Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei M. G. dėl santuokos nutraukimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB ,,GelvoraSergel“, UAB ,,Julianus Inkaso“, UAB ,,Naminta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Dėl santuokos nutraukimo

6. D. G. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

12. Nustatyta, kad byloje pateiktas vaiko gimimo įrašas patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad šalių santuoka buvo sudaryta jai tapus nėščiai, po santuokos sudarymo praėjus dviem mėnesiams (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus U. G..

13. Pagal ieškovo su ieškiniu pateiktus duomenis iš vaiko ir šeimos priežiūros įstaigos (Portadaunas, Šiaurės Airija), šalių sūnus U. G. 2019 m. liepos 16 d. paimtas iš tėvų globos dėl vaiko saugumo. Nuo 2020 m. balandžio 23 d. U. gyvena su dėde D. G..

14. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, nurodė teismui, kad šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl nepilnamečio vaiko teisių ir /ar geriausių interesų užtikrinimo nėra žinoma, tačiau 2024-09-19 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Pagalbos vaikams ir šeimoms skyrių, 2024-10-07 skyriuje gautas Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus pranešimas ir Šiaurės Airijos centrinės institucijos atsakymas. Iš šių dokumentų nustatyta, kad U. yra pritaikyta nutartis dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagal 1995 m. Šiaurės Airijos vaiko teisių apsaugos įstatymo 8 straipsnį su dėde D. G. ir seneliu H. J.. D. G. atlieka U. tėvystės pareigas. 2020 m. vasario 12 d. grąžinti vaiką bet kuriam iš tėvų buvo atmesta, vaikas liko dėdės ir senelio globoje.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

17. Ieškovo prašymu, atsakovei nereiškiant kitokio reikalavimo, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė – „G.“ (CK 3.69 straipsnis).

18. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, U. G. yra nustatyta globa, Lietuvos teismai nėra kompetetingi spręsti nei dėl globos pakeitimo, nei dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nenustatyta, kad šalys tokius reikalavimus būtų pareiškusios ir Šiaurės Airijoje.

Dėl turto padalinimo

19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

20. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

21. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

22. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

24. Iš Lietuvos Antstolių rūmų 2025-02-20 pateiktos informacijos nustatyta, kad ieškovas, teikdamas ieškinį neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti duomenis apie šalių kreditorius. Todėl patikslintu ieškiniu į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti tretieji asmenys UAB ,,GelvoraSergel“, UAB ,,Julianus Inkaso“, UAB ,,Naminta“.

25. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievoles nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis). Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

28. Tačiau atsakovė nesutinka, kad prievolė tretiesiems asmenims UAB ,,Julianus Inkaso“, UAB ,,Naminta“ yra tik jos. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam buvo žinoma apie šalių skolą UAB ,,Naminta“. Ieškovo pateiktas 2010-12-09 Teismo įsakymas patvirtina, kad skola susidarė ir priteista šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę jog davė pinigus atsakovei šios skolos padengimui, todėl netenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti šią prievolę asmenine atsakovės prievole.

29. Taip pat netenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti asmenine atsakovės prievole antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomą 135,94 Eur skolos išieškojimą UAB ,,Julianus Inkaso“ naudai. Iš Antstolių rūmų pažymos nustatyta, kad D. G. nurodytas kaip susijęs asmuo. Vykdomojo dokumento vykdymo pradžia 2014-07-16, t.y. vadinasi skola atsirado dar šalims vedant bendrą ūkį. Šią aplinkybė patvirtina ir paties ieškovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir jo papildomai pateikti duomenys apie jo bendrus įsiskolinimus su atsakove (DOK -29098), t.y. kad daug skolų ėmė jis pats, atsakovė bankui „Swedbank“, AB buvo tik laiduotoja, be to jis neneigė skolinių įsipareigojimų juos mokėdamas.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog prievolės tretiesiems asmenims UAB ,,Julianus Inkaso“, UAB ,,Naminta“ yra bendros/solidarios šalių prievolės.

31. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys abi kartu, ar kiekviena atskirai santuokos metu būtų įgijusios nekilnojamojo turto.

32. Pagal byloje esančius duomenis santuokos metu yra įgytas ieškovo vardu registruotas automobilis RENAUL CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo nurodymu 1000 Eur vertės. Pagal byloje esančius duomenis atsakovės vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto.

34. Atsakovė tokiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja, ieškovo nurodyto dalinamo turto vertės neginčijo.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

37. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnis).

39. Nagrinėjamu atveju, abiem šalims pripažinus, kad jų santuoka faktiškai iširo 2014 m. balandžio mėnesį, šalims nuo to laiko nebevedant bendro ūkio, laikytina, kad automobilis RENAUL CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, ieškovo įgytas asmeninės nuosavybės teise, todėl nutraukus santuoką atsakovei kompensacija nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 133 Eur žyminio mokesčio, taip pat pagal ieškovo pateiktus duomenis už advokato teisines paslaugas ieškovas patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

43. Vertinant ieškovo patirtas išlaidas teisinei pagalbai, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai, neviršija teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų, atsakovė jų dydžio neginčijo.

44. Įvertinus tai, kad tenkintinas 1/3 ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 411 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl sumokėto žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos.

45. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie jo išlaidas, patirtas už pažymų gavimą iš Antstolių rūmų, dokumentų siuntimą atsakovei, tačiau nepateikė prašymo pripažinti šias išlaidas bylinėjimosi išlaidomis. Pažymėtina, kad duomenis apie kreditorius pateikti buvo ieškovo pareiga, nes jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, kaip ir jo pareiga buvo nurodyti teisingą atsakovės gyvenamosios vietos adresą (tiek ieškinyje, tiek ikiteisminės mediacijos procese), bei iškarto nurodyti jo pasirenkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Taip pat pažymėtina, kad teismas pasiūlė šalims galimybę santuoką nutraukti bendru sutikimu, išaiškindamas kad tuomet bylinėjimosi procesas nekainuoja, tačiau ieškovas vis tiek pateikė patikslintą ieškinį su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, kurio teismas netenkino. Todėl teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį (CPK 93 straipsnio 4 dalis), daro išvadą, kad papildomos ieškovo išlaidos dėl pažymų gavimo, dokumentų siuntimo, nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnis).

46. Iš byloje esančios teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,68 Eur, tačiau dalinant jas tarp šalių pagal patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, jos būtų mažesnės negu nustatyta teisingumo ministro kartu su finansų ministru minimali suma, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei M. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“.

Priteisti ieškovui D. G. jo vardu registruotą transporto priemonę RENAUL CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1000 Eur, asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti, kad prievolės kreditoriui UAB „GelvoraSergel“ vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00064 pagal 2022 m. liepos 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išduotą Teismo įsakymą Nr. eL2-5067-835/2022; vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/03720 pagal 2012 m. kovo 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą Teismo įsakymą Nr. L2-745-385/2012; vykdomojoje byloje Nr. 0005/18/02083 pagal 2018 m. liepos 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą Teismo įsakymą Nr. eL2-9869-1032/2018; vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02255 pagal 2017 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą Vykdomąjį raštą Nr. e2-12737-642/2017; vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02253 pagal 2017 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą Vykdomąjį raštą Nr. e2-12737-642/2017 yra asmeninės atsakovės M. G. prievolės.

Nustatyti, kad 135,94 Eur prievolė kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ (vykdomoji byla Nr. Nr. 0010/14/02996) ir 641,50 Eur prievolė kreditoriui UAB „Naminta“ (vykdomoji byla Nr. 0004/21/10028) yra bendros (solidarios) šalių, t.y. ieškovo D. G. ir atsakovės M. G. prievolės.

Priteisti ieškovui D. G. iš atsakovės M. G. 411,00 Eur (keturi šimtai vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.