Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-1113/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-26
Bylos Nr.
1-71-1113/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08280-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
L. P.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Andrius Kazakevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-1113/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08280-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam K. B., jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,nukentėjusiajam L. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis Olandijoje, kurio atžvilgiu priimti šie nuosprendžiai:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamasis įsakymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį, kuriuo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 10 valandų visuomenės labui;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamasis įsakymas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kuriuo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2025 m. vasario 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; kadangi nuosprendžiai priimti už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. B. sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2025 m. kovo 8 d. apie 02.40 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, žodinio konflikto metu, plaktuku tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam L. P. į galvą ir padarė - atvirą kaktikaulio kairės pusės lūžį, trauminę kraujo išlają virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimą, taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą, nes dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžio kaktikaulio srityje, nukentėjusiajam L. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kaltinamasis K. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad labai gailisi. Nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d., bare „(duomenys neskelbtini)“, jam, sėdint būdelėje, pro kurią įeinama į barą, ir žiūrint filmą, atėjo du neblaivūs asmenys. Kito patekimo į barą nėra, visi turi praeiti pro būdelę. Jis tada apsauginiu bare nedirbo. Ten yra jo draugės baras, tą dieną nebuvo apsaugos darbuotojo, tai jis tiesiog nusprendė būti toje būdelėje. Jam asmenų paklausus, ar jiems viskas gerai, ar jie gerai jaučiasi, jam buvo pasiūlyta eiti į lauką. Išėjus į lauką, jam buvo purkšta pipirinėmis dujomis. Tuomet jis išsitraukė telefoną, pradėjo žmogų fotografuoti, šis puolė jį antrą kartą pipirinėmis dujomis. Jis, besitraukdamas atgal, iš būdelės pasiėmė pirmą pasitaikiusį daiktą, norėjo tik pagąsdinti, nuvyti, bet jie susikibo ir baigėsi taip, kaip baigėsi - L. buvo sužalotas. Jis šį sužalojo, trenkdamas su plaktuku. Pagal sužalojimus sprendžia, jog trenkė vieną smūgį į galvos sritį. Kad asmenys neblaivūs, jis sprendė iš šių elgsenos, išvaizdos, kalbos. Į jo klausimą, ar šiems reikia eiti į barą, atsakė: „kas tai neblaivūs, einam čia į lauką, pasiaiškinsim“. Vienas L. išėjo į lauką, o kitas vis dar buvo lauke, dar nebuvo įėjęs į būdelę. Į būdelę įėjo tik nukentėjusysis. Nukentėjusysis stovėjo tarpduryje būdelės ir lauko, o už šio stovėjo kitas asmuo, stovėjo pusę metro atstumu. Jis bendravo su L.. Jis išėjo į lauką, jam einant per duris jam buvo purkšta pipirinėmis dujomis, purškė L., pataikė į veido sritį, į akis. Jis išsitraukė telefoną, pradėjo nukentėjusįjį fotografuoti, tuo momentu, kai taip darė, jį nukentėjusysis vėl apipurškė dujomis. Kai pirmą kartą purškė, nukentėjusysis buvo toje pačioje vietoje, prie durų, jam išeinant pro duris, žengiant iš būdelės lauk. Jis asmenį nufotografavo, tas nufotografavimas įvyko po pirmo purškimo iki antro. Nukentėjusysis ir jis antro purškimo metu buvo prieš „(duomenys neskelbtini)“ barą, kai jį purškė antrą kartą, buvo prie pat baro, prie durų, nes jis stovėjo kaip tik išėjęs. Nukentėjusysis, kai purškė dujas, nuo jo buvo pusės metro - metro atstumu. Kur buvo kitas asmuo, negali pasakyti, nematė. Po antro purškimo, jis traukėsi atgal, ėjo link būdelės, pasiėmė pirmą pasitaikiusį daiktą, gaila, kad buvo plaktukas, norėjo išeiti tiesiog pagąsdinti, nuvyti. Toliau vėl buvo užpultas, purškė pipirinėmis dujomis ir vėl susikibo. Trečią kartą, kai buvo purkšta dujomis, pataikė į veido sritį. Toliau, kai jie mušėsi buvo atvykę kiti asmenys, jam šaukė: „mesk plaktuką, mesk plaktuką“, jis tada numetė plaktuką ir ėjo veidą praustis, nes nieko nematė. Kai jį purškė visus tris kartus, kiekvieno purškimo metu, jam buvo suduoti smūgiai. Rankomis ir kojomis L. smūgiavo, tiksliai nepamena. Jam buvo smūgiuota į galvos sritį, kūno sritį, kiek buvo smūgių tiksliai nepamena. Įvykio metu nukentėjusiajam jis sudavė vieną kartą, plaktuku. Jis rankomis, kojomis nesmūgiavo nukentėjusiajam, nei pirmo, nei antro purškimo metu, kalbant apie visą įvykį, tik vieną smūgį sudavė. Įvykio metu jis buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis buvo keletą metrų toliau, nuo baro durų, kai buvo suduotas smūgis plaktuku. Įvykio vietoje be nukentėjusiojo ir kito asmens, negali pasakyti, ar buvo kitų asmenų, mačiusį įvykį, nes pats nieko nematė. Po smūgio sudavimo buvo laikomas kitų asmenų, jam sakė: „mesk plaktuką“. Negali pasakyti, kas sakė „mesk plaktuką“, asmens nepažįsta. Reagavo į tuos žodžius, iškart numetė plaktuką. Neketino suduoti daugiau, neketino visai suduoti. Ar po smūgio nukentėjusysis liko stovėti, nepamena tiksliai, kraujas nebėgo. Savo veiksmais yra pasišlykštėjęs, nežino kas užėjo, gal pykčio užvaldytas, gal pažemintas buvo, negali paaiškinti. Jei nukentėjusysis nebūtų purškęs dujomis, abejoja, ar būtų taip pasielgęs. Po įvykio pasišalino iš įvykio vietos, išvyko namo, nes jis tiesiog nieko nematė, ėjo praustis akių, jis net nežinojo, kad kažkas informavo policiją. Jis nesuprato, kad nukentėjusiajam reikėjo pagalbos, jam pačiam reikėjo pagalbos. Jam buvo akis pamušta, (sumuštos) rankos. Jis nematė reikalo kreiptis dėl savo sužalojimų, nenorėjo kelti kažkokių bereikalingų problemų. Nepamena, ar įvykio metu nukentėjusysis šaukėsi pagalbos. Nukentėjusysis nesišaukė pagalbos, nes šis pats jį puolė. Nepamena, kada po įvykio bendravo su drauge, gal sekantį rytą. Draugė pranešė, kad greitoji išvežė asmenį, buvo policija. Dar sekančią dieną jis nuvyko į policiją pats, kai sužinojo, kad yra ieškomas. Niekuo negali pagrįsti savo teiginių apie savo sveikatos būklę, nes nevažiavo į pirminės pagalbos skyrių, nenustatė jam jokių sužalojimų. Jis skaitė liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, kurie paneigia jo nurodytas aplinkybes dėl jo atžvilgiu atliktų fizinių, smurtinių veiksmų, ikiteisminio tyrimo tyrėjos kabinete ir iškart pasakė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, kad nesutinka su liudytojų parodymais. Prisipažįsta sunkiai sutrikdęs sveikatą, labai gailisi dėl to. Atsiprašė nukentėjusiojo. 2025 m. kovo 8 d., tuo metu jis niekur nedirbo, pragyveno iš santaupų. Šiuo metu dirba Olandijoje, savarankiškai mokosi programuoti, išlaikytinių neturi. Jo mėnesio pajamos sudaro apie 1 300 eurų, nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Nukentėjusiojo atsiprašė, su nukentėjusiojo reiškiamu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, dėl reikalavimo atlyginti 20 000 eurų neturtinę žalą, norėtų, kad jos dydis būtų sumažintas iki 5 000 (eurų) - tai ta suma, kurią yra pajėgus atlyginti. Jis nukentėjusiajam atlygino dalį – 200 eurų turtinės ir 3250 eurų neturtinės žalos. Sudarė susitarimą su ligonių kasa. Atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturinę žalą reikėtų pusės metų laikotarpio.

