultatų teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 4.1 punktas nustato, jog apeliacijos nepriimamos dėl studijų dalyko rezultatų įvertinimo sesijos metu, jeigu, vadovaujantis LMTA studijų nuostatais, studijų dalyko rezultatų įvertinimui sesijos metu buvo sudaryta vertinimo komisija. Kadangi nagrinėjamu atveju, ieškovės 2024 m. rugsėjo 10 d. perlaikomą egzaminą priiminėjo sudaryta vertinimo komisija, susidedanti iš keturių kompetentingų LMTA dėstytojų, atsakovė pagrįstai ir teisėtai minėto aprašo 4.1 punkto pagrindu atsisakė priimti ir nagrinėti ieškovės apeliaciją dėl 2024 m. rugsėjo 10 d. egzamino vertinimo.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės teiginius, jog atsakovė neužtikrino tinkamos studijų kokybės netenkindama ieškovės prašymų pakeisti specialybės dėstytoją ar atsisakydama priimti apeliaciją, tinkamai neišnagrinėjęs ieškovės byloje pateiktų įrodymų.

Dėl ieškovės nurodomų LMTA etikos komiteto darbo pažeidimų

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugybę LMTA etikos komiteto darbo pažeidimų, visų pirma, į grubų ieškovės teisės dalyvauti tyrime ir teisės į vertėją pažeidimą. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovės nurodomų LMTA etikos komiteto darbo pažeidimų. Atsakovė triplike paaiškino, jog siekiant išsamiai ištirti ieškovės skunde dėl galimai pažeistos akademinės etikos nurodytas aplinkybes, LMTA etikos komitetas atliko išsamų tyrimą: kreipėsi į dėstytoją J. B. prašant pateikti informaciją, susijusią su skunde nurodytomis aplinkybėmis, atliko Akademijos Vargonų specializacijos studentų apklausą, teikė užklausas Muzikos fakulteto dekanui ir Fortepijono ir vargonų katedros buvusiam vedėjui, kvietė atvykti į LMTA etikos komiteto posėdį ir atsakyti į klausimus ieškovę, kvietė atvykti į LMTA etikos komiteto posėdį ir atsakyti į klausimus dėstytoją J. B.. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigė (-ia) šių atsakovės nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas iš Studijų sutarties 2.1 punkto nustatė, kad ieškovė pasirašė dėl Studijų programos (specializacija – Vargonai) anglų kalba, pati Studijų sutartis sudaryta lietuvių – anglų kalbomis, ieškovės teikiami raštai atsakovei surašyti lietuvių – anglų kalbomis. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė santykiuose su atsakove galėjo bendrauti valstybine – lietuvių kalba arba kalba, kuria įstojo studijuoti, t. y. Studijų sutartyje sutarta anglų kalba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė sudarė galimybę ieškovei dalyvauti LMTA etikos komiteto posėdyje lietuvių arba anglų kalbomis, ieškovei buvo leista naudotis jos pačios pasisamdyto vertėjo paslaugomis (apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra ginčijamos), todėl ieškovės teiginius, jog jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje ukrainiečių arba rusų kalbomis, pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad atsakovė neprivalėjo pasirūpinti vertėjo paslaugomis ir mokėti už vertėjo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, o ieškovė apeliaciniame skunde taip pat neginčija, kad ieškovė neatvyko į LMTA etikos komiteto posėdį. LMTA etikos komiteto veiklos nuostatų 25 punktas nustato, jog kviečia dalyvauti pranešimo autorių (ieškovę), tačiau neatvykimas netrukdė nagrinėti pranešimą jai nedalyvaujant. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės skundas išnagrinėtas ieškovei nedalyvaujant ir priimtas sprendimas teisėtai.

Dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų pagal CPK 300 straipsnį

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesilaikė proceso teisė normų, numatytų CPK 300 straipsnio 1 dalyje, nes nesikreipė į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir vadovaujantis CPK 300 straipsnio 2 dalimi, bylos nesustabdė, kol nebus išnagrinėtą baudžiamoji byla pagal pirmosios instancijos teismo pranešimą, nors šio straipsnio dalies dispozicija imperatyviai įpareigoja teismą tuo atveju, jeigu yra požymių, kad byloje dalyvaujančio asmens ar kito asmens veiksmuose yra nusikaltimo požymių, apie tai pranešti prokurorui. Ieškovės manymu, šiuo atveju dėstytojos J. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos pagal BK 152 straipsnio 1 dalį. CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovės nurodomos BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių buvimo, todėl neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priimti atskirąją nutartį ir apie tai pranešti prokurorui. Kaip minėta, ieškovės nurodomus specialybės dėstytojos priekabiavimo faktus jau nustatinėjo įvairios institucijos (LMTA etikos komitetas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba), tačiau nė viena iš jų nenustatė faktų, patvirtinančių, kad specialybės dėstytoja bet kokiomis veikomis seksualiai ar kitaip priekabiavo prie ieškovės. Nesant pagrindo nurodytai išvadai padaryti, vien tik informuoti prokurorą apie ieškovės nurodomą atitinkamą situaciją nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovė, turėdama objektyvių duomenų apie tai, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, turi galimybę pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, pateikdama šiuos duomenis. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą ir dėl bylos sustabdymo, vadovaujantis CPK 300 straipsnio 2 dalimi.

Dėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10022 ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovė 2025 m. lapkričio 10 d. pateikė byloje prašymą, kuriuo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra mažas pajamas gaunantis asmuo, turintis teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, prašė pirmosios instancijos teismo, tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą ne ieškovės naudai, nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, įskaitant išlaidas už advokato paslaugas. Tokį prašymą ieškovė grindė tuo, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ieškovė neturi pakankamų lėšų tokioms išlaidoms padengti, o bylinėjimosi išlaidų priteisimas galėtų pažeisti jos teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinį atmetęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės 2025 m. lapkričio 10 d. prašymo ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisė visas atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10022 ieškovė nebuvo atleista nuo kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (bylos pralaimėjimo atveju). Ieškovė kartu su 2025 m. lapkričio 10 d. prašymu ar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, šeiminę ir socialinę padėtį, darbingumo lygį) pirmosios instancijos teismui nepateikė, tokių duomenų ieškovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu, kurį parengė profesionalus teisininkas. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio registro duomenų apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė laikotarpiais nuo 2026 m. kovo 26 d. iki 2026 m. balandžio 28 d. ir nuo 2026 m. gegužės 13 d. iki 2026 m. liepos 23 d. verčiasi (-ėsi) individualia veikla turėdama verslo liudijimą, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas registre nėra. Šių duomenų akivaizdžiai nepakanka tiksliai ieškovės turtinei padėčiai nustatyti. Taigi, ieškovė neįrodė ir byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai spręsti, jog šioje byloje egzistuoja išimtinis atvejis, kai įpareigojus ieškovę padengti visas atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas (2 220 Eur) ieškovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių (ieškovė prarastų minimalias lėšas, būtinas pragyvenimui, ir pan.). Tiek aplinkybė, kad ieškovė atitiko sąlygas valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai civilinėje byloje gauti, tiek apeliaciniame skunde akcentuojamas faktas, kad ieškovė turi pabėgėlio statusą, savaime neįrodo ieškovės sunkios materialinės padėties ir nesudaro pagrindo ieškovę, kaip pralaimėjusią bylos šalį, atleisti nuo bylą laimėjusios šalies (atsakovės) patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

Taigi, pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių būtų buvęs tuomet, jei pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos. Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo išreiškusi poziciją, kad neprieštarauja dėl galimybės sudaryti taikos sutartį šioje civilinėje byloje svarstymo, jeigu ieškovė pateiks atsakovei priimtiną taikos sutarties sąlygų projektą. 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nei vienos iš šalių nebuvo aktyvaus kreipimosi viena į kitą dėl galimų taikos sutarties sąlygų ir pritarė pirmosios instancijos teismo pasiūlymui padaryti kelių minučių pertrauką, kad šalys galėtų apsitarti dėl taikaus ginčo išsprendimo. Iš ieškovės paaiškinimo 2025 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje (po pertraukos) matyti, kad atsakovės atstovė jai siūlė atsisakyti ieškinio ir susitarti nereikalauti viena iš kitos teismo išlaidų, tačiau ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko. Ieškinio nepripažinimas ir savo teisių gynimas paduodant atsiliepimą į ieškinį bei tripliką laikytinas atsakovės sąžiningu savo teisių gynimu. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškovės ieškinį atmetė.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį atmetęs, netinkamai būtų išsprendęs advokato pagalbos išlaidų atsakovei atlyginimo klausimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudariusių pirmosios instancijos teismui teisinį pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių ar ieškovę, pralaimėjusią bylą, atleisti nuo atsakovės (bylą laimėjusios šalies) patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ieškovės ieškinį dėl įsakymo panaikinimo atmesti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Kaip minėta, iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, advokato pagalbos išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2026 m. balandžio 16 d. ji patyrė 1 185,80 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 526,80 Eur (2025 m. IV ketv. (7 punktas)) = 3 284,84 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 185,80 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, juridinio asmens kodas 111950624, iš ieškovės D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), 1 185,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.