- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- e2-416-516/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00930-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Ieškovas
- ČELTA
- Atsakovas
- "Verslavita", Bankrutuojanti bankas "Snoras", DK PZU LIETUVA
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ vadovo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Čelta“ vadovo A. K. Č. prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“, UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėja UAB ,,Čelta“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; pripažinti 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitą Nr. N-8-058 neteisinga; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Čelta“ ir BAB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418. Ieškinys grindžiamas turto vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058, kaip prielaidos ieškovei sudaryti su AB banku SNORAS kredito sutartį, neatitikimu turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms. Ieškovė prašymą grindžia, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties Nr. DOK–1010 išvada, kad minėta turto vertinimo ataskaita sudaryta nesilaikant įstatymo. Ieškovės teigimu nėra pagrindo atmesti prašymą atnaujinti procesą praleidus 5 metų terminą, kadangi byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija – ilga ginčo sprendimo trukmė.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir paskyrė pareiškėjai 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas nustatė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra tapatus ankstesniems prašymams dėl proceso atnaujinimo ir pateiktas praleidus 5 metų terminą. Kadangi pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipiasi nuolat, tokie prašymai peržiūrimi apeliacine tvarka, paskutinį kartą toks prašymas apeliacinės instancijos teismo įvertintas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-221-407/2026, tačiau 2026 m. balandžio 20 d. pareiškėja pakartotinai su analogišku procesiniu dokumentu kreipėsi į teismą, pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo jau yra ketvirtas 2026 metais, prieš tai pareiškėjos prašymai dėl proceso atnaujinimo buvo grąžinti Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. eA2-1633-432/2026, eA2-1742-643/2026, eA2-1819-861/2026, kuriuose pateikti atskirieji skundai, tačiau tik civilinėje byloje Nr. eA2-1633-432/2026 apeliacinės instancijos teismas įvertino atskirąjį skundą (minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-221-407/2026), kitose dviejose civilinėse bylose pareiškėjos atskirieji skundai dar nėra išnagrinėti, tačiau nesulaukusi jų išnagrinėjimo rezultato ir neatsižvelgusi į ankstesnius įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus pareiškėja ir toliau teikia pakartotinius prašymus dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nepaisant daugkartinių teismų išaiškinimų pareiškėja nepaiso teismų nurodymų ir netinkamai naudojasi teisminės gynybos teise, todėl tai sudarė pagrindą skirti pareiškėjai 500 Eur baudą.
Pareiškėjos vadovas A. K. Č. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirtą baudą.
Nurodė, kad šiuo metu nėra įvertinta, ar turto vertinimo ataskaita yra (ne)teisinga, todėl paaiškėjus naujai aplinkybei, nepagrįstai atsisakoma priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ginčo dėl turto vertinimo ataskaitos teisėtumo nėra. Turto vertinimo ataskaita sudaryta nesilaikant įstatymo reikalavimo, surašyta nekompetentingo asmens, todėl ji yra iš esmės neteisinga, o nesant kartu pateikto turto apžiūros akto, tai tik konsultacinio pobūdžio informacija. Paskirta bauda nepatvirtina teisingumo įvykdymo, kadangi teismas nesivadovavo įstatymu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Bauda paskirta nesupratus ginčo ir jo neišsprendus iki šiol.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB ,,Čelta“ prašymo dėl baudos panaikinimo.
Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis, nustatęs daugkartinius pareiškėjos kreipimusis į teismą su analogiškais pareiškimais dėl proceso atnaujinimo, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais įvertinti kaip pakartotiniai ir pateikti suėjus naikinamajam terminui, todėl nepriimtini ir grąžinti pareiškėjai, nusprendė, kad pareiškėja nepaiso teismų išaiškinimų ir teikdama vis naujus, pakartotinius prašymus, piktnaudžiauja teise. Prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo pareiškėjos vadovas nenurodo jokių argumentų dėl paskirtos baudos sumažinimo, prašo paskirtą baudą panaikinti iš esmės vieninteliu pagrindu – įsitikinimu, jog pareikštas prašymas yra teisingas, o jo pateikimu pareiškėja siekia įgyvendinti teisingumą. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutiko, nes visi argumentai dėl pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo nepriimtinumo yra išdėstyti teismo priimtoje 2026 m. balandžio 21 d. nutartyje, kuria pareiškėjos prašymą atsisakyta priimti. Tai, kad pareiškėja kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo panaikinti jai paskirtą baudą, nes tai iš esmės pateisintų netinkamą pareiškėjos procesinį elgesį.
Pareiškėja nenurodė jokių netinkamą procesinį elgesį pateisinančių arba lengvinančių aplinkybių, todėl nusprendė, kad bauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir panaikinti jos nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjos UAB ,,Čelta“ vadovas A. K. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Turto vertinimo ataskaitos (ne)galiojimas nėra įvertintas, neįvertinta ar ji atitinka įstatymą, ar teisinga. Turto vertinimas atliktas tokios būklės turtui, kokios negali būti. Turto vertinimo aktas pasirašytas nekompetentingo asmens, neturinčio sąsajų su turtu ir turto vertinimu. Turto vertinimo ataskaita be turto apžiūros yra tik konsultacinio pobūdžio informacija. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas nauja aplinkybe, kad turto vertinimo ataskaita yra neteisinga, tačiau teismai jos nevertina, nenagrinėja ginčo esmės, todėl pareiškėja vis teikia naujus prašymus. Pareiškėja nėra pateikusi nė vieno pakartotinio prašymo, kadangi turto vertinimo ataskaitos (ne)teisingumas nėra nustatytas. Teismas nesuprato ginčo esmės, kad turto vertinimo ataskaita nesudaryta įstatymu ir yra iš esmės neteisinga, neturi juridinės galios, už tai atsakingi turto vertintojai. Byloje susiklostė išskirtinė situacija, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, nors ji sudaryta nesilaikant įstatymo reikalavimų.