3. Nukentėjusysis L. P. teismo posėdžio metu, apklaustas dėl civilinio ieškinio, parodė, kad buvo gydomas 10 dienų Respublikinėje ligoninėje, po to važiavo į reabilitaciją dviem savaitėms į Palangos „(duomenys neskelbtini)“. Ten reikėjo sumokėti pačiam, apie 1 100 eurų, tai sudaro turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltininko. Po šio įvykio jis negalėjo pabaigti mokslų. Mokėsi Šiauliuose, kolegijoje paskutiniame kurse, tarptautinį verslą, jau buvo visus egzaminus išsilaikęs, praktiką (atlikęs) ir jam buvo likęs tik baigiamasis atsiskaitymas. Dėl sveikatos sutrikdymo turėjo atidėti studijas iki šių (mokslo) metų pabaigos. Kadangi nebaigė savo studijų, negalėjo susirasti darbo pagal savo specialybę. (Būna) bemiegių naktų, kai atsikelia šlapias nuo prakaito. Tiksliai neatsimena iki kada vartojo vaistus. Buvo dar kreipęsis į gydytojus dėl nemigos, jam pasiūlė migdomųjų, bet jis jų nepirko, vieną kartą pabandė, jam nuo jų labai blogai pasidarė ryte, tai nustojo vartoti. Jis gaudavo iš studijų po 450 eurų į mėnesį, taip pat gyveno su mama, kuri gauna minimalų atlyginimą. Šeimos pajamos buvo jų dviejų su mama. (Po įvykio) už studijas nebegavo pinigų. Buvo jam duotas reabilitacijų sąrašas, kai kurie dalykai buvo apmokėti iš Valstybinių ligonių kasų, jis pasirinko, kur artimiausia data buvo. Apgyvendinimas ir dalis paslaugų nebuvo apmokėti iš ligonių kasų, nežino dėl kokių aplinkybių. Apgyvendinimo trukmę, reabilitacijos trukmę apsprendė medikai. Problema dėl nemigos tebėra išlikusi. Jam dar sakė, kad ateityje gali atsirasti epilepsija ir šiaip visokių šalutinių poveikių. Šiuo metu galvos apsvaigimas yra sumažėjęs. Norėjo kreiptis pas neurologą, bet nebuvo kada, nesilankė. Vis dar laukia, kada galėtų grįžti į studijas, nes baigiamąjį darbą leidžiama atsiskaityti mokslo metų gale. Planuoja baigiamąjį darbą gintis 2026 m. birželio mėn. 20 000 eurų neturtinės žalos dydį sudaro sukrėtimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, jis dar ateityje turės komplikacijų, be to, kiek jis galėjo uždirbti su savo išsilavinimu, bet dabar negali, nes negali dirbti pagal specialybę. Kitą darbą dirba už minimalią algą, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbininku, įsidarbino liepos mėn. Neįgalumas jam nebuvo nustatytas. Reabilitacija buvo sumokėta iš šeimos pajamų ir iš senelių buvo skolintasi. 20 000 eurų žalos dydį jis nustatė įvertinęs, kad purškė dujas. Nemano, kad provokavo konfliktą. Sutinka kad gavo dalį neturtinės žalos, nes taip buvo parašyta pavedimo paskirtyje. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos turėtų būti ta dalimi mažinama, kitoje dalyje civilinį ieškinį teismo posėdžio metu palaiko.

4. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes K. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras ir kaltinamojo gynėjas. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

5. Be pačio kaltinamojo K. B. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

5.1. K. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi. Parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. nuo 22:00 val. jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Į barą atėjo šiaip, pas savo draugę I. Š., kuriai ir priklauso minėtas baras. Kažkiek pabuvo bare, po to kažkur po vidurnakčio nusprendė pažiūrėti filmą. Tada nuėjo į būdelę, esančią prie įėjimo į barą vartų. Norint patekti į „(duomenys neskelbtini)“ barą, reikia praeiti pro vadinamą būdelę. Būdelės paskirtis yra, kad joje būna apsaugos darbuotojas. Tą vakarą apsaugos darbuotojas V. V. nedirbo, nes buvo nedarbingume. Šis yra vienintelis apsaugos darbuotojas bare. Tą vakarą bare apsaugos darbuotojo nebuvo. Baras atsidaro nuo 21 val. Būdelėje jis buvo vienas, tačiau kartas nuo karto, tiek iš lauko pusės, tiek iš baro vidaus prie jo prieidavo pažįstami asmenys. Vienas iš tokių priėjusių buvo E. U., kitų neatsimena. Vienu metu, galimai laikotarpyje nuo 1 val. iki 2 val., jam būnant būdelėje, iš bulvaro priėjo du neblaivūs vaikinai, iš kurių vienas buvo nukentėjusysis, kaip dabar žino, L.. Abu asmenis matė pirmą kartą. Jis sėdėjo būdelėje, vaikinai klausė jo, ką jis čia veikia. Jis atsakė, kad žiūri filmą. Jis sėdėjo ant kėdės. Abu vaikinai po vieną žengė į būdelės vidų. Abu vaikinai akivaizdžiai buvo neblaivūs, matėsi iš jų išvaizdos, kalbos ir elgesio. Jis buvo blaivus, jokio alkoholio nevartojo. Vaikinų jis paklausė, ar jiems viskas gerai, ar ne laikas jiems namo. Jam atrodo, kad jo klausimas juos supykdė. Tada vienas iš vaikinų, galimai L., nors tiksliai nepamena, pakvietė jį išeiti į lauką. Norėdamas vaikinus išlydėti iš būdelės ir baro teritorijos, atsistojo ir ėjo link išėjimo iš būdelės. Ar vaikinai buvo pilnai įėję į būdelę, ar įžengę tik šiek tiek, nepamena. Jam nespėjus išeiti iš būdelės pro duris, pajuto, kad jam į akis yra purškiamos pipirinės dujos. Dujas purškė L.. Dujų kliuvo į akis, burną. Nuo jam papurkštų dujų nieko nematė, matėsi tik žmonių kontūrai. Nuo dujų jam sutriko rega. Tada jis iš palto kišenės išsitraukė savo telefoną, kad nufotografuotų asmenį, kuris jam papurškė dujų, tai yra L.. Telefonu jį nufotografavo, nuotraukas pateiks el. paštu. Galvojo, kad viskas tuo ir baigsis. Gavęs dujų jis pasakė: „dabar čia, tai nebeįeisi“. Jam dar jį fotografuojant, L. puolė jį, tai yra dar kartą purškė jam į veidą dujų ir sudavė smūgius kumščiais jam į galvą, kūną. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė, nežino, sunkiai pamena, bet smūgių buvo ne vienas ir ne du. Rankomis dengėsi savo veidą. Po to antro dujų papurškimo jis ir L. susikibo antrą kartą, prasidėjo muštynės, vienas kitam sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Jam pačiam kliuvo į galvą ir kūną. Jis pats L. sudavė smūgius kumščiu į kūną, galėjo pataikyti į įvairias kūno vietas, išskyrus galvą. Suduodamas smūgius jis gynėsi ir nuo jam pripurkštų dujų nieko nematė, tiksliau matė tik žmonių siluetus, būdelės duris. Jam buvo sunku kvėpuoti, juto graužimą akyse, buvo išsigandęs dėl savo gyvybės. Muštynių metu apsidairė ir žiūrėjo, kas jam gali padėti. Norėjo sulaukti žmonių pagalbos ar rasti vietą, kur pasislėpti nuo jį užpuolusio asmens. Lyg ir lauke pamatė, kad stovi kažkokia mergina. Suprato, kad mergina jam nepadės, todėl jos pagalbos neprašė. Traukėsi nuo L., dėjo žingsnį atgal į būdelę, L. ėjo link jo. Bandė daryti būdelės duris, kurios atsidaro į lauko pusę, tačiau durų užsidaryti jam nepavyko, nes iškrito durų skląstis. L. durų uždaryti jam netrukdė, bet jis jau suprato, kad jų iš vidaus užsirakinti negalės. Jį ir L. skyrė apie 0,5-1 metro atstumas. Tada jis čiupo pirmą pasitaikiusį daiktą nuo būdelėje esančio stalo, tai yra pačiupo kaire ranka ant stalo padėtą plaktuką. Žinojo, kad būdelėje yra plaktukas. Plaktukas likęs nuo vinių kalimo į sieną „plančetei“ pakabinti. Plaktuku gindamasis sudavė vieną kartą L.. Pataikė į galvą. Tyčia pataikyti L. į galvą jis nenorėjo. To plaktuko panaudoti jis nenorėjo. Imant plaktuką tikėjosi, kad padės jam apsiginti nuo dviejų žmonių bei jie išsigąs jam paėmus plaktuką. Viskas vyko labai greitai. Girdėjo, kad kažkas šaukė jo vardą. Iš balso suprato, kad jį šaukė draugė I.. Kažkas dar šaukė „mesk plaktuką“. Tą plaktuką jis numetė kažkur bulvare ant žemės. Muštynių metu jie buvo pasislinkę į bulvarą. Nuo baro vartų apie 5 metrus į bulvaro pusę plius minus. Matė, kad L. nugriuvo ant žemės bulvare. Mano, kad jis nugriuvo ne nuo jo smūgio plaktuku, o nuo jų susistumdymo, kurio metu jam susipynė kojos ir dėl neblaivumo jis nukrito. Po smūgio plaktuku dar šiek tiek abu su juo susistumdė. I. šaukė tuo metu, kai dar vyko susistumdymas, kai vienas kitam sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. I. šaukiant jo vardą jis atsitraukė nuo L.. Tuo viskas ir baigėsi. Tada grįžo į barą, pasiėmė savo daiktus ir taksi automobiliu, kurį kas iškvietė nežino, išvažiavo į namus. Bėgančio kraujo pas L. nematė. Apie tai, kad bus kviesta policija nesuprato, ar ji buvo kviesta, nežino. Apie tai, kad L. padaryti sužalojimai, nesuprato, nematė. Jau po įvykio L. buvo sąmoningas, sąmonės įvykio metu praradęs nebuvo. Vis kartojo žodžius „ateik čia“. Tikslo pabėgti iš įvykio vietos jis neturėjo. Supranta, kad sužalojo žmogų, tačiau tai padarė besigindamas ir bijodamas dėl savo sveikatos. Konfliktas kilo dėl tų neblaivių asmenų. L. pirmas be jokios priežasties purškė į jį dujas. Purškė ne vieną kartą, o du kartus. Muštynių jis pirmas nepradėjo, smūgius jam pirmas sudavė L.. Ką viso konflikto metu darė kitas vaikinas jis nežino, nematė. Jų besimušančių niekas neskyrė, tik I. šaukė jo vardą, tada jis suprato, kad ji yra šalia ir atsitraukė nuo L.. Ar tuo metu buvo kitas vaikinas, kuris atėjo kartu su L., jis nematė, nežino. Šiuo metu gali pasakyti, kad konfliktą matyti galėjo A. G., kuri yra jo pažįstama, bei I.. Kas dar galėjo matyti konfliktą, nežino. Bare įvykio metu filmuojama nebuvo, kameros buvo tik „dėl vaizdo“. Po šio įvykio kameros jau filmuoja, tačiau filmuojama baro viduje ir vidinė kiemo dalis. Kaltu dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai, tačiau tyčia sužaloti L. jis nenorėjo ir to nesiekė. Jį sužalojo netyčia. Nukentėjusiojo nori atsiprašyti, žino, kad jis yra grįžęs iš reabilitacijos, anksčiau kalbėjo su juo telefonu, tarėsi susitikti, norėjo šio atsiprašyti ir tartis dėl žalos atlyginimo. 2025 m. balandžio 2 d. rašė jam žinutes, kad nori atsiprašyti ir susitikti, bet dabar minėtas asmuo jam nekelia ragelio. Tarėsi susitikti 2025 . balandžio 14 d., tačiau susitikimas neįvyko, kodėl, nežino, iki šiol negali su šiuo susisiekti. Įvykio metu jis taip pat patyrė sužalojimus, tačiau dėl jų niekur nesikreipė. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje, bet artimiausiu metu pradės dirbti. Dar nori papildyti, kad konfliktą pradėjo ne jis, žodžiais vaikinų neįžeidinėjo, jokio konflikto jis nenorėjo, galvojo nufotografuos asmenį ir tuo viskas baigsis. „(duomenys neskelbtini)“ baras veikia nuo 21 val. iki 4 val. ryto. Norint patekti į baro vidų, reikia praeiti pro būdelę, kurioje yra dvejos durys, tai yra vienos iš bulvaro pusės, kitos į baro vidinį kiemą. Namo galėjo grįžti apie 3 val. (2 t., b. l. 11–16);

