Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje įgaliotai atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams A. J., A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3) Teismo posėdžio metu ieškovės K. M. atstovė advokato padėjėja J. J. ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas A. J. yra ieškovės vaiko biologinis tėvas. Šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas A. J.. Vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas, taip pat ir bendrauti su tėvu. Dėl savo sveikatos būklės ieškovė dirbti negali, šiuo metu ieškovei yra mokamos nedarbingumo išmokos, valstybės teikiamas išlaikymas vaikui, taip pat, vaiką išlaiko ir atsakovas A. Š.. Atsakovas A. J. turėtų didesne suma prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi atsakovė dėl ligos ir nuolatinio poreikio prižiūrėti vaiką neturi galimybės dirbti ir didesne suma prisidėti prie vaiko išlaikymo.

6) Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje įgaliota atstovė L. J. pateikė institucijos išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi šiuo reikalavimu siekiama panaikinti vaiko asmens dokumentuose esančius klaidingus jo kilmės duomenis, todėl toks reikalavimas nepažeis vaiko interesų. Taip pat, sutiko su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo. Pažymėjo, kad geriausius vaiko interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti, vaiko interesus geriausiai atitinka tėvų bendru sutarimu pasiekti susitarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

7) Ieškiniu ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas A. Š. nėra vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir panaikinti gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą, bei nustatyti, kad atsakovas A. J. yra vaiko E. M. biologinis tėvas.

8) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei K. M. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M.. 2019-07-10 Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu nurodytas A. Š.. 2019-08-14 Pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo atsakovas A. Š. sutiko būti pripažintas ir įregistruotas E. M. tėvu. Atsiliepime atsakovas A. Š. nurodė, kad su ieškove susipažino, kai ši jau laukėsi Emilio. Jis ,matydamas, kad biologinis vaiko tėvas A. J. nesidomi ir nesirūpina gimusiu vaiku, nusprendė pripažinti vaiko tėvystę, tačiau po kurio laiko, biologinis vaiko tėvas pradėjo domėtis vaiku, tad ieškovė su atsakovu nusprendė, jog vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas ir su juo bendrauti, dėl ko yra būtina panaikinti vaiko gimimo įraše esančius duomenis ir nustatyti, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas A. J.. Atsakovas A. J. su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, pažymėjo, kad prieš išsiskirdamas su ieškove jis žinojo, kad pastaroji laukiasi jo vaiko.

9) Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.3 straipsnio 1 dalis)). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, kt.). Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

10) Nagrinėjamu atveju visos byloje dalyvaujančios šalys sutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais - nustatyti, kad atsakovas A. Š. nėra vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, ko pagrindu būtina panaikinti gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą, bei nustatyti, kad atsakovas A. J. yra vaiko E. M. biologinis tėvas. Išvadą byloje teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad sutiktina su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi šiuo reikalavimu siekiama panaikinti vaiko asmens dokumentuose esančius klaidingus jo kilmės duomenis, todėl toks reikalavimas nepažeis vaiko interesų. Taip pat, sutiktina ir su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo.

11) Esant teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad E. M. biologinis tėvas yra atsakovas A. J., kuris su ieškovės pareikštais reikalavimais sutiko pilnai, į tai, kad atsakovas A. Š. sutiko, kad būtų panaikintas įrašas, kuriuo jis pripažino vaiko tėvystę, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas A. Š. nėra vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, tuo pagrindu naikintini E. M. 2019-07-10 Gimimo įraše nurodyti duomenis apie vaiko tėvą, bei atitinkamai nustatytina, kad A. J. yra vaiko E. M. biologinis tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

12) Ieškiniu ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą su motina - ieškove K. M..

13) Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

14) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi E. M. gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų jo interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnametis šalių vaikas nuo pat gimimo gyveno su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas A. J. sutinka, kad jų nepilnametis vaikas gyventų su motina, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nepilnamečio vaiko E. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove K. M..

15) CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

16) Ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini)., iki jo pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki vaiko E. M. pilnametystės tvarkys ieškovė K. M.. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad norint patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti apie 500,00 Eur. Į minėtą sumą įeina: apie 200,00 Eur išlaidos maistui, 50,00 Eur apranga, 150,00 Eur higienos priemonės, 20,00 Eur lavinimo priemonėms, 20,00 Eur transporto išlaidoms, 20,00 Eur gydymui bei ligų profilaktikai, 20,00 Eur kitoms išlaidoms. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė dėl ligos ir poreikio nuolatos prižiūrėti šalių vaiką, neturi galimybės lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, dėl nurodytų priežasčių mano, kad didesne - 270,00 Eur suma turėtų prisidėti atsakovas A. J.. Su tokiu ieškovės reikalavimu atsakovas visiškai sutiko ir jį palaikė.

17) Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70,00 Eur, todėl, būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

18) Įvertinus prieš tai nurodytą aplinkybę, laikytina, kad prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo tėvai turi prisidėti 430,00 Eur (500,00 Eur -70,00 Eur) suma, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra diagnozuotas ūminis nekrotinis sunkus pankreatitas, į tai, kad ieškovė nuolatos prižiūri šalių nepilnametį sūnų ir neturi galimybės šiuo metu dirbti, atsakovui sutinkant mokėti didesnę vaiko išlaikymo dalį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo A. J. nepilnamečiui vaikui E. M. priteistinas 270,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo vaiko gimimo – 2019 m. birželio 28 d., iki jo pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatytina, kad išlaikymą uzufrukto teise iki vaiko E. M. pilnametystės tvarkys ieškovė K. M..

19) Ieškiniu ieškovė teismo prašė nustatyti atsakovo A. J. bendravimo tvarką su vaiku E. M.: - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį bei antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val. šalių iš anksto sutartoje vietoje dalyvaujant K. M.; - vaiko tėvai gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. Su K. M. sutikimu A. J. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka.

20) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21) Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas garantuoja vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovei prašant nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, atsakovui sutinkant su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina tokia atsakovo A. J. bendravimo tvarka su vaiku E. M.: - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį bei antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val. šalių iš anksto sutartoje vietoje dalyvaujant K. M.; - vaiko tėvai gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus. Su K. M. sutikimu A. J. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka.

Dėl kitų šalių argumentų.

22) Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23) Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje šalys nereiškė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau, 2021 m. sausio 14 d. teismo nutartimi ieškovė buvo atleista nuo dalies – 130,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad už reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleista nuo 63,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi ir tai, kad pagrindiniai ieškinio reikalavimai iš esmės buvo pareikšti atsakovui A. J., valstybės naudai iš atsakovo A. J. priteistina 193,00 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, ir panaikinti E. M. 2019-07-10 Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie vaiko tėvą.

Nustatyti, kad atsakovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt Eur 00 ct) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise iki vaiko E. M. pilnametystės tvarkys ieškovė K. M..

Nustatyti tokią atsakovo A. J. bendravimo tvarką su vaiku E. M.:

- pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį bei antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val. šalių iš anksto sutartoje vietoje, vaikas bendrauja su tėvu dalyvaujant vaiko mamai K. M.;

- vaiko tėvai gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus.

- su K. M. sutikimu A. J. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato bendravimo tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.