Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovams M. K., likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, mažajai bendrijai „Waste management“ dėl sutarties, papildomo susitarimo, perdavimo–priėmimo aktų ir atliekų perdavimo lydraščių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. L., mažoji bendrija „Valtimeta“, akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Kontmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 1) mažosios bendrijos (toliau – MB) „Waste management“ ir LUAB ,,Laugina“ (toliau – ir bendrovė) 2023 m. birželio 23 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 1/2023 ir 2024 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą prie 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/2023 arba (alternatyvus reikalavimas) tą dalį, kurioje nurodyti atliekų kiekiai neegzistavo; 2) atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus: 2023 m. gruodžio 21 d. aktą Nr. 1, 2024 m. vasario 29 d. aktą Nr. 2, 2024 m. kovo 29 d. aktą Nr. 3, 2024 m. balandžio 29 d. aktą Nr. 4, 2024 m. gegužės 23 d. aktą Nr. 5 (toliau – ir aktai); 3) suformuotus atliekų perdavimo lydraščius (GPAIS (vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema)) Nr.: 4465934; 4465934; 4295494; 4465934; 4465934; 4465934; 4465934; 4465934; 4465934; 4485413; 4469889; 4504545; 4291732; 4288323; 4291732; 4288323; 4291732; 4288323; 4462296; 4303730; 4303685; 4295491; 4488283; 4487438; 4485375; 4481170; 4465933; 4303680; 4511221; 4504046; 4469877; 4465445; 4465309; 4462288; 4458705; 4981978 (toliau – ir lydraščiai); 4) taikyti restituciją ir iš atsakovės MB „Waste management“ atsakovei LUAB ,,Laugina“ priteisti 1 716 143 Eur; jeigu teismas nesutiktų taikyti visiškos restitucijos – priteisti 1 421 543 Eur; solidariai iš atsakovo M. K. atsakovei LUAB ,,Laugina“ priteisti 1 716 143 Eur; jeigu teismas nesutiktų taikyti visiškos restitucijos – priteisti 1 421 543 Eur; 5) iš atsakovo M. K. atsakovei LUAB ,,Laugina“ priteisti 1 716 143 Eur žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji yra didžiausia atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorė ir kreditorių susirinkimo pirmininkė. LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K. (toliau – ir administratorius) administravimo laikotarpiu gavo 4 213 583,37 Eur pajamų, todėl galėjo būti atkurtas bendrovės mokumas, tačiau administratorius vienasmeniškai, be bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir kreditorių pritarimo, priėmė sprendimą tvarkyti atliekas, buvusias valstybinėje žemėje, su atsakove MB „Waste management“ sudarė 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1/2023, 2024 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą dėl atliekų tvarkymo paslaugų (toliau – ir ginčijama sutartis), taip pat ir dėl dalies atliekų, kurių kiekiai neegzistavo.

Ieškovė pažymėjo, kad LUAB „Laugina“ 2023 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkime buvo atsisakyta padidinti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir išlaidų atliekų tvarkymui dydį, tačiau administratoriaus 2023 m. birželio 22 d. sušauktame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo išlaidų sąmatai pritarta. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 2023 m. birželio 22 d. susirinkime priimti sprendimai buvo panaikinti. Nepaisant teismui pateikto skundo, kitą dieną po kreditorių sprendimo administratorius LUAB „Laugina“ vardu pasirašė ginčijamą 1 356 773 Eur vertės sutartį, nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2023 m. birželio 27 d. sumokėjo 407 031,9 Eur avansą bei pavedė MB „Waste management“ pradėti atliekų tvarkymo darbus. Pagal ginčijamą sutartį atliekų tvarkymas bendrovei kainavo 1 716 143 Eur.

Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 patvirtino LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-183-866/2026. Administratoriaus veiksmų teisėtumas ir patirtų išlaidų pagrįstumas buvo grindžiamas ir tuo pagrindu, kad ginčijama sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

Ieškovės įsitikinimu, surinkta pakankamai įrodymų, kad ginčijama sutartis, aktai bei lydraščiai (GPAIS) yra iš esmės suklastoti, juose nurodyti sutvarkytų atliekų kiekiai yra fiktyvūs, pažeidžiantys LUAB „Laugina“, jos kreditorių, akcininko interesus, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Egzistuoja sąlygos ginčijamą sutartį ir jos pagrindu sudarytus aktus bei lydraščius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalis), CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), bankrutuojančio juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis), kaip tariamus (CK 1.86 straipsnis) ir piktavališkus (CK 1.91 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad sutartis pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus, nes sumažino bendrovės turtą, iš kurio galėjo būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, po šio sandorio sudarymo bendrovė vėl tapo nemoki; administratorius neturėjo pareigos sudaryti ginčijamos sutarties, nes tuo metu turimų lėšų pakako atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti įmonės mokumą, tokiu atveju nebuvo pareigos privalomai sutvarkyti atliekas; administratorius ir MB „Waste management“ buvo nesąžiningi, nes žinojo (turėjo žinoti), kad ginčijama sutartis pažeis kreditorių teises, susitarė atliekas sutvarkyti už didžiausius įkainius ir fiktyviai tvarkyti nesančias atliekas, veikė neturėdami kreditorių patvirtintos padidintos administravimo išlaidų sąmatos atliekų tvarkymui ir viršydami patvirtintos sąmatos dydį, slėpė informaciją apie sudarytą ginčijamą sutartį ir jos vykdymą. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą suprato tik 2026 m. vasario 19 d., kai įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartis ir 2026 m. kovo 4 d. buvo gautas atliekų valstybinėje žemėje kiekio ir kainos vertinimas, iš kurio tapo akivaizdu, kad pagal ginčijamą sutartį prisiimti sutvarkyti atliekų kiekiai neatitinka GPAIS deklaruotų kiekių, rūšių.

Realiai iš viso atliekų susidarė 2 643,32 tonos, todėl atliekų kiekiai, viršijantys šiuos skaičius, nurodyti neteisėtai, yra fiktyvūs. MB „Waste management“ neišvežė dalies atliekų, nes tokių atliekų kiekių nebuvo.

Atsakovai, piktavališkai susitarę sutvarkė atliekas nurodydami padidintus jų kiekius ir už neadekvačiai didelius įkainius, keletą kartų viršijančius rinkos kainas, o kreditoriai neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės, nes informacija buvo nuslėpta, taip buvo pasisavintos bendrovės lėšos. Dėl atsiskaitymo už paslaugas paslaugų teikėja kreipėsi į teismą, taip bandydama sukurti civilinių santykių teisėtumo įspūdį.

Ginčijamas sandoris yra tariamas, nes šalys juo siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas administratoriui išmokėti bendrovei priklausančias lėšas, sudaryti vaizdą, kad yra pagrindas atsakovei MB „Waste management“ iš bendrovės gauti lėšas. Realiai šalys teisių ir pareigų pagal ginčijamos sutarties dalį, kurioje nurodyti fiktyvūs atliekų kiekiai, neįgijo.

Sudarydamos ginčijamą sutartį, šalys turėjo akivaizdžiai neteisėtą tikslą ir jis buvo pasiektas – LUAB „Laugina“ kreditoriai prarado galimybę didesne dalimi patenkinti savo reikalavimus iš bankroto proceso metu gautų lėšų, kurias neteisėtai pasisavino atsakovai.

Ginčijama sutartis prieštarauja juridinio asmens teisnumui. Administratoriaus tikslas turėjo būti patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, tačiau jis, bankroto procese gavęs 4 213 583,37 Eur pajamų, pirko paslaugas iš su juo susijusių asmenų (UAB „Start Invest“), ėmėsi tvarkyti atliekas valstybinėje žemėje už 1,7 mln. Eur, todėl bendrovės kreditorių reikalavimai liko iš dalies nepatenkinti.

Ginčijama sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 punktas). Ieškovė nurodo, kad iš GPAIS duomenų matyti, jog tariamas atliekas vežė MB „Valtimeta“. MB „Waste management“ neturėjo atliekų tvarkymo licencijos, o MB „Valtimeta“ neturėjo pavojingų atliekų vežimo licencijos.

