Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

fCivilinė byla Nr. e2-655-467/2026 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00102-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5; 3.3.2.6.1; 3.4.4.13 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. A. prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „DV international“ nemokumo (bankroto) byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą už nustatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą (naudojamą) turtą ir dokumentus nevykdymą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties kopijas; Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. vykdomojo rašto kopiją; antstolės Audronės Muzikevičienės 2026 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-26-151-12188 dėl skolos išieškojimo kopiją; ARTEA banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį 2026 m. gegužės 6 d. 2 937,60 Eur nurašymą per PLAIS; antstolės Audronės Muzikevičienės 2026 m. gegužės 12 d. patvarkymo Nr. S-26-151-12977 dėl skundo netenkinimo kopiją; antstolės Audronės Muzikevičienės 2026 m. gegužės 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-26-151-14952 kopiją; Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties kopiją; Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties kopiją; VMI 2026 m. gegužės 27 d. prašymo (rašto) dėl vykdomojo dokumento duomenų patikslinimo kopiją. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. liepos 11 d. ir 2026 m. liepos 14 d. gauti pareiškėjo prašymai priimti naujus įrodymus (dokumentų registracijos Nr. DOK-80594 ir DOK-19462), kuriuose prašoma pridėti prie civilinės bylos VMI 2026 m. liepos 10 d. raštą RMA-11487 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjo nuomone, šis įrodymas patvirtina, kad ginčijama bauda nėra tik teorinis ar formalus klausimas, baudos vykdymas sukėlė pareiškėjui realias turtines pasekmes – 2 485 Eur pervesta VMI. Pareiškėjas nurodo, kad pateiktais prašymais nėra keičiami ir papildomi atskirojo skundo reikalavimai, dokumentų pateikimo galimybė atsirado po atskirojo skundo pateikimo. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali savo iniciatyva naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), kitų informacinių sistemų bei registrų, todėl pareiškėjo pateiktų teismų nutarčių kopijų priėmimas yra perteklinis. Pateikti įrodymai apie teismo paskirtos baudos įvykdymą (antstolės patvarkymai dėl baudos išieškojimo, banko išrašas apie teismo paskirtos baudos nurašymą iš pareiškėjo banko sąskaitos, VMI raštas ir atsakymas) nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl apeliantui teismo paskirtos baudos už turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei paskyrimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl šie įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl nepriima pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

Pagal JANĮ 59 straipsnio 1 punktą nemokumo administratoriui tenka pareiga organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą. Tuo tarpu juridinio asmens vadovas turi pareigą tvarkyti juridinio asmens dokumentus ir turtą, juos išsaugoti, o juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą – juos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui. Kilus ginčui dėl dokumentų ar turto (ne)perdavimo, būtent buvusiam vadovui tenka pareiga įrodyti, kad visi dokumentai ir turtas buvo perduoti.

Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka patiems valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020 17 punktas; 2026 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2026 18 punktas).

Specialusis įstatymas, skirtas nemokumo (bankroto) byloms nagrinėti, yra JANĮ. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020 21 punktas).

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad bendrijos vadovas nuo 2012 m. spalio 3 d. iki bendrijos bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškėjas V. A., bendrijos nariai nuo 2012 m. spalio 3 d. – D. A. ir V. A..

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi bendrijai iškelta nemokumo (bankroto) byla, bendrijos valdymo organams nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį jie privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šia nutartimi taip pat išaiškinta, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d., todėl terminas įvykdyti šia nutartimi nustatytą įpareigojimą suėjo 2024 m. birželio 12 d.

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjui paskirta 2 485 Eur bauda už Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bendrijos nemokumo administratorei turtą ir dokumentus nevykdymą. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, o 2025 m. gruodžio 4 d. išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, skiriant baudą už dokumentų neperdavimą, aktualu yra, ar bendrovės (bendrijos) vadovas apskritai turi bendrovės (bendrijos) dokumentus (turtą, informaciją), tačiau dėl nepateisinamų priežasčių jų neperduoda nemokumo administratoriui. Nustačius, jog bendrovės (bendrijos) vadovas dokumentų neturi, baudos skyrimas bus betikslis, kadangi, nepriklausomai nuo baudos dydžio, dokumentai niekada nebus perduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2-407/2024 22 punktas). Vis dėlto, toks išaiškinimas nereiškia, kad būtent nemokumo administratorė, prašydama skirti bendrijos vadovui baudą, privalo įrodyti, jog bendrijos vadovas turi bendrijos dokumentus ir be pateisinamos priežasties jų neperduoda. Priešingai, jeigu bendrijos valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo našta, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka patiems valdymo organams. Taigi šiuo atveju būtent buvęs bendrijos vadovas (pareiškėjas) privalo įrodyti, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės (šiuo atveju – ir tai, jog jis bendrijos dokumentų ir (ar) turto neturi), kurių pagrindu būtų galima panaikinti paskirtą baudą.