Bauda paskirta nepagrįstai, kadangi pareiškėja stengiasi įvykdyti teisingumą, o teismas nesivadovavo įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nepanaikinta apeliantei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).
Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ieškovų (tarp jų ir apeliantės) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantė pirmąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2016 m. lapkričio 7 d., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 procesą atsisakyta atnaujinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017 minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Apeliantė 2017 m. gegužės 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4269-553/2017 atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1187-196/2016 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Paskutinis apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-221-407/2026, kuria Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį palikus nepakeistą apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti. Paskutinis apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo po skundžiamos nutarties priėmimo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-302-407/2026, kuria Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį palikus nepakeistą apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti.
Apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje pateiktas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė minėtą prašymą grindė turto vertinimo ataskaitos neatitikimu turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, kasacinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties Nr. DOK–1010 išvada dėl turto vertinimo ataskaitos neatitikimo įstatymui bei aplinkybe, kad 5 metų termino praleidimas nesudaro pagrindo atmesti apeliantės prašymo dėl ilgos ginčo sprendimo trukmės. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra konstatuota, kad turto vertinimo ataskaitos ir su ja susijusios aplinkybės apeliantei buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017, 22, 24 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018, 21 punktas, ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties Nr. DOK–1010 išvada yra apeliantės vadovo A. K. Č. kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kurį minėta nutartimi buvo atsisakyta priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-221-407/2026, 24 punktas, ir kt.), o Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 26 d., įsiteisėjo – 2016 m. spalio 27 d., todėl prašymai atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galėjo būti pateikti iki 2021 m. spalio 27 d., vėlesnis jų pateikimas neatitinka CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto naikinamojo 5 metų termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-579-464/2024, 19 punktas, 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-672-467/2024, 26 punktas, ir kt.).
Atsižvelgiant į nustatytus duomenis, darytina išvada, kad apeliantės argumentai, susiję su proceso atnaujinimo pagrindu, teismų buvo ne kartą įvertinti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais (nutartimis). Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartyje, apeliantė po Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-221-407/2026, pakartotinai 2026 m. balandžio 20 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su analogiško turinio prašymu, o iki skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo ketvirtas, kuris pateiktas 2026 m. civilinėse bylose Nr. eA2-1633-432/2026, eA2-1742-643/2026, eA2-1819-861/2026, kuriose pateikti atskirieji skundai šiuo metu jau yra išnagrinėti ne tik civilinėje byloje Nr. eA2-1633-432/2026 (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-221-407/2026), bet ir civilinėje byloje Nr. eA2-1742-643/2026 (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-912/2026) bei civilinėje byloje Nr. eA2-1819-861/2026 (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-302-407/2026). Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad apeliantė aktyviai naudojosi CPK 365 straipsnyje įtvirtintu proceso atnaujinimo institutu 2016–2026 m. laikotarpiu, tačiau visi apeliantės prašymai dėl proceso atnaujinimo buvo atmetami arba juos atsisakoma priimti, o apeliacinės instancijos teismo nutartimis tokios pirmosios instancijos teismo nutartys paliktos nepakeistos. Nesulaukdama minėtų bylų išnagrinėjimo rezultato, apeliantė pakartotinai teikia naujus analogiško turinio prašymus dėl proceso atnaujinimo, tokiais veiksmais piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo nutartimis ne kartą buvo išaiškinta, jog vadovaujantis CPK 95 straipsniu, už piktnaudžiavimą procesu gali būti skirta bauda, o apeliantės vadovui pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2104-432/2025 buvo paskirta 3 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau apeliantė, neatsižvelgdama į tai, ir toliau pakartotinai teikia analogiško turinio prašymus dėl proceso atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi apeliantė sistemingai teikia prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nors dėl jų jau yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (nutartys), toks apeliantės elgesys nėra suderinamas su tinkama civilinio proceso paskirtimi (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kuriais ji pakartotinai kvestionuoja turto vertinimo ataskaitą, pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertinti 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi, tai akcentuojant ir skundžiamoje nutartyje, tačiau apeliantė nenurodo jokių argumentų, susijusių su paskirtos baudos pagrįstumu ir (ar) teisėtumu, pagrindu ją sumažinti ar panaikinti. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai, tačiau šio argumento nedetalizuoja, pakartotinai akcentuoja siekį įvykdyti teisingumą, nurodo tuos pačius argumentus dėl pagrindo atnaujinti procesą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, jog apeliantė pareikštą prašymą iš esmės grindžia vieninteliu pagrindu – įsitikinimu, kad pareikštas prašymas yra teisingas, o jo pateikimu apeliantė siekia įgyvendinti teisingumą. Aukščiau nurodytais LITEKO duomenimis yra nustatytas apeliantės prašymų dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumas, konstatuotas pateiktų prašymų tapatumas bei nustatytas sistemingas piktnaudžiavimas naudojantis procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas dėl tokio apeliantės elgesio pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti paskirtą baudą.
Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti apeliantei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.