Ieškovė prašė taikyti vienašalę restituciją arba alternatyviai – dalinę restituciją ir iš atsakovės MB „Waste management“ atsakovei LUAB ,,Laugina“ priteisti tą lėšų dalį, kuri galėtų būti sumokama už sutvarkytų atliekų kiekį, apskaičiuotą pagal byloje pateiktų realių duomenų kiekius ir rinkos kainas (ieškovės vertinimu, preliminariai galėtų kainuoti apie 294 600 Eur, todėl atsakovė MB „Waste management“ privalo grąžinti atsakovei LUAB ,,Laugina“ 1 421 543 Eur).

Pritaikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamos sutarties sudarymo, nebūtų visiškai atkurta, nes iš viešai prieinamų duomenų ir atsakovės MB „Waste management“ finansinių rodiklių matyti, kad ji tiek lėšų neturi. Ieškovės teigimu, atsakovai veikė turėdami bendrą ketinimą pasisavinti bendrovės lėšas ir sukelti žalą. Todėl atsakovas M. K., atlikęs neteisėtus veiksmus (bendrovei turint lėšų neatsiskaitė su kreditoriais, nesiėmė JANĮ nustatytų veiksmų dėl viršytos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir padidinimo, atliekoms tvarkyti pasirinko tiekėją, siūlantį aiškiai per dideles ir rinkos viršijančias kainas, veikė neturėdamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos atliekų tvarkymui, neįsigaliojus kreditorių susirinkimo nutarimui sudarė ginčijamą sutartį ir apie ją neinformavo kreditorių, tariamai tvarkė neegzistuojančias atliekas), turi pareigą atlyginti savo neteisėtais veiksmais bendrovei padarytą 1 716 143 Eur žalą.

Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės LUAB „Kontmena“ ieškinį atsakovams M. K., LUAB „Laugina“, MB „Waste management“ dėl 2023 m. birželio 23 d. sutarties, papildomo susitarimo, perdavimo–priėmimo aktų ir atliekų perdavimo lydraščių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimu siekia, kad LUAB „Laugina“ bankroto byloje patirtos 1 716 143 Eur administravimo išlaidos, susidariusios už atliekų tvarkymą, būtų pripažintos nepagrįstomis ir restitucijos pagrindu grąžintos bendrovei, nes buvo patirtos vykdant neteisėtą ginčijamą sutartį, kuri tokia yra dėl neteisėtų atsakovo LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K. ir atsakovės MB „Waste management“ veiksmų: administratorius bendrovei turint lėšų neatsiskaitė su kreditoriais ir neatkūrė įmonės mokumo, nesiėmė JANĮ nustatytų veiksmų dėl viršytos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir padidinimo, atliekoms tvarkyti pasirinko tiekėją, siūlantį aiškiai per dideles ir rinkos viršijančias kainas, su juo piktavališkai susitarė ginčijamos sutarties pagrindu pasisavinti bendrovės lėšas, veikė neturėdamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos atliekų tvarkymui, neįsigaliojus kreditorių susirinkimo nutarimui sudarė ginčijamą sutartį ir apie ją neinformavo kreditorių, tariamai ir fiktyviai tvarkė neegzistuojančias atliekas.

