Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-171-908/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-23
Bylos Nr.: 1A-171-908/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12444-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Linas Šiukšta, Eglė Gruodienė, Audrius Juozapavičius
Kaltinamasis: J. V.
Civilinis ieškovas: Indijos Respublikos bendrovės „N“
Nuteistasis: J. V.
Ieškovas: "Neuroglia Health Private Limited"
Advokatai: Jurgita Šlapaitienė, Mindaugas Bliuvas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-908/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12444-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.4.2.1.; 1.2.15.2.1.; 1.2.15.4.; 1.2.16.3.1.; 1.2.16.4.1.; 2.1.15.1.1; 2.4.6.4.4; 2.1.14.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 23 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Juozapavičiaus ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Andriui Bandzinui, Anastasijai Adamonytei, Alinai Stimburytei,dalyvaujant prokurorams Zenonui Burokui, Austėjai Abromaitienei, Anatolijui Koržovui,kaltinamajam J. V., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

civilinės ieškovės Indijos Respublikos bendrovės „N“ atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 194 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 192 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

J. V. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes laisvės apribojimo bausmes, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 83 ir 87 straipsniais, 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, J. V. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: įpareigojant jį tęsti mokslą, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant išvykti iš jo savo gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinės ieškovės – Indijos Respublikos įmonės „N“ – pareikštas civilinis ieškinys dėl 70 872,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš J. V. civilinei ieškovei 59 656,14 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Civilinės ieškovės – Indijos Respublikos įmonės „N“ – prašymas priteisti iš J. V. 28 897,35 Eur proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti tenkintas iš dalies, iš J. V. civilinei ieškovei priteisiant 9 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 198 straipsnio 1 dalyje, BK 194 straipsnio 1 dalyje, BK 192 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

Jis (J. V.) laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. kovo 13 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamas asmeninį stacionarų kompiuterį su namuose UAB “E“ klientui M. V. įrengta ir tiekiama interneto prieiga IP adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas užsienio bendrovės „S“ teikiamą tapatybės slėpimo (VPN) paslaugą, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą programinį kodą, identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę naudotis Indijos Respublikos bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos ribojama mokomąja versija, tokiais veiksmais ir priemonėmis, pažeisdamas „N“ informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų prisijungė prie Indijos Respublikos bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos ribojamos mokomosios versijos.

Be to, jis (J. V.) laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. gegužės 22 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamas asmeninį stacionarų kompiuterį su UAB “E“ klientui M. V. įrengta ir tiekiama interneto prieiga IP adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas užsienio bendrovės „S“ teikiamą tapatybės slėpimo (VPN) paslaugą, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą programinį kodą, identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę naudotis Indijos Respublikos bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos ribojama mokomąja versija, neteisėtai prisijungęs prie „N“ produkto „M“ informacinės sistemos mokamosios versijos ir neteisėtai pašalinęs informacinių technologijų technines apsaugos priemones, saugančias produkto „M“ autorinių teisių vaizdinę medžiagą nuo jos perėmimo ir įgijimo, neteisėtai perėmė, įgijo ir asmeniniame stacionariame kompiuteryje įdiegtose dviejose atminties laikmenose „WD AV-25“, kurių serijiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), laikė neviešus, bendrovei „N“ priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis – ne mažiau 1 087 vnt. produkto „M“ autorinių teisių vaizdinės medžiagos įrašų.

Be to, jis (J. V.) laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. gegužės 22 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeniniame stacionariame kompiuteryje įdiegtoje atminties laikmenoje „Samsung“, kurios serijinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą programinį kodą, skirtą pašalinti bendrovės „N“ produkto „M“ autorinių teisių vaizdinę medžiagą nuo perėmimo ir įgijimo saugančias informacinių technologijų technines apsaugos priemones, bei vaizdinės medžiagos autorines teises saugantį produkto „M“ ženklinimą (vandens ženklą), taip pat naudodamas asmeninį stacionarų kompiuterį su UAB “E“ klientui M. V. įrengta ir tiekiama interneto prieiga IP adresu (duomenys neskelbtini) naudodamas užsienio bendrovės „S“ teikiamą tapatybės slėpimo (VPN) paslaugą, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą programinį kodą, identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę naudotis Indijos Respublikos bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos ribojama mokomąja versija, neteisėtai prisijungęs prie bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos mokomosios versijos, naudojamo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgyto programinio kodo pagalba neteisėtai pašalino bendrovės „N“ produkto „M“ informacinių technologijų apsaugos priemones, saugančias produkto „M“ autorinių teisių vaizdinę medžiagą nuo jos perėmimo ir įgijimo.

Be to, jis (J. V.) laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. gegužės 22 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeniniame stacionariame kompiuteryje įdiegtose dvejose atminties laikmenose „WD AV-25“, kurių serijiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), komerciniais tikslais be bendrovės „N“ leidimo laikė neteisėtai įgytus neviešus bendrovei „N“ priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis – 1 087 vnt. produkto „M“ autorinių teisių vaizdinės medžiagos įrašų kopijas, iš kurių tyrimo metu nenustatytą kiekį produkto „M“ autorinių teisių vaizdinės medžiagos įrašų kopijų, kuriose be bendrovės „N“ leidimo panaikinęs vaizdinės medžiagos autorines teises saugantį produkto „M“ ženklinimą (vandens ženklą) ir paženklinęs teisių valdymo vandens ženklu (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. kovo 14 d. socialinio bendravimo platformoje „Telegram“, naudodamas paskyras (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), uždaruose kanaluose, kurių pavadinimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), platino ne mažiau nei 89 tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kuriems tapo prieinama tokios apimties produkto „M“ medžiaga, kurios vertė 35 713,03 Eur, tokiais savo veiksmais neteisėtai laikė ir platino iš bendrovės „N“ neteisėtai įgytą didelės vertės autorinių teisių produkto „M“ medžiagą.

