- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- e2-1891-1117/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00350-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. T.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Alvydas Krištupas
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo R. T. priešieškinį ieškovui V. S. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti (nugriauti) atsakovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiterpia į jam priklausančio žemės sklypo teritoriją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribas pažeidžia įsiterpęs į sklypo teritoriją atsakovui R. T. nuosavybės teise priklausantis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). Apie savo tęstinių teisių pažeidimą sužinojo, kai pamatė Telšių savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbtą Pagalbinio ūkio paskirties pastato - garažo (8.17.2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto, keičiant paskirtį iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją ir griaunant pagalbinio ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinį pasiūlymą. Atlikus geodezinius matavimus ir 2020 m. vasario mėnesį parengus geodezinį planą, matyti, kad atsakovui priklausantis pastatas įsiterpia į jo teritoriją ir nuo esamų ribų nukrypsta dar 6-8 cm. Tai įrodo, kad atsakovui priklausantis pastatas neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 keliamų reikalavimų, t. y. neišlaiko 3 m atstumo reikalavimo nuo ieškovui priklausančios žemės sklypo ribos. Be to minėtas 6-8 cm įsiterpimas neteisėtai mažina jam priklausančios žemės sklypo ribą ir vertę. Atsakovas keičia garažo paskirtį iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją, griaunant pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kuris yra sujungtas su sandėliu ir sudaro vientisą statinį, toks projektas nesprendžia gretimo sklypo savininko, t. y. jo nuosavybės teisių pažeidimo. Jis kreipėsi su skundu į Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris 2018 m. rugsėjo 6 d. atlikęs patikrinimą vietoje nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis įsiterpia į jam priklausantį žemės sklypą ir, kad šiuo metu renovuojamas pastatas neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 keliamų reikalavimų, t. y. neišlaikomas tinkamas 3 m atstumas nuo jam (ieškovui) priklausančio žemės sklypo ribos. Išspręsti ginčą taikiai nepavyko. Mano, kad yra pažeistos jo, kaip savininko teisės netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.98 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu reiškia negatorinį ieškinį.
Dublike nurodė, kad atsakovas nepagrindė, jog ginčo objektas nepažeidžia jo interesų. Vadovaujantis 1986 m. inventorinėje byloje esančia schema, einamosios inventorizacijos metu 1986 m. gruodžio 22 d. buvę užfiksuoti pastatai 7Ib, 6Gb ir 5Gp. Iš schemos matyti, kad ginčo objektas - pastatas sandėlis, pažymėtas indeksu 7Ib neperžengia ieškovo sklypo ribų. Plane pastatas indeksu 2IJ, yra įsikišęs į ieškovui šiuo metu priklausantį sklypą. Tačiau 1992 m. spalio 13 d. inventorinėje byloje pastato indeksu 2IJ nėra, o pastatas pažymėtas 7Ib nuo ieškovo sklypo ribos atitrauktas, t.y . ginčo pastato, kuris įsiterpia į ieškovo sklypą nėra, nugriautas. Vadovaujantis 1994 m. kovo 28 d. planu nurodoma, kad atsakovui priklausantis pastatas, pažymėtas indeksu MN yra įsiterpęs į ieškovui šiuo metu priklausantį sklypą 0,37 cm ir 0,60 cm. Taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad Č. S. sutiko su planu ir jį pasirašė. Tikėtina, kad ginčo objektas pastatytas 1994 m. Jo sienos iš blokelių, todėl logiška manyti, kad šis pastatas yra sukurtas statybos būdu ir šiuo metu priklauso atsakovui. Atsakovas nepateikia dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo objektas legalus ir jam išduotas statybos leidimas. Ir kol nėra minėtų dokumentų laikytina, kad yra pažeista ieškovo nuosavybės teisė naudotis sau priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškinį reiškia vadovaudamasis ne istoriniais dokumentais ir faktais, bet dabar vykdomais renovacijos darbais. Kaip matyti iš Pagalbinio ūkio paskirties pastato - garažo (8.17.2), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto, keičiant paskirtį iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją ir griaunant pagalbinio ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniame pasiūlyme (toliau - Projektinis pasiūlymas) nurodoma, jog rekonstruojamo pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis bus keičiama iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją. Kompiuteriu išdidinus dangų planą, matoma, kad ginčijamo objekto pastato - sandėlio kampas peržengia raudoną liniją, tas ribas, dėl kurių ieškovo sutikimas nėra gautas. Atsakovas tendencingai mažina ieškovui priklausančio sklypo ribas. Atsakovo nurodomi atstumai, su kuriais tariamai sutiko ieškovo močiutė, sudarė 0,37 ir 0,60 m. Nuo jau esamo nuokrypio, naujai parengtu geodeziniu planu nustatyta, kad nuo jau esamos ribos nukrypstama dar 6-8 cm. Atsakovas Projektiniu pasiūlymu nusimatė darbus, tačiau su ieškovu projekto nederino ir sutikimo neprašė. Projektiniame pasiūlyme ginčo objektas neįtrauktas į renovaciją. Pastato vizualizacijoje matyti, kad renovuojamas pastatas, kartu su ginčo objektu, kaip vientisas pastatas, dengiamas ta pačia dekoratyvinio tinko danga. Leidimas išduotas rekonstruoti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griaunant pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame leidime nenurodyta, kokius veiksmus atsakovas gali atlikti su ginčo objektu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi neturėdamas leidimo, Atsakovas negali atlikti jokiu veiksmų susijusių su šiuo pastatu, tai yra jis negali jo tinkuoti. Ginčo objekto tinkavimas reiškia, kad dalyvaujant atsakovui pastatas gerinamas ir tai atliekama neturint gretimo sklypo savininko, t. y. ieškovo leidimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2D-4020 dėl atsakovui priklausančio pagalbinio ūkio paskirties sandėlio neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos, jokių pažeidimų statybą reglamentuojantiems aktams, nenustatė. Institucija skundo dalies nagrinėjimą dėl sandėlio statybos teisėtumo neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos nutraukė, nes sandėlio statybos darbai atlikti anksčiau, kaip prieš 10 metų. Tačiau pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai nepanaikina pareiškėjo teisės ginti savo galbūt pažeidžiamas ar pažeistas teises vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Mažareikšmiu pažeidimu laikė vertindama pastatytos stoginės atstumus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. rugsėjo 6 d. nustatė pažeidimus rekonstruojant pastatą ir kuris nesusijęs su ieškinio ginčo objektu. Atliekant patikrinimą atstumai nebuvo tikrinami. Nesutinka su atsakovo prašymu dėl ieškinio senaties taikymo, nes nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu pažeidimas tebesitęsia (savavališkai užimta žemė nėra atlaisvinta, vyksta renovacijos darbai), tad senaties terminas nėra praleistas.
Atsakovas R. T. su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, kad jis 1992 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), su jame buvusiais pastatais, tarp jų ir ginčo objektu – sandėliu. 1994 m. kovo 28 d. Telšių rajono žemėtvarkos tarnyba atliko jo ir gretimo sklypo tuometinės savininkės Č. S. žemės sklypo ribų patikslinimą. Jau 1994 m. ginčo pastatas buvo įsiterpęs į ieškovui priklausantį žemės sklypą 3,7 cm ir 6 cm. Su tokiu sklypo ir pastatų išdėstymu sutiko ir savo parašu patvirtino tuometinė savininkė Č. S. (ieškovo močiutė). Minėtą aplinkybę patvirtina ir 1986 m. inventorinėje byloje esanti schema. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad gina savo teises nuo atsakovo statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio, ieškovo teisės į visą teisėtai įgytą ir valdomą žemės sklypo teritoriją, kadangi: 1) ieškinyje minimas statinys buvo pastatytas ne atsakovo, o iki jam tampant šio turto savininku; 2) ieškovas, kaip ir atsakovas, įsigijo sklypą su jau esamu sklypo užstatymu; 3 ) su esamu statinio įsiterpimu (6-8 cm) sutiko ir jam neprieštaravo ankstesnė savininkė Č. S. (ieškovo močiutė) bei pats ieškovas, kadangi kaip matyti iš ieškovo pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ieškovas V. S. žemės sklypo, besiribojančio su ginčo statiniu, savininku tapo 1995 m. vasario 14 d. Reikalavimas nugriauti jam priklausantį pastatą, reiškiamas dėl to, kad jam priklausantis pastatas įsiterpia į ieškovui priklausantį žemės sklypą tik 6-8 cm, o toks nustatytas nukrypimas, įvertinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (32.1.2.2.1 p.) numatytą atliekamų koordinačių nustatymo paklaidą 0,1 m, laikytinas mažareikšmiu ir negali būti pripažįstamas ieškovo teisių pažeidimu. Nepaisant to, jog net ir konstatuojant, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – sandėlis, yra įsiterpęs į ieškovui V. S. priklausantį žemės sklypą 6-8 cm, reikalavimas nugriauti visą statinį ir teismo sprendimas būtų neproporcingas, turint galvoje pažeidimo mastą, senumą ir kt. aplinkybes. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovui priklausantis pastatas neatitinka statybos techninio reglamento reikalavimų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. kovo 26 d. rašte Nr. 2D-4020, vertindama situaciją dėl atsakovui priklausančio pagalbinio ūkio paskirties sandėlio neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos, jokių pažeidimų statybą reglamentuojantiems aktams, nenustatė. Institucija nurodė, jog ginčo pastato statybos pabaiga yra 1991 m, o šio statinio rekonstrukcijos darbų, kurie keistų statinio užstatymo plotą po jo teisinės registracijos nenustatyta, todėl skundo nagrinėjimą dėl statinio, kuris pastatytas prieš beveik 30 metų, teisėtumo tyrimą nutraukė. Pasisakydama dėl minimalių norminių atstumų pripažino šį faktą kaip mažareikšmį. Taip pat UAB „D.“, atlikusi pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo, rekonstravimo projektą, aiškiai nurodė, kad rengiamo projekto sprendiniai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išlaiko norminius atstumus iki gretimo sklypo ribos, ieškinyje minimas pastatas yra užregistruotas ir įteisintas, jis nėra rekonstruojamas ir jokie kiti statybos darbai jam neatliekami. Tai, kad ieškinyje minimas atsakovui priklausantis statinys atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia ieškovo teisių patvirtina ne tik eilė atliktų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimų, bet ir 2017 m. kovo 20 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas rekonstruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatą bei garažą. O nustatytas pažeidimas niekaip nesusijęs nei su ieškovo nurodomu statinio įsiterpimu, nei kaip nors kitaip pažeidžia ieškovo teises ir jo interesus. Ginčo pastato statybos pabaiga yra 1991 m. Ieškovas yra gretimo žemės sklypo savininkas nuo 1995 m. vasario 14 d., jis apie savo teisių pažeidimą žinojo (galėjo žinoti) nuo pat sklypo įsigijimo pradžios, t. y. 1995 m. Įvertinus tai, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovas žinojo (galėjo žinoti) nuo pat sklypo įsigijimo pradžios, t. y. 1995 m., ieškinio senaties terminas pasibaigė dar 2005 m. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo 10 d., t. y. praėjus daugiau nei 25 metams, pripažintina, kad yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Prašo byloje taikyti ieškinio senatį.
Triplike nurodė, kad ieškovo močiutė iki sudarydama antrą santuoką buvo S., o po santuokos sudarymo tapo S.. Tai kad tuometinė sklypo savininkė Č. S. ir atsakovas su esamu šalių sklypų ribų nustatymu sutiko ir savo parašu sutikimą patvirtino, patvirtina 1994 m. kovo 28 d. Telšių rajono žemėtvarkos tarnybos atsakovo ir gretimo sklypo tuometinės savininkės Č. S. žemės sklypo ribų patikslinimas. Jis nėra nuginčytas ir nėra paneigtas kitais įrodymais. Planą patvirtino ir Telšių rajono žemėtvarkos tarnybos viršininkas A. Ž. bei matavimus atlikęs matininkas A. J.. Pateiktame 2004 m. birželio 16 d. žemės sklypo padalijimo projekte, taip pat matoma, jog atsakovui priklausantis pastatas buvo įsiterpęs į ieškovui priklausantį žemės sklypą, šį projektą suderinimo žyma patvirtino Telšių rajono architekto tarnybos vedėjas A. Ž.. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai buvo rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, kurių 50 p. yra nustatyta, kad žemės ribos laikomos suderintos, kai yra derinimo įrašas projekto sprendinių brėžinyje. Žemės sklypo ribos, o tuo pačiu ir statinių įsiterpimas, buvo suderinti kaimyninių sklypų savininkų įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo sodyba priklausė jo (atsakovo) kelioms kartoms. Ginčo pastatas yra pastatytas iki 1991 m. tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Jis 1992 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartimi įgijo jau pastatytą pastatą. Atsakovui priklausantis ginčo statinys buvo pastatytas ant atsakovui priklausančios žemės teritorijos, ką patvirtina 1992 m. spalio mėnesio žemės sklypo pasidalijimo projektas, kuriame