Teismo vertinimu, dėl šioje byloje įrodinėjamo ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, kurioje dalyvavo pareiškėjas nemokumo administratorius M. K., atstovaujantis LUAB „Laugina“, suinteresuoti asmenys LUAB „Kontmena“, E. L., 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė panaikinti atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-183-866/2026 minėtą nutartį paliko nepakeistą, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, kurios kaip faktinis ieškinio pagrindas nurodomas bei įrodinėjamas ir šioje byloje.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo M. K. atsakovei BUAB ,,Laugina“ 1 716 143 Eur žalos atlyginimą, teismo nuomone, taip pat yra įsiteisėjęs teismo spendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. birželio 27 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-295-513/2025 pagal ieškovų LUAB „Kontmena“ ir E. L. netiesioginį ieškinį atsakovui M. K. dėl 889 943,02 Eur priteisimo žalai atlyginti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovų ieškinio administratoriui dėl 837 947,13 Eur priteisimo deliktinės atsakomybės pagrindu buvo pripažinta nepagrįsta, neįrodžius visų jo atsakomybės sąlygų ir atmesta (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025). Teismai konstatavo, kad, nors administratorius atliko neteisėtus veiksmus (nesivadovavo JANĮ 75 straipsniu, nesant kreditorių susirinkimo sutikimo ar teismo sprendimo sumokėjo 837 947,13 Eur už MB „Waste management“ suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas), tačiau padarė išvadą, kad nurodyto dydžio žala bendrovei ir jos kreditoriams nepadaryta, nes atsakovas turėjo JANĮ nustatytą pareigą sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, šios pareigos negalėjo nevykdyti, nes tolesnis delsimas tvarkyti užterštą teritoriją galėjo sukelti dar didesnių išlaidų ir nuostolių gamtai, taigi, atliekų sutvarkymo išlaidos bet kuriuo atveju būtų patirtos.

Pirmosios instancijos teismas iš minėtų teismų procesinių sprendimų nustatė, kad teismai tyrė ir vertino tas pačias aplinkybes bei įrodymus, kurie nurodomi kaip šios bylos ieškinio faktinis pagrindas (nustatė, jog neįrodyta, kad nustatyto kiekio ir sudėties aplinkai pavojingų teršalų ir atliekų sutvarkymui panaudota suma yra nepagrįsta, pernelyg didelė ir pažeidžia LUAB „Laugina“ ar jos kreditorių teises ir interesus, kad atliekų buvimą LUAB „Laugina“ veiklos teritorijoje patvirtina antstolio M. P. 2022 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštai, UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ 2024 m. vasario 12 d. teritorijos tvarkymo planas). Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės, kurias tos pačios šalys šioje byloje tų pačių įrodymų pagrindu prašo nustatyti pakartotinai ir kitaip, nei tai jau yra nustatyta įsiteisėjusiame minėtame teismo sprendime.

Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 ir šioje byloje reiškiamo ieškinio dalykas dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio iš dalies nesutampa, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškiniai netapatūs, nes abu piniginiai reikalavimai yra kilę iš to paties teisinio santykio, priteisti žalos atlyginimą reikalaujama dėl tų pačių MB „Waste management“ sumokėtų pinigų pagal ginčijamą sutartį už LUAB „Laugina“ atliekų sutvarkymą, o sumos skiriasi tik todėl, kad pirmojoje byloje buvo reikalauta žalos pagal tuo metu faktiškai išmokėtų pinigų sumą.

Tai, kad Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 reikalavimas priteisti žalos atlyginimą buvo pareikštas ne tik dėl nepagrįstai patirtų išlaidų už atliekų sutvarkymą, bet ir kitais pagrindais, nesudaro pagrindo vertinti, kad teisminio nagrinėjimo objektas nesutampa su šios bylos objektu. Bylose dalyvavo tie patys asmenys, o tai, kad jų procesinis statusas buvo skirtingas ir byloje dalyvavo kiti tretieji asmenys, neturintys savarankiškų reikalavimų į ginčo dalyką, nesudaro pagrindo vertinti, kad faktinės pagrindinės ginčų šalys nesutampa ir kad ginčas vyksta ne tarp tų pačių byloje dalyvavusių asmenų.

Teismas nusprendė, kad ieškinys dėl ginčijamos sutarties ir jos pagrindu sudarytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei dėl žalos atlyginimo yra tapatus ieškiniams, pareikštiems pirmiau minėtose dvejose bylose, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turinčiais šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims prejudicinę ir res judicata galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, ieškovė, šioje byloje siekia, kad tas pats ginčas dėl patirtų išlaidų atliekoms sutvarkyti teisėtumo ir pagrįstumo, vadovaujantis kito – sandorių negaliojimo instituto – normų pagrindu, būtų išspręstas kitaip, o tai iš esmės reiškia įsiteisėjusių teismų sprendimų ginčijimą. Teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu teisiniu pagrindu.

Ieškovė LUAB „Kontmena“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju neegzistuoja ieškinių tapatumo kriterijai.