5.2. K. B. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino 2025 m. balandžio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 19–44);

5.3. Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. naktį jis buvo Šiaulių mieste kartu su savo draugu E. A.. Su E. A. maždaug nuo 00:00 val. nakties iki 02:00 val. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame klube vartojo alkoholinius gėrimus, kiek ir kokių gėrimų išgėrė neprisimena. Kadangi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo mažai žmonių, nusprendė su E. A. eiti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, pasakė draugui E. A., kad kartu eitų prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ir paklaustų apsaugos darbuotojų, ar bare „(duomenys neskelbtini)“ yra žmonių. Ar nuėjo prie baro „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, taip pat neprisimena, ar bandė įeiti į barą „(duomenys neskelbtini)“. Kur tuo metu buvo draugas E. A., nežino, neprisimena. Prisimena faktą kaip jis miesto bulvare buvo iškėlęs rankas į viršų bei prisimena stiprų smūgį kietu daiktu į galvos sritį. Jam per galvą buvo suduota plaktuku, nes iš ankščiau žino, kad apsaugos darbuotojai „(duomenys neskelbtini)“ bare prie įėjimo turi pasidėję plaktuką. Prisimena, kad smūgis buvo stiprus, tuo metu jam fizinis skausmas 10 balų skalėje buvo sukeltas 10. Prisimena, kad sėdėjo miesto bulvare ant suoliuko, aplink jį buvo keletas žmonių, tačiau ką jie veikė prie jo, jis nežino, prisimena policijos pareigūnų ekipažą bei kaip atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas jam dėjo tvarstį ant galvos. Ką kalbėjo su policijos pareigūnais ir greitosios medicinos pagalbos ekipažu, neprisimena. Kas jam trenkė per galvą kietu daiktu, nežino, nepažįsta, jokių bruožų įvardinti negali, neatpažintų asmens. Taip pat nežino, neprisimena, kodėl jam trenkė per galvą kietu daiktu, jokio žodinio ar fizinio konflikto neprisimena. Kitą dieną jam E. A. parašė žinutę, kad plaktuku per galvą trenkė baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas vardu K.. Kodėl apsaugos darbuotojas jam trenkė plaktuku per galvą, E. A. sakė, kad nežino, pats neprisimena. Įvykio metu jam joks turtas sugadintas nebuvo, materialiai nenukentėjo. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas kaltas asmuo (1 t., b. l. 36–39);

5.4. Liudytoja A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. naktį ji buvo Šiaulių miesto centre. Miesto centre buvo viena ir leido laiką „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame Šiaulių miesto bulvare, adresu (duomenys neskelbtini). Kelintą valandą tiksliai tikrai nežino, neprisimena, buvo tikrai po vidurnakčio, išėjo į lauką parūkyti prie „(duomenys neskelbtini)“ baro įėjimo. Prie įėjimo stovėjo jai iš matymo žinomas asmuo vardu K., kuris tą naktį, kiek supranta, buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare apsaugos darbuotojas. Tiek ji, tiek K. buvo neblaivūs, ji vartojo bare alkoholinius gėrimus. Jiems būnant lauke ir rūkant, prie „(duomenys neskelbtini)“ baro priėjo du vyriškiai ir norėjo įeiti į barą. Kiek atsimena, tarp vieno iš asmenų kilo žodinis konfliktas su K., dėl ko žodžiu sukonfliktavo ji tikrai neprisimena. Žodinio konflikto metu vienas jaunuolis nuėjo link miesto bulvaro, o kitas, jei gerai prisimena, aukštesnis jaunuolis toliau žodžiu konfliktavo su K., buvo suspaudęs kumščius. K. jo neįleido į barą, o šis išsitraukęs galimai pipirinių dujų balionėlį papurškė K. į veidą. Po šio veiksmo K. nuėjo į apsaugos būdelę ir, iš jos pasiėmęs plaktuką, pradėjo vytis jaunuolį, su kuriuo žodžiu konfliktavo ir kuris K. papurškė galimai pipirinių dujų. K. besivejant jaunuolį, matė, kaip miesto bulvare K. plaktuku užsimojo jaunuoliui. Ar sutrenkė jam, ji jau nematė, tačiau kadangi viskas buvo netoli, matė kaip K. pasitraukė nuo gulinčio ant grindinio jaunuolio bei matė jaunuolio kruviną veidą. Kur nuėjo K., ji nežino, buvo šoko būsena. Priėjo pažiūrėti kaip jaučiasi asmuo, taip pat priėjo pro šalį ėję du vyrai, kažkuris iš jų iškvietė policijos pagalbą. Jai priėjus prie nukentėjusio asmens, šis jai nieko nesakė. Miesto bulvare mėtėsi numestas plaktukas, kurį paėmė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 117–120);

5.5. Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 8 d. naktį apie 02:40 val. jis ėjo Šiauliuose, miesto bulvaru (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo draugas M. A., kuris gyvena Airijoje. Jiems jau praėjus barą „(duomenys neskelbtini)“, maždaug 20-30 metrų, išgirdo kaip asmuo, buvęs jiems už nugaros, pradėjo šauktis pagalbos, lyg sakė „padėkit“. Atsisuko pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė kaip pagalbos besišaukiančiam jaunuoliui kitas asmuo kažkokiu turimu daiktu rankoje trenkė per galvą. Jaunuolis po smūgio į galvą pribėgo prie jo su M. ir užbėgo jiems už nugaros, prašydamas, kad iškviestų greitosios medicinos pagalbą, nes jam labai skauda galvą, galva stipriai kraujuoja, matėsi kirstinė žaizda. Vaikinui pribėgus prie jų, jį taip pat atsivijo asmuo, kuris šiam trenkė. Asmeniui priėjus prie jų, pamatė, kad šio rankoje plaktukas, su kuriuo šis švaistėsi ir prie jų su M.. Pamatę, kad asmuo yra agresyviai nusiteikęs, M. asmenį iš nugaros sugriebė rankomis, kad šis nusiramintų. Kai M. asmenį suėmė rankomis iš už nugaros, šiam iš rankų iškrito plaktukas ir šis išsimuistęs tiesiai nubėgo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Kol laukė greitosios medicinos pagalbos ekipažo, jaunuolis spėjo pasakyti, kad nepažįsta asmens, jam trenkusio plaktuku per galvą, dėl ko įvyko šis įvykis, jis nežino (1 t., b. l. 130–133);

5.6. Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. P. yra jo pažįstamas, kartu lankė „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją. 2025 metais, tikslaus laiko nepamena, pavasarį (pamena, kad sniego nebuvo), kartu su L. P. susitiko Šiaulių miesto centre. Ką veikė nepamena, kur tiksliai ėjo nepamena. Pamena, kad jam ir L. P. priėjus prie į ėjimo į barą iš bulvaro pusės, kaip jam atrodo, apsauginio jis paklausė, kiek yra žmonių bare. Ar stovėjo prie įėjimo durų, ar buvo įėję į būdelę, nepamena. Kas vyko toliau, jis nepamena. Baro būdelėje buvęs asmuo, kurį matė pirmą kartą, jiems pasiteiravus, ar gali pažiūrėti, kiek bare yra žmonių, atsakė: „Ne“. Iš to, kad asmuo yra būdelėje, kur yra įėjimas į barą, jis suprato, kad šis ten dirba, kad yra apsaugos darbuotojas. Kas vyko toliau, jis nepamena. Įvykio metu buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Ar L. buvo išgėręs, jis nežino. Pamena, kad tas asmuo, kurį įvardino kaip apsaugos darbuotoją, sudavė plaktuku L. P. į galvą. Nuo smūgio L. nugriuvo bulvare. Jis tuo metu stovėjo prie būdelės, o L. ir tas apsauginis buvo bulvare. Atstumas nuo jo iki L. ir to kito asmens buvo apie 10 m ir daugiau. Matė, kad L. bandė apsiginti dujomis, tai yra purškė pipirines dujas. Kur pataikė, nematė. Kiek kartų purškė, nežino. Šio įvykio beveik nepamena, buvo išsigandęs, buvo šoke, bijojo, kad jam nesuduotų. Ar tuo metu buvo kitų žmonių, nepamena. Pagalbos nešaukė, policijai neskambino, tą padarė kiti žmonės. Šio įvykio beveik nepamena. Jis nepamena, ar L. sudavė tam apsauginiui. Taip pat nepamena kiek, kur buvo suduota smūgių L.. Pamena tik tą vieną smūgį plaktuku į galvą, kurį sudavė, kaip jam atrodė, apsauginis. Matė, kad L. bėgo kraujas iš galvos po smūgio plaktuku. Pamena, kad kiti žmonės, kiek jų buvo nežino, bandė traukti tą apsauginį nuo L.. Matė, kad plaktukas liko gulėti bulvare ant žemės, saugojo tą plaktuką, kad niekas nepaimtų iki policijos atvykimo (kad liktų pirštų antspaudai). Atvykę pareigūnai plaktuką paėmė (1 t., b. l. 151–154);