Be to, jis (J. V.) laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. vasario 29 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamas asmeninį stacionarų kompiuterį su UAB ”E“ klientui M. V. įrengta ir tiekiama interneto prieiga IP adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas užsienio bendrovės „Strong Technology LLC“ teikiamą tapatybės slėpimo (VPN) paslaugą, taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą programinį kodą, kurių pagalba vykdydamas neteisėtus prisijungimus prie Indijos Respublikos bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos, šalindamas technines apsaugos priemones, saugančias produkto „M“ autorines teises, ir perėmęs neviešus, bendrovei „N“ priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis – didelės vertės autorinių teisių produkto „M“ medžiagą bei komerciniais tikslais ją platindamas, už neteisėtai įgytos autorinių teisių vaizdinės medžiagos platinimo nutraukimą, privačių duomenų neviešinimą, tolimesnių neteisėtų prisijungimų prie „M“ informacinės sistemos ir elektroninių duomenų įgijimo ir platinimo nutraukimą iš bendrovės „N“ reikalavo didelės vertės išpirkos: t. y. 2023 m. lapkričio 12 d. socialinio bendravimo platformoje „Telegram“, Indijos Respublikos bendrovės „N“ atstovams susisiekus su J. V. ir pasiūlius jam atskleisti savo tapatybę, nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei sudalyvauti klaidų atlyginimo programoje, t. y. sudaryti susitarimą, pagal kurį J. V. gautų kompensaciją, atskleisdamas programinės įrangos saugumo spragas, lemiančias įmonės elektroninių duomenų pažeidžiamumą, atsisakė šio sandorio, t. y. atsisakė atskleisti savo tapatybę, vietoje to pareikalavo į BTC piniginę, kurios ID (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. lapkričio 27 d. sumokėti kriptovaliuta 5 Lakh, t. y. 500 000 rupijų (5 533,75 Eur) išpirką, jei įmonė nori sustabdyti jį nuo „M“ medžiagos nutekinimo, priešingu atveju pagrasino ir toliau skleisti neteisėtai įgytą „M“ medžiagą. Po to, 2023 m. lapkričio 30 d. bendrovės „N“ atstovams nesutikus mokėti 500 000 rupijų išpirkos kriptovaliuta (5 533,75 Eur) už tai, kad jis nebeplatintų „M“ medžiagos, J. V. pareikalavo sumokėti 25 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (22 910 Eur) išpirką, kurios negavęs viešai paskelbė dar daugiau iš „M“ neteisėtai įgytų medicinos mokymosi temų bei pagrasino, jog kėsinsis neteisėtai perimti bei paskleisti ir „M“ medžiagos 7 leidimą, po to, 2024 m. vasario 10 ir 11 d. J. V. savo sukurtame puslapyje, socialinio bendravimo platformoje (duomenys neskelbtini) paskelbė turintis visus „M“ platformos vaizdo įrašus, taip pat ir testų klausimų duomenų bazę (QBANK), „M“ naudotojų duomenų bazės duomenis (naudotojų asmens duomenis, el. pašto adresus, prisijungimo duomenis) ir už šių duomenų neatskleidimą pareikalavo 27 Lakhs – 2 700 000 rupijų (29 891,16 eurų) išpirkos, kurios negavęs pagrasino parduoti visą įmonės duomenų bazę privatiems pirkėjams arba atskleisti ją nemokamai, tokiu būdu J. V. iš Indijos Respublikos bendrovės „N“ reikalavo didelės vertės – 29 891,16 Eur – piniginės išpirkos.

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo civilinei ieškovei – įmonei „N“ – priteista 59 656,14 Eur turtinei žalai ir 9 000 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti; turtinės žalos atlyginimą ir atstovavimo išlaidas sumažinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai apskaičiavo civilinės ieškovės negautas pajamas, padaugindamas 89 asmenų skaičių (kuriems apeliantas neteisėtai platino civilinei ieškovei priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis – „M“ medžiagą) iš ieškovės nustatytos vieneto pardavimo kainos – 401,27 Eur, spręsdamas, kad įmonės negautos pajamos sudaro 35 713,03 Eur. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis civilinei ieškovei priklausančią „M“ medžiagą pardavė Indijos studentams už labai mažą kainą – iš viso už 500 – 600 Eur (vidutiniškai apie 7 Eur žmogui), todėl ją ir įsigijo 89 asmenys. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys būtų pirkę medžiagą už oficialią įmonės kainą – 401,27 Eur. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Indijoje 401,27 Eur yra reikšminga pinigų suma.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo turtinę žalą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015 priimtoje nutartyje, kurioje pažymima, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas turtinės žalos skaičiavimas neatspindi realių įmonės negautų pajamų – tai tik prielaida, kad 89 asmenys būtų pirkę medžiagą už oficialią 401,27 Eur kainą. Be to, apelianto nuomone, nesivadovauta ir civilinėse nutartyse pateiktais išaiškinimais, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantamos kaip grynasis pelnas, todėl darytina išvada, jog priteisiama žala už negautas pajamas turėtų būti skaičiuojama be mokesčių, t. y. ji turi atitikti grynąjį pelną, kurį įmonė būtų gavusi po visų mokesčių sumokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Nuteistasis J. V. pažymi, kad jis civilinei ieškovei atlygino 500 Eur turtinės žalos (t. 5, b. l. 4), tačiau teismas šia suma turtinės žalos dydžio nesumažino. Be to, skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis, neturi jokių pajamų ir turto. Šiuo metu jam 18 m., mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, apibūdinamas teigiamai. Nuteistasis gerai mokosi ir siekia tapti Lietuvos piliečiu, kuris prisideda prie šalies gerovės kibernetinio saugumo srityje. Esant civilinės ieškovės sutikimui, jis nuoširdžiai padėtų įmonei kibernetinio saugumo srityje. Apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir daugiau niekada nenusikals. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš apelianto priteista 35 713,03 Eur turtinė žala, turi būti pakeista, sumažinant priteistos turtinės žalos dydį.

Be to, apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo civilinei ieškovei priteista 23 943,11 Eur turtinei žalai atlyginti. Skunde pabrėžiama, kad asmuo nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, kuri neapima veikų, susijusių su autorių teisių ar gretutinių teisių objektų arba jų dalių neteisėtu padarymu viešai prieinamais kompiuterių tinklais (internete) komerciniais tikslais. Tokios veikos yra numatytos BK 192 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokių veikų jis nepadarė. Jis nuteistas už tai, jog socialinio bendravimo platformoje „Telegram“ uždaruose kanaluose neteisėtai platino ne mažiau kaip 89 asmenims civilinei ieškovei priklausančią „M“ medžiagą, už tai paskaičiuota žala, kurią jis ginčija, nesutikdamas su jos dydžiu. Tačiau civilinei ieškovei priklausančios „M“ medžiagos nepadarė viešai prieinamos internete, todėl ir turinio šalinti iš viešai prieinamo interneto dėl jo veiksmų nereikėjo – pakako pašalinti tik uždaras grupes. Tai galima buvo padaryti nemokamai, kreipiantis į „Telegram“ atstovus.

Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus dokumentus (t. 1, b. l. 137–144), kuriais grindžiamos 23 943,11 Eur civilinės ieškovės patirtos išlaidos, matyti, kad pateiktos sąskaitos, tačiau nėra pateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai; nėra aišku, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, susijusios su turinio pašalinimu iš interneto. Dėl šių aplinkybių skundu prašoma atmesti ieškinio dalį, kuria iš apelianto civilinei ieškovei priteista 23 943,11 Eur turtinė žala.

Skunde pabrėžiama, kad, nors pirmosios instancijos teismas sumažino civilinės ieškovės prašomas priteisti proceso išlaidas atstovo advokato paslaugoms apmokėti nuo 28 897,35 Eur iki 9 000 Eur, tačiau nepagrindė ir nedetalizavo, kokios konkrečios proceso išlaidos sudaro priteistą 9 000 Eur sumą bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo; civilinės ieškovės ir nuteistojo turtinę padėtį (anot apelianto, bendrovės, valdančios „M“ prekinį ženklą, metinė apyvarta apie 500 milijonų JAV dolerių). Jo manymu, turi būti įvertinta ir tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, dalyvaujant įmonės atstovui, jis atskleidė, kaip įsilaužė į „M“ platformą. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad civilinės ieškovės atstovas 2025 m. rugpjūčio 26 d. prašyme nurodė, jog įmonė buvo pasirengusi geranoriškai išspręsti civilinio ieškinio klausimą ir jo atsisakyti, jeigu kaltinamasis atlygins dalį įmonės šiame procese patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. sumokės 20 000 Eur (t. 4, b. l. 148–149), tačiau dėl savo finansinės padėties jis tokios sumos negalėjo sumokėti, todėl susitarimas nebuvo pasiektas. Apeliantas pažymi, kad iš jo priteista gerokai didesnė suma, tad, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, jo amžių, turtinę padėtį ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų veiksmų, prašo sumažinti priteistas proceso išlaidas kaip neproporcingai dideles ir sudarančias nepakeliamą finansinę naštą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo J. V. apeliacinį skundą civilinės ieškovės – Indijos Respublikos įmonės „N“ – atstovas advokatas M. Bliuvas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas šiuos motyvus:

Šalies argumentai

Atstovo teigimu, apygardos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, taip pat ir nuteistojo parodymus, pagrįstai sprendė, kad įmonė „N“ dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų negavo 35 713,03 Eur (89 x 401,27 Eur) pajamų ir tokiu būdu patyrė 35 713,03 Eur turtinę žalą. Skirtingai nei teigiama nuteistojo J. V. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo civilinės ieškovės negautas pajamas asmenų, kuriems neteisėtai buvo išplatinta „M“ medžiaga, skaičių padaugindamas iš “M“ medžiagos pardavimo kainos, t. y. 401,27 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą pabrėžiama, kad „M“ mokymosi medžiaga yra labai paklausi ir reikalinga medicinos studentų studijoms bei rengiantis egzaminams, todėl jeigu nuteistasis šios medžiagos nebūtų neteisėtai platinęs, minėti medicinos studentai būtų įsigiję „M“ medžiagą už oficialią kainą.

Šalies argumentai

Advokatas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo J. V. parodymai apie neteisėtai platinamos „M“ medžiagos pardavimo kainą yra prieštaringi – nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad vidutinė šios medžiagos pardavimo kaina buvo apie 7 Eur žmogui, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. V. pripažino, jog minėtos medžiagos pardavimo vienam žmogui kaina svyravo nuo 20 iki 30 Eur. Anot atstovo, nustatant padarytos žalos dydį vadovautis tik nuteistojo nurodyta suma būtų neobjektyvu, nes tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti, išvengiant tikrąją produkto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad, skirtingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtiems J. V. veiksmams platinant „M“ medžiagą uždaruose „Telegram“ kanaluose, ieškovė buvo priversta kreiptis į specializuotas įmones nuolatinei „Telegram“ ir jame sukurtų ir kuriamų kanalų stebėsenai siekiant aptikti nelegaliai talpinamą „M“ medžiagą ir ją pašalinti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo būtina ne tik nuolat identifikuoti naujai atsirandančias grupes ir kanalus, bet, pastebėjus juose neteisėtai platinamą „M“ medžiagą, nedelsiant kreiptis į „Telegram“ atstovus dėl jos pašalinimo. Tai galėjo padaryti turinio pašalinimo iš interneto paslaugas teikiančios bendrovės, turinčios specializuotas priemones ir metodus aptikti bei operatyviai reaguoti į naują neteisėto turinio pasirodymą. Anot atstovo, nuteistasis, apeliaciniame skunde teigdamas, kad „pakako pašalinti tik uždaras grupes“, pripažįsta, kad neteisėtai „M“ medžiagą platinančių „Telegram“ kanalų ir grupių pašalinimas buvo būtina priemonė.

Atsiliepime į J. V. skundą taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad už neteisėtai platinamos „M“ medžiagos pašalinimą bendrovei „N“ pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra didesnės nei nurodyta kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamuose mokėjimą už paslaugas patvirtinančiuose dokumentuose dėl Indijoje taikomos mokesčių surinkimo sistemos, pagal kurią asmuo, atliekantis mokėjimą, nuo išmokamos sumos išskaičiuoja tam tikrą mokesčių procentą ir jį tiesiogiai sumoka valstybei.

Šalies argumentai

Atstovas primena, kad, nors įmonė „N“ buvo pasirengusi geranoriškai spręsti civilinio ieškinio klausimą dėl dalies proceso išlaidų atlyginimo, o civilinės ieškovės atstovai patys ėmėsi iniciatyvos dėl taikaus susitarimo sudarymo bei kreipėsi į nuteistąjį ir jo gynėją, tačiau jų siūlomos taikaus susitarimo sąlygos nuteistajam buvo nepriimtinos ir nuteistasis yra atlyginęs tik 490 Eur ieškovės patirtos turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia nuteistasis J. V., atsižvelgė į nuteistojo amžių, šeimos turtinę padėtį, bendradarbiavimą. Be kita ko, nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, turi visas galimybes įsidarbinti, gauti pajamų ir atlyginti „N“ naudai priteistas proceso išlaidas bei turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti; prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies – pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, iš priteisto civilinio ieškinio atimti J. V. sumokėtą 500 Eur sumą ir vieno plano C paketo vertę atitinkančią sumą – 401,27 Eur, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; civilinės ieškovės atstovas prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti – priteistą civilinio ieškinio sumą sumažinti 490 Eur, kuriuos iš apelianto ieškovė gavo kaip turtinės žalos atlyginimą, ir vieno plano C paketo vertę atitinkančia suma – 401,27 Eur

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos, pagal kurias bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo J. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame neneigiamos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir neginčijama kaltė, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis ir auklėjamojo poveikio priemonėmis, tačiau laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, iš apelianto civilinei ieškovei priteisdamas per didelį turtinės žalos atlyginimą, taip pat neteisingai apskaičiavo civilinės ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas advokato M. Bliuvo teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai J. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 198 straipsnio 1 dalyje, BK 194 straipsnio 1 dalyje, BK 192 straipsnio 1 dalyje, BK 181 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kiti nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentai apeliaciniame skunde nepateikiami, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nagrinėdama apeliaciniame skunde keliamus civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės atstovavimo išlaidų dydžio nustatymo klausimus.

Išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus ir proceso dalyvių teismo posėdyje išsakytus argumentus, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat ir gautus apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, t. y. apklausus nuteistąjį, civilinės ieškovės atstovą, gavus iš civilinės ieškovės papildomus civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus ir jų vertimus į lietuvių kalbą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl civilinės ieškovės išlaidų, patirtų šalinant neteisėtą turinį iš interneto, taip pat pagrįstai jai priteisė advokato atstovavimo išlaidas, tinkamai nustatydamas jų dydį, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su civilinio ieškinio reikalavimu priteisti negautas pajamas, neteisingai nustatydamas jų dydį, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistojo J. V. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš apelianto civilinei ieškovei priteista 59 656,14 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. prašoma sumažinti Indijos Respublikos įmonei „N“ priteistą turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro jos dėl apelianto nusikalstamų veikų negautos pajamos ir turėtos papildomos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir dėl jos atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-472-303/2015, Nr. 2K-21-942/2016). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Taigi, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017 ir kt.).

Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala pripažįstama asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-168-211/2018, Nr. 2K-307-689/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Indijos Respublikos įmonės „N“ atstovas advokatas M. Bliuvas ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 70 872,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 130–136), prašydamas įmonę pripažinti civiline ieškove ir iš kalto asmens jai priteisti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, kurią, anot atstovo, sudarė 35 713,03 Eur įmonės negautų pajamų ir papildomos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kuriuos civilinė ieškovė patyrė: 23 943,11 Eur – už paslaugas neteisėtam (duomenys neskelbtini), įgytam turiniui (mokomajai „M“ medžiagai, kurią šis neteisėtai platino „Telegram“ socialiniame bendravimo tinkle) pašalinimui iš interneto; 4 180,01 Eur – už kibernetinio saugumo paslaugas, siekiant užkardyti nusikalstamų veiksmų pasikartojimą ateityje; 7 036,35 Eur – už Indijos Respublikos teisininkų konsultacijas, siekiant nutraukti neteisėtus (duomenys neskelbtini), veiksmus bei apsaugoti savo reputaciją. Be to, prašyta priteisti 28 897,35 Eur advokato atstovavimo išlaidų (4 t., b. l. 150). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas Indijos Respublikos įmonės „N“ pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, civilinės ieškovės naudai iš J. V. turtinei žalai atlyginti priteisdamas 59 656,14 Eur (35 713,03 (negautų pajamų) ir 23 943,11 (patirtų išlaidų)), taip pat vietoje prašytų atlyginti 28 897,35 Eur advokato atstovavimo išlaidų ieškovei priteisė 9 000Eur sumą.

Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad dėl nuteistojo J. V. nusikalstamų veiksmų, civilinė ieškovė patyrė turtinės žalos negautų pajamų ir turėtų išlaidų forma (to neneigia ir pats apeliantas). Iš jo skundo argumentų matyti, kad J. V. sutinka, jog savo nusikalstamais veiksmais padarė civilinei ieškovei tokio pobūdžio turtinę žalą, tačiau jis nepritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam ir iš jo priteistam turtinės žalos atlyginimo dydžiui. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad ir pirmosios instancijos teismo nustatytas turtinės žalos atlyginimas (negautos pajamos ir ieškovės patirtos turinio iš interneto šalinimo išlaidos), o taip pat iš jo priteistos teismo kelis kartus sumažintos advokato atstovavimo išlaidos, yra per didelės. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka tik iš dalies.

Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, apibrėždamas žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), išskyrė dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, Nr. 3K-3-351/2011 kt.).

Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

Dėl negautų pajamų

J. V. apeliaciniame skunde, pirmiausia, kvestionuojamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos atlyginimo dalies, kurią sudaro civilinės ieškovės negautos pajamos, dydis, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nusikalstamų J. V. veiksmų civilinė ieškovė – Indijos Respublikos įmonė „N“ – negavo pajamų, kurių dydis 35 713,03 Eur. Apeliantas prašymą sumažinti civilinei ieškovei priteistų negautų pajamų dydį grindžia dviem pagrindiniais argumentais: 1) nepagrįstu tikėtinumu, kad „M“ medžiagos prenumeratą iš jo vidutiniškai už maždaug 7 Eur įsigiję Indijos studentai ją būtų pirkę iš ieškovės už oficialią 401,27 Eur kainą; 2) netinkamu negautų pajamų skaičiavimu, nes, anot apelianto, tokiomis pajamomis turi būti laikomas tik ieškovės grynasis pelnas, kurį ji būtų gavusi, jei nebūtų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis J. V., identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę naudotis Indijos Respublikos bendrovės „N“ produkto „M“ informacinės sistemos ribojama mokomąja versija, neteisėtai prisijungęs prie minėto informacinės sistemos mokamosios versijos ir pašalinęs informacinių technologijų technines apsaugos priemones, ją perėmė, įgijo ir laikė neviešus šiai bendrovei priklausančius intelektinės nuosavybės elektroninius duomenis (ne mažiau 1 087 vnt. produkto „M“ autorinių teisių vaizdinės medžiagos įrašų), taip pat laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. kovo 14 d. socialinio bendravimo platformoje „Telegram“, naudodamas paskyras (duomenys neskelbtini), uždaruose kanaluose, pavadintuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), juos platino ne mažiau kaip 89 asmenims, kuriems dėl nuteistojo veiksmų tapo prieinama produkto „M“ medžiaga.

Iš 2024 m. gruodžio 5 d. Indijos Respublikos bendrovės „N“ pateiktų dokumentų matyti, kad šiai įmonei priklauso produkto „M“ ir jo prekės ženklo nuosavybės bei autorinės teisės (t. 2, b. l. 70–82, t. 5, 162 –183). Iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), ekrano nuotraukos (t. 5, b. l. 183-187) matyti, kad siūloma prenumeruoti internetinę mokymosi platformą, pavadinimu „M“, kurią sudaro 3 mokymosi moduliai: A (testų serijos), B (klausimų bankas ir testų serijos) ir C (vaizdo įrašai, klausimų bankas ir testų serijos). Priklausomai nuo modelio galima pasirinkti prenumeratos laikotarpius nuo 3 iki 36 mėnesių, kaina nuo 6 999 iki 65 999 Indijos rupijų (atitinkamai nuo 78,02 Eur iki 735,67 Eur).

Tai, kad nuteistojo J. V. nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. kovo 14 d. socialinio bendravimo platformoje „Telegram“ platinta produkto „M“ medžiaga atitiko plano C 12 mėnesių prenumeratą, į kurią, skirtingai nei planuose A ir B, įėjo ir vaizdo įrašai, patvirtina 2024 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuoti 2024 m. gegužės 22 d. J. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu (t. 3, b. l. 31-34) paimtų dviejų kompiuterinės atminties laikmenų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių S/N (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), duomenys. Apžiūrėjus minėtas laikmenas, nustatyta, kad HHD1 pavadintoje loginėje particijoje „M“ sukurti 5 katalogai („Microbiology“, „Forensic Medicine“, „Surgery“, „User Benchmak“ ir „Medicine“); HHD2 pavadintoje loginėje particijoje „M“ sukurti 6 katalogai („Anatomy“, „Dermatology“, „E6 Revision Videos“, „Pharmacology“, „Physiology“ ir „Radiology“) su išsaugotais vaizdo įrašais (vaizdo paskaitomis), atvaizdų (nuotraukų) failais su „M“ logotipais (t. 3, b. l. 117–153).

Aplinkybę, kad išplatinta produkto „M“ medžiaga atitiko minėtą C planą, iš esmės patvirtino ir pats J. V., pirmosios instancijos teisme pripažinęs, kad neteisėtai įgijo ir pardavė produkto „M“ medžiagą, o būtent, apie 1 000, galimai 1 087 vienetų, vaizdo įrašų, kuriuos neteisėtai įgijęs patalpino laikmenose, kurios vėliau iš jo buvo konfiskuotos. Juos buvo įrašęs „Telegram“ programoje, ten parašė, kad parduoda studentams. Kaip parodė J. V., 89 žmonėms jis pardavinėjo medžiagą už sumas nuo 20 iki 30 Eur, visiems skirtingai, o jei studentas tą medžiagą būtų pirkęs įmonėje, pastarajam tokia medžiaga būtų kainavusi 500 Eur. Anot J. V., už minėtą 20–30 Eur sumą iš jo buvo galima gauti vos ne viską. J. V. akcentavo, kad Indijos studentai buvo iš neturtingų šeimų. Bendrovės įvertinta suma galėjo siekti 35 713,3 Eur, tačiau jie neturėjo galimybės nusipirkti minimų įrašų už oficialią kainą. Nuteistasis paaiškino, kad su asmenimis susipažinęs per „Telegram“, perdavė įrašus 89 asmenims, o už tai gavo 500 ar 600 Eur.