Ieškinio reikalavimai reiškiami ne tik LUAB ,,Laugina“ administratoriui, bet ir MB „Waste management“, kuri skundžiamoje nutartyje nurodytose išnagrinėtose bylose nedalyvavo. Vien dėl šios priežasties teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio kaip tapataus.

Nė vienoje iš pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų reikalavimas dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareikštas, teismai nepasisakė dėl šios sutarties teisėtumo, sutarties teisinis kvalifikavimas nebuvo atliktas.

CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėtose bylose gali turėti prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas nagrinėjamoje byloje, tačiau tai negali būti pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį byloje, kurioje ieškovė savo pažeistas teises siekia ginti kitais įstatymo nustatytais būdais.

Pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose įrodinėjimo dalykas ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai, buvo skirtingi.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 ieškinys buvo pareikštas nemokumo administratoriui M. K. dėl 889 943,02 Eur lėšų grąžinimo tuo pagrindu, kad bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą dėl 889 943,02 Eur išleistų lėšų, taip pat dėl 833 296,59 Eur neišleistų lėšų. Ieškovai, vadovaudamiesi imperatyviomis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies, JANĮ 75 straipsnio 8 dalies normomis, byloje teigė ir įrodinėjo, kad atsakovo atžvilgiu egzistuoja įstatyminė pareiga asmeninėmis lėšomis padengti ir grąžinti kreditorių nepatvirtintas, teismo atsisakytas tvirtinti išleistas lėšas bendrovei. Šalys neįrodinėjo, o teismas netyrė aplinkybių, susijusių su atliekų neteisingais kiekiais.

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 analizavo atsakovo M. K. neteisėtus veiksmus būtent tame kontekste, kad jis tvarkė atliekas neturėdamas nei kreditorių, nei teismo pritarimo. Teismas paslaugų teikimo sutarties teisėtumo netyrė ir nevertino, byloje jos neteisėtumas nebuvo įrodinėjamas.

Kauno apygardos teismo 2026 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1312 555/2025 buvo sprendžiamas klausimas dėl LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtų administravimo išlaidų, taip pat ir 1 716 143 Eur administravimo išlaidų, susidariusių už atliekų tvarkymą, patvirtinimo. Šioje byloje taip pat nebuvo sprendžiamas ir analizuojamas paslaugų teikimo sutarties teisėtumo klausimas.

Nors paminėtuose procesiniuose teismų sprendimuose užsimenama apie netinkamai ir neteisingai nustatytus atliekų kiekius ir per didelius jų sutvarkymo įkainius, minimi kai kurie tie patys įrodymai, kurie teikiami ir šioje byloje, tokie argumentai iš esmės nebuvo paminėtų bylų nagrinėjimo dalykas, nesudarė minėtų bylų ieškinio pagrindo, dėl jų teisingumo ir teisėtumo nebuvo pasisakyta ir šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Paminėtuose procesiniuose teismų sprendimuose akcentuojama, kad paslaugų teikimo sutartis nebuvo ginčijama, taigi yra galiojanti ir teisėta. Šioje byloje ieškovė pasirinko būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą – ginčyti paslaugų teikimo sutartį, o atsisakius priimti ieškinį iš esmės yra pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą.

Teismas padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su reiškiamais reikalavimais atsakovui M. K.. Vien tai, kad tiek šioje, tiek paminėtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje reiškiami reikalavimai buvo grindžiami deliktine atsakomybe, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumo. Šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas kitomis aplinkybėmis, t. y. bendrovei turint lėšų visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir padengti administravimo išlaidas, atsakovas ignoravo JANĮ įtvirtintas nuostatas ir veiksmų seką esant sąmatos viršijimui, organizavo bei pasirinko vieną iš didžiausius paslaugų įkainius siūlančią įmonę MB „Waste management“, neįsigaliojus kreditorių nutarimui sudarė ginčijamą sutartį ir sumokėjo paslaugos teikėjui už fiktyvius atliekų kiekius 1,7 mln. Eur, slėpė sutarties sudarymo faktą nuo kreditorių, tariamai tvarkė neegzistuojančias atliekas, veikė nesąžiningai, apgaulingai ir savanaudiškai.

Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant tiek materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės LUAB „Kontmena“ ieškinį atsakovams M. K., LUAB „Laugina“, MB „Waste management“ dėl bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratoriaus su MB „Waste management“ sudarytos sutarties dėl atliekų tvarkymo paslaugų bei papildomo susitarimo, perdavimo–priėmimo aktų ir atliekų perdavimo lydraščių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, taip pat žalos atlyginimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.

CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nurodęs, kad, jeigu teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-183-866/2026), Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-455-912/2025)) atsakovė MB „Waste management“ nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje dėl šio ieškinių tapatumo požymio (kriterijaus), t. y. ginčo šalių, nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje, pateiktame nagrinėjamoje byloje, reikalavimų atsakovei MB „Waste management“ pareiškimas (nenustačius nepagrįsto jos įtraukimo) nesudaro pagrindo pripažinti šalių šiame procese ir teismo nurodytose civilinėse bylose tapatumą. Minėta, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Konstatavus, kad bankroto procese išnagrinėtas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo yra tapatus ginčui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, galėtų būti apribotos sutarties šalies teisės bei teisėti interesai.

Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 23 punktas).

Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 24 punktas).

Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, 30 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-455-912/2025) ieškovai LUAB „Kontmena“ ir E. L. netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti LUAB „Laugina“ iš atsakovo M. K. 889 943,02 Eur (kaip nurodo apeliantė, kurie buvo išleisti negavus nei kreditorių susirinkimo dėl bendrovės administravimo lėšų padidinimo, nei teismui patvirtinus išleistų lėšų administravimo išlaidoms) žalos atlyginimą ir 6 proc. procesines palūkanas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-183-866/2026 palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025, kuria panaikintas LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimas ir patvirtintos atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtos 1 716 143 Eur administravimo išlaidos, susidariusios už atliekų tvarkymą.

Taigi, sutiktina su apeliantės argumentu, kad nė vienoje iš pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų reikalavimas dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo pareikštas, teismai nepasisakė dėl šios sutarties teisėtumo ieškovės ieškinyje nurodytais pagrindais, sutarties teisinis kvalifikavimas nebuvo atliktas.

Dėl šios priežasties ieškovės pareikštų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra pagrindo laikyti tapačiais ieškiniais pirmiau išnagrinėtiems Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-183-866/2026), Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-455-912/2025) tiek dėl skirtingų ginčo šalių, tiek dėl dalyko ir būtent šiuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad, įsigaliojusio teismo sprendimo materialieji padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1075/2021, 23 punktas). Tačiau tai negali būti pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį byloje, kurioje ieškovė savo pažeistas teises siekia ginti kitais įstatymo nustatytais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio dalies, susijusios su reikalavimu dėl žalos iš administratoriaus priteisimo, (ne)tapatumo.

Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-455-912/2025) ieškovai LUAB „Kontmena“ ir E. L. netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti LUAB „Laugina“ iš atsakovo M. K. 889 943,02 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. procesines palūkanas. Iš pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad ieškovė LUAB „Kontmena“, remdamasi JANĮ 75 straipsnio 8 dalimi (pagal ankstesnį reglamentavimą – ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), teigė, jog nemokumo administratorius privalo atlyginti išlaidas, kurios viršijo administravimo išlaidų sąmatą, iš asmeninių lėšų, neįrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija atmetė nurodytus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija nemokumo administratoriaus elgesį (įskaitant tai, kad nesant kreditorių susirinkimo sutikimo ar teismo sprendimo sumokėjo 837 947,13 Eur už MB „Waste management“ suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas) vertino kaip neteisėtus veiksmus, tačiau nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo, konstatavo, jog administratoriui civilinė atsakomybė nekyla. Teismas nustatė, kad LUAB „Laugina“ valdytoje teritorijoje yra atliekų, joje LUAB „Laugina“ anksčiau vykdė veiklą ir šiuo metu yra atsakinga už jos sutvarkymą, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto objektus buvo išnuomojusi LUAB „Kontmena“. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo nevykdyti įstatyme nustatytų įpareigojimų sutvarkyti atliekas. Atliekų tvarkymo išlaidos vis tiek būtų patirtos, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų be kreditorių sutikimo ar teismo procesinio sprendimo sumokėjęs už paslaugas atliekas sutvarkiusiai bendrovei. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui, kad delsimas sutvarkyti užterštą bendrovės veiklos teritoriją galėjo sukelti didesnių išlaidų ir nuostolių gamtai. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025, be kita ko, buvo pažymėjęs, jog ieškovai neįrodė, kad nustatyto kiekio ir sudėties aplinkai pavojingų teršalų ir atliekų sutvarkymui panaudota suma yra nepagrįsta, pernelyg didelė ir pažeidžia LUAB „Laugina“ ar jos kreditorių teises ir interesus.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas kitomis aplinkybėmis (kad bendrovei turint lėšų visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir padengti administravimo lėšas, atsakovas ignoravo JANĮ įtvirtintas privalomas nuostatas ir veiksmų seką esant sąmatos viršijimui, organizavo bei pasirinko vieną iš didžiausius paslaugų įkainius siūlančią įmonę, veikė neturėdamas kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos atliekų tvarkymui, neįsigaliojus kreditorių nutarimui sudarė ginčijamą sutartį ir sumokėjo paslaugos teikėjui už fiktyvius atliekų kiekius 1,7 mln. Eur, slėpė sutarties sudarymo faktą nuo kreditorių, tariamai tvarkė neegzistuojančias atliekas, veikė nesąžiningai, apgaulingai ir savanaudiškai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimas grindžiamas visiškai naujomis aplinkybėmis ar juridiniais faktais. Pirmiau buvo nurodyta, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (šios nutarties 34 punktas).

Apeliantės teiginiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 analizavo atsakovo M. K. neteisėtus veiksmus būtent tame kontekste, kad jis tvarkė atliekas neturėdamas nei kreditorių, nei teismo pritarimo, nurodyti neįvertinus fakto, kad teismas konstatavo, jog nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, į nurodytos bylos ginčo apimtį pateko ir žalos (fakto bei dydžio) klausimai. Apeliantė iš esmės nepagrindė, kad reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl žalos iš administratoriaus atlyginimo, t. y. kad jis sudaro savarankišką pagrindą reikalauti atlyginti žalą bendrovei.

Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad reikalavimo dalis (ieškinio dalykas), viršijanti 837 947,13 Eur, dėl kurios nebuvo sprendžiama Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 (837 947,13 Eur – ieškinio dalis išnagrinėtoje byloje dėl atliktų mokėjimų, susijusių su LUAB „Laugina“ veiklos teritorijoje susikaupusių atliekų tvarkymu), yra tapati. Iš pirmiau aptartų teismo sprendimų turinio akivaizdu, kad nagrinėti reikalavimai buvo siejami tik su faktiškai tuo metu apmokėtomis išlaidomis. Šioje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas sumokėjo paslaugos teikėjui už fiktyvius atliekų kiekius 1,7 mln. Eur (ieškinio reikalavimas pareikštas dėl 1 716 143 Eur žalos atlyginimo). Taigi, pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 878 195,87 Eur žalos atlyginimo nepagrįstai laikė tapačiu ir šią ieškinio dalį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1312-555/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-183-866/2026), Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-455-912/2025) ir nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų dėl 2023 m. birželio 23 d. sutarties, papildomo susitarimo, perdavimo–priėmimo aktų ir atliekų perdavimo lydraščių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, taip pat dalies reikalavimo dėl žalos atlyginimo (dėl 878 195,87 Eur) tapatumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti šią ieškinio dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Tai sudaro pagrindą iš dalies patenkinti apeliantės atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pirmiau nurodytus reikalavimus ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria atsakyta priimti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovams M. K., likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, mažajai bendrijai „Waste management“ dėl 2023 m. birželio 23 d. sutarties, papildomo susitarimo, perdavimo–priėmimo aktų ir atliekų perdavimo lydraščių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, 878 195,87 Eur žalos iš atsakovo M. K. atsakovei LUAB ,,Laugina“ priteisimo ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.