aiškiai matyti, jog ieškovo nurodytas statinys stovi atsakovui priklausančioje žemės sklypo teritorijoje, o tai reiškia, kad iki atsakovo buvę šio sklypo savininkai turėjo teisę statyti ginčo statinius. Tik po 1994 m. kovo 28 d. Telšių rajono žemėtvarkos tarnybos atliko žemės sklypo ribų patikslinimo, sklypo ribos pasitraukė, tačiau šalys su tuo sutiko ir ginčo statinys liko įsiterpęs ieškovo močiutės žemėje plika akimi sunkiai matomą atstumą. Tai, kad ginčo statinys buvo pastatytas teisėtai, patvirtina 1995 m. gegužės 30 d. statybos inspektoriaus išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 86 ir 2017 m. kovo 20 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas rekonstruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatą bei garažą. Daugybę kartų nagrinėjusi skundus ginčo klausimais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokių pažeidimų, kurie turėtų įtakos ieškovo teisėms ir interesams nenustatė. Tai, kad ieškovo interesai niekada nebuvo pažeidžiami, patvirtina ir aplinkybė, kad prieš 15 metų ieškovo sutikimu ginčo statinys buvo apšiltintas 5 cm apšiltinimo sluoksniu ir nutinkuotas. Ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų. Po to 15 metų jokie darbai nebuvo atliekami. Minėta rekonstrukcija yra pastato, kuris niekaip nesusijęs su ginčo statiniu, o ginčo statiniui jokie statybos darbai nėra atliekami.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir nustatyti servitutą 1 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), daliai, esančiai po pastatu sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „G.“ parengtą servituto nustatymo planą neterminuotam laikotarpiui, bei priteisti ieškovui vienkartinę 7,20 Eur piniginę kompensaciją už 1 kv. m. ploto žemės sklypo dalies servitutą. Nurodė, kad ginčo sodyba, priklausiusi atsakovo šeimos kelioms kartoms, buvo pradėta statyti dar 1920 m. Ginčo sandėlis, plane pažymėtas 7jb, yra pastatytas dar 1991 m. ir jis 1992 m. spalio 26 d. įgijo dovanojimo pagrindu jau pastatytą ginčo statinį, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Ginčo pastatas ankstesnių savininkų buvo pastatytas teisėtai atsakovui priklausančioje sklypo dalyje, o tai reiškia, kad iki atsakovo buvę šio sklypo savininkai turėjo teisę statyti ginčo statinius. Sklypo riba pasislinko 1994 m. kovo 28 d. Telšių rajono žemėtvarkos tarnybai atlikus atsakovo ir gretimo sklypo tuometinės savininkės Č. S. (S.) žemės sklypo ribų patikslinimą. Gretimų sklypų savininkus toks sklypo ribų patikslinimas tenkino. Tuometinė ieškovo sklypo savininkė ieškovo močiutė Č. S. (S.) visiškai sutiko, jog atsakovo dar iki 1991 m. pastatytas ginčo statinys būtų įsiterpęs į jos sklypą pagal tuomet atliktą matavimą 3,7 cm ir 6 cm ir savo sutikimą patvirtino savo parašu ir šis sutikimas nėra nuginčytas. Pagal tuo metu galiojančią tvarką toks sklypų savininkų pasirašymas ant žemės sklypo ribų patikslinimo plano reiškė suderinimą. Be to 2004 m. birželio 16 d. žemės sklypo padalijimo projektą, kuriame taip pat matoma, jog atsakovui priklausantis pastatas buvo įsiterpęs į ieškovui priklausantį žemės sklypą, šį projektą suderinimo žyma patvirtino Telšių rajono architekto tarnybos vedėjas A. Ž.. Taigi, remiantis tuo metu galiojusiomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, žemės sklypo ribos, o tuo pačiu ir statinių įsiterpimas, buvo suderinti kaimyninių sklypų savininkų įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs savo močiutės savininkės parašu patvirtintą sklypo ribų derinimo planą nustatyta tvarka, nėra. Ieškovo sutikimu ginčo statinys, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo apšiltintas ir nutinkuotas. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra vykdomi pagal dar 2016 m. gruodžio 14 d. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato - garažo, rekonstravimo projektą ir niekaip nesusiję su ginčo statiniu. Ieškovas siekia, kad pastatas būtų nugriautas. Rasti su kompromisą su ieškovu nepavyko. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas) stovi atsakovui nuosavybės teise priklausantis statinys (jo dalis) (viešpataujantis daiktas), akivaizdu, kad servituto nustatymas objektyviai yra būtinas, tam, kad atsakovas galėtų naudoti daiktą (statinį) pagal paskirtį, t.y. atsakovas iš esmės siekia, jog būtų išsaugota padėtis. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. Remiantis viešai prieinamais skelbimų portalo „Skelbiu.lt“ duomenimis, vidutinė ieškovo sklypo vertė yra 720 Eur už arą. Įvertinus, kad prašo nustatyti neterminuotam laikotarpiui servitutą 1 kv. m., todėl iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista 7,20 Eur vienkartinė piniginė kompensacija.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovo priešieškiniu dėl servituto nustatymo nesutinka. Nurodė, kad atsakovas turi įrodyti, kad statinio statyba atitiko (atitinka) teisės aktų reikalavimus. Nesutinka su atsakovu, jog tai, kad yra tuometinės savininkės Č. S. (S.) parašas situacijos plane, grafoje „susipažinau“, patvirtina, kad Č. S. (S.) taip išreiškė visišką sutikimą, kad atsakovo dar iki 1991 m. pastatytas ginčo statinys būtų įsiterpęs į ieškovo sklypą. Tai nebuvo tinkamas sutikimas leidžiantis atsakovui statyti pastatą įsiterpusį į ieškovų žemę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo statinys yra pastatytas teisėtai. Pateiktas 1995 m. gegužės 30 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 86 yra išduotas pastatui, užstatant antrą aukštą, todėl šis pateiktas įrodymas nėra susijęs su ginčo statiniu, nes ginčo statinys yra vieno aukšto. Antras leidimas Nr. 193 yra išduotas ūkinio pastato statybai, kurio kvadratūra sudaro 59,51 kv. m., tačiau ginčo statinio kvadratūra sudaro 31 kv. m. Šiuo metu ginčo statiniui yra atliekami rekonstrukcijos darbai, tačiau statybos leidimas nėra išduotas. Atsakovas pastatęs ginčo statinį, neturi statybą leidžiančio dokumento, kas leidžia konstatuoti, kad statyba buvo vykdoma kaip savavalė. Nesutikdamas dėl servituto nustatymo, pažymėjo, kad ginčo statinys, kuris įeina į jo žemės sklypą, gali būti pašalintas, nepadarant didelės žalos atsakovui, nes statinys yra pagalbinio ūkio paskirties. Taip pat mano, kad atsakovo paskaičiuota vienkartinė piniginė kompensacija už servitutą neatitinka jokios logikos, ieškovo lūkesčių bei teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Raimondas Simonavičius patvirtino ieškinyje, dublike bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog yra visi pagrindai tenkinti ieškovo pareikštą negatorinį ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. ir jo atstovas advokatas Alvydas Krištupas patvirtino atsiliepime į ieškinį, triplike, priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl pastato-sandėlio nugriovimo bei servituto nustatymo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo tai, kad atsakovas nuosavybės teise valdo pastatą-sandėlį, kuris dalinai patenka į ieškovo sklypą (6-8 cm) ir taip pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teises. Atsakovas neginčijo, kad pastatas-sandėlis įsiterpia į ieškovo žemės sklypą 6-8 cm, įrodinėjo, jog ginčo statinys pastatytas teisėtai, naudojamas ilgą laiką, apie tai, kad pastatas įsiterpia į ieškovo žemės sklypą buvo žinoma nuo 1994 m. ir su tuo sutiko ankstesnė žemės sklypo savininkė Č. S. (S.), nugriovimas būtų neproporcinga priemonė, prašė nustatyti servitutą bei priteisti kompensaciją.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo statinys pastatytas ant jam priklausančio žemės sklypo dalies. Tokiu atveju, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, ir ieškovas savo teises gina, siekdamas pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo faktines aplinkybes apie pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini, taikant CK 4.98 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, jog jis yra turto savininkas bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovui įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį
Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsakovas prašo taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 1995 m. vasario 14 d., kuomet ieškovas įsigijo žemės sklypą, nes apie savo teisių pažeidimą žinojo (galėjo žinoti) nuo pat sklypo įsigijimo pradžios, kadangi pastato-sandėlio įsiterpimas į jo žemės sklypą buvo numatytas jau 1994 m. Šiuo atveju svarbu tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog tiek ieškinio pateikimo dieną, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ginčo statinys stovi ir yra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, spręstina, jog atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas, kadangi atsakovų nurodytos ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną tariamo pažeidimo dieną.
