- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-152-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23960-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. S., Šiaulių teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininko), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė sumažinta bausmė S. Ž. paskirta - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuojant nuo S. Ž. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu patenkinti: nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys ir iš S. Ž. nukentėjusiajam R. S. priteista 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš S. Ž. priteista 277,80 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, patirtą teikiant nukentėjusiajam R. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimais skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas - 477,80 Eur, esančias S. Ž. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) AB) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)), leidžiant S. Ž. disponuoti iki 607,00 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. S. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. Ž. nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. S., o būtent: 2020 m. birželio 16 d. apie 21.20 val. parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ir koja spyrė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias nukentėjusiojo R. S. kūno vietas, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, krūtinės ląstos kairėje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, kraujosruvas po abiejų akių junginėmis, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, dešinio žandinio ančio, kairės akiduobės ir krūtinkaulio lūžius, nes dėl žandinio ančio, akiduobės ir krūtinkaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog teismo skirta galutinė reali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nuteistasis nepateisina savo elgesio, pripažįsta, kad įvykio metu buvo agresyvus ir neatsakingas. Dėl padaryto nusikaltimo išgyvena, kaltina tik save. Jau per pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Nagrinėjant bylą teisme patvirtino anksčiau duotus parodymus. Ši aplinkybė teismo pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti.
2.2. Apeliantas pažymi, kad ėmėsi priemonių padarytai žalai atlyginti. 2021 m. kovo 9 d. sumokėjo nukentėjusiajam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pakvitavime nukentėjusysis pažymėjo, kad daugiau pretenzijų neturį bei atleidžia kaltininkui. Taip pat atlygino valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 277,80 Eur. Ši aplinkybė pripažintina kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2.3. Nurodo, kad gyvena kartu su savo tėvais, jiems priklausančioje namų valdoje. Abu tėvai neįgalūs, todėl jiems reikalinga artimojo pagalba. Tėvui K. Ž. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Motinai G. Ž. taip pat nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Tėvams sunku savimi visapusiškai pasirūpinti. Būtent kartu gyvenantis S. Ž. padeda tėvams tvarkytis buityje, nuperka maisto, drabužių, vaistų, ūkinių bei kitų prekių. Todėl nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Įrodymų tyrimo atnaujinimas.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, išklausius proceso dalyvius, protokoline 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl žalos atlyginimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
4.1. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. Ž. parodė, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, nuvyko į nukentėjusiojo R. S. namus, padavė 200 eurų grynaisiais, tiek, kiek teismas ir priteisė. Nukentėjusysis pasirašė dokumentą, jį pateikė teismui kartu su apeliaciniu skundu. Žalą nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino po nuosprendžio paskelbimo, nes manė, kad tas sumas automatiškai išskaičiuos iš jo banko sąskaitos, manė, kad žala atlyginta. Po nuosprendžio paskelbimo suprato, kad gavosi nesusipratimas. Užsiima baldų gamyba, anksčiau taip pat užsiimdavo šia veikla, tačiau šalyje paskelbto karantino metu dirbo kitus darbus, dabar vėl pradeda užsiimti baldų gamyba, iš tos veiklos gauna pajamas, jų pakanka pragyventi, taip pat padeda tėvams.
4.2. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. S. parodė, kad po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis S. Ž. atlygino žalą – 200 eurų, pasirašė tai patvirtinantį dokumentą, jame nurodyta, kad pretenzijų nuteistajam S. Ž. neturi. S. Ž. nori dirbti, susitaikė, atleido jam už sumušimą. Mano, kad S. Ž. gali būti skirta švelnesnė bausmė.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad po atnaujinto įrodymų tyrimo paaiškėjo, jog S. Ž. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, prašo tai pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau apeliacinį skundą atmesti, nes tai nepateisina ir nekeičia bausmės keitimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl S. Ž. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtos ir pagrįstos.
8. Kaip matyti, nuteistasis S. Ž. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašydamas jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. Ž. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas S. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad S. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad S. Ž. anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs. Kaip ir apylinkės teismas pažymėjo, jo pavojingumą visuomenėje sustiprina tai, kad anksčiau jis taip pat teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (sunkų sveikatos sutrikdymą ir nužudymą). Be to, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo S. Ž. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės minimaliam dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo už nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti. Grįsdamas prašymą nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis atlygino padarytą žalą, todėl tai turėtų būti vertinama kaip atsiradusi dar viena BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino to, kad jis turi du neįgalius tėvus, kuriems reikalinga jo pagalba. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis jam atleido.
15. Teismų praktika patvirtina, kad teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą turtinę žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga (Teismų praktika Nr. 27), kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-211/2014, 2K-272-976/2017). Pirmosios instancijos teismas iš S. Ž. nukentėjusiajam R. S. priteisė 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai 277,80 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip matyti, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2021 m. kovo 9 d. S. Ž. atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra teisinis pagrindas pripažinti šią aplinkybę S. Ž. atsakomybę lengvinančia (kasacinis teismo nutartis Nr. 2K-289-693/2019), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus dar vieną S. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, visų anksčiau išdėstytų nuteistąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių duomenų visumoje, švelninti jam už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
16. Šioje vietoje pastebėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte pripažinimas apeliacinės instancijos teisme, nustačius, kad tai nebuvo pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikyto įstatymo pasekmė, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimui. O be to, apeliacinio skundo dalykas buvo – BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas nuteistojo atžvilgiu, o prašymas nustatyti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, buvo tik BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindimas.
17. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi S. Ž. asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo.
18. Aplinkybės, jog nuteistasis šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, rūpinasi savo neįgaliais tėvais, įvertinus nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančią medžiagą, nėra kuo nors išskirtinė. Apie savo šeimos narių sveikatą ir poreikį rūpintis jais, nuteistasis žinojo dar prieš padarant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį, bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jos besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog S. Ž. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio. Aplinkybė, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam apsunkins galimybę finansiškai prisidėti prie tėvų rūpinimosi, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Pataisos įstaigoje įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, nuteistasis turės visas galimybes finansiškai padėti savo tėvams.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. Ž. atžvilgiu pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio nuostatų taikymą), tai formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau teistas 3 kartus, iš jų du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimą) paskiriant realią 6 metų laisvės atėmimo bausmę ir 129 straipsnio 1 dalį (tyčinį nužudymą) paskiriant realią 8 metų bausmę, jas subendrinus paskiriant 9 metų realią laisvės atėmimo bausmę. Praėjus dviem metams po jo išregistravimo iš probacijos tarnybos už ankstesnius nusikaltimus, S. Ž. ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą, sužalojant kito žmogaus sveikatą. Svarbu tai, kad tai nebuvo vienas impulsyvus smūgis, o nenustatytas kiekis smūgių kumščiu ir koja nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra.
20. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam S. Ž. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro analogiškas naujas smurtines nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad S. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo S. Ž. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
22. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė S. Ž. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Esant šiai aplinkybei, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu S. Ž. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina (Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-623-634/2020 bei Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-531/2020).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Pripažinti S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.
Pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą S. Ž. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.