Nuteistasis J. V., duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 6, b. l. 55-56), iš esmės sutiko su civilinės ieškovės atstovo pozicija, kad nenustatytiems asmenims išplatino produkto „M“ 12 mėnesių plano C medžiagą. Jo teigimu, kiek jis pats supranta, asmuo, oficialiai iš Indijos įmonės įsigijęs C planą 12 mėnesių, gauna prieigą prie vaizdo medžiagos minėtam laikotarpiui. Jis (J. V.) neteisėtai įgijo visą plano C medžiagą, kurią sudarė vaizdo įrašai, juos talpino palaipsniui: kai pagrindiniame kanale susirinkdavo pakankamai narių, įkeldavo naują temą. Kiek plano C medžiagos tiksliai įkėlė, jis neatsimena; prieigos laikotarpis priklausė nuo konkretaus studento pasirinkimo. Nors, kiek jis pamena, jo „Telegram“ grupėje atsisiuntimo funkcija buvo išjungta, tačiau neatmeta galimybės, jog naudojantis kitomis programomis jo talpinamas turinys galėjo būti atsisiunčiamas.

Pirmiau aptarti įrodymai, taip pat ir civilinės ieškovės atstovo pateikti duomenys, patvirtina, kad planas C ir jo 12 mėnesių prenumerata, į kurį įeina vaizdo pamokos, klausimų bankas (testo klausimų rinkinys) bei praktinių testų rinkiniai kainavo 35 999 rupijų (401,27 Eur), tačiau, kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka, kad minėti asmenys, iš jo už labai mažą kainą (maždaug 7 Eur) neteisėtai įsigiję civilinei ieškovei priklausančią „M“ medžiagą, ją būtų pirkę už oficialią kainą.

Paneigiant tokius apeliacinio skundo argumentus, kuriais abejojama dėl ieškovės negautų pajamų pagrįsto tikėtinumo, apeliantui akcentuojant, kad asmenys, kurie jo sukurtoje privačioje „Telegram“ pokalbių grupėje padarė išankstinius užsakymus, būtų „M“ produkto už 401,27 Eur nepirkę, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į apelianto neteisėtai platinto ieškovės autorinio produkto pobūdį ir paskirtį. Indijos Respublikos bendrovės „N“ sukurtas produktas „M“ – tai įmonės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), taip pat programėlėje, pasiekiamoje per „Apple store“ bei „Google Play store“, medicinos bakalauro ir chirurgijos bakalauro (MBBS) studentams siūloma internetinė mokymosi platforma, kurią sudaro kuruojami mokymosi moduliai, aukštos kokybės vaizdo pamokos, kurias veda geriausi Indijos dėstytojai, testai ir svarbiausių sričių veiklos analizė. Rekomenduojamas ir dažniausiai studentų pasirenkamas „M“ medžiagos planas C ir jo 12 mėnesių prenumerata, į kurį įeina vaizdo pamokos, klausimų bankas (testo klausimų rinkinys) bei praktinių testų rinkiniai. Antra, kaip parodė ir pats J. V., ši programa buvo labai populiari ir paklausi: būtent dėl šios programos, teikiančios medicinos studijų paskaitų vaizdinę medžiagą, populiarumo ir reikalingumo mediciną studijuojantiems asmenims, į jį ir kreipėsi asmuo, pasivadinęs Z. prašydamas padėti gauti „M“ turinį. „Zoro“ jam paaiškino, kad „M“ medžiaga tarp Indijos piliečių yra labai populiari ir pageidaujama, o oficialiai ją įsigyti Indijoje nėra pigu. Anot J. V., kiek prisimena „M“ medžiaga kainavo apie 500 JAV dolerių vieniems ar dvejiems metams, o tai Indijoje, suprantama, dideli pinigai. Pasidomėjęs jis sužinojo, kad „M“ medžiagos paklausa labai didelė, nemažas skaičius Indijos moksleivių, studentų ar kitų asmenų sekė jo įrašus apie „M“ medžiagą bei jos prašydavo (3 t., b. l. 176-179, 180-181, 188-194).

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad civilinės ieškovės sukurto „M“ produkto paklausa buvo didelė, nes ši Indijos įmonės sukurto autorinio produkto medžiaga buvo reikalinga šios šalies medicinos bakalauro ir chirurgijos bakalauro studentams laikant egzaminus. Tai, kad minėtas produktas buvo J. V. neteisėtai platinamas būtent studentams, matyti iš civilinės ieškovės atstovo pateiktų duomenų apie Įmonės atstovo, apsimetusio studentu, susirašinėjimą su G. pasivadinusiu J. V. dėl patekimo į „Telegram“ kanalą, kuriame buvo platinta minėta „M“ medžiaga. Įmonės atstovui parašius, kad jis yra iš anksto užsisakęs vaizdo įrašus ir norėtų juos šiandien gauti, jo buvo prašoma pateikti patvirtinimą, kad yra studentas (pateikti kolegijos / universiteto pažymėjimą (studento ID), elektroninio pašto adresą, kontaktinį telefoną, pilną vardą ir pavardę), teigiant, kad kitu atveju prenumerata bus atšaukta, o pinigai negrąžinti (t. 6, b. l. 43–51). Vadinasi, šio specifinio produkto, skirto tikslinei auditorijai, būtent su medicina, jos studijomis susijusiems asmenims, įsigijimas pastariesiems buvo būtinas, norint išlaikyti egzaminus, todėl, nors minėti asmenys prie J. V. sukurtos programos prisijungė norėdami gauti prieigą prie jiems būtinos medžiagos už ženkliai mažesnę nei oficiali kainą, tačiau tai nepaneigia, kad neturėdami galimybės naudotis neteisėtai įsigytu produktu, jie reikalingą mokomąją medžiagą būtų įsigiję oficialiai.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl J. V. nusikalstamų veiksmų civilinė ieškovė negavo pajamų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas su apskaičiuotu negautų pajamų dydžiu nesutinka pagrįstai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, negautų pajamų dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo tokiu būdu: kadangi „M“ medžiaga J. V. buvo neteisėtai išplatinta ne mažiau kaip 89 tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir ji atitiko įmonės sukurto produkto „M“ plano C prenumeratos kainą 12 mėnesių, t. y. 401,27 Eur, tai civilinė ieškovė dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų negavo 35 713,03 Eur (89 x 401,27 Eur) pajamų ir tokiu būdu ji patyrė 35 713,03 Eur turtinę žalą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant padarytos žalos dydį, vadovautis tik kaltininko nurodoma suma, už kurią neteisėtai įgytą įmonei priklausančio produkto „M“ medžiagą jis neteisėtai išplatino, būtų neobjektyvu, nes, tokiu būdu nustatant padarytos žalos dydį, būtų sudarytos prielaidos kaltininkams piktnaudžiauti, siekiant išvengti gresiančio produkto tikrąją vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo klausimu svarbu ir tai, kad, kaip ir bet kokia turtinė žala, negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o civiliniam ieškovui tenka pareiga pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Šiame kontekste svarbu tai, kad, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų apie J. V. socialinio bendravimo platformoje „Telegram“ sukurtą pokalbių grupę, kurioje išankstinius užsakymus pateikę asmenys įsigydavo (duomenys neskelbtini), neteisėtai perimtą „M“ medžiagą, jos narių skaičius buvo 90 asmenų (t. 1, b. l. 134). Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad grupės dalyviai buvo pats J. V. bei įmonės „N“ atstovas, apsimetęs vienu iš platformos naudotojų. Vadinasi, kaltinime nurodytų asmenų, kuriems J. V. neteisėtai išplatino civilinei ieškovei priklausantį autorinį produktą buvo 89, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teisme paaiškino civilinės ieškovės atstovas, tarp tų asmenų buvo ir įmonės atstovas, siekęs nustatyti ir atskleisti neteisėtai „M“ medžiagą platinantį asmenį. Atsižvelgus į tai, kad toks įmonės atstovas nebūtų oficialiai pirkęs minėto produkto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant dėl civilinio ieškinio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 401,27 daugino iš 89, o turėjo būti dauginama iš 88 asmenų (t. y. iš bendro „Telegram“ grupės dalyvių skaičiaus atėmus ne tik J. V., bet ir įmonės atstovą). Su tuo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu sutiko ir civilinės ieškovės atstovas. Tokiu atveju gaunasi 35 311,76 Eur suma.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad minėta suma turėtų būti priteista kaip negautos pajamos, ir nesutiko su tuo, kad negautas pajamas sudaro grynasis pelnas, t. y. kad iš minėtos sumos turi būti išskaičiuoti mokesčiai ir sąnaudos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais civilinės ieškovo atstovo argumentais ir atkreipia dėmesį į šiuo klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017 yra išaiškinęs, kad, kalbant apie negautas pajamas, jos turėtų būti suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, kuris turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes, tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-336/2008, 3K-3-418/2014,3K-3-447/2014, 3K-3-24/2015).