Dėl ieškovo reikalavimo nugriauti statinį
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Ieškovas šį žemės sklypą įgijo pagal 1995 m. vasario 14 d. dovanojimo sutartį ir 2004 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su ginčo pastatu-sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalinai patenka į ieškovo sklypą. Atsakovas žemės sklypą su pastatais įgijo 1992 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartimi. IĮ „G.“ 2020 m. vasario mėn. geodeziniu planu nustatyta, jog į ieškovui priklausantį žemės sklypą, atsakovo pastatas-sandėlis įsiterpia 6-8 cm. Atsakovas neginčija, kad jo pastatas-sandėlis 6-8 cm atstumą įsiterpia į ieškovo žemės sklypą.
Taigi, byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio. Nors ieškovas ginčijo, kad atsakovo pastatas – sandėlis yra sukurtas atsakovo statybos būdu, pastatytas neteisėtai, neturint tam leidimo, tačiau iš bylos medžiagos, liudytojo E. N. paaiškinimų matyti, kad iki 1994 metų statybos leidimai, tokie kokie yra reikalingi šiuo metu, nebuvo numatyti, nes pastatas-sandėlis yra priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad pagalbinis pastatas 7jb (ginčo pastatas) yra pastatytas 1991 m., taigi atsakovas jį įgijo jau pastatytą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo pastatas buvo pastatytas po to, kai atsakovas įgijo žemės sklypą, ir neteisėtu būdu. Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas yra įregistruotas 1991 m., todėl teigti, jog ginčo statinys yra pastatytas neteisėtai, nėra pagrindo. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Ieškovo nurodyti teiginiai, jog ginčo pastatas buvo nugriautas ir pastatytas daug vėliau, atmestini, kaip nepagrįsti, juolab, kad ieškovas dublike painioja du skirtingus pastatus, t. y. 7IB (ginčo pastatas) su 2IJ (kuris yra nugriautas ir pasak liudytojų buvo dar labiau įsiterpęs į ieškovo sklypą). Įvertinus šiuo duomenis, spręstina, jog atsakovas jokių teisės aktus pažeidžiančių veiksmų, lemiančių ieškovo teisės pažeidimą, nėra atlikęs.
Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas valdo žemės sklypą, ant kurio stovi atsakovui priklausančio pastato - sandėlio dalis. Esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovo veiksmais (neveikimu) pažeidžiamos ir, jei pažeidžiamos, tai kaip, ieškovo teisės ir ar atsakovo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje yra teisėti. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, taikytinas tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, kad atsakovas įrodė, jog ginčo statinys, kurio dalis yra ieškovui priklausančiame sklype, teisėtai valdomas ir naudojamas (įregistruotos nuosavybės teisės), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo teisių pažeidimą pareikšto ieškinio kontekste. Duomenų, jog būtų panaikinta ginčo statinio teisinė registracija bei būtų konstatuotas ginčo statinio pastatymo neteisėtumo faktas, byloje nėra.
