Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., A. J. ir antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad išieškotojo prašyme nurodytu adresu negyvena, jokių pranešimų apie teisme iškeltą bylą nėra gavusi, todėl neturėjo galimybės teismui iki bylos nagrinėjimo pateikti savo prieštaravimų ir juos patvirtinančių įrodymų.

6.2. Teigia, jog santuoką su skolininku A. J. sudarė tik (duomenys neskelbtini), o santuokoje kartu pragyveno mažiau nei metus. Pažymėjo, jog šiuo metu jau daugiau kaip pusę metų negyvena kartu, neveda bendro ūkio, todėl suinteresuotas asmuo pradėjo santuokos nutraukimo procesą. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčuose dėl santuokos nutraukimo nustatyta privalomoji meditacija, VGTPT Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. išsiuntė skolininkui A. J. pranešimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl meditacijos vykdymo pateikimo. Pažymėjo, jog terminas atsakymui dar nesuėjo.

6.3. Nurodė, kad per trumpą gyvenimo laikotarpį su A. J. suinteresuotas asmuo neįsigijo nei bendro turto nei bendrų santaupų. Mano, jog teismas šių aplinkybių nevertino.

8.1. Nurodė, kad antstolis J. P. nevykdo jokių išieškojimų iš suinteresuoto asmens A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar piniginių lėšų. Teigia, jog jokie priverstinio vykdymo veiksmai suinteresuoto asmens A. J. atžvilgiu nėra vykdomi, ji nėra vykdymo proceso šalis vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00120.

8.2. Pažymėjo, jog į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervestos jokios suinteresuoto asmens sąskaitoje esančios piniginės lėšos, todėl antstolis negali būti įpareigotas grąžinti pinigines lėšas, kurios į antstolio depozitinę sąskaitą niekada pervestos nebuvo.

10.1. Nurodė, kad skolininkas A. J. ir suinteresuotas asmuo A. J. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Teigia, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

10.2. Teigia, jog vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl darė išvadą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas. Mano, jog skolininkui A. J. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis turto, įgyto po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat 1/2 dalis jo sutuoktinės A. J. gaunamų piniginių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, VGTPT Klaipėdos skyriaus raštą dėl sutikimo vykdyti mediaciją, nepilnametės dukros gimimo liudijimo kopiją, informaciją apie antstolių išieškomas skolas, banko sąskaitos išrašą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, kuriame suinteresuotas asmuo yra nukentėjusysis. Taip pat suinteresuotas asmuo A. J. 2021 m. vasario 10 d. į bylą pateikė prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kopiją, VGTPT sprendimo kopiją bei prašymą peržiūrėti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog naujai pateikti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, gali turėti įtakos sprendžiant dėl bylos baigties, šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00120 esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolis J. P. atlieka vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-847-824/2020 dėl 13 424,10 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gegužės 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimo teisę į skolininko A. J. 13 424,10 Eur skolą, perleido naujajam išieškotojui – pareiškėjai UAB „Lausona“. Taip pat nustatyta, jog antstolis 2020 m. gegužės 28 d. turto arešto aktu Nr. S20-6122, areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: turtinę teisę į 13 424,10 Eur skolos, 343,88 Eur metinių palūkanų ir 1 243,02 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 15 011 Eur sumą, esančią ir (ar) pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“, sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininko sutuoktinei A. J. pagal 2019 m. gegužės 14 d. pensijų kaupimo sutartį; skolininko sutuoktinės A. J. darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaitant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; skolininko sutuoktinės A. J. AB „Swedbank banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO Finance“ banko sąskaitose Nr(duomenys neskelbtini) esančias ir būsiančias pinigines lėšas 15 011 Eur ribose.

16. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

17. CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo jos apie bylos procesą, todėl suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui atsiliepimus į pareiškėjos prašymą išdėstant argumentus, galėjusius įtakoti teismo sprendimą. Akcentuotina, jog CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kuriuos teismas išnagrinėja per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3, 4 dalys).

19. Nors civilinio proceso įstatymas nenumato teismo pareigos privalomai informuoti suinteresuotų asmenų apie vykstantį procesą, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, jog viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Procesinių dokumentų instituto paskirtis – užtikrinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų sudaryta reali galimybė gauti visą su byla susijusią informaciją. Šis institutas yra viena iš esminių teisės būti išklausytam principo sudėtinių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2004).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog civilinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Nors kaip minėta civilinio proceso įstatymas ir nenumato teismui pareigos asmeniškai informuoti suinteresuotus asmenis apie vykstantį procesą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodomus argumentus konstatuoja, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, gali turėti įtakos skundžiamam teismo sprendimui.

21. Pažymėtina, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pradėjusi santuokos nutraukimo procesą bei kreipėsi į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos, santuokos nutraukimo byloje, suteikimo. Be to, suinteresuotas asmuo A. J. akcentuoja, jog ji su savo sutuoktiniu kartu nebegyvena nuo 2020 m. gegužės mėnesio, nebeveda bendro ūkio, santuokoje pragyveno apie puse metų, todėl jokio bendro turto neužgyveno. Santuoką prašys nutraukti dėl A. J. kaltės, nes jis nuo 2020 m. vasario neteikia šeimai materialinės paramos, savo pajamas naudoja tik asmeniniams poreikiams tenkinti.

22. Dar daugiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininką A. J. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl suinteresuoto asmens (savo sutuoktinės) A. J. sužalojimo.

23. Be to, A. J. nurodė, kad turi išlaikytinių (nepilnametę dukrą), teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis).

24. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

25. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens A. J. naujai pateiktų įrodymų nevertino, kadangi jai nežinant apie vykstantį procesą, minėti įrodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti nebuvo.

26. Šiuo atveju akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismui iš esmės įvertinus suinteresuoto asmens A. J. naujai pateiktus įrodymus, civilinė byla būtų išnagrinėta beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai savo ruožtu reikštų, kad proceso šalims galėtų būti užkirstas kelias į apeliaciją.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Bylą nagrinėjant iš naujo svarstytina, ar nėra pagrindo į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti A. J. kreditorius. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., A. J. ir antstolis J. P., gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.