Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 21 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 dienos).

Bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti – 4 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, išieškant iš E. A. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. birželio 21 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį straipsnį.

1.1. įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, įrodyta, jog E. A. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,14 promilių girtumas, antro – 1,95 promilių girtumas. Tokie E. A. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

1.4. E. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra teisinio pagrindo, kadangi aukščiau nurodyti argumentai nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. A. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

8. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į E. A. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 13 kartų, tame tarpe net 3 kartus teistas už analogiško nusikaltimo padarymą – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką E. A. padarė esant neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas, kas buvo pagrįstai pripažinta E. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ankstesniais teismo nuosprendžiais E. A. paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas) jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Nuteistasis suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti ir vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

9. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, matyti, jog E. A. net 48 kartus baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, tarp kurių ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors vairuotojų registro įrašo duomenimis E. A. vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nebuvo šios teisės įgijęs. Informacijos apie paskirtų piniginių baudų sumokėjimą nėra. Iš 2020 m. birželio 22 d. pažymos apie asmens finansinę būklę matyti, kad E. A. turi skolų, kurių neapmokėjęs nuo 2013 m., o jam skirtos administracinės baudos, bendroje sumoje siekia beveik 13 000 Eur. Nors E. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba ir pateikė darbo sutartį, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Kas parodo, kad E. A. neturi darbinės motyvacijos, nesistengia bent iš dalies padengti jam paskirtų piniginių baudų. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. A. skiriamos piniginės baudos jokio teigiamo poveikio nedaro, nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo bei nepaveikia jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju pagal nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam E. A. skirti arešto bausmę. Akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. A. skyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (9 mėnesiai) yra šiek tiek didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai E. A. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

12. Nors apeliantas teigia, kad dėl alkoholio vartojimo problemos jis kreipėsi į Vyrų krizių centrą, kur buvo konsultuotas, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui jis nepateikė. Neabejotina, kad norėdamas keisti savo gyvenimo būdą, asmuo galės gydytis nuo priklausomybės bausmės atlikimo vietoje, kur šiam tikslui asmenims taikomos įvairaus pobūdžio konsultacijos ir programos. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad jis pakeitė savo mąstymą, turi šeimą, mažametį vaiką, todėl turi jais rūpintis galės tik būdamas laisvėje ir dirbdamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turėjo šeimą ir nusikaltimo padarymo metu, bet tai jo nesustabdė nuo nusikalstamo elgesio. Tuo tarpu norėdamas prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės, E. A. tai galės padaryti ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur asmeniui gali būti suteikta galimybė dirbti apmokamą darbą.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad E. A. iki nuosprendžio priėmimo teistas 13 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad iki šiol jam skiriamos bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šios aplinkybės parodo, kad iki šiol skiriamos bausmės E. A. neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Akivaizdu, kad E. A. turi būti nubaustas ir sulaikytas nuo sistemingų nusikalstamų veikų darymo. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. A. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad E. A. teigiamų išvadų dėl savo poelgio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108/2016 ir kt.).

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. A. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas šiek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, o laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo.

16. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl sprendimas dėl bausmės atlikimo vietos šalinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti sprendimą, kad E. A. laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti atvirojoje kolonijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.