Kaip matyti iš įmonės „N“ Finansų ir apskaitos generalinio direktoriaus V. K. rašto, kuriame jis pateikia skaičiavimus dėl mokesčių poveikio prognozuojamoms 35 713,03 Eur pajamoms, susijusioms su 89 pirkėjais (3 870 299 INR 2026 m. kovo 31 d. duomenimis), numatoma pelno mokesčio suma sudarytų maždaug 281 508 INR (2 598 Eur). Ji nustatyta, taikant apytikslį 25,17 proc. faktinį mokesčio tarifą, kuris apskaičiuojamas taip: bazinis mokesčio tarifas: 22 proc. (pagal 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 115BAA straipsnį); papildomas mokestis (angl. surcharge): 10 proc.; Švietimo rinkliava (angl. Education Cess): 4 proc. (t. 6, b. l. 62–63).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovas paaiškino minėtą apskaičiavimą, kuris padarytas dėl 89 pirkėjų, ir pateikė jo detalizaciją, pagal kurią nustatyta (eurais): A) Pajamos, INR – 35 713; tiesioginės sąnaudos: -16 821; netiesioginės sąnaudos: -6 357; kitos finansinės sąnaudos: -2 214. B) Iš viso sąnaudų: -25 392. C) (A - B) Pelnas prieš mokesčius 10 321. Mokesčių struktūra: mokėtinas mokestis nuo visų pajamų 22 proc.: 2 271; priemoka (angl. surcharge) 10 proc. nuo mokėtino mokesčio: 227; sveikatos ir švietimo rinkliava – 4 proc. nuo mokesčio ir priemokos: 100. Iš viso mokėtinas mokestis (25,16 proc.): -2 598. Pelnas po mokesčių (C - D): 7 723 (t. 6, b. l. 66 –67, 68–69).

Pagal aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, apskaičiuotas ikimokestinis pelnas sudaro 10 321 Eur. Iš minėtos sumos atskaičius mokesčius, civilinės ieškovės nurodytas pelnas po mokesčių – 7 723 Eur. Vadinasi, pagal tokius civilinės ieškovės teismui pateiktus duomenis ir skaičiavimus jos grynasis pelnas – 7 723 Eur, tad jos turtinė padėtis, jei J. V. nebūtų padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, būtų pagerėjusi minėta suma.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad dėl patikslinto asmenų skaičiaus (vietoje 89 asmenų nustačius 88 asmenis) pajamų suma turi būti sumažinta iš 35 713 Eur į 35 311,76 Eur (401,27 x 88), atitinkamai sumažėtų ir sąnaudos (- 25 106,66 Eur), todėl pelnas prieš mokesčius būtų 10 205 Eur. Atskaičius ieškovės nurodytus mokėtinus mokesčius, priemokas ir rinkliavą, pelnas po mokesčių sudarytų 7 637 Eur. Vadinasi pagal civilinės ieškovės pateiktus duomenis (negautos pajamos, būtent, grynasis pelnas – 7 637 Eur. Kadangi nustatyta, jog tokia suma būtų pagerėjusi civilinės ieškovės turtinė padėtis, būtent ji, kaip negautos pajamos, priteistina iš nuteistojo J. V. civilinei ieškovei.

Dėl išlaidų, apmokant už neteisėto turinio pašalinimo paslaugas

Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti civilinio ieškinio dalį ir iš jo priteisti 23 943,11 Eur išlaidų, kurias civilinė ieškovė nurodė patyrusi, nes dėl apelianto nusikalstamų veiksmų turėjo užsakyti bei naudotis turinio pašalinimo iš interneto paslaugomis, t. y. buvo priversta kreiptis į atitinkamas įmones, teikiančias turinio pašalinimo iš interneto paslaugą, tam, jog būtų pašalintos internetinės svetainės bei „Telegram“ sukurtos pokalbių grupės ir jose nelegaliai talpinama neteisėtai perimta „M“ medžiaga, dėl to patyrė papildomų išlaidų.

Nuteistasis J. V. savo skunde teigia, kad minėtos išlaidos nebuvo būtinos, nes pati įmonė galėjo nemokamai kreiptis į „Telegram“ atstovus prašydama pašalinti jo neteisėtai patalpintą turinį. Teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo argumentu nesutinka. Civilinė ieškovė turėjo teisę pati nuspręsti, kokiu būdu sieks iš interneto pašalinti nuteistojo neteisėtai įgytą ir platintą jos autorinį turinį (mokomąją „M“ medžiagą). Ji pasirinko samdyti profesionalias įmones, kurioms už minėto turinio pašalinimo paslaugas pagal pateiktas sąskaitas sumokėjo. Civilinės ieškovės atstovas į bylą pateikė tiek įmonei „N“ už suteiktas turinio pašalinimo paslaugas pateiktas įmonių „NC“,“ ir „A“ sąskaitas, tiek apmokėjimą šioms įmonėms pagrindžiančius dokumentus – mokėjimo pranešimus (t. 5, b. l. 93–100, 188–203). Kaip matyti ir iš paties J. V. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kreipimasis į „Telegram“ atstovus, prašant pašalinti turinį, būtų užėmęs daugiau laiko; be to, anot jo, įmonė galėjo samdyti asmenį turinio pašalinimui. Apeliacinės instancijos teisme J. V. taip pat parodė, kad nors „Telegram“ būtų nemokamai pašalinusi įrašus, tačiau tam būtų reikėję skirti darbuotoją, kuris bendrautų su „Telegram“, tam būtų reikėję laiko.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Tuo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, J. V. neteisėti veiksmai tęsėsi palyginti netrumpą laiko tarpą (beveik 8 mėnesius), todėl įmonei kilo būtinybė kuo skubiau ne tik sustabdyti, bet ir visiškai nutraukti tokią J. V. vykdomą neteisėtą veiklą, užkertant kelią tolimesniam įmonei priklausančios „M“ medžiagos neteisėtam platinimui ir skleidimui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, bendraudamas su Indijos įmonės atstovais, grasino paskleisiantis įmonei priklausančius duomenis, reikalaudamas jam sumokėti atitinkamo dydžio išpirkas, kurių sumas vis didino, todėl civilinė ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad jo ketinimai yra rimti ir asmuo juos planuoja įgyvendinti. Civilinės ieškovės atstovo pateikti duomenys rodo, kad, net ir pašalinus internetinę svetainę ir „Telegram“ sukurtą pokalbių grupę, kuriose buvo talpinta „M“ medžiaga, atsirasdavo vis naujų internetinių svetainių ir pokalbių grupių, kuriose ji ir vėl neteisėtai buvo talpinama. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, siekdama pašalinti J. V. nusikaltimų padarinius ir užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams bei išvengti dar didesnės žalos atsiradimo dėl neteisėtų apelianto veiksmų, turėjo teisę kreiptis į įmones, teikiančias turinio pašalinimo iš interneto paslaugas, jog būtų pašalintos internetinės svetainės bei „Telegram“ sukurtos pokalbių grupės, kuriose nelegaliai talpinama J. V. neteisėtai perimta „M“ medžiaga. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad papildomos išlaidos, kurias ieškovė patyrė šalindama J. V. nusikalstamos veikos padarinius, buvo objektyviai būtinos, jų dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas civilinės ieškovės Indijos Respublikos įmonės „N“ reikalavimas, iš apelianto priteisiant 23 943,11 Eur atlyginti išlaidas, patirtas dėl „M“ medžiagos turinio pašalinimo iš interneto, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų proceso išlaidų sumažinimo