Bankroto byla MB „DV international“ iškelta 2024 m. gegužės 8 d., tačiau byloje iki šio skundo nagrinėjimo dienos apeliantas duomenų apie bendrijos turto ar dokumentų perdavimą paskirtai nemokumo administratorei nepateikė, objektyvių aplinkybių, kurios trukdytų perduoti turtą ir (ar) dokumentus nepateikė. Apeliantas – paskutinis ir įgaliojimų dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai netekęs vadovas nepateikė įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių per teismo nutartyje nustatytą terminą negalėjo pateikti nemokumo administratorei bendrijos dokumentų ir turto, todėl vien deklaratyvūs teiginiai nepateisina tokio elgesio, kuomet teismo nustatytas įpareigojimas nevykdomas daugiau nei vienerius metus. JANĮ nustato trumpus ir aiškius terminus dokumentams ir turtui perduoti po nemokumo administratorės paskyrimo. Šie terminai skirti maksimaliai greitai užtikrinti kreditorių interesus ir neleisti iššvaistyti turto, ypač kai perduodamų dokumentų ir turto apskaitą vadovas turėjo užtikrinti nuolatos, o ne tik paskutinę minutę (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1068-407/2025).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) juridinio asmens vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Juridinio asmens vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie juridinio asmens finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dėl neperduotų dokumentų negali gintis teigdamas, kad perdavė tiek dokumentų, kiek jis turėjo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 39 punktas)

Apelianto argumentai, kad dalį dokumentų nemokumo administratorė gali gauti iš viešųjų registrų ir sistemų, nepaneigia teismo nutartimi apeliantui nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei turimus bendrijos dokumentus ir turtą, nesvarbu kokia jo reali rinkos vertė. Atskirajame skunde nurodoma faktinė aplinkybė, kad apelianto, kaip bendrijos vadovo, įgaliojimai pasibaigė iškėlus bendrijai bankroto bylą nepaneigia jo pareigos perduoti juridinio asmens turtą ir dokumentus, kuriuos jis turi turėti kaip buvęs juridinio asmens vadovas. Apeliantas privalėjo nemokumo administratorei pateikti atsakovės veiklos dokumentus, pirminius dokumentus, pagrindžiančius bendrijos finansinės apskaitos duomenis, kurie leistų nemokumo administratorei nustatyti teisingą atsakovės turto ir įsipareigojimų balansą, patikrinti kreditorių reikalavimų apimtis ir jų pagrįstumą ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo paskirtą baudą už įstatyme nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens turtą ir dokumentus nevykdymą, nes šios pareigos neįvykdymo faktas nėra paneigtas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui paskirtos baudos dydžio ir (ar) jo sumažinimo galimybės, nurodė, kad apeliantui paskirta vienkartinė bauda, jos dydis yra žymiai mažesnis už įstatyme nustatytą galimos paskirti baudos dydį, o pareiškėjas prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo finansinę padėtį, sveikatos būklę, šeimines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes dar kartą, taip pat tai, kad apeliantas teismo nustatytos pareigos iki šiol nėra įvykdęs, nusprendžia, jog teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda už bendrijos turto ir dokumentų neperdavimą yra teisinga ir proporcinga.

Taigi skundžiamoje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas bendrijos nemokumo administratorei neperdavė visų bendrijos dokumentų ir turto, t. y. neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Objektyvių duomenų, kad tokia tiesiogiai iš įstatymo bankrutavusios bendrijos valdymo organams kylanti pareiga būtų įvykdyta, byloje nėra. Naujų įrodymų, kurie pagrįstų apelianto finansinę padėtį, sveikatos būklę, šeimines aplinkybes ar pan., nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui, todėl daryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas apeliacinės instancijos teismas pagrindo neįžvelgia.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apelianto elgesys, susijęs su aptartu jo neveikimu, vengimu vykdyti įstatymo imperatyviai nustatytą pareigą, suteikia pagrindą konstatuoti, jog apeliantas sąmoningai nevykdo jam įstatymo nustatytų ir teismo nurodytų pareigų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai, be kita ko, nesuderinama su JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu nemokumo proceso efektyvumo principu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias baudos už JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymą skyrimą, sumažinimą bei panaikinimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstąją teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.