Taip pat ir kitos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo teisių pažeidimo yra nepakankamos negatorinio ieškinio patenkinimui. Ieškovas ieškinį grindė ne istoriniais dokumentais ir faktais, bet vykdomais renovacijos darbais. Pažymėtina, jog ginčo pastatui-sandėliui jokie renovacijos darbai nėra atliekami. Byloje nustatyta, jog Projektiniu pasiūlymu yra rekonstruojami šalia ginčo pastato-sandėlio esantys statiniai, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis keičiama iš pagalbinio ūkio į gyvenamąją ir griaunamas pagalbinio ūkio paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (renovuojami objektai fiziškai yra susijungę su ginčo pastatu iš kitos pusės). Dėl ginčo pastato-sandėlio vykdomų rekonstrukcijos darbų byloje jokių duomenų nėra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi ieškovo prašymus, pranešimus, jokių pažeidimų, kurie turėtų įtakos ieškovo teisėms ir interesams nenustatė. Liudytojai V. T., N. T. nurodė, kad ginčo pastato-sandėlio apšiltinimas polisteroliu buvo atliekamas prieš maždaug 15 metų, tuomet buvo gautas žodinis paties ieškovo leidimas šiems darbams atlikti, kadangi buvo reikalinga pasistatyti pastolius (stalažus) būtent ieškovo žemės sklype. Ginčo pastato apšiltinimo darbai truko apie dvi savaites, tuomet ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, leido pasistatyti stalažus, matė, kokie darbai atliekami. Nuo tada daugiau jokių išorės rekonstrukcijos ar renovacijos darbų pastato sienoms nėra daryta, pernai, t. y. 2019 m. buvo pakeista ginčo pastato stogo danga, nuimtas senas šiferis, uždėta nauja danga, stogo perdangos nekeičiant. Liudytojai E. N., H. S. nurodė, jog ginčo pastatas didėja tiek apimtimi, tiek tūriu, tačiau į bylą nėra nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad yra vykdomi būtent ginčo pastato-sandėlio renovacijos darbai, kad pastatas dėl esą vykdomų darbų plečiasi į ieškovo pusę ir didina jo teisių pažeidimo apimtį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paklausus koks yra pagrindinis jų ieškinį pagrindžiantis įrodymas, ieškovo atstovas atsakė, kad tai yra 2020 m. vasario mėn. parengtas IĮ „G.“ geodezinių matavimų planas. Kaip matyti iš šio plano 2020 m. vasario mėn. ginčo pastato-sandėlio įsiterpimas į ieškovo žemės sklypą buvo nustatytas 6-8 cm nuo žemės sklypo ribos. Taigi ieškovas aplinkybių apie neva vykdomus ginčo pastato renovacijos darbus neįrodė. Pažymėtina ir tai, jog ginčo pastatas pastatytas 1991 m., jau 1994 m. buvo nustatytas šio pastato įsiterpimas į ieškovui (tuomet jo močiutei) priklausantį žemės sklypą, ieškovas įgijo žemės sklypą jau su esama situacija ir atsakovo pastato įsiterpimu, tačiau beveik 30 metų tarp šalių jokio ginčo nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių žemės sklypų ribos buvo tikslintos ne kartą: nors 1986 m. inventorizacijos knygoje (spalvotas planas ieškovo atstovo pateiktas teismo posėdžio metu) nenurodyta, kad pastatas 7IB (ginčo pastatas) įsiterpia į ieškovo sklypą, tačiau jau 1994 m. kovo 28 d. Telšių rajono žemėtvarkos tarnybos atlikus atsakovo ir tuometinės gretimo žemės sklypo savininkės Č. S. (S.) žemės sklypų sutikslinimą, toks ginčo pastato įsiterpimas į ieškovo žemės sklypą nustatytas. 1994 m. gruodžio 19 d. situacijos plane nurodyta, kad atsakovo statinys į gretimą žemės sklypą įsiterpia 3,7 cm ir 6 cm. Be to, pažymėtina, kad apskritai šioje situacijoje, net ir konstatavus ieškovo teisių pažeidimą, toks teisių pažeidimo pašalinimo būdas, kokį prašo taikyti ieškovas (pastato nugriovimas) visiškai neatitiktų proporcingumo principo, įvertinant tai, kad pastato įsiterpimas yra mažareikšmis, stovi beveik 30 metų ir iki šiol jokių pretenzijų dėl pastato įsiterpimo iš ieškovo pusės nebuvo. Įvertinus visas šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl ginčo statinio nugriovimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą
Byloje nustačius, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas) stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio dalis (viešpataujantis daiktas), spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo.
Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010; 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).
Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog žemės sklypų savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovas, nurodydamas, jog kategoriškai nesutinka dėl servituto nustatymo. Taip pat šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, teismo posėdžio metu taip pat buvo padaryta pertrauka šalių pozicijoms suderinti, tačiau šalių skirtingos pozicijos išdėstytos teismo posėdžio metu, atsisakymas ginčą spręsti taikiai, įrodo, jog susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo.
Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis Nr. 3K-3-82/2007; 2017-04-19 nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017).
Šiuo atveju ieškovo žemės sklype stovi dalis atsakovo pastato-sandėlio, todėl servituto nustatymas objektyviai būtinas, tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas (atsakovas) galėtų naudoti daiktą (ginčo statinį) pagal paskirtį. Kaip jau minėta, ginčo pastatas pastatytas 1991 metais, juo buvo naudojamasi ilgą laiką, pretenzijų nebuvo reiškiama. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog objektyviai būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujantis daiktas galėtų būti toliau racionaliai naudojamas. Įvertinus tai, kad prašomas nustatyti servitutas sudaro 1 kv. m. bei jis būtų nustatytas ieškovui priklausančio žemės sklypo krašte, ieškovui nesudarytų neproporcingų nepatogumų naudojantis jam priklausančiu žemės sklypu. Duomenų, jog atsakovas, prašydamas nustatyti servitutą, išimtinai siektų tik asmeninės naudos ir/ar sukelti nepatogumų, ignoruojant ieškovo interesus, nenustatyta. Atsakovas iš esmės siekia, jog būtų išsaugota padėtis, kuri ilgą laiką egzistavo, siūlydamas sumokėti ieškovui kompensaciją už servituto nustatymą. Esamoje situacijoje atsakovo elgesys yra racionalus ir sąžiningas ieškovo atžvilgiu (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovo priešieškinis dėl neterminuoto servituto nustatymo yra pagrįstas. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiško pobūdžio bylose laikosi apygardų teismai (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis Nr. e2A-38-544/2020).
Dėl kompensacijos dydžio už servituto nustatymą
Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.).
Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
CK 4.129 straipsnio nuostatose įtvirtinta teismo teisė parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Teismo vertinimu, parinkus mokėti vienkartinę kompensaciją, viešpataujančio daikto savininkui – atsakovui nebus priskirta neproporcinga našta, kompensavimo įvykdymas nepasunkės, todėl parinktina vienkartinė kompensacija, kuri priteistina iš atsakovo ieškovui.
Atsakovas prašo priteisti iš jo ieškovui 7,20 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją. Tokį piniginės kompensacijos dydį grindžia tuo, jog žemės sklypo kaina yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, o pagal skelbimų portalo „skelbiu.lt“ duomenis vidutinė ieškovo sklypo vertė yra 720 Eur už arą, todėl už 1 kv. m. servitutą apskaičiuoja 7,20 Eur kompensaciją. Ieškovo atstovas su servituto nustatymu kategoriškai nesutiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo netenkintų net ir 700 Eur kompensacija. Teismo vertinimu, toks atsakovo pateiktas kompensacijos paskaičiavimas nėra visiškai pagrįstas, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio būtina atsižvelgti ne tik į žemės sklypo vertę, tačiau ir į kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką teismas savo iniciatyva gali spręsti dėl servituto atlygintinumo ir tai nelaikoma išėjimu iš ieškinio ribų (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2A-950-357/2017). Įvertinus situaciją, teismas dėl ieškovui mokėtinos kompensacijos dydžio sprendžia atsižvelgdamas: 1) į žemės sklypo vertę (720 Eur už arą, nes priešingų duomenų ieškovas nepateikė); 2) į tai, jog servitutas nustatomas neterminuotai; 3) servitutas nustatomas nedidelei atsakovo žemės sklypo daliai ( 1 kv. m.); 4) į tai, jog nustatytas servitutas neturės jokios įtakos kitos dalies atsakovui priklausančio žemės sklypo naudojimui. Be to teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, ir nustato viešpataujančio daikto savininkui (atsakovui) prievolę mokėti ieškovui, kaip tarnaujančio daikto savininkui už jo teisių suvaržymą dėl nustatyto servituto, 200 Eur vienkartinę kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, iš ieškovo atsakovui priteistinos 875 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 800 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovo atsakovui priteistinos 150 Eur servituto plano nustatymo ir 14 Eur išlaidos archyvui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9,10 punktai, 93 straipsnis). Iš viso iš ieškovo atsakovui priteistinos 1039 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Nustatyti neterminuotą servitutą 1 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), daliai, esančiai po pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „G.“ parengtą servituto nustatymo planą.
Iš R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus Eur) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
Iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 1039 Eur ( vieną tūkstantį trisdešimt devynis Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.