Nuteistojo J. V. apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti civilinei ieškovei priteistas advokato atstovavimo išlaidas, kaip neproporcingai dideles ir sudarančias nepakeliamą finansinę naštą apeliantui, nurodant, kad, nors pirmosios instancijos teismas jas sumažino nuo 28 897,35 Eur iki 9 000 Eur, tačiau nepagrindė ir nedetalizavo, kokios konkrečios proceso išlaidos sudaro priteistą 9 000 Eur sumą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog proceso dalyvių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o tik yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvių prašomos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-1073/2024, 2K-47-648/2024, 2K-116-976/2025 ir kt.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-42-951/2025 civilinės ieškovės atstovas advokatas M. Bliuvas, prašydamas priteisti iš nuteistojo 28 897,35 Eur išlaidų atlyginimą už jo atstovavimą (4 t., b. l. 150), pateikė teismui dokumentus dėl proceso išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų išklotinių kopijas su vertimais į lietuvių kalbą bei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, pagrindžiančias civilinės ieškovės patirtas išlaidas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 4, b. l. 151–203).

Civilinės ieškovės atstovo į bylą pateikti „Swedbank“ AB dokumentai patvirtina, kad įmonė „N“ į advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT sąskaitą, esančią „Swedbank“ AB, sumokėjo 24 133,09 Eur: laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 16 048,57 Eur (4 t., b. l. 151); 2024 m. kovo 7 d. – 2 000 Eur (t. 4, b. l. 151); laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. – 6 084,52 Eur (4 t., b. l. 152).

Civilinės ieškovės atstovo pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad advokatų profesinė bendrija Norkus ir partneriai COBALT išrašė įmonei „N“ šias PVM sąskaitas faktūras iš viso 28 897,35 Eur sumai: 2024 m. kovo 29 d. – 500 Eur sumai už prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, įskaitant sutartus tolesnius veiksmus (2024 m. vasaris – kovas) (t. 4, b. l. 154); 2024 m. kovo 29 d. – 2 000 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (t. 4, b. l. 168); 2024 m. balandžio 30 d. – 416 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (400 Eur) ir išlaidų (16 Eur) (t. 4, b. l. 157); 2024 m. gegužės 31 d. – 3 640 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (3 500 Eur) ir išlaidų (140 Eur) (t. 4, b. l. 161); 2024 m. birželio 28 d. – 5 980 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (5 750 Eur) bei išlaidų (230 Eur) (t. 4, b. l. 164); 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 2 578,97 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (2 475 Eur) ir išlaidų (103,97 Eur) (t. 4, b. l. 171); 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 1 638 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (1 575 Eur) bei išlaidų (63 Eur) (t. 4, b. l. 173); 2024 m. rugsėjo 30 d. – 1 315,60 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (765 Eur), kelionės (450 Eur) bei išlaidų (100,60 Eur) (t. 4, b. l. 177); 2024 m. gruodžio 31 d. – 3 182,40 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (3 060 Eur), išlaidų (122,40 Eur) (t. 4, b. l. 180); 2025 m. sausio 31 d. – 1 877,20 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (1 305 Eur), kelionės išlaidų (450 Eur) bei kitų išlaidų (122,20 Eur) (t. 4, b. l. 180); 2025 m. kovo 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą 613,08 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (148,50 Eur ir 441 Eur) bei išlaidų (23,58 Eur) (t. 4, b. l. 188); 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 411,84 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (396 Eur) bei išlaidų (15,84 Eur) (t. 4, b. l. 191); 2025 m. balandžio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą 650,52 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (247,50 Eur ir 378 Eur) bei išlaidų (25,02 Eur) (t. 4, b. l. 195); 2025 m. birželio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą 1 567,80 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (882 Eur, 594 Eur ir 31,50 Eur) bei išlaidų (60,30 Eur) (t. 4, b. l. 198); 2025 m. birželio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą 2 525,94 Eur sumai dėl teisinių paslaugų teikimo (128,25 Eur, 2 016 Eur ir 198 Eur) bei išlaidų (183,69 Eur) (t. 4, b. l. 202).

Prie nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pridėtos detalios darbų išklotinės, rodančios, už kokius advokato atliktus veiksmus paskaičiuotos konkrečios sumos (t. 4, b. l. 158, 161, 165, 171, 174, 177, 181, 185, 188, 192, 195, 199, 202). Vis tik, susipažinus su jų turiniu, matyti, kad į jas, be kita ko, įtrauktos ir, pvz., išlaidos už bendravimą su tyrėju dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos (200 Eur); informacijos peržiūra, bendravimas su advokatu (280 Eur); korespondencijos peržiūra (200 Eur); bendrosios biuro išlaidos (52,20 Eur); vidinis pasitarimas bylos klausimais, bendravimas su klientu dėl bylos, teisinės pozicijos pateikimas (220 Eur) ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atstovavimo išlaidų dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, ieškovės prašomą priteisti proceso išlaidų sumą pagrįstai sumažino, įvertinęs pateiktus jas patvirtinančius dokumentus, remdamasis Rekomendacijose nurodytais kriterijais, taip pat išanalizavęs J. V. turtinę padėtį apibūdinančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas minėtas išlaidas sumažino nuo 28 897,35 Eur iki 9 000 Eur, apelianto nuomone, net ir kelis kartus sumažinta civilinei ieškovei priteisto advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra per didelė ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame konstatuota, kad advokatas M. Bliuvas buvo aktyvus, atstovaudamas civilinę ieškovę ikiteisminio tyrimo, vykusio beveik vienerius metus, laikotarpiu. Susipažinus su pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12444-24 (1 t., b. l. l), nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo 2024 m. kovo 15 d. Indijos Respublikos bendrovės „N“ pareiškimas, kurį surašė minėtas advokatas. Pažymėtina, kad pareiškimas yra itin išsamus, jame teikiami paaiškinimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurie grindžiami daugybe prie pareiškimo pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 22–95). Be to, ikiteisminio tyrimo eigoje civilinės ieškovės atstovas rinko ir teikė papildomus duomenis (5 kartus juos siuntė savo iniciatyva bei atsakydamas į ikiteisminio tyrimo subjektų paklausimus) (t. 1, b. l. 165–181, 182–195; t. 2, b. l. 1–14, 15–60), nurodė tai, koks asmuo galėjo atlikti neteisėtus veiksmus įmonės atžvilgiu, iš kokio IP adreso buvo jungtasi nusikalstamų veiksmų vykdymo metu, pateikdamas taip pat ir vaizdinę medžiagą bei kitus įrodymus, patvirtinančius tiek pareiškime, tiek ir papildomuose raštuose nurodytas aplinkybes, taip, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, palengvindamas ikiteisminį tyrimą. Be to, pagrįstai įvertinta, kad civilinės ieškovės atstovas taip pat dalyvavo įtariamojo J. V. apklausoje ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, vykusiuose kitame mieste negu jo registruota darbo vieta. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinės ieškovės atstovo vaidmuo tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek ir jam vykstant buvo aktyvus ir reikšmingas.

Pagrįsti ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl baudžiamosios bylos sudėtingumo, apimties, trukmės, teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialiųjų žinių poreikio, advokato darbo laiko sąnaudų bei kitų svarbių aplinkybių (Rekomendacijų 4 punktas). Nagrinėjama baudžiamoji byla pakankamai didelės apimties (bylos medžiagą sudaro 6 tomai) ir sudėtingumo, kurį lėmė J. V. inkriminuotos penkios nusikalstamos veikos, iš kurių trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 192 straipsnio 1 dalis, 194 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), viena priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 198 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 181 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Bylos sudėtingumą lėmė ir jos specifika, nes nusikalstamomis veikomis buvo pasikėsinta, be kita ko, ir į elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą, užsienio šalies įmonės intelektinę nuosavybę, neteisėtai įgyjant, laikant ir platinant jos didelės vertės autorinių teisių produktą – „M“ mokomąją medžiagą. Aplinkybės, susijusios su bylos specifika, sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumu ir naujumu, lėmė reikalingų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir specialiųjų žinių (pvz., specifinių informacinių technologijų žinių) poreikį. Paminėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti proceso veiksmai, kuriuose dalyvavo civilinę ieškovę atstovaujantis advokatas, bei pirmosios instancijos teismo posėdžiai vyko Šiauliuose, tad advokatui kilo būtinybė vykti į kitą miestą negu jo registruota darbo vieta.

Taigi, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, kelis kartus sumažindamas prašomas priteisti advokato atstovavimo išlaidas, nesivadovavo Rekomendacijų nuostatomis. Kaip jau minėta, teismas, nustatydamas atlygintinų išlaidų dydį, atsižvelgė į Rekomendacijose įtvirtiną kriterijų sąrašą (4 punktas) ir bylai aktualius kriterijus detaliai aptarė. Be to, Rekomendacijų 9 punkte nurodoma, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 10.1.1 papunktis nustato koeficientą, pagal kurį skaičiuojamas baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis, nurodant, kad už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai kaltinamasis įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, koeficientas yra 2.

Pagal pranešimą apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą (t. 4, 74, 75), ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2025 m. kovo 3 d., t. y. 2025 metų I ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, koeficientas dėl teisinių paslaugų, suteiktų ikiteisminio tyrimo metu, turi būti skaičiuojamas pagal 2024 m. III ketvirtį. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2024 m. III ketvirtį šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2 237,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimalus atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti dydis yra 4 475,8 Eur. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2025 m. kovo 19 d. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip jau minėta, advokatas dalyvavo kitame mieste vykusiame teisiamajame posėdyje; teikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kuriame išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes ir civilinės ieškovės – Indijos Respublikos bendrovės „N“ – civilinį ieškinį pagrindžiančius argumentus (t. 4, b. l. 148–149); teikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir tokį prašymą pagrindžiančius duomenis (t. 4, b. l. 150–203). Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, aptartus bylos ypatumus ir civilinės ieškovės atstovo indėlį, buvo nustatytas iš nuteistojo priteistinas advokato atstovavimo išlaidų dydis. Šiame kontekste reikėtų paminėti ir tai, kad pagal teismų praktiką Rekomendacijų nuostatos, tarp jų ir dėl atstovavimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

Be to, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavo ir apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad nusikalto nepilnametis asmuo, kuriam tik (duomenys neskelbtini), suėjo aštuoniolika metų; jis (duomenys neskelbtini) moksleivis; asmuo niekur nedirba ir negauna pajamų, gyvenas kartu su tėvais (šeimos finansinė padėtis, liudytojo M. V. teigimu, taip pat nėra gera). Skundžiamame nuosprendyje nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį pažymėta ir tai, kad, iš dalies patenkinus įmonės „N“ civilinį ieškinį, nuspręsta iš J. V. civilinei ieškovei priteisti 59 656,14 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau paminėta, taip pat į aplinkybes, kad apeliantui šiuo metu jau yra suėję devyniolika metų, jis yra baigęs 12 klasių bei turi galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą ir priteistas išlaidas, taip pat ir į tai, kad iš jo priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydis yra sumažinamas, o civilinė ieškovė už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme priteisti išlaidų neprašė, vertina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 9 000 Eur suma, kuri yra pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, nėra neproporcinga bei nelaikytina nepakeliama našta nuteistajam. Remdamasi bylos įrodymais nustatyta aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė civilinės ieškovės naudai per didelę procesinių išlaidų, civilinės ieškovės patirtų dėl advokato atstovavimo baudžiamojoje byloje, sumą.

Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš J. V. priteisė civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą –išlaidas, susijusias su turinio pašalinimo paslaugų apmokėjimu, ir negautas pajamas, tačiau netinkamai nustatė pastarųjų dydį, nes J. V. sukurtoje „Telegram“ grupėje tarp 89 „M“ medžiagą įgijusių studentų, buvo ir Įmonės atstovas, siekęs nustatyti ir atskleisti „M“ produktą neteisėtai platinantį asmenį, taip pat apskaičiuojant iš nuteistojo priteistinas negautas pajamas nebuvo įvertintos sąnaudos ir mokėtini mokesčiai. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteistinos sumos J. V. civilinei ieškovei turtinei žalai atlyginti jau pervesta 500 Eur suma (t. 5, b. l. 4). Dėl šių aplinkybių nuteistojo J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama nuosprendžio dalis, kuria iš J. V. civilinei ieškovei priteista 59 656,14 Eur turtinei žalai atlyginti, keistina, nustatant, kad priteistinas turtinės žalos dydis yra 31 080,11 Eur (23 943,11 + 7 637 – 500).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. V. civilinei ieškovei Indijos Respublikos įmonei „N“ priteista 59 656,14 Eur turtinei žalai atlyginti, ir priteistą sumą sumažinti iki 31 080,11 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio aštuoniasdešimt Eur 11 ct). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eglė GruodienėAudrius JuozapavičiusLinas Šiukšta