Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. A., V. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos L. B. (A.) ir suinteresuoto asmens J. A. tėvai yra J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D.. J. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su A. A. (anksčiau – A.), mirusia (duomenys neskelbtini), jie susilaukė vaikų A. A. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir V. S.. (duomenys neskelbtini) J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirė. Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 33-3010 J. A., gim. (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė į buvusių savininkų M. ir V. B. nuosavybės teise valdytus 6,06 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo nustatyta, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 606/1213 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimas Nr. 33-3010. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad, remiantis nuo 1991 m. iki 1998 m. pildyta Namų ūkio knyga Nr. 19, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kartu gyveno: sugyventinė E. D., sūnus J. A., duktė L. A., sugyventinės duktė R. B., sugyventinės duktė V. B.; ūkiui priklausančiųjų gyvenamųjų namų bendras (naudingas) plotas – 84 m², gyvenamas plotas – 39 m². Iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad (duomenys neskelbtini). J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Remiantis Testamentų registro duomenimis, po J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota.

Dėl nuosavybės teisės

9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad jos tėvas J. A. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė namą, vasaros virtuvę, tvartus, daržinę, adresu (duomenys neskelbtini)

10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

12. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

13. Remiantis bylos duomenimis, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad minėtame žemės sklype stovi: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos; 2) vasaros virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1975 m. statybos; 3) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; 4) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; 5) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad, remiantis nuo 1991 m. iki 1998 m. pildyta Namų ūkio knyga Nr. 19, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kartu gyveno: sugyventinė E. D., sūnus J. A., duktė L. A., sugyventinės duktė R. B., sugyventinės duktė V. B.; ūkiui priklausančiųjų gyvenamųjų namų bendras (naudingas) plotas – 84 m², gyvenamas plotas – 39 m². Dėl kilusio gaisro ankstesnės namų ūkio knygos nėra išlikusios. Taigi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nėra išlikusių dokumentų, pagrindžiančių pastarojo nuosavybės teisę į minėtą turtą ir pareiškėja šių dokumentų neteismine tvarka negali gauti.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – Sąrašas) 2.1 punkte nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo (Sąrašo 8 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), pirmosios eilės įpėdinė, todėl, teismui nustačius nurodytą faktą, ji teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės pagal įstatymą teises į palikimą ir imtis veiksmų ginčo turtui teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti. Taigi prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

16. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

17. Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

18. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad J. A. iki savo mirties asmenine nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir vasaros virtuvę, tvartus, daržinę, adresu (duomenys neskelbtini) Visų pirma, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo turtas stovi J. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Antra, Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad, remiantis nuo 1991 m. iki 1998 m. pildyta Namų ūkio knyga Nr. 19, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kartu gyveno: sugyventinė E. D., sūnus J. A., duktė L. A., sugyventinės duktė R. B., sugyventinės duktė V. B.; ūkiui priklausančiųjų gyvenamųjų namų bendras (naudingas) plotas – 84 m², gyvenamas plotas – 39 m². Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Taigi bylos duomenys taip pat patvirtina, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) kartu su šeima gyveno gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys iki šiol būtų pareiškę pretenzijas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą.

19. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta E. D. nurodė, kad ji yra pareiškėjos mama. Paaiškino, jog ji su J. A., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos sudariusi nebuvo, tačiau jie nuo 1985 m. iki J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį kaip sugyventiniai. Mirus J. A., ji kartu su nepilnamečiais vaikais liko gyventi minėtame gyvenamajame name ir ten ji gyvena iki šiol. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), iki savo mirties taip pat gyveno J. A. tėvai T. A., mirusi (duomenys neskelbtini), ir T. A., miręs (duomenys neskelbtini). Jai persikėlus gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ten jau stovėjo gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, tačiau 1986 m. ji kartu su J. A. savo lėšomis pastatė naują tvartą. Ginčo gyvenamąjį namą pastatė J. A. motinos tėvai B., tačiau ji kartu su J. A. iš esmės perstatė vieną gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pusę. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta R. U. nurodė, kad ji yra pareiškėjos sesuo. Kai jai buvo 6 metai, ji kartu su mama E. D. persikėlė gyventi pas mamos sugyventinį J. A. į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Tuo metu minėtame gyvenamajame name taip pat gyveno J. A. tėvai. Pastarieji ten gyveno iki savo mirties, t. y. J. A. motina iki (duomenys neskelbtini), tėvas – iki (duomenys neskelbtini). Jai persikėlus gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ten stovėjo molinis tvartas, daržinė – jos sienas J. A. vėliau perstatė, pašiūrė – ją tėvai nugriovė ir ten pastatė tvartą, taip pat vasarinė virtuvė ir gyvenamasis namas – juos vėliau J. A. tvarkė ir rekonstravo.

20. Taigi liudytojos patvirtino, kad gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė J. A. šeima, t. y. jo seneliai „B.“ ir tėvai. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 33-3010 J. A., gim. (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė į buvusių savininkų M. ir V. B. nuosavybės teise valdytus 6,06 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog labiau tikėtina, kad būtent M. ir V. B., pastatė ginčo statinius ar dalį jų. Atitinkamai vėliau dalį statinių perstatė ir (ar) pastatė naujus statinius J. A. tėvai T. A. ir T. A., o po jų mirties – J. A..

21. Remiantis bylos duomenis, T. A. mirė (duomenys neskelbtini), o T. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jų mirties metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), kurio 587 straipsnyje buvo numatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi paveldimo turto priežiūra, atliko nekilnojamojo turto remonto darbus ir pan. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

22. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ginčo turtą iki savo mirties valdė kaip statytojas ir (ar) paveldėtojas, t. y. asmeninės nuosavybės teise.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisei įregistruoti.

Dėl palikimo priėmimo

24. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo J. A. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Remiantis bylos duomenimis, J. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. CK, kurio 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

27. Teismas pažymi, kad J. A. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja buvo 7 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teisių, į paveldimą turtą. 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 10 d.) nustatyta, kad už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Taigi šiuo atveju būtent pareiškėjos mama E. D., kaip jos atstovė pagal įstatymą, turėjo ir galėjo atlikti aktyvius veiksmus, siekdama dukters vardu priimti palikimą, atsiradusį po J. A. mirties.

28. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja kartu su tėvais E. D. ir J. A., broliu J. A., seserimis L. A. ir R. B. (dabar – U.), V. B. gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos E. D. ir R. U. (B.) patvirtino, kad po J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) E. D. kartu su nepilnamečiais vaikais liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusio turto priežiūra, remontu išlaikymu, vertėsi ūkine veikla. Iš byloje pateiktų paraiškų Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m. E. D. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, jog įvertinus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis apie turo būklę, ir atsižvelgus į tai, jog nuo J. A. mirties yra praėję daugiau nei 25 metai, labiau tikėtina, kad E. D. kartu su pareiškėja rūpinosi ginčo turto priežiūra, remontu ir pan.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad E. D., kaip pareiškėjos atstovė pagal įstatymą, atliko aktyvius veiksmus, siekdama pareiškėjos vardu įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Teismas taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos E. D. ir R. U. (B.) patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji, sulaukusi pilnametystės, rūpinasi ginčo turto priežiūra, moka mokesčius už turtui teikiamas komunalines paslaugas.

30. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisei įregistruoti, paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.