5.7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo Martyno Jagmino 2025 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 02:40 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), „Ką tik prie baro „(duomenys neskelbtini)“ su plaktuku buvo sužalotas 21 metų vyras, jam trenkė per galvą. Užpuolikas nubėgo į barą. Pranešėjas liudininkas su nukentėjusiuoju laukia tarnybų“. Apie 02:42 val. atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), ant suoliuko rado sėdintį akivaizdžiai neblaivų L. P.. Asmeniui iš galvos bėgo kraujas. Šis nurodė, kad jam prie baro „(duomenys neskelbtini)“ iš matymo pažįstamas asmuo, vardu K., trenkė plaktuku į galvą ir vėliau jį nusivijo bulvaru. L. P. išsivežė GMP ekipažas į ligoninę, nustatyti asmens neblaivumą dėl jo sveikatos būklės nepavyko. Plaktukas rastas numestas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ant to pačio pastato kampo nuo pusės su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ matėsi vaizdo stebėjimo kamera, kuri buvo nukreipta link įvykio vietos (1 t., b. l. 13–14);

5.8. L. P. 2025 m. kovo 19 d. pareiškime nurodė, kad 2025 m. kovo 8 d. apie 02:40 val. (duomenys neskelbtini), miesto bulvare, žodinio konflikto metu, jį sumušė nepažįstamas vyriškis, suduodamas vieną kartą plaktuku į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei sutrikdydamas jo sveikatą. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo nustatyta diagnozė galvos smegenų sumušimas, epidurinė hematoma, kaukolės skliauto lūžis, galvos žaizda. Prašo nustatyti kaltą asmenį (1 t., b. l. 17–19);

5.9. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios ties adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu šalia pastato ant bulvaro rastas plaktukas su medine rankena, kuri aptraukta juodos spalvos izoliacine juosta. Pats plaktukas metalinis. Ant plaktuko galimų kraujo pėdsakų nesimato. Plaktukas paimtas (1 t., b. l. 24–33);

5.10. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo L. P. kūno apžiūra. Nurodyta, kad jo kairėje galvos pusėje yra maždaug 5 cm ilgio užklijuotas medicininis pleistras. Daugiau ant asmens kūno akivaizdžių sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 40–45);

5.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. L. P. padaryti kūno sužalojimai: atviras kaktikaulio kairės pusės lūžis, trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimas. 2. L. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025 m. kovo 8 d. 05 val. 10 min, jį paguldant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. 3., 4. L. P. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio į galvos kairę pusę buku kietu daiktu, turinčiu briaunomis apribotą paviršių. 5. L. P. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžio kaktikaulio srityje. 6. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje L. P. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 1,91 promilių (1 t., b. l. 56);

5.12. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytoja A. G. iš jai pateiktų šešių asmenų fotonuotraukų atpažino K. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, jog 2025 m. kovo 8 d. naktį šis asmuo, pasiėmęs plaktuką iš apsaugos būdelės, vijosi asmenį, su kuriuo žodžiu konfliktavo prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, jog asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų, galvos plaukų, barzdos, akių siaurumo (1 t., b. l. 123–127);

5.13. GMP kvietimo kortelės kopijoje užfiksuota, kad 2025 m. kovo 8 d. 02:42 val. (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini) bar“ gautas iškvietimas, jog plaktuku gavo per galvą L. P. (1 t., b. l. 157–158);

5.14. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC gauto pranešimo garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad garso įraše Nr. 2025_03_08_02-35-04_37062146969, girdimas pokalbis telefonu tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (BPC) ir paskambinusio vyriškio (V), kuris prisistatė N. P. (pastaba: turėtų būti – P.), kuris pranešė apie tai, kad vienas veikėjas su plaktuku švaistosi, sužeidė žmogų (1 t., b. l. 163–166);

5.15. poėmio protokole užfiksuota, kad iš baro, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai nepaimti, nes vaizdo kameros neveikia, įrašymo įrenginio nėra (1 t., b. l. 184–185);

5.16. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota miesto vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Pats įvykis vaizdo stebėjimo kameromis neužfiksuotas (1 t., b. l. 188–193);

5.17. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota plaktuko, kuris paimtas 2025 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra. Apžiūrimo plaktuko kotas medinis, apvyniotas juoda plastikine medžiaga. Plaktuko koto ilgis apie 20,5 cm. Plaktuko koto plotis apie 3 cm. Plaktuko galva metalinė, kurios ilgis apie 11,5 cm, plotis apie 2,6 cm (plačiausioje vietoje). Plaktuko pentis 3x3 cm (1 t. b. l. 194–200).

6. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo K. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Anksčiau aptarti įrodymai, t. y. kaltinamojo K. B. visiškas prisipažinimas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo L. P., liudytojų A. G., N. P., E. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita teisme ištirta bylos medžiaga patvirtina, jog K. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, plaktuku tyčia vieną kartą sudavė nukentėjusiajam L. P. į galvą ir padarė atvirą kaktikaulio kairės pusės lūžį, trauminę kraujo išlają virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimą, taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. P. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius.

8. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

9. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo bei tai, kad atlygino dalį žalos (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Kaltinamojo K. B. gynėjas advokatas A. Kazakevičius baigiamąja kalba prašė teismo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes nukentėjusysis, būdamas neblaivus, pirmas pradėjo smurtauti ir kaltinamajam į veidą purškė dujų balionėliu.

12. Byloje yra neginčytinų duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus - gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas (Nuosprendžio 5.11 p.). Liudytoja A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, žodinio konflikto metu, K. neįleido jaunuolio į barą, o šis išsitraukęs galimai pipirinių dujų balionėlį papurškė K.i į veidą (Nuosprendžio 5.4. p.). Liudytojas E. A. apklausos metu įvardino, jog matė, kad L. bandė apsiginti dujomis, tai yra purškė pipirines dujas (Nuosprendžio 5.6. p.). Pažymėtina, jog, be kaltinamojo paaiškinimų, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai kokius žodžius išsakė bei veiksmus atliko vienas kito atžvilgiu nukentėjusysis L. P. ir kaltinamasis K. B. įvykio pradžioje. Šiuo atžvilgiu kaltinamojo nurodytos aplinkybės nėra neginčytinai įrodytos. Pastebėtina ir tai, kad K. B. iš įvykio vietos pasišalino ir išvyko, į medikus nesikreipė, dėl ko nebuvo galimybės surinkti pirminių duomenų apie įvykį bei patikrinti K. B. blaivumo/apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę K. B. atžvilgiu, kad kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Žemesnės instancijos teismas

13. K. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), veika tyčinė, baigta. K. B. atžvilgiu 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamieji įsakymai, tačiau jis nelaikytinas turinčiu teistumą, kadangi baudžiamieji įsakymai priimti už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 84–88). K. B. baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų (2 t., b. l. 77–83), nusikalstamos veikos padarymo metu registravosi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 72), bylos nagrinėjimo metu yra dirbantis užsienyje (3 t., b. l. 29–36), yra jauno amžiaus (29 m.). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą.

14. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo įvykdymą asmuo yra baudžiamas vienintele bausmės rūšimi – laisvės atėmimu iki 10 metų.

15. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė šioje byloje pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajam už jo įvykdytą nusikaltimą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą.

16. Pažymėtina, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-119-689/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020, 2K-132-942/2021, 2K-233-976/2021).

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis K. B. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios įvykdymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šioje byloje įvertina tai, kad buvo įvykdyta tyčinė nusikalstama veika, tačiau ji padaryta neapibrėžta tyčia, veika įvykdyta iš anksto jos neplanavus, vykusio tarpusavio žodinio konflikto metu, nukentėjusiajam esant neblaiviam, po suduoto smūgio plaktuku, kaltinamasis neatliko jokių kitų pavojingų veiksmų, su Valstybine ligonių kasa sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, laikomas neteistu. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti kitos rūšies bausmę, negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, tai yra bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

19. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir nesant sunkinančių aplinkybių, tai kad kaltinamasis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, susitarė dėl žalos atlyginimo su Valstybine ligonių kasa, yra dirbantis, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti K. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Bausmės terminas kaltinamajam nustatytinas maksimalus numatytas įstatyme (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė K. B. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Dėl civilinių ieškinių

20. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

21. Nukentėjusiojo L. P. atstovas advokatas R. Dobrovolskis pateikė į bylą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma nukentėjusiojo L. P. naudai iš K. B. priteisti 1 181,00 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl K. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam L. P. buvo padarytas kaukolės lūžis. Nukentėjęs buvo gydomas VšĮ Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, po ko reabilitacija buvo tęsiama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už reabilitacijoje teiktas paslaugas nukentėjusysis turėjo susimokėti pats. Iš pridedamų rašytinių įrodymų matyti, jog nukentėjęs per du kartus mokėjimo kortele apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas viso 1 181,00 Eur. Taip pat nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti ir neturtinę žalą, nes patyrė sunkią galvos traumą. Nurodė, kad jis gydėsi stacionare, kurį laiką visiškai negalėjo pasirūpinti savimi. Patyrė skausmingą operaciją. Dėl sužalojimų jis turėjo stabdyti studijas bei šiais metais negalės jų baigti ir įsidarbinti pagal profesiją, gauti pajamų. Šiuo metu nėra žinomos pasekmės, su kuriomis susidurs nukentėjęs ateityje. Nukentėjusysis patiria neigiamus psichologinius išgyvenimus: stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju, tiek dėl būsimų sveikatos pasekmių, galimai būsimos operacijos ir reabilitacijos, gebėjimų gyventi savarankiškai, aktyvų gyvenimą ateityje. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, o tikimybė gyvenimą sugrąžinti į buvusią padėtį galima tik ateityje. Šiuo atveju nukentėjusiajam padaryti nepataisomi liekamieji reiškiniai yra neginčijami. Atkreipia dėmesį, kad sužalojimai padaryti jaunam asmeniui, jam dar nesukūrus šeimos. Nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, iki įvykio buvo veiklus, aktyvus, jis staiga neteko galimybės rūpintis savimi, jis išgyvena emociškai dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės (1 t., b. l. 63–68). Baigiamosios kalbos metu nukentėjusiojo L. P. įgaliotas atstovas advokatas R. Dobrovolskis nurodė, jog, kadangi kaltinamasis atlygino dalį turtinės žalos – 200 Eur, prašo šia suma mažinti turtinę žalą. Taip pat pažymėjo, jog kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos – 3 250 Eur, todėl prašo teismo priteisti likusią neturtinę žalą (16 750 Eur).

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.).

23. CK 6.247 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į tai, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, 34 punktas).

24. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

25. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

26. Kartu su civiliniu ieškiniu į bylą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas 1 181,00 Eur sumoje už apgyvendinimo ir gydyklos paslaugas bei du atsiskaitymo kortele kvitai nurodytai sumai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl turtinės žalos pripažįsta visiškai, nukentėjusio įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė sumažinti priteistinos turtinės žalos dydį už kaltinamąjį nukentėjusiajam pervestų 200 eurų suma, teismas sprendžia, kad turtinė žala įrodyta į bylą pateiktais dokumentais, todėl likusi neatlyginta 981,00 Eur suma priteistina iš kaltinamojo K. B. nukentėjusiajam L. P. turtinei žalai atlyginti.

27. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-64-654/2024). Nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), vis dėlto, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-70-458/2020).

28. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, įvertinami po nusikalstamos veikos atsiradę neigiami padariniai, kuriuos teismas nustato atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, jo mastą. Tais atvejais, kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patiria ilgalaikes pasekmes, be kita ko, išliekančias visą gyvenimą, pavyzdžiui, netenka darbingumo ir taip suprastėja nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ar ribojama įprasta veikla, yra padaroma didesnė žala, kuri atitinkamai įvertinama ir didesne pinigų suma. Taip pat privalu įvertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, nusikaltimo sunkumą ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2021).

29. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis yra skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017; Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-397/2023).

30. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiškė 20 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. L. P. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad L. P. nustatytas atviras kaktikaulio kairės pusės lūžis, trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimas. L. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžio kaktikaulio srityje. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis per įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, stresą, skausmingus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau byloje nėra duomenų apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo komplikacijas ir gydymo sudėtingumą (galvos smegenų chirurginis gydymas nebuvo taikytas, po stacionaraus gydymo, kuris truko nuo 2025 m. kovo 8 d. iki 2025 m. kovo 17 d., nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai, po to taikyta reabilitacija). Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad neteko galimybės savimi pasirūpinti, būti aktyviam, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų į bylą nepateikta. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu galvos apsvaigimas yra sumažėjęs. Norėjo kreiptis pas neurologą, bet nebuvo kada, nesilankė (Nuosprendžio 3. p.) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Nukentėjusysis neprarado darbingumo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad prarado būsimas pajamas, dėl negalėjimo laiku pabaigti studijų, tačiau turtinės žalos atlyginimo dalyje šio prašymo nereiškė. Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas R. Dobrovolskis teismo posėdžio metu, siekdamas pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, argumentavo, jog Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą dėl priteisto 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad įgalioto atstovo minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-882/2025, nustatyta, kad nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi, darbingumo, negali dirbti buvusio darbo ir užsiimti buvusiomis socialinėmis veiklomis, šioje nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau sumokėjo 3 250 Eur neturtinės žalos dalį, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam L. P. dar 4 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.

31. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš kaltinamojo K. B. nukentėjusiajam L. P. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 5 231 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

32. Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kurios teises perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VLK) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1 595,49 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš kaltinamojo K. B. (1 t., b. l. 80–82). Ikiteisminio tyrimo metu VLK su kaltinamuoju K. B. 2025 m. rugpjūčio 4 d. sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3600, ir taip taikiai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą. Šia sutartimi kaltinamasis K. B. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 16 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d., kiekvieną mėnesį sumokant po 99,00 Eur, pirmą mėnesį sumokant 110,49 Eur (1 t., b. l. 98–99; 2 t., b. l. 165–166; 3 t., b. l. 1). VLK 2025 m. spalio 7 d. raštu (2 t., b. l. 164) ir proceso dalyviai prašė patvirtinti sudarytą taikos sutartį. Esant šioms aplinkybėms, šalims turtinės žalos klausimą išsprendus taikai, sutartis dėl žalos atlyginimo tvirtinama. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti klausimai

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

34. Nukentėjusiojo L. P. įgalioto atstovo advokato R. Dobrovolskio į bylą pateiktame civiliniame ieškinyje pareikštas prašymas iš K. B. priteisti visas nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 63–67). Patirtoms atstovavimo išlaidoms pagrįsti į bylą buvo pateikti: 2025 m. balandžio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 38/2025, 2025 m. gruodžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 108/2025 bei SEB banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą (1 t. b. l. 69–70; 3 t. b. l. 3, 37), kuriose nurodyta bendra 1 452 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu, ieškinio surašymą, konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma neviršija „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

35. Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 48–51), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos antro tomo galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos;

- plaktukas, perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Purienų g. 48, Šiauliuose) – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, įpareigoti K. B. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam L. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. B. galutinę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, įpareigoti K. B. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam L. P..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią K. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš K. B. nukentėjusiojo L. P. naudai priteisti 981 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) turtinei žalai atlyginti ir 4 250 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 231 euro), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Patvirtinti 2025 m. rugpjūčio 4 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3600, sudarytą tarp K. B. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuria K. B. įsipareigojo per 16 (šešiolika) mėnesių nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d., atlyginti 1 595,49 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 49 euro centų) turtinės žalos, pirmą mėnesį įmokant 110,49 Eur (šimtą dešimt eurų 49 euro centų), iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos, kiekvieną kitą mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus). Procesą, dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš K. B. priteisti nukentėjusiajam L. P. 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD laikmeną, esančią voke, prisegtame prie bylos antro tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos;

- plaktuką, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Purienų g. 48, Šiauliuose) – sunaikinti.

K. B. išaiškinti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Renata